- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-214-365/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21103-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- D. N.
- Advokatai
- Vaidotė Radvilavičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. D. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui, nuteistajam D. N. (D. N.), jo gynėjai advokatei Vaidotei Radvilavičienei, vertėjai Boženai Seniut,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. (D. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. gegužės 20 d. veika), ir jam paskirtas areštas 60 (šešiasdešimt) parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
D. N. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 10 d. veika) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 20 d., 20.25 val. iki 2019 m. gegužės 21 d., 14.58 val.
D. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjima neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. D. N. nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2019 m. gegužės 20 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilių neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia paėmęs savo motiną L. N. už rankų, ją papurtė, tempė už plaukų, rankomis suėmęs nukentėjusiajai L. N. už veido, jį spaudė ir ne mažiau kaip 6 (šešis) kartus ranka sudavė L. N. į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, t. y. kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. D. N. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2019 m. liepos 10 d., apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip 5 (penkis) kartus sudavė sportine gumine šlepete savo motinai L. N. į dešinį petį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, darė išvadą, kad, jog D. N. kaltė 2019 m. gegužės 20 d. epizode yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi D. N. tyčia nežymiai sužalojo savo šeimos narį – motiną. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 2019 m. liepos 10 d. epizode, apylinkės teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios fizinis kontaktas nekėlė tokios grėsmės ir pavojingumo nukentėjusiosios sveikatai dėl kurios kaltinamajam turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė ir konstatavo, kad D. N. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl turi būti išteisintas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Skirdamas kaltinamajam D. N. bausmę, teismas vadovavosi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir darė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti paskyrus D. N. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis didesnis nei įstatyme numatytas arešto bausmės dydžio vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad nuteistasis D. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę ir skirti privalomą gydymą nuo alkoholizmo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Skunde nuteistasis nurodo, kad pasitarę su šeimos nariais jie priėjo išvados, kad D. N. skirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme nebus realiai pasiekti bausmės tikslai, kad jis atlikdamas tokią bausmę daugiau nebevartos alkoholio. Akcentuoja, jog tik praėjęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydymo kursą jis bandys išsigydyti nuo alkoholio priklausomybės ir taip reabilituotis į visuomenę. Nurodo atsiprašantis mamos (nukentėjusiosios L. N.) už šį negarbingą incidentą, kuris įvyko esant nuteistajam neblaiviam ir prašo patenkinti prašymą gydytis ir atlikti visą reabilitacijos kursą vietoj skirtų 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
5. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apelianto D. N. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
7. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo pakeisti skirtą arešto bausmę į priverstinį (skunde įvardija privalomą) gydymą nuo alkoholizmo.
5. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam D. N. skiriant ir individualizuojant bausmę.
6. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Pirmiausia pasisakant dėl prašymo skirti apeliantui priverstinį (nuteistasis įvardija privalomą) gydymą, pažymėtina, kad BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. N. nėra pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu, taip pat nėra duomenų, jog nuteistajam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nuteistajam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. liepos 8 d. specialisto išvada, kuria nustatyta, kad D. N. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 154).
9. Pažymėtina ir tai, kad BK 42 straipsnyje išdėstytas išsamus ir baigtinis bausmių, kurios gali būti skiriamos kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažintiems asmenims, sąrašas. Jame nėra numatytos D. N. prašomos bausmės – gydymo nuo alkoholizmo, todėl kolegija neturi pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo pakeisti bausmę. Teismas gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, tik tuomet, kai nuteistasis sutinka ir tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas (skunde nuteistasis neprašo skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas), taip pat skiriant bausmę – laisvės apribojimą, kuris numato kaip vieną iš galimų įpareigojimų paskirti gydymą nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka (skunde nuteistasis taip pat neprašo skirti ir laisvės apribojimo bausmės).
10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apelianto nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. N. bausmę, bausmės skyrimo nuostatų, nurodytų šios nutarties 6 punkte, nepažeidė. Nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką apeliantas D. N. padarė anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogišką smurtinę veiką prieš savo motiną L. N., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis sistemingai baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 125-127, 129-132), nevedęs, nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas, konsultuotas/gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Kadangi apeliantas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir teisingai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimt) parų nėra per griežta ir ją švelninti net ir įvertinus apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis pradėjo gydytis nuo alkoholizmo (2 t., b. l. 35), nes apelianto padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis poelgis, o dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, taip pat į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, kolegijos nuomone bausmę švelninti nuteistajam nėra tikslinga, nes ankstesni nuosprendžiai nuteistajam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo. Paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.
11. Remdamasi tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. N. (D. N.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.