- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- 1-757-1109/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12054-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- L. V., A. Ž.
- Advokatai
- Aivaras Miškūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas:
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. 2023 m. balandžio 3 d. apie 3.00 val. kelyje A5, kryptimi (duomenys neskelbtini), (kur artimiausias pastatas (duomenys neskelbtini)) vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, atsitrenkė į kelio ženklą, apšvietimo stulpą, automobilis apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio L. V. sveikata.
Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis 2023 m. spalio 19 d. apie 03:57 val., buto svetainėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus specialistui A. Ž. uždėjus antrankius, toliau aktyviais veiksmais priešinosi ir panaudojo fizinį smurtą, o būtent vieną kartą spyrė A. Ž. į kairę ausį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir pasipriešino valstybės tarnautojui.
Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.
II Įrodymai
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teismo posėdžio metu dėl eismo įvykio parodė, kad 2023 m. balandžio 2 d. būdamas mieste užėjo į restoraną, kur susipažino su L., jie susibičiuliavo ir nutarė vykti pas jį (M. B.) į namus. Važiuodami sustojo parduotuvėje, nusipirko gerti ir galvojo važiuoti pas jį pratęsti vakarą. Važiuojant „(duomenys neskelbtini)“ keliu ties „(duomenys neskelbtini)“ degaline buvo plikledis, kelyje sumėtė jo automobilį ir jie kažkur trenkėsi. Jis buvo šoko būsenoje, pusiau išlipęs iš mašinos, kruvinas, nesuprato, kas įvyko. Aplink nebuvo nei vienos mašinos. Palikęs įvykio vietą, jis bėgo ieškoti pagalbos, nuėjo iki mamos namų ir jai viską papasakojo, ji išsikvietė tėvą. Jie nuvyko apsižiūrėti, grįžo atgal, o jis, būdamas namuose, iš streso užsnūdo. Sekančią dieną iškart prisistatė į policiją ir ten viską papasakojo. Šis įvykis buvo 2023 m. balandžio 3 d. naktį. Jis vairavo „VW Caddy“ automobilį, kuris priklauso jo tėčiui. Automobilį iš tėčio buvo pasiskolinęs. Klausė tėvų apie pakeleivį, bet jiems nuvykus, mašinos jau nebuvo toje vietoje. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Įvykio metu jis turėjo teisę vairuoti. Apie pakeleivio sveikatą jis sužinojo tik jau atvykęs į policiją, nes daugiau neturėjo kaip apie jį sužinoti. Sužinojo, kad šiam lūžo slankstelis, kad jis patyrė traumą. Draudimas L. išmokėjo 4200 eurų ir sutarė, be to, jie sutarė, kad jis (kaltinamasis) dar sumokės 800 eurų. Dėl šio įvykio buvo atleistas nuo atsakomybės pagal susitarimą. Nuo įvykio iki dabar nei dalies tų 800 eurų neatlygino. Šiuo metu jis pats yra reabilitacijoje, bet greitu metu žada L. atlyginti 800 eurų.
Dėl pasipriešinimo pareigūnui parodė, kad buvo girtas, nelabai ką atsimena, prasiblaivė tik areštinėje. Advokatas rodė jam filmuotą medžiagą, buvo gėda žiūrėti. Suprato, kad reikia kažką daryti, labai dėl visko gailisi. Buvo taip, kad mama jam iškvietė policiją, nes jis buvo neblaivus ir triukšmavo namuose. Svetainėje pareigūnai bandė jį sulaikyti, tačiau jis muistėsi, bandė ištrūkti ir spyrė pareigūnui. Labai gailisi dėl įvykio ir ateityje nori pasikeisti, suvokia, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, todėl šiuo metu yra reabilitacijoje, kur jis gauna terapijas, nori greičiau atlyginti žalas ir daugiau taip nedaryti. Su pareikštu nukentėjusiojo A. Ž. civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins. Savo tokius veiksmus vertina visiškai neracionaliai, labai blogai. Šiuo metu gydosi priklausomybę nuo 2024 m. vasario 5 d. reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Bus ten tiek, kiek reikės, kiek specialistai lieps. Gydymas čia kainuoja 400 eurų mėnesiui, apmoka tėvai. Gydymas 1 metai, bet gali trukti ir ilgiau. Rekomenduojama bent 1 metus, kad visus žingsnius pereiti. Baigęs reabilitaciją planuoja dirbti, darbo ieško ir šiuo metu.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kiti įrodymai, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kiti įrodymai dėl 2023 m. balandžio 3 d. nusikalstamos veikos
Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 2 d. apie 23:00 val., jis vienas nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas bare, jis susipažino su maždaug 30 metų, rusvų plaukų, maždaug 180 cm ūgio, lieknu vyru vardu A. arba A., tiksliai neprisimena. Bendraujant su vyru, L. V. vartojo alkoholinius gėrimus, jis išgėrinėjo taip pat, bet, kiek prisimena, vyras išgėrė nedaug - vieną ar du bokalus alaus. 2023 m. balandžio 3 d., maždaug apie 02:00 val., minėtas baras užsidarinėjo, todėl naujasis pažįstamas jam pasiūlė padaryti „pratęsimą“ ir kartu su juo nuvykti dar kažkur išgerti. Kadangi vyras L. V. nepasirodė girtas, jis sutiko. L. V. kartu su juo nuėjo į netoliese minėto baro stovėjusį pilkos spalvos automobilį (kokios markės ar modelio neprisimena, kadangi buvo gerokai išgėręs alkoholio, kur stovėjo minėtas automobilis tiksliai taip pat neprisimena). L. V. atsisėdo ant priekinės keleivio pusės sėdynės, o vyras ant vairuotojo sėdynės. Visą laiką vairavo minėtas vyras, kur jie tiksliai važiavo, nežino ir neprisimena, pamena tik, jog jiems bevažiuojant, posūkyje pastarasis nesuvaldė automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis ir automobilis nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies. Kiek prisimena, jis buvo praradęs sąmonę, kiek tiksliai laiko, nežino, prisimena tik tiek, kad pabudo, kai aplink automobilį buvo susirinkę pašaliniai, jam nepažįstami žmonės, kurie šaukė, jog kažkas iškviestų pagalbą, o automobilyje kartu su juo buvusio, automobilį vairavusio vyro nebebuvo. Ką jis pasakojo atvykusiems policijos pareigūnams tiksliai neprisimena, nes buvo dideliame šoke. Atvykus GMP darbuotojams, šie jį nuvežė į LSMUL KK SPS, kur jam buvo diagnozuota antrojo bei šeštojo kaklo slankstelių lūžiai. Po apžiūros gydymo įstaigoje jį dar parą laiko paliko stebėjimui, o 2023 m. balandžio 4 d. apie 11:00 val. išleido namo gydytis ambulatoriškai. Nori paminėti, jog minėti žmonės, kurie sustojo padėti, jam padavė automobilyje rastus raktus, galbūt pagalvojo, jog jie priklauso jam, tačiau jie yra ne jo, todėl raktus jis savanoriškai pateikia prie medžiagos. Šiai dienai jis vis dar lankosi pas medikus, pas gydytoją, kuris jį priėmė po avarijos, vis dar nešioja kaklo įtvarą, jaučia skausmus vaikštant, negali užsiimti jokia didesnės fizinės veiklos reikalaujančia veikla. Šiai dienai medikas yra jam pasakęs, kad pasekmės liks visam gyvenimui. Vienas slankstelis yra visiškai sutraiškytas, o kitas suskaldytas (lūžęs). Jis negali normaliai miegoti, negali normaliai nusiprausti, negali normaliai šnekėti. Pastoviai yra įtampoje ir varge. Jis nežino, kiek draudimas įvertins padarytą žalą, tačiau šiai dienai jis tiek fizinius sužalojimus, tiek moralinę būseną vertina 10 000 eurų. Kaltinamasis jį paliko likimo valiai, be jokios pagalbos, vidury nakties, vidurį nežinia kur, jeigu ne jį radę žmonės, nežino ar dabar būtų gyvas. M. B. jam likusios žalos, tai yra 800 eurų, neatlygino. Jis ieškojo M. B., tačiau jam nepavyko gauti jo duomenų ir su juo susisiekti. M. B. žalą jam įsipareigojo atlyginti per du mėnesius nuo 2023 m. birželio mėnesio, tačiau iki šiol jam pinigų neatlygino. M. B. su juo nuo susitaikymo pasirašymo dienos nebuvo susisiekęs (1 t., b. l. 112–119; 2 t., b. l. 17–18).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis ,,VW Cady“, valst nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šio automobilio nėra užsiregistravęs savo vardu. Šį automobilį buvo paskolinęs sūnui M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai atsakyti, kuri diena tai buvo, tačiau sūnus paprašė, o jis paskolino, kadangi turi dar vieną. Jį sūnus informavo, jog su šiuo automobiliu padarė eismo įvykį, daugiau nieko nedetalizavo, nepasakojo, buvo labai sukrėstas, sunerimęs. Susisiekus su policija, jie buvo informuoti, kad automobilis yra saugomas policijos aikštelėje. Automobilyje yra jam nuosavybės teise priklausantys raktai nuo patalpų ir kito automobilio. Apie sūnų gali papasakoti, kad jis yra geras, nuoširdus vaikas, tačiau turi padirbėti su atsakingumu, jam jo trūksta, o kas jam atsitiko, kodėl jis padarė avariją, A. B. nežino, gali pasakyti tik tiek, kad sūnus labai pergyvena dėl šio incidento (1 t., b. l. 148–150).
Iš 2023 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. balandžio 3 d. apie 03:00 val., ties adresu (duomenys neskelbtini), koordinatėmis (duomenys neskelbtini), rastas nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavęs, apgadintas automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo L. V. gim. (duomenys neskelbtini). L. V. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-9678“, patikros sertifikato Nr. 1752001, pirmuoju tikrinimu 2023 m. balandžio 3 d. 03:20 val. nustatytas 2,85 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 03:39 val. nustatytas 2,64 prom. girtumas. Po įvykio pastarasis pristatytas į LSMUL KK SPS, kur jam nustatyta kaklo antrojo bei šeštojo slankstelių lūžiai. L. V. teigė automobilio nevairavęs, nurodė, jog vairavo iš eismo įvykio pasišalinęs asmuo, su kuriuo ką tik buvo susipažinęs, tikslių jo duomenų nežinojo. Automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 39–40).
Iš 2023 m. balandžio 3 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Griovyje matomas skersai stovintis automobilis VW Caddy, priekiu link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41–62).
Iš 2023 m. balandžio 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis vertėsi, apgadintas stogas, priekinis bamperis, variklio dangtis, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, galinis bamperis, išdužę priekiniai žibintai, skilęs priekinis stiklas, deformuotas dešinės pusės statramstis, apgadinti abiejų pusių priekiniai ir galiniai sparnai, išdužę kairės pusės visi stiklai, apgadintos visos padangos (1 t., b. l.73–87).
Iš 2023 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad 2023 m. balandžio 3 d. 03:00 val. į Kauno apsk. VPK buvo gautas pranešimas ROIK: 0123000181486 ir tikslinant įvykio aplinkybes 2023 m. balandžio 5 d. iš LSMUL KK SPS buvo gautas medicininis dokumentas išrašas/siuntimas L. V. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel.nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 5 d. nuvykus apklausti nukentėjusį L. V., šis nurodė, kad 2023 m. balandžio 2 d. apie 23:00 val., bare „Skliautas“ susipažino su apie 30 metų amžiaus, rusvų plaukų, maždaug 180 cm. ūkio, lieknu vyru, vardu A. arba A.. 2023 m. balandžio 3 d. apie 02:00 val. užsidarinėjant barui šis kartu įsėdo į jo pilkos spalvos automobilį (markės ir modelio nepamena), keleivio pusės sėdynę, o vyras vardu A. arba A. už vairuotojo sėdynės. Taip pat L. V. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo praradęs sąmonę ir jai atsiradus, aplink buvę žmonės jam padavė raktų ryšulį, manydami, kad raktai priklauso jam, tačiau šie raktai nepriklausė jam. L. V. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė raktų ryšulį. Kauno apskr. VPK RV 1-ojo skyriaus vyren. tyrėja L. M. - Džiautė Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodė, kad automobilio VW Caddy valst.nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja yra S. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau 2021 m. balandžio 27 d. automobilis buvo parduotas A. B. a. k (duomenys neskelbtini) transporto priemonė išregistruota 2021 m. gegužės 7 d. Patikrinus per CBD buvo nustatyta, kad automobilis VW Caddy, valst.nr. (duomenys neskelbtini) vis dar neįregistruotas (neperregistruotas) nustatyta tvarka. Pagal ANR pažeidimus, automobilį VW Caddy, valst.nr. (duomenys neskelbtini), vairuodavo ir administracinius pažeidimus darydavo tas pats asmuo t. y. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), todėl galimai minėtą automobilį 2023 m. balandžio 3 d. apie 03:00 val., vairavo A. B.. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) ir pabandžius ant raktų ryšulio esančio magnetiniu raktu įeiti į laiptinę, priglaudus magnetinį raktą prie telefonspynės, laiptinės durys atsidarė ir buvo nurodyta ant telefonspynės Nr. (duomenys neskelbtini), todėl galima manyti, kad raktų ryšulys priklauso A. B., gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106–107).
Iš 2023 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. G 786/2023 (02)matyti, kad L. V. konstatuota antro slankstelio danties lūžimas, šešto kaklo slankstelio sąnarinės ataugos lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – 2023 m. balandžio 3 d. ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 131–132).
Iš 2023 m. birželio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. V. parodė, jog jam pažįstamas veidas atrodo antroje ir penktoje nuotraukoje. Manytų gal panašesnis antras, tačiau neatmeta galimybės, kad buvo ir su penktuoju numeriu. Bruožus atsimena sunkiai, pamačius nuotraukas tik pradėjo „ryškėti“ prisiminimai. M. B. yra užfiksuotas nuotraukoje Nr. 5 (1 t., b. l. 133–138).
Kiti įrodymai dėl 2023 m. spalio 19 d. nusikalstamos veikos
Nukentėjusysis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ajame skyriuje, specialisto pareigose. 2023 m. spalio 19 d. dirbo naktinėje pamainoje kartu su vyr. patruliu A. E. radijo šaukiniu „K1714“ nustatytame maršrute. Apie 03.57 val, iš Kauno budėtojo gavo pranešimą, kad namuose, (duomenys neskelbtini), sūnus 27 m. neblaivus dabar namuose agresyviai elgiasi, nepilnamečių nėra, GMP nereikia. Su kolega atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja E. B., gim. 1973 m., taip pat namuose buvo A. B., gim. 1973 m., kurie nurodė, kad jų sūnus M. B., gim. 1996 m., elgiasi neprognozuojamai, kelia konfliktus, yra agresyvus, jo yra bijoma, nes tai tiksinti bomba. Jiems su kolega užėjus į svetainę, kurioje tuo metu buvo M. B., juos pamatęs, pastarasis pradėjo kelti balsą, buvo konfliktiškai nusiteikęs, reikalavo orderio. Asmens buvo prašoma nusiraminti, tačiau jis buvo agresyviai nusiteikęs tiek jų, tiek savo tėvų atžvilgiu. M. B. nenuosekliai dėstė savo mintis, kalbėjo realybės neatitinkančius faktus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam būnant koridoriuje, bendraujant su M. B. mama, pastebėjo, kad M. B. agresyviai nusiteikęs savo tėvo atžvilgiu, prieš jį stovėjo atkišęs kumščius, dėl ko jo tėvas jį pagriovė ant lovos. Jis iškarto pribėgo prie jų, M. B. gulėjo nugara ant lovos, po juo gulėjo jo tėvas, kuris M. B. laikė per kaklą. Jis bandė uždėti M. B. antrankius, tačiau šis stangrino rankas, jų nedavė ir tokiais savo veiksmais priešinosi. Bandant uždėti antrankius, M. B. gulėdamas iš dešinės kojos spyrė jam į kairės pusės veido sritį, tačiau jis spyrį atrėmė savo ranka. Tuo metu atėjo padėti jo kolega, kuris laikė M. B. kojas. Uždėjus M. B. antrankius iš priekio, šis buvo paguldytas ant žemės, ant nugaros. Tuo metu jis klūpėjo šalia ir laikė M. B., o pastarojo tėvas sėdėjo šalia jo kojų ant lovos. Staiga M. B. pradėjo spurdėti ir spyrė jam į kairės pusės ausį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Po spyrio kolegai liepė uždėti M. B. antrankius ant jo kojų. Kai M. B. gulėjo ant žemės surakintas antrankiais, išsikvietė papildomą ekipažą. Kadangi juto skausmą kairės ausies srityje, nuėjo pasižiūrėti į veidrodį, matė, kad kairės pusės ausis yra paraudusi, šiek tiek ištinusi. Atvykus kitam ekipažui M. B. buvo pristatytas į Kauno areštinę. Dėl sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio neteikia, tačiau pageidauja, kad asmuo būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka, kadangi jam sukėlė fizinį skausmą. Papildo, kad pas teismo medicinos ekspertus buvo nuvykęs (2 t., b. l. 38–41).
Liudytojas A. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ajame skyriuje, vyr. patrulio pareigose. 2023 m. spalio 19 d. dirbo kartu su specialistu A. Ž., naktinėje pamainoje, radijo šaukiniu „K1714“. Jiems patruliuojant nustatytame maršrute, apie 03.57 val., gavo pranešimą iš budėtojo, kad neblaivus sūnus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), agresyviai nusiteikęs. Su kolega nuvyko minėtu adresu, duris atidarė pranešėja E. B., gim. 1973 m., taip pat namų viduje buvo A. B., gim. 1973 m., bei vyresnio amžiaus moteris, tačiau jos duomenų neatsimena. Jie paaiškino, kad jų sūnus, M. B., yra neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, minėjo, kad jis yra tiksinti bomba, namuose spardėsi. Jis su kolega įėjo į svetainę, kurioje ant žemės sėdėjo M. B., šis juos pamatęs iškarto agresyviai nusiteikęs pradėjo reikalauti orderio. M. B. kalbėjo nebūtus dalykus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. M. B. tėvai ir jis su kolega jo prašė, kad nurimtų, tačiau pastarasis ir toliau elgėsi agresyviai. Jis nuėjo iki kito kambario, kur rašėsi pranešėjos duomenis, kai išgirdo triukšmą ir pamatė, kad M. B. nugara guli ant lovos, jį iš nugaros už kaklo laiko jo tėvas, o jo kolega jam bando uždėti antrankius. Pamatė, kad M. B. bandė įspirti jo kolegai į kairės pusės veido sritį, tačiau šis jo koją su ranka numušė. Tai pamatęs iškarto pribėgo prie jų ir laikė M. B. kojas. M. B. priešinosi, nedavė rankų, jas stangrino, todėl buvo sunku jį surakinti antrankiais. Jo kolegai Antanui pavyko jaunuolį surakinti antrankiais, tuomet jaunuolis buvo pasodintas ant žemės. Pamena, kad jaunuolis sėdėjo ant žemės, jo tėvas sėdėjo ant sofos šiam prie kojų, jo kolega laikė pastarojo rankas, tupėdamas šone, o jis stovėjo už kolegos. Staiga jaunuolis spyrė jo kolegai į kairės pusės ausį. Su kuria koja spyrė negali pasakyti. Matė, kad jaunuolis pataikė būtent į jo kolegos ausį. Po spyrio iškarto priėjo prie jų ir jaunuoliui antrankiais surakino jo kojas. Po to jaunuolis jau buvo nurimęs, išsikvietė pastiprinimą. Vėliau matė, kad kolegos kairės pusės ausis paraudus, ištinusi. Jaunuolis buvo pristatytas į Kauno areštinę (2 t., b. l. 59–62).
Iš 2023 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. spalio 19 d. apie 03:57 val. Kauno apskr. VPK RV 5-ojo skyriaus vyr. patruliai A. Ž. ir A. E., dirbantys r/š K1714 pagal gautą pranešimą ROIK:0123000633738 dėl smurto artimoje aplinkoje nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, ten buvo M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes, asmuo tapo agresyvus, nuolatos žodiškai konfliktavo su savo tėvais ir pareigūnais. M. B., būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,53 prom. neblaivumas, puolė grumtis su savo tėvu A. B., gim. 1973 m. M. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nekonfliktuoti, bet asmuo į išsakytus reikalavimus nereagavo, todėl siekiant apsaugoti A. B. buvo priimtas sprendimas asmenį M. B. sulaikyti ir uždėti jam antrankius. Sulaikant asmenį ir jam ant rankų dedant antrankius, asmuo, vengdamas sulaikymo, vyr. patruliui A. Ž. koja spyrė į kairės pusės ausį, taip sukeldamas vyr. patruliui fizinį skausmą. Ant kairės pusės ausies vyr. patrulio A. Ž. matomas paraudimas ir patinimas. M. B. po nusikalstamos veikos padarymo sulaikytas ir pristatytas į Kauno AVPK areštinę (2 t., b. l. 19–26).
Iš 2023 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 27–35).
Iš 2023 m. spalio 19 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad neapnuoginant A. Ž. kūno jis apžiūrimas. Ant veido jokių sužalojimų nematyti, apžiūrint asmens kairę ausį matoma, jog ši yra patinusi, paraudusi. Dešinė ausis blyški, nepatinusi. Ant veido ir kitų atvirų vietų jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti (2 t., b. l. 42–47).
Iš 2023 m. spalio 19 d. specialisto išvados matyti, kad A. Ž. sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Esant byloje duomenų apie buvusį mušimo ar kitą smurtavimo faktą, neatmestina galimybė, kad A. Ž. buvo sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 51–52).
Iš 2023 m. spalio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti body kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2023 m. spalio 19 d., M. B., stengdamasis išvengti sulaikymo, spiria policijos pareigūnui A. Ž. į kairės pusės ausį (2 t., b. l. 63–68).
Iš 2023 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo matyti, kad 2023 m. spalio 19 d., dirbant kartu su Kauno apskr. VPK RV 5-ojo sk. vyr. patruliu A. E., radijo šaukiniu „K1714“, apie 03.57 val., iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) sūnus 27 m. neblaivus dabar namuose agresyviai elgiasi. Nepilnamečių nėra, GMP nereikia. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje rado M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir pranešėją, minėto asmens motiną E. B.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, bendraujant su pranešėja, sūnus M. B. nuolatos žodiškai konfliktavo su tėvais ir pareigūnais, asmeniui liepus nusiraminti jis tik tapo dar agresyvesnis, pradėjo rėkti. Bendraujant su minėtu asmeniu, jis pasakojo realybės neatitinkančias istorijas, sunkiai dėstė mintis, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Kiek vėliau, bendraujant su įvykio dalyviais, M. B. puolė grumtis su savo tėvu A. B., kuris buvo įvykio vietoje. Įvertinę, kad grumtynių metu M. B. gali sužaloti tėvą, buvo priimtas sprendimas panaudoti fizinę prievartą ir asmeniui uždėti spec. priemonė - antrankiai. Dedant antrankius, M. B. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo ir vieną kartą koja smūgiavo jam į kairę ausį, ko pasekoje pajautė fizinį skausmą. Už pasipriešinimą policijos pareigūnams M. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Faktinis asmens sulaikymo laikas 04.30 val. (2 t., b. l. 70–71).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Dėl 2023 m. balandžio 3 d. nusikalstamos veikos
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas M. B. pažeidus kelių eismo taisykles ir taip dėl neatsargumo sukėlus eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. V. sveikata, pasitvirtino.
Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo L. V. parodymais, liudytojo A. B. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis kaltu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino ir vienodai parodė, kad 2023 m. balandžio trečios naktį bare susipažino su L. V., su kuriuo nusprendė pratęsti vakarą pas kaltinamąjį namuose; kad jam vairuojant tėčiui priklausantį automobilį „VW Caddy“, jis nesuvaldė pastarojo ir nuvažiavo nuo kelio, jis dėl šoko iš įvykio vietos pasišalino, žino, kad dėl įvykio L. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes pastarajam lūžo 2 kaklo slanksteliai. Šia kaltinamojo parodymus visiškai atitinka ir nukentėjusiojo L. V. parodymai, kad su M. B. susipažino įvykio naktį bare, kad kartu šiek tiek išgėrė ir po to nusprendė vakarą pratęsti pas naująjį pažįstamą, jie važiavo automobiliu, kurį vairavo M. B., tačiau pastarasis nesuvaldė automobilio, jie nuvažiavo nuo keli, jis buvo praradęs sąmonę, buvo nugabentas į ligoninę kur jam nustatytas dviejų kaklo slankstelių lūžiai. Iš 2023 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tokias pačiais įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir jį apklausti atvykusiems pareigūnams. Be to, iš 023 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo rastas nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavęs apgadintas automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo L. V., kuris buvo pristatytas į gydymo įstaigą ir jam buvo nustatyta kaklo antrojo bei šeštojo slankstelių lūžiai. L. V. nurodė, jog automobilį vairavo iš eismo įvykio pasišalinęs asmuo, su kuriuo buvo ką tik susipažinęs. Eismo įvykio faktą taip pat patvirtina ir kelių eismo įvykio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas griovyje skersai kelio stovintis automobilis „VW Caddy“, be transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio apgadinimai, nurodyta, jog automobilis vertėsi. Specialisto išvada patvirtina, jog L. vaivadai įvykio metu lūžo 2 kaklo slanksteliai ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. eismo įvykio metu.
Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis M. B. vairavo automobilį „VW Caddy“, kurio keleivio vietoje sėdėjo nukentėjusysis L. V.. Kaltinamajam nesuvaldžius automobilio pastarasis nuvažiavo nuo kelio, vertėsi, kliudė kitus daiktus ir dėl to buvo sužalotas nukentėjusysis L. V.. Dėl kaklo slankstelių lūžių pastarajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kelių eismo taisyklių 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Šiuo atveju kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad M. B. šių reikalavimų nesilaikė, t. y. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo visų savo pastangų tinkamai įvertini važiavimo sąlygas, kelio būklę, dėl ko neatsižvelgus į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, buvo pasirinktas nesaugus greitis. Visos šios aplinkybės lėmė tai, kad jis nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą, apšvietimo stulpą, automobilis apsivertė ir dėl to buvo nesunkiai sužalotas šio automobilio keleivis, sėdėjęs priekinėje keleivio pusėje L. V..
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog pasekmės – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata yra kaltinamojo neteisėto elgesio – kelių eismo taisyklų 127 punkto reikalavimo nesilaikymo pasekmė.
Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, žinantis Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokė, kad pažeidus tuos reikalavimus, jų nesilaikant gali kilti eismo įvykis, t. y. suvokė, kad tinkamai neįvertinus vairavimo sąlygų ir nepasirinkus saugaus greičio gali įvykti eismo įvykis, o vežant keleivį, dėl įvykio pastarajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau šioje konkrečioje situacijoje nenumatė, kad gali būti slidus kelias ar nesaugus greitis, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, nes jis, būdamas vairuotoju turėjo pareigą išmanyti kelių eismo taisykles ir jų laikytis ir nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų nepriklausiusios nuo jo valios ir sukliudžiusios jam tinkamai įvertinti kelio dangą, reljefą ir kitas važiavimo sąlygas. Subjektyvioji veikos pusė pasireiškė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu.
Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog M. B. 2023 m. balandžio 3 d. apie 3.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini), kryptimi (duomenys neskelbtini), (kur artimiausias pastatas (duomenys neskelbtini)) vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, atsitrenkė į kelio ženklą, apšvietimo stulpą, automobilis apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio L. V. sveikata.
Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apie nuoširdų gailėjimąsi teismas sprendžia iš to, kad M. B. niekada neneigė, jog eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, sutiko atlyginti dalį žalos, net buvo atleistas nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.
Dėl 2023 m. spalio 19 d. nusikalstamos veikos
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Veika gali pasireikšti dviem būdais: fizinio smurto panaudojimu arba grasinimu tuoj pat jį panaudoti. Vadovaujantis teismų praktika, BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-263-697/2017). Komentuojamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. B. pasipriešinus policijos pareigūnams, tyčia panaudojant fizinį smurtą, pasitvirtino.
Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, liudytojo A. E. parodymais, pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašų medžiaga, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę pripažino ir parodė, jog namuose kilus konfliktui tėvai jam iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai bandė jam uždėti antrankius, tačiau jis tam priešinosi ir įspyrė vienam pareigūnui į galvos sritį. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo policijos pareigūno A. Ž. parodymai bei jo kolegos liudytojo A. E. parodymai, kad atvykus į iškvietimą dėl triukšmaujančio neblaivaus sūnaus, bandant šiam uždėti antrankius, jis priešinosi, vieną kartą spyrė pareigūnui, tačiau šis ranka smūgį atrėmė, tada uždėjus asmeniui antrankius iš priekio pastarasis spyrė A. Ž. koja į kairės pusė veido sritį, pataikė į ausį; po šio spyrio jaunuoliui antrankiais buvo surakintos ir kojos; pareigūnų body kamerų įrašai, kuriuose užfiksuotas kaltinamojo sulaikymo faktas bei jo spyris. Nors specialisto išvadoje A. Ž. sužalojimai nekonstatuoti, tačiau pats fizinio smurto faktas nustatytas paties kaltinamojo parodymais, kad jis spyrė pareigūnui į veido sritį; nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojo parodymais, kad buvo spirta į galvos sritį, nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, jog dėl spyrio jautė fizinį skausmą, kairė ausis buvo paraudusi, patinusi; liudytojo A. E. parodymais, kad kolegos A. Ž. kairė ausis buvo paraudusi, ištinusi; asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta A. Ž. galva ir nustatyta, kad kairė ausis buvo patinusi, paraudusi. Šie įrodymai patvirtina ne tik tai, kad buvo vartotas fizinis smurtas, tačiau ir tai, kad jis sukėlė realias pasekmes, t. y. fizinį skausmą nukentėjusiajam A. Ž..
Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos specialistas A. Ž. įvykio metu buvo viešojo administravimo funkcijas atliekantis pareigūnas ir atitinka BK 286 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo būtinąjį požymį. Šiuo atveju buvo pasipriešinta ne bet kokiam asmeniui, o tokiam, kuris teisėtai kaltinamojo atžvilgiu atliko viešojo administravimo funkcijas – pateikė privalomus vykdyti reikalavimus.
Liudytojų, nukentėjusiojo parodymais bei vaizdo įrašais tai pat nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusysis A. Ž. vilkėjo specialią uniformą su policijos skiriamaisiais ženklais, todėl kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog bendrauja su policijos pareigūnais. Liudytojo ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog kaltinamajam buvo nuspręsta uždėti antrankius tada, kai pastebėtas agresyvus pastarojo elgesys prieš tėvą. A. Ž. parodė, kad bendraujant su kaltinamojo mama, pastebėjo, jog kaltinamasis agresyviai nusiteikęs prieš tėvą, dėl ko tėvas sūnų pargriovė ant lovos. Reaguodami į šią situaciją pareigūnai suskubo tramdyti kaltinamąjį ir bandė uždėti jam antrankius, kol tėvas M. B. laikė apglėbęs iš nugaros ir paguldęs pastarąjį ant savęs, tačiau M. B. priešinosi tam, kad būtų uždėti antrankiai, kaip pats pripažino – muistėsi ir priešinosi, o po to ir spyrė.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo neabejotinai suprato, jog pareigūnai buvo iškviesti dėl jo netinkamo elgesio, kad jis toliau rodydamas agresiją prieš tėvą, elgiasi neteisėtai, pavojingai, o pareigūnai, bandydami jį sutramdyti ir uždėti antrankius elgėsi teisėtai. Todėl jis, visaip vengdamas, kad būtų uždėti antrankiai, aktyviai fiziškai tam priešindamasis, spirdamas į pareigūną, bandžiusį uždėti jam antrankius, suvokė, kad jis priešinasi policijos pareigūnui vartodamas fizinį smurtą, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, naudojant fizinį smurtą, nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
BK 286 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.
Kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vienas iš nusikaltimų (numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje) susijęs su kelių eismo transporto saugumu, kitas (numatytas BK 286 straipsnyje) – nusikaltimas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Abi veikos tyčinės, baigtos. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
M. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas vieną kartą, už kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudos nesumokėjęs (2 t., b. l. 136–139). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 141), Priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė ir neregistruotas (2 t., b. l. 144), todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, yra jaunas, darbingas, jam skirtina vien švelniausių sankcijose numatytų bausmių rūšių – bauda, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad asmuo suvokė savo neteisėto elgesio priežastis – alkoholio vartojimo problemą ir aktyviais veiksmais ėmėsi ją spręsti – gydosi pagal reabilitacinę programą, jos dydį nustatant: už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – 50 MGL, t. y. 2 500 eurų, už BK 286 straipsnyje numatytą veiką – 70 MGL, t. y. 3 500 eurų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskiriant M. B. subendrintą bausmę – 102 MGL, t. y. 5 100 eurų, dydžio baudą.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą bausmę – 68 MGL, t. y. 3 400 eurų, dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 19 d. 4.30 val. iki 2023 m. spalio 19 d. 13.45 val. (2 t., b. l. 83–85), t. y. viena diena, prilyginant ją 2 MGL, t. y. 100 eurų, dydžio baudai.
Nukentėjusysis A. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 500 eurų iš kaltinamojo M. B. jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad pagal 2023 m. spalio 19 d. VTMT KS specialisto išvadą Nr. G 2236/2023, jam kūno sužalojimai nekonstatuoti, tačiau iš įvykio aplinkybių neatmetama galimybė, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymi, kad fizinį skausmą jis jaučia gan ilgai. Taip pat nurodo, kad jis buvo siųstas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Pagal Specializuotos medicininės ekspertizės 2024 m. sausio 10 d. pažymą Nr. 37 yra konstatuota, jog dėl fizinio veiksnio, įvykusio 2023 m. spalio 19 d. ir jo sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys ir rekomenduojama – šeimos gydytojo stebėjimas. Pažymi, jog Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė sprendimą jam nemokėti kompensacijos už sveikatos sutrikdymą, todėl dėl jam sukelto fizinio skausmo jo patirtą neturtinę žalą jis prašo priprašo priteisti iš kaltinamojo M. B. (3 t., b. l. 1).
Civilinis ieškinys tenkinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatai, jo atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas, dėl kurio jis neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog dėl kaltinamojo vartoto fizinio smurto buvo paraudusi ir patinusi nukentėjusiojo ausis. Nors nukentėjusiajam sužalojimai nekonstatuoti, tačiau specialistas neatmetė to, kad nukentėjusysis galėjo patirti fizinį skausmą. Vertinant neturtinę žalą, jos išraišką pinigais, atsižvelgtina į tai, kad nors nukentėjusysis ir nebuvo nedarbingas dėl įvykio, nenustatyta, kad fizinis skausmas būtų buvęs ilgalaikis, tačiau atsižvelgiama į tai, kad spirta buvo į gyvybiškai svarbų organą, kad galėjo kilti pavojus prarasti vieną iš svarbiausių žmogaus pojūčių – klausą ir tai galėjo kelti nerimą nukentėjusiajam dėl ateities. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad veika tyčinė, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo ir kitų neigiamų dvasinių išgyvenimų, o taip pat ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala įvertinta 500 eurų pinigine išraiška, nėra aiškiai per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, todėl nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai priteisiant 500 eurų iš M. B..
Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 193,36 eurų žalos už nukentėjusiajam L. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (1 t., b. l. 156–159), tačiau byloje pateikti duomenys, kad žalą kaltinamasis atlygino (1 t., b. l. 164) ir Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisako, teisinės atsisakymo pasekmės aiškios ir žinomos (2 t., b. l. 190). Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnio nuostatomis, procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nurauktinas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 2 CD diskai, saugomi byloje (1 t., b. l. 68, 2 t., b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 70 MGL (3 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 102 MGL (5 100 eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. B. galutinę bausmę – 68 MGL (3 400 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 19 d. 4.30 val. iki 2023 m. spalio 19 d. 13.45 val., t. y. vieną dieną, prilyginant ją 2 MGL, t. y. 100 eurų, dydžio baudai ir laikyti, kad neatlikta baudos bausmės dalis yra 66 MGL, t. y. 3 300 eurų.
Baudą įpareigoti sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 2 CD diskus, saugomus byloje (1 t., b. l. 68, 2 t., b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. B. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.