Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovių R. T. ir R. T. įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2062-949/2015, pagal ieškovių N. T. ir I. T. ieškinį atsakovėms R. T. ir R. T. įmonei dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Ieškovių pateiktas 2014-07-09 elektroninio laiško išrašas, dėl S. T. susirašinėjimo su advokatu A. B. bei A. B. patvirtinimas turi akivaizdžių formos trūkumų dėl kurių teismas negalėjo jais remtis. Ieškovės nurodė, kad 2014-07-09 elektroninio laiško išrašas buvo rastas po tėvo mirties. Be to, dokumente užfiksuotas galimai tik advokato A. B. atsakymas. Dokumente neužfiksuotas S. T. paklausimas, kiti pokalbiai su advokatu, tad nėra galimybės šios dalies vertinti kaip viso susirašinėjimo ir daryti išvadas dėl S. T. tikrosios valios. A. B. patvirtinimas nėra pasirašytas jokio asmens, jis pats byloje nebuvo apklaustas liudytoju. Dėl šių priežasčių minėtas patvirtinimas negali būti laikomas įrodymu LR CPK 177 straipsnio prasme.

2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė prie bylos prijungti dviejų PVM sąskaitų - faktūrų kopijas, patvirtinančias, jog R. T. 2007 metais per du kartus už plastikinius langus bei jų montavimą tėvų name, kurį vėliau su broliu paveldėjo, apmokėjo 12940 Lt sumą. Atsakovė aiškino, kad pinigus mokėjo iš asmeninių lėšų, kad su broliu siejo geri ir pasitikėjimu grįsti santykiai, kad jų šeimoje buvo įprasta padėti vienas kitam. Vertindamas R. T. pastangas S. T. vėliau padėjo seseriai. Teismas šių įrodymų neprijungė motyvuodamas tuo, kad dokumentai su byla nesusiję. Priimdamas sprendimą teismas konstatavo, kad posėdžio metu atsakovės žodžiu nurodytos aplinkybės dėl patirtų išlaidų namui prižiūrėti yra labiau moralinio pobūdžio, kad jos nepaneigė S. T. siekio susigrąžinti apmokėtas skolas.

3. Teismo išvada, kad S. T., įvykdęs pinigines prievoles sesers ir jos įmonės kreditoriams, siekė susigrąžinti savo panaudotas pinigines lėšas, įgydamas iš sesers atitinkamą jai nuosavybės teise priklausančią namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. 2006-12-11 S. T. ištiko insultas dėl ko jis buvo gydomas. Sesuo rūpinosi broliu, lankė jį ligoninėje, vėliau slaugė bute (duomenys neskelbtini), pirko reikiamas gydymo priemones, maistą, padėjo buityje. Prižiūrėdama brolį ligos metu rūpindamasi tėvais, jų namu (duomenys neskelbtini), atsakovė R. T. patyrė nemažų išlaidų (vien langų keitimas kainavo 12 940 Lt, šildymo sistemos keitimas -10 000 Lt). S. T., žinodamas, kiek jam bei tėvams sesuo padarė gero, 2012 - 2013 apmokėjo už atsakoves jų skolas kreditoriams neprašydamas išleistų pinigų grąžinti. Tarp atsakovių ir S. T. 2012 - 2013 susiklostė faktiniai dovanojimo santykiai. S. T. finansinė pagalba seseriai bei jos įmonei buvo grįsta artimu giminystės ryšiu bei tarpusavio rėmimu ilgą laiką.

1. Dėl atsakovių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad buvo pažeistas įrodinėjimo priemonių leistinumas, nes ieškovių pateiktas 2014-07-09 elektroninio laiško išrašas dėl S. T. susirašinėjimo su advokatu A. B. ir A. B. patvirtinimas elektroniniu laišku turi akivaizdžių formos trūkumų dėl kurių teismas negalėjo jais remtis nurodė, kad elektroninis laiškas yra tik vienas iš įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą, teismas sprendimą grindė ir kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kad jų tėvas S. T. būdamas gyvas joms minėjo, kad atsakovė R. T. siekdama atsiskaityti su juo už jos vardu įvykdytas prievoles pažadėjo S. T. parduoti jai priklausančią turto dalį, į kurio pardavimo kainą turėjo būti įskaityti visi atlikti mokėjimai už atsakoves. Ieškovių paaiškinimai bei pateikti du elektroninio susirašinėjimo laiškai nuosekliai vienas kitą papildo ir patvirtina ieškovių teismui nurodytas aplinkybes, jog S. T. įvykdęs prievoles už atsakoves, neatleido atsakovių nuo turtinių pareigų vykdymo, ir priešingai nei atsakovės teigia, siekė už jas sumokėtas skolas susigrąžinti. Susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp asmenų laikomas įprastu bendravimo būdu, todėl elektroniniai laiškai laikomi tinkamais įrodymais.

2. Nei viena iš atsakovių liudytojų nepatvirtino fakto, kad S. T. dovanojo jos sumokėtas skolas arba atleido nuo turtinės prievolės. Liudytojai teigė, jog jis žadėjo atsakovei padėti. Dėl to teismas pagristai sprendime nurodė, kad pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (LR CK 6.465 straipsnio 2 dalis). Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės R. T. paaiškinimai, kad ji daugelį metų išlaikė tėvų namus, atliko jame einamąjį remontą, slaugė savo brolį tuo metu, kai jis sirgo, ir išlaidų atlyginimo iš brolio už tai neprašė, nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad S. T. nebuvo atleidęs atsakovių nuo turtinių pareigų įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė minėtame name ir gyveno, naudodamasi ir mirusiajam priklausančia dalimi, todėl natūralu, kad pati jį ir tvarkė. Juo labiau, kad namu rūpinosi, prižiūrėjo ir išlaikė ir pats ieškovių tėvas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar ieškovės priėmusios palikimą po tėvo S. T. mirties, įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovių jų kreditoriams S. T. sumokėtų skolų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės ieškovių reikalavimo teisę ginčija nurodydamos, kad S. T., įvykdęs prievoles už atsakoves, atleido jas nuo turtinių pareigų vykdymo, nereikalaudamas įvykdyti jam turtinę prievolę.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (LR CK 6.465 straipsnio 1 dalis ). Teismas sprendė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių dovanojimo sutarties tarp S. T. ir R. T. ir (ar) jos įmonės sudarymą. Aplinkybę, kad S. T. padovanojo atsakovėms R. T. ir jos įmonei pinigines lėšas, kuriomis buvo atsiskaityta su jų kreditoriais, atsakovės įrodinėja R. T. paaiškinimais ir liudytojų N. V. ir V. V., pažinojusių tiek S. T., tiek R. T. parodymais. R. T. paaiškino, kad S. T., sumokėjęs atsakovių skolas, niekada nesakė, kad reikės grąžinti pinigus, jie bendru sutarimu gelbėjo tėvų namą, susitarė, kad brolis nereikalaus grąžinti pinigus. Jų pokalbyje dėl skolų apmokėjimo 2014 metų birželio ar liepos mėnesį dalyvavo ir N. V.. Teismo posėdžio metu liudytojai N. V. ir V. V. patvirtino, kad S. T. ir R. T. buvo brolis ir sesuo, jie tarpusavyje bendravo. Liudytoja V. V. parodė, kad apie skolas nieko tiksliai nežino, nėra girdėjusi, kad S. T. būtų reikalavęs iš sesers grąžinti jam skolas. Tuo tarpu N. V. parodė, kad 2014 metų vasarą dalyvavo S. T. ir R. T. pokalbyje. Jie visada padėdavo vienas kitam, kai seserį ištiko finansinės bėdos, buvo areštuotas namas, S. T., norėdamas išsaugoti tėvų namą, žadėjo padėti seseriai.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad LR CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatytos įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės, pagal kurias bylos aplinkybės, kurios pagal taisykles turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis priemonėmis. Sandoriams tarp fizinių asmenų, kai sandorio suma yra didesnė kaip 5000 Lt, įstatymas reikalauja paprastos rašytinės formos (LR CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas nuo 2012-09-01 galiojusi straipsnio redakcija). Bylos duomenys patvirtina, kad S. T. yra įvykdęs pinigines prievoles atsakovių kreditoriams už bendrą sumą, viršijančią 5000 Lt, todėl ieškovių atstovas tvirtino, kad atsakovės, įrodinėdamos aplinkybę dėl dovanojimo sandorio sudarymo, negali remtis liudytojų parodymais. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris patvirtintų ieškiniu reikalaujamų sumų padovanojimą atsakovėms, tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, turi būti atsižvelgta į tai, kad mokėjimus S. T. atliko ne visus iš karto, o dalimis per maždaug dviejų metų laikotarpį, kiekvieno pavedimo suma neviršydavo įstatyme numatytos sumos, kurią dovanojant būtinas rašytinės formos dokumentas, be to, S. T. ir R. T. siejo artimos giminystės ryšiai, jie buvo turto bendrasavininkiai, kurie abu rūpinosi turtu, apie jų tarpusavio santykius buvo žinoma jų draugams, artimiesiems, todėl draudimas panaudoti liudytojų parodymus nagrinėjamu atveju prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (LR CK 1. 93 straipsnio 6 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtų liudytojų parodymų analizė ir sugretinimas su šalių aiškinimu ir byloje pateikta S. T. susirašinėjimo su advokatu A. B. medžiaga duoda pakankamą pagrindą manyti, kad S. T., įvykdęs pinigines prievoles sesers ir jos įmonės kreditoriams, siekė susigrąžinti savo panaudotas pinigines lėšas, įgydamas iš sesers atitinkamą jai nuosavybės teise priklausančią namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Tokią išvadą teismo vertinimu leidžia daryti byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovei R. T. priklausanti minėto namo bei žemės sklypo dalys piniginių prievolių įvykdymo metu buvo areštuotos. Nors apeliacinio teismo ir sutiktina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent dėl turto arešto, žinodamas, kad vykdant skolų iš atsakovių išieškojimą, gali būti realizuojamas areštuotas turtas, S. T. padengė atsakovių skolas. Tačiau, tai, kad buvo uždėtas areštas, apeliacinio teismo vertinimu, nepatvirtina aplinkybių, kad sumokėdamas už atsakovės sumas S. T. siekė jas susigražinti, ar siekė įgyti iš sesers atitinkamą jai nuosavybės teise priklausančią namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Apeliacinio teismo vertinimu priešingai, byloje esantys duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad S. T., įvykdęs pinigines prievoles sesers ir jos įmonės kreditoriams, siekė susigrąžinti savo panaudotas pinigines lėšas, įgydamas iš sesers atitinkamą jai nuosavybės teise priklausančią namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovės nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad S. T. būtų įvykdęs pinigines prievoles už atsakoves ar padovanojęs joms pinigines lėšas tuo atveju, jei nebūtų areštuotas jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismas padarė išvadą, kad S. T. siekė padėti savo seseriai ir tuo pačiu išsaugoti jos turto dalį, kad ši neatitektų tretiesiems asmenims, tačiau šis siekis savaime nepatvirtina, kad S. T. tai darė neatlygintinai, atleisdamas atsakoves nuo turtinės pareigos jam įvykdymo. Teismas pažymėjo tai, kad pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (LR CK 6.465 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje ieškovių pateiktas rašytinis dokumentas, kuriame užfiksuotas S. T. susirašinėjimas su advokatu A. B. elektroniniu paštu iš esmės paneigia atsakovių nurodytas aplinkybes, kad S. T. buvo atleidęs atsakoves nuo turtinės pareigos jam įvykdymo.

Apeliacinio teismo pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 straipsnis). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi ne atsakovės turėjo pareigą įrodinėti, kad S. T., įvykdęs prievoles už atsakoves, atleido jas nuo turtinių pareigų vykdymo, nereikalaudamas įvykdyti jam turtinę prievolę bet priešingai, ieškovės turėjo pareigą įrodyti, kad S. T., įvykdęs prievoles už atsakoves, neatleido jų nuo turtinių pareigų jam vykdymo.

Byloje nustatyta, kad miręs S. T. yra įvykdęs pinigines prievoles 4766,82 Eur sumai už atsakovę R. T. ir pinigines prievoles 9576,28 Eur sumai už atsakovę R. T. įmonę ir dėl to ginčo nekyla. Taip pat apeliacinio teismo vertinimu tarp šalių nekyla ginčo, kad S. T. siekė padėti savo seseriai ir tuo pačiu išsaugoti jos turto dalį, kad ši neatitektų tretiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, iš byloje ieškovių pateikto rašytinio dokumento, kuriame užfiksuotas S. T. susirašinėjimas su advokatu A. B. elektroniniu paštu turinio matyti, kad S. T. siekė išpirkti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise jo seseriai priklausančią namo dalį į mokamą kainą įskaitant S. T. sesers naudai padengtas skolas, konsultavosi dėl to su teisininku. Teismas pažymėjo, kad minėtas dokumentas, kuriame užfiksuotas S. T. susirašinėjimas su advokatu, negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu byloje, tačiau įvertinęs nurodytas šio dokumento radimo tvarkant mirusiojo S. T. dokumentus aplinkybes, taip pat pateiktą A. B. patvirtinimą elektroniniu paštu, kad jis bendravo su S. T., jį konsultavo klausimais, susijusiais su namo dalies perleidimu S. T. bei skolų apmokėjimu už R. T. ir apmokėtų skolų įskaitymu į namo dalies pirkimo kainą, sugretinus šiuos duomenis su kitais byloje pateiktais įrodymais, sprendė, kad tikėtina, jog S. T. siekė įgyvendinti savo kaip kreditoriaus teises ir nebuvo išreiškęs valios atleisti atsakoves nuo turtinės pareigos jam vykdymo. Be to teismo vertinimu liudytojais apklausti buvusi S. T. sutuoktinė, ieškovių mama L. T. bei S. T. draugas J. R. parodė, kad S. T. nėra minėjęs, kad ketina dovanoti skolas seseriai. Liudytojai patvirtino, kad po S. T. laidotuvių ieškovės su atsakove R. T. tarėsi dėl skolos padengimo, R. T. pokalbio metu neneigė, kad yra skolinga, tačiau vėliau tartis su ieškovėmis dėl skolos atlyginimo atsisakė. Teismas įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendė, kad atsakovės neįrodė aplinkybių, kad S. T. dovanojimo sandorio pagrindu buvo atleidęs jas nuo turtinės pareigos vykdymo, tačiau turėjęs reikalavimo teisę atsakovėms dėl ginčijamų sumų priteisimo iki mirties nebuvo jų tinkamai įgyvendinęs.

Apeliančių vertinimu ieškovių pateiktas 2014-07-09 elektroninio laiško išrašas dėl S. T. susirašinėjimo su advokatu A. B. bei A. B. patvirtinimas turi akivaizdžių formos trūkumų dėl kurių teismas negalėjo jais remtis. Dokumente užfiksuotas galimai tik advokato A. B. atsakymas, neužfiksuotas S. T. paklausimas, kiti pokalbiai su advokatu, todėl nėra pagrindo daryti išvadų dėl S. T. tikrosios valios. A. B. patvirtinimas nėra pasirašytas jokio asmens, jis pats byloje nebuvo apklaustas liudytoju. Dėl šių priežasčių minėtas patvirtinimas negali būti laikomas įrodymu LR CPK 177 straipsnio prasme. Ieškovių paaiškinimai bei pateikti du elektroninio susirašinėjimo laiškai nuosekliai vienas kitą papildo ir patvirtina ieškovių teismui nurodytas aplinkybes, jog S. T. įvykdęs prievoles už atsakoves, neatleido atsakovių nuo turtinių pareigų vykdymo, ir priešingai nei atsakovės teigia, siekė už jas sumokėtas skolas susigrąžinti.

Apeliacinio teismo vertinimu sutiktina, kad susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp asmenų laikomas įprastu bendravimo būdu, todėl elektroniniai laiškai gali būti laikomi tinkamais įrodymais. Tačiau konkrečiu atveju iš 2014-07-09 elektroninio laiško išrašo matyti, jame užfiksuotas tik advokato A. B. atsakymas, dokumente nėra S. T. rašytų tekstų, paklausimų, todėl sutiktina su apeliančių argumentais, kad iš šio dokumento nėra pagrindo neabejotinai išvadai dėl aiškios S. T. pozicijos atsakovių atžvilgiu, tikrosios jo valios. Advokatas A. B. byloje nebuvo apklaustas liudytoju, bet jei ir būtų buvęs apklaustas, mažai tikėtina, kad būtų galėjęs nurodyti konkrečias aplinkybes dėl prieš metus ar daugiau teiktų konsultacijų klientui, nors kaip nurodė S. T. ir R. T. yra jo giminaičiai. Rašte nurodė, kad dėl namo dalies išpirkimui, į mokėtiną kainą įskaitant S. priešpriešinius reikalavimus dėl už seserį anksčiau antstoliams apmokėtų skolų, vienaip ar kitaip būtų reikėję abiejų šalių valios, tačiau, kiek atsimena, iki kreipimosi į notarę dėl R. dalies pardavimo S., tikrai nebuvo prieita. Todėl galimas daiktas, kad apie savo ketinimus ir planus su seserimi R. S. galėjo ir nespėti pasikalbėti. Bent jau jis (A. B. ) apie tokį pokalbį ar galimą jo turinį nebuvo informuotas. Nurodė, kad iš tų kelių pokalbių su S., kuriuos turėjo, jam susidarė tvirtas įspūdis, kad bent jau tuo metu S. sesers R. naudai apmokėtas skolas antstoliams laikė R. skola jam. Ar jis ją vėliau seseriai būtų „dovanojęs“ ar ne, pasakyti negali. S. pirminis interesas, kurį jis buvo aiškiai išreiškęs, buvo apsaugoti paveldėtą tėvų namą ir pačią seserį R. nuo jos kai kuriais atvejais galbūt lengvabūdiško elgesio ir nuo jos pačios kreditorių. Todėl net ir po namo išpirkimo iš sesers R., mano, kad S. būtų leidęs seseriai jame gyventi neatlygintinai ir kita. Apeliacinio teismo vertinimu sutiktina, kad paaiškinimas savo turinio prasme nėra informatyvus, jame nėra konkretaus patvirtinimo, kaip konkrečiai ketino elgtis S. T. ar jis būtų reikalavęs skolas sugražinti, ar jas būtų dovanojęs, atleidęs ją nuo turtinių pareigų. Tiek iš A. B. elektroninio laiško galimai S. T., kuriame jis aiškino dėl pageidavimo išpirkti sesers dalį, tuo pačiu siūlydamas neišpirkti jos dalies dėl galimų teisminių ginčų, taip pat, tiek iš minėtų A. B. paaiškinimo turinio nėra pagrindo padaryti neabejotinos išvados dėl S. T. valios, konkrečių ketinimų ateityje atlikti konkrečius veiksmus, tiek dėl išreikštos valios atleisti atsakoves nuo turtinės pareigos jam vykdymo, tiek dėl siekio susigražinti sumokėtas skolas. Byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad S. T., įvykdęs pinigines prievoles sesers ir jos įmonės kreditoriams, siekė susigrąžinti savo panaudotas pinigines lėšas, įgydamas iš sesers atitinkamą jai nuosavybės teise priklausančią namo, adresu Alytaus g. 8, Šiauliuose, dalį, kad tarp brolio ir sesers galėjo būti toks susitarimas. Byloje nurodytos aplinkybės, kad po S. T. laidotuvių ieškovės su atsakove tarėsi dėl skolos padengimo, kad R. T. pokalbio metu neneigė, kad yra skolinga, tačiau vėliau tartis su ieškovėmis dėl skolos atlyginimo atsisakė, nepatvirtina S. T. siekio susigražinti skolas. Taip pat N. T. paaiškinimai, kad tėvas 2010 m., 2011 m. pradžioje sakė, kad turi su seserimi nemalonumų ir kad jis moka jos skolas, kad pareikalavo išsikelti, kad atsakovė už skolas pažadėjo jam perleisti nuosavybėn, dovanojant ar kitokiu būdu jai priklausančio gyvenamojo namo dalį bei kiti ieškovių argumentai dėl nurodytų aplinkybių, ieškinio reikalavimų pagrįstumo apeliacinio teismo vertinimu nėra įrodyti. ( LR CPK 178 straipsnis).

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad 2006-12-11 S. T. ištiko insultas, ji rūpinosi broliu, lankė jį ligoninėje, vėliau slaugė bute (duomenys neskelbtini), pirko reikiamas gydymo priemones, maistą, padėjo buityje. Prižiūrėdama brolį ligos metu rūpindamasi tėvais, jų namu (duomenys neskelbtini), atsakovė R. T. patyrė nemažų išlaidų (vien langų keitimas kainavo 12 940 Lt, šildymo sistemos keitimas -10 000 Lt). S. T., žinodamas, kiek jam bei tėvams sesuo padarė gero, 2012 - 2013 apmokėjo už atsakoves jų skolas kreditoriams neprašydamas išleistų pinigų grąžinti. Tarp atsakovių ir S. T. 2012 - 2013 susiklostė faktiniai dovanojimo santykiai. S. T. finansinė pagalba seseriai bei jos įmonei buvo grįsta artimu giminystės ryšiu bei tarpusavio rėmimu ilgą laiką. Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos dviejų PVM sąskaitų, patvirtinančių, jog R. T. 2007 metais per du kartus už plastikinius langus bei jų montavimą tėvų name, kurį vėliau su broliu paveldėjo, apmokėjo 12940 Lt sumą. Atsakovė aiškino, kad pinigus mokėjo iš asmeninių lėšų, kad su broliu siejo geri ir pasitikėjimu grįsti santykiai, kad jų šeimoje buvo įprasta padėti vienas kitam. Vėliau vertindamas R. T. pastangas S. T. padėjo seseriai. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl patirtų išlaidų yra labiau moralinio pobūdžio ir kad jos nepaneigė S. T. siekio susigrąžinti apmokėtas skolas. Ieškovių vertinimu teismas pagrįstai atsisakė prijungti šiuos įrodymus, nes jie nėra susiję su ginčo teisniu santykiu. Atsakovės byloje neįrodinėjo fakto, kad šie langai buvo įgyti už kreditorių lėšas dėl ko S. T. būtų sutikęs apmokėti atsakovių skolas. Atsakovė gyveno minėtame name, todėl pati jį ir prižiūrėjo, be to, lėšų langams įsigyti galėjo duoti ir ieškovių tėvas.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pagrįstai padarė išvadą, kad S. T. ir R. T. siejo artimos giminystės ryšiai, jie buvo turto bendrasavininkai, kurie abu rūpinosi turtu, apie jų tarpusavio santykius buvo žinoma jų draugams, artimiesiems. S. T. siekė padėti savo seseriai ir tuo pačiu išsaugoti jos turto dalį, kad ši neatitektų tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl S. T. slaugymo ligos metu ir dėl to patirtų išlaidų yra labiau susijusios su moralinių įsipareigojimų vykdymu ir su turtinių įsipareigojimų vykdymu tiesiogiai nėra susijusios, nepaneigia S. T. reikalavimo atsakovėms teisės. Apeliacinio teismo vertinimu ta aplinkybė, kad atsakovė , kaip teigia iš savo lėšų apmokėjo 12940 Lt sumą pati savaime nepatvirtina buvus konkrečius susitarimus su S. T. dėl dovanojimo sandorių, tačiau ir nepaneigia, kad tarp atsakovių ir S. T. 2012 - 2013 galėjo susiklostyti faktiniai dovanojimo santykiai. Byloje nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, koks konkretus sesers ir brolio indėlis yra į nekilnojamojo turto pagerinimą, priežiūrą, koks tarp jų susiformavęs tarpusavio bendravimas ir kita, tačiau jau anksčiau minėtų byloje aplinkybių nustatymas, R. T. pagalba broliui, S. T. finansinė pagalba seseriai bei jos įmonei, buvo grįsta artimu giminystės ryšiu, artimais tarpusavio santykiais, bei rūpinimusi, rėmimu vienas kito. LR CK 6.465 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. LR CK 6.471 straipsnio 4 dalis numato, kad kai dovanojimas pasireiškia įvykdant už apdovanotąjį šio prievolę trečiajam asmeniui arba priimant apdovanotojo skolą trečiajam asmeniui, tai turi būti laikomasi šio kodekso 6.50, 6.115, 6.116, 6.118 ir 6.119 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Atsakovių vertinimu atsižvelgiant į nuostatas dovanojimo sutarties dalyku gali būti ir veiksmai, pasireiškiantys prievolės įvykdymu už apdovanotąjį trečiajam asmeniui. Bylos duomenimis S. T. mirė (duomenys neskelbtini) ir nei sudarant konkrečius sandorius nei vėliau atsakovėms nereiškė jokių reikalavimų. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovės byloje pateiktais įrodymais nepaneigė atsakovės nurodytų argumentų dėl R. T. ir S. T. susiklosčiusių tarpusavio santykių. Ieškovių pozicija dėl konkrečių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovių įsipareigojimo grąžinti gautus pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. T. pinigų pervedimus yra pagrindo vertinti, kaip jo finansinę paramą seseriai. Byloje nenustatyta, kad pinigų pervedimo metu S. T. turėjo ketinimą konkrečias sumas susigražinti iš atsakovių, tokio reikalavimo nereiškė iki pat mirties, todėl nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad pinigus, siekdamas padengti atsakovių įsiskolinimus jis perdavė neatlygintinai.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė procesines teisės normas dėl įrodymų vertinimo. Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Patenkinus apeliacinį skundą ieškovių patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nepriteistinos. (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Apeliantė R. T. 2015-08-20 pavedimu sumokėjo 130 Eur žyminio. 2015-08-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi apeliantėms žyminio mokesčio 300 Eur dalies sumokėjimas atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliantės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas ir iš ieškovių atsakovei lygiomis dalimis priteistina 130 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio, taip pat iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina 300 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės pajamas. ( LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 83, 84, 88 straipsniai, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

2015 m. vasario 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos. (LR CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovių N. T. ir I. T. ieškinį atsakovėms R. T. ir R. T. įmonei dėl skolos priteisimo.

Priteisti atsakovei R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 65 Eur ( šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 150 Eur ( šimtą penkiasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme į valstybės pajamas.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.