- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 2-659/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „NT ir investicijų valdymo grupė“ ir atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Daliktos statyba“ bankroto administratoriaus atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „NT ir investicijų valdymo grupė“ pareikšto finansinio reikalavimo uždarosios akcinės bendrovės „Daliktos statyba“ bankroto byloje ( bylos Nr. B2-2654-230/2010).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ prašė patvirtinti jo 1 576 824,29 Lt dydžio reikalavimą UAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje. Kreditorius nurodė, kad pagal 2007 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartį generalinis rangovas UAB „Daliktos statyba“ visus sutartimi numatytus darbus privalėjo visiškai baigti ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 1 d., o nepagrįstai uždelsus tai padaryti - įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo visų darbų vertės su PVM už kiekvieną uždelstą dieną. Objektas turėjo būti priduotas iki 2008 m. birželio 1 d. ir be defektų, tačiau 2008 m. birželio 30 d. aktas patvirtina, kad defektai buvo, jie nėra pašalinti, todėl darbai nėra baigti. Priskaičiuoti delspinigiai sudaro 1 782 563,22 Lt, tačiau kreditorius prašė patvirtinti reikalavimą dėl delspinigių tik už 180 dienų laikotarpį, o tai sudaro 1 048 566,60 Lt delspinigių. Sutartimi UAB „Daliktos statyba“ įsipareigojo pastatyti 1 200 kv. m gyvenamojo ploto pastatą ir 472 kv. m ploto automobilių parkavimo aikštelę. Pagal sutartį galutinę darbų kainą buvo numatyta apskaičiuoti visą pastatytą ir inventorizuotą pastato plotą (neskaitant automobilių aikštelės ploto) padauginant iš 2 530 Lt su PVM. Kadangi atsakovas pastatė 1 151,26 kv. m ploto pastatą su 454,16 kv. m ploto automobilių aikštele (iš viso pastatė 1 605,42 kv. m bendrojo ploto), jam turėjo būti atlyginta 2 912 687,80 Lt, tačiau buvo sumokėta 3 440 945,49 Lt, tokiu būdu permokant 528 257,69 Lt sumą. Papildomi darbai rangovo atlikti be suderintų sąmatų, todėl tai ne papildomi darbai, o rangos sutartyje numatyti darbai, be to, defektų aktas patvirtina, kad darbai nebuvo atlikti, todėl papildomų darbų negalėjo būti.
Atsakovo BUAB „Daliktos statyba“ bankroto administratorius prašė kreditoriaus reikalavimo netvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ 27 115,20 Lt dydžio reikalavimą BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje. Teismas nurodė, kad 2007 m. birželio 26 d. Statybos rangos sutartimi kreditorius UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ ir UAB „Daliktos statyba“ susitarė dėl statybos, dalinio įrengimo, vidaus inžinerinių tinklų statybos ir įrengimo, pridavimo ir kt. darbų atlikimo statant gyvenamąjį daugiabutį namą, esantį Žilvičių g., Teleičių k., Garliavos ap., Kauno r. Sutartimi buvo numatyta darbus visiškai užbaigti iki 2008 m. birželio 1 d., o sutarties 53.3 punktu buvo numatyta, kad rangovas UAB „Daliktos statyba“, nepagrįstai uždelsęs darbus, moka užsakovui UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ pareikalavus delspinigius po 0,2 procento nuo visų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną. Ginčas tarp šalių kyla dėl to, ar darbai buvo atlikti laiku, taip pat dėl teisės į delspinigius atsiradimo dienos ir delspinigių dydžio. Kreditoriaus teigimu, darbai pagal sutarties nuostatas turėjo būti baigti iki 2008 m. birželio 1 d. Atsakovo teigimu, šis terminas buvo pratęstas 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimu iki 2009 m. sausio 31 d. Iš tikrųjų, nurodytos dienos šalių susitarimo 1 punkte toks terminas buvo nustatytas, tačiau to paties susitarimo 2 punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jei UAB „Daliktos statyba“ vėluotų atlikti bet kokius statybos rangos darbus šio susitarimo nustatytais terminais, tai jos atžvilgiu bus taikomos statybos rangos sutartyje numatytos sankcijos ir jos bus taikomos nuo statybos rangos sutartyje nustatytų datų. Kreditoriaus teigimu, atsakovas iki 2009 m. sausio 31 d. visų statybos rangos darbų nebaigė, todėl visos sankcijos taikytinos nuo statybos rangos sutarties 1 punkte numatytų terminų, t.y. nuo 2008 m. birželio 1 d. Kad nurodytu terminu darbai nepabaigti, kreditorius įrodinėja 2008 m. birželio 30 d. defektų aktu, 2008 m. rugpjūčio 18 d. ir 2009 m. sausio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Tačiau byloje yra pateiktas 2008 m. gegužės 15 d. surašytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo konstatuota, kad ginčo gyvenamasis namas su parkingu atitinka nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Šio akto pagrindu gyvenamasis namas ir parkingas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, statinių baigtumas nurodytas 100 procentų. Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 9.1 punkte numatyta, kad tinkamas naudoti statinys – toks statinys, kuris atitinka projektą, tenkina esminius statinio reikalavimus ir gali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį, o 9.6 punkte nurodyta, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, jog statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams. Teismo įsitikinimu, kreditoriaus pateikti defektų aktas ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai negali paneigti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos aplinkybės, kad statinys yra pastatytas visiškai, t.y. pastatytas pagal projektą, kuris buvo pagrindas statybos darbams atlikti, ir yra visiškai (100 procentų) baigtas. Po pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo surašyti aktai, patvirtinantys statinio trūkumus, traktuotini kaip statinio garantinio termino metu surašyti defektų aktai. Tokie defektai turi būti šalinami šalių pasirašytos sutarties tvarka ir terminais, kas yra įtvirtinta ir STR 1.11.01:2002 33 punkte. Teismo manymu, kreditorius nustatyta tvarka nėra įrodęs aplinkybės, jog atsakovas darbų pagal šalių pasirašytą statybos rangos sutartį nėra atlikęs iki joje numatyto termino, t.y. iki 2008 m. birželio 1 d., kadangi ginčo pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas 2008 m. gegužės 15 d. Kreditorius, neįrodęs aplinkybės, jog atsakovas yra uždelsęs atlikti darbus, neturi teisės reikalauti sutarties 53.3 punkte numatytų delspinigių po 0,2 procentus nuo visų darbų vertės su PVM už kiekvieną uždelstą dieną, ir jo 2009 m. balandžio 2 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl delspinigių sumokėjimo yra nepagrįsta.
Nutartyje pažymėta, jog kreditorius teigė, kad jis yra permokėjęs atsakovui už jo atliktus darbus pagal rangos sutarties 7 a punkto nuostatą, kuri numato, jog bet kokiu atveju galutinė kaina yra nustatoma visą pastatytą ir inventorizuotą pastato plotą (neskaitant parkavimo vietų) padauginant iš 2 530 Lt su PVM. Tarp šalių nėra ginčo, jog kreditorius UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ už atliktus darbus yra sumokėjusi 3 440 945,47 Lt. Iš pripažinimo tinkamu naudoti akto ir nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad faktiškai pastatyto ginčo gyvenamojo namo su parkingu bendras plotas yra 1 605,42 kv. m, parkingo bendras plotas sudaro 454,16 kv. m, todėl galutinė kaina pagal sutarties 7 a punkto nuostatas turėtų būti skaičiuojama 1 151,26 kv. m pastato plotą (1605,42 kv. m – 454,16 kv. m) padauginant iš 2 530 Lt su PVM, kas sudarytų 2 912 687,80 Lt. Tačiau tame pačiame sutarties 7 a punkte numatyta, kad už papildomai pastatytą plotą ar atliktus kitokius darbus, kurie nenumatyti šioje sutartyje, jei tokie atsiras, UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ sumokės papildomai sutartyje nustatyta tvarka. Šalys yra pasirašę papildomus susitarimus: 2008 m. birželio 6 d. susitarimą, kurio 2 punkte numatyta, kad nustatant sutartinę kainą turėtų būti pridėti papildomai aktuotini darbai; 2008 m. birželio 30 d. susitarimą, kurio 2 punkte nurodyta analogiškai ir 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimą, kurio 3 punkte taip pat kalbama apie papildomai atliktų darbų apmokėjimą. Šalys tarpusavio susitarimais buvo numatę, jog už papildomai atliktus darbus bus sumokama papildomai. Kad buvo atlikti papildomi darbai ir jie nustatyta tvarka užsakovo buvo priimti, patvirtina atsakovo pateiktos pažymos apie atliktų darbų vertę, papildomai atliktų darbų aktai ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Iš jų matyti, kad papildomai buvo atlikta darbų už bendrą 501 142,47 Lt sumą, todėl remiantis sutarties 7 a punkto reikalavimais atsakovui turėjo būti sumokėta 3 413 830,27 (2 912 687,80 Lt už pastatytą ir inventorizuotą plotą + 501 142,47 Lt už papildomai atliktus darbus). Taigi, atsakovas pagal sutarties sąlygas yra permokėjęs 27 115,20 Lt (3 440 945,47 Lt - 3 413 830,27 Lt), todėl šiai sumai teismas patvirtino kreditoriaus reikalavimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į vieną iš jų argumentai
Kreditorius UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta nepatvirtinti jo finansinio reikalavimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti jo reikalavimą visa apimtini – 1 575 824,29 Lt dydžio sumai. Skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Atsakovas visus statybos darbus privalėjo pabaigti ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 1 d., o nepagrįstai uždelsus atlikti darbus - mokėti 0,2 procento delspinigius nuo visų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas iki nustatyto termino pabaigos neatliko visų sutartyje numatytų darbų, darbai nebuvo perduoti kreditoriui, nebuvo pasirašyti darbų atlikimo aktai. Atsižvelgiant į tai, kad visi darbai nebuvo iki galo atlikti nei iki sutartyje numatyto termino pabaigos, nei iki 2008 m. lapkričio 24 d., kreditorius pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Vadovaujantis sutarties 53.3 punkto pagrindu kreditorius delspinigius apskaičiavo už paskutines 180 dienų ir ši delspinigių suma siekia 1 048 566,60 Lt. Teismas nepagrįstai manė, kad kreditorius nėra įrodęs aplinkybės, jog darbai nebuvo atlikti nustatytu laiku. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nereiškia, jog šalys pagal sutartį yra visiškai įvykdžiusios savo prievoles, jog ginčo dėl atliktų darbų savalaikiškumo ar jų kokybės nėra. Po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo dienos atsakovas ne kartą pripažino, jog statybos darbai pagal sutartį nėra iki galo atlikti ar atlikti netinkamai. Tą patvirtina 2008 m. birželio 30 d. defektų aktas, pasirašytas abiejų šalių, 2009 m. sausio 16 d. UAB „Daliktos statyba“ įsipareigojimas bei 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimas. Prašomi priteisti 0,2 procento dydžio delspinigiai negali būti pripažinti dideliais. 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo užbaigti visus statybos rangos darbus pagal Statybos rangos sutartį ir papildomus susitarimus iki 2009 m. sausio 31 d., leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pripažino, kad darbai iki galo nėra baigti. Net ir garantiniu laikotarpiu nustačius, kad statinys pastatytas su trūkumais, tai reiškia, jog sutartis nebuvo įvykdyta tinkamai.
2. UAB „Daliktos statyba“ pastatė 1605,42 kv. m bendrojo ploto statinį, kuriame yra 1 151,26 kv. m ploto pastatas su 454,16 kv. m ploto automobilių aikštele. Už visą pastatytą pastatą kreditorius turėjo sumokėti 2 912 687,80 Lt (pagal sutartį neskaičiuojamas automobilių aikštelės plotas), tačiau suklaidintas atsakovo kreditorius sumokėjo 3 440 945,49 Lt, taip permokėdamas atsakovui 528 257,69 Lt. Teismas nepagrįstai konstatavo, esą buvo susitarta, jog už papildomus darbus bus mokama papildomai. Kreditorius nedavė jokių nurodymų vykdyti papildomus darbus. Teismas neteisingai kaip susitarimus dėl papildomų darbų aiškino 2008 m. birželio 6 d. susitarimą, 2008 m. birželio 30 d. susitarimą bei 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimą. Šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu bus susitarta dėl papildomų darbų, jie bus įskaičiuoti į galutinę kainą, tačiau bet kuriuo atveju išlieka atsakovo pareiga vykdyti papildomus darbus tik kai yra konkretus užsakovo nurodymas ar šalių susitarimas. Pagal sutarties 9 punktą, už darbus, kuriuos genrangovas atlieka savarankiškai, be užsakovo leidimo, nukrypdamas nuo sutarties, neatlyginama. Užsakovas nedavė leidimo papildomai vykdyti konkrečius darbus, numatytus PVM sąskaitose faktūrose Nr. 20080077, 20080084, 20090002, Nr. 20090004, kuriomis rėmėsi teismas. Juose nurodyti darbai nėra tie, kurie vertinami kaip papildomi darbai, o tai yra sutartyje nurodyto sutarties dalyko darbai, dėl to sąskaitų faktūrų ir darbų atlikimo aktų pasirašymas nėra vertintinas kaip susitarimas dėl papildomų darbų. Atsakovas nėra tinkamai atlikęs visų sutartyje nurodytų darbų, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog atsirado kreditoriaus pareiga priimti ir apmokėti neva už papildomus darbus.
Atsakovo BUAB „Daliktos statyba“ bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ įgaliotas asmuo atskiruoju skundu prašo teismo nutarties dalį dėl permokos patvirtinimo panaikinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, netenkinant kreditoriaus finansinio reikalavimo. Skunde pažymima, kad teismas netinkamai vertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, o tai lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties dalies priėmimą. Teismas netyrė atsakovo pateiktų įrodymų, jog 2008 m. birželio 30 d. tarp ginčo šalių buvo pasirašytas susitarimas, kurio 6 punkte numatyta, kad UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ patvirtina, jog neketina mažinti sutartyje numatyto pastato ploto dėl tos priežasties, kad jis skiriasi nuo inventorizacinėje byloje apmatuoto ir inventorizuoto ploto. UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ neketino pasinaudoti Statybos rangos sutarties 7 punkto „a“ papunkčio nuostatomis, siekdama mažinti bendrą namo statybos darbų kainą. Bendra statybos darbų kaina turėtų būti skaičiuojama už 1 200 kv. m, padauginant šį plotą iš 2 530 Lt su PVM, o tai sudarytų 3 036 000 Lt sumą.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ atsiliepime į atsakovo BUAB „Daliktos statyba“ bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ įgalioto asmens atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad atsakovo atskirojo skundo motyvai nelogiški, jame nenurodyta, ką norima pasakyti bei kokias aplinkybes teismas esą nustatė neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl byloje įrodinėtų statybos darbų atlikimo termino praleidimo aplinkybių
Šalių sudarytos 2007 m. birželio 26 d. rangos sutarties – NTI2007/07 6 punkte buvo aptarta visiško darbų užbaigimo pagal sutartį momento sąlyga - šalių pasirašymas dalinio arba pilno atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto. Atskirų darbų pagal sutartį atlikimui buvo numatyti konkrečia kalendorine data apibrėžti terminai. Pavyzdžiui, sutarties 14 punkte buvo aptarta, kad generalinis rangovas įsipareigoja baigti bendrastatybinius bei pastato dalinės vidaus apdailos darbus ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d., visiškai užbaigti pastato fasado apdailos darbus – iki 2008 m. birželio 1 d. Nėra pagrindo rangos sutartyje numatytų konkrečių terminų laikyti griežtais, nes sutarties 14.1 punkte buvo aptarta sutarties šalių galimybė abipusiu susitarimu, o esant tam tikroms objektyvioms aplinkybėms - net ir vienašališkai pratęsti nustatytus darbų atlikimo terminus (CK 6.652 str. 3 d. nuostata). Tokį aiškinimą iš dalies patvirtina ir sutarties 38 punktas, kuriame nurodyta, kad darbai turi būti baigti ir perduoti užsakovui sutartyje arba jos prieduose nurodyta data arba anksčiau. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad galimybe pratęsti darbų atlikimo terminus rangos sutarties šalys praktiškai naudojosi ir tą patvirtina į bylą pateikti jų vėliau sudaryti papildomi susitarimai. Esant tokiam rangos sutarties turiniui bei faktiniams šalių veiksmams vykdant prievoles, kylančias iš šios sutarties, laikytina, kad esminė rangovo prievolių pagal sutartį įvykdymo (tarpinių darbų etapų ar visiško darbų užbaigimo) sąlyga buvo susieta su dalinai bei galutinai atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymu.
2008 m. birželio 6 d. susitarimu (byloje – titulinis lapas – t. 1, b. l. 66) buvo numatyta, kad šalys tarėsi tą dieną atlikti paskutinį tarpinį darbų aktavimą už 206 999,99 Lt sumą ir numatė, kad kitas aktavimas bus paskutinis darbų aktavimas, kuris bus atliekamas pilnai užbaigus visus darbus, numatytus šalių sutartyje ir papildomuose susitarimuose, įskaitant ir privalomus atlikti papildomus darbus, aprašytus papildomuose šalių susitarimuose ir numatytus užsakovo atsiųstuose papildomuose brėžiniuose. Pagal šį susitarimą rangovas visus darbus įsipareigojo atlikti iki 2008 m. birželio 30 d. Šalių 2008 m. birželio 30 d. susitarimu (t. 1, b. l. 75) šalys sutarė, kad 2008 m. birželio 29 d. buvo atliktas dar vienas tarpinis darbų aktavimas už 203 720,15 Lt sumą, o kitas aktavimas bus jau paskutinis ir kurio dydis šalių susitarimu sudarys 97 150,90 Lt sumą (plius papildomi darbai) ir pagal kurį, neatsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus, užsakovas privalės apmokėti per 15 dienų nuo akto pasirašymo momento. Susitarimu rangovas įsipareigojo visus darbus atlikti iki 2008 m. liepos 30 d. Pažymėtina, kad šiame susitarime užsakovas sutiko su pakeistais rangovo įsipareigojimų vykdymo terminais ir sutarė nereikšti pretenzijų rangovui dėl pavėluoto darbų pagal sutartį atlikimo. Iš medžiagoje esančių duomenų matyti, kad pagal rangos sutartį ir 2008 m. birželio 30 d. susitarimą darbų už 97 150,90 Lt sumą aktavimas buvo atliekamas 2008 m. rugpjūčio 12 d. (t. 1, b. l. 85). Tą pačią dieną parengta pažyma apie atliktų darbų vertę, o 2008 m. rugpjūčio 18 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 83-84). Užsakovas darbus priėmė, nurodytus rangovo parengtus dokumentus pasirašė. Galima būtų manyti, kad 2008 m. birželio 30 d. susitarime numatytų darbų už 97 150,90 Lt sumą pagal sutartį atlikimas buvo pavėluotas, nes darbų aktavimas atliktas jau po susitarime numatytos darbų užbaigimo datos – 2008 m. liepos 30 d. Tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, nes sutarties šalys sudarė dar vieną - 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimą, pagal kurį rangovas įsipareigojo užbaigti visus statybos rangos darbus pagal sutartį ir papildomus susitarimus iki 2009 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 53-54). Šalys aptarė, kad jeigu rangovas vėluotų atlikti darbus šiame susitarime numatytu terminu, tai sankcijos (delspinigiai ir pan.) bus taikomos nuo statybos rangos sutartyje nustatytų datų. Į bylą pateikti duomenys apie rangovo sudarytus darbų atlikimo dokumentus po 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimo pasirašymo: a) 2009 m. sausio 16 d. atliktų darbų už 392 649,82 Lt aktas, pažyma apie darbų vertę ir PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 76-78); b) 2009 m. sausio 30 d. atliktų darbų už 4 382,13 Lt aktas ir PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 79-80). Dokumentai priimti ir pasirašyti užsakovo atstovo nenurodant pastabų ar išlygų (žr. CK 6.662 str. nuostatas). Duomenų, kad po 2009 m. sausio 31 d. rangovas UAB „Daliktos statyba“ dar būtų aktavęs kokius nors darbus ir teikęs mokėjimo dokumentus pirkėjo UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ vardu, byloje nėra.
Aplinkybę, kad rangovas iki sutartimi (papildomais susitarimais) nustatyto termino nebaigė visų sutartyje numatytų darbų, apeliantas UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ įrodinėja 2008 m. birželio 30 d. defektų aktu, rangovo 2009 m. sausio 16 d. įsipareigojimu, antstolio sudarytu 2009 m. sausio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 1, b. l. 29-30, 31-32, 144). Pažymėtina, kad visuose šiuose apelianto nurodytuose rašytiniuose šaltiniuose fiksuojamos ne darbų pagal sutartį savalaikio neatlikimo ar terminų praleidimo aplinkybės, bet darbų defektų (kokybės trūkumų) faktai arba rangovo įsipareigojimas per atitinkamą laikotarpį ištaisyti nustatytus darbų kokybės trūkumus. Šių dokumentų pagrindu užsakovas turėtų teisę pasinaudoti 2007 m. birželio 26 d. rangos sutarties 53.1 punkte numatyta delspinigių reikalavimo teise už atliktų darbų trūkumų nepašalinimą, bet jis savo reikalavimą grindžia kitu sutartiniu pagrindu – sutarties 53.3 punkte numatyta delspinigių reikalavimo teise už nepagrįstą darbų uždelsimą, tačiau jo įrodinėtos darbų atlikimo termino praleidimo aplinkybės yra neįrodytos. Nors apeliantas teigia, kad pagal sutartį statybos darbai iki nustatyto termino pabaigos (sprendžiant iš 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimo turinio galutinis šalių sutartas darbų atlikimo terminas buvo 2009 m. sausio 31 d.) nebuvo atlikti ir nebuvo perduoti užsakovui, tačiau šis teiginys bylos medžiaga nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad užsakovo pateikti aktai ar protokolai, fiksuojantys statinio trūkumus vertintini kaip statant statinį arba jau pastatyto statinio garantinio termino metu konstatuoti darbų defektai, šalintini šalių pasirašytoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (CK 6.697 str.), bet jie nepatvirtina aplinkybių dėl šalių sutartimi bei papildomais susitarimais sulygto darbų atlikimo termino pažeidimo.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymas nereiškia, jog rangovas laikomas visiškai įvykdęs savo prievoles pagal sutartį dėl darbų atlikimo termino. Pagal Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d įsakymu Nr. 242 (su pakeitimais ir papildymais) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (galiojo iki 2010 m. spalio 1d.) 2 punktą statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti faktas savaime nepatvirtina, kad darbai pagal statybos rangos sutartį yra visiškai (100 proc.) užbaigti. Darbų pagal statybos rangos sutartį užbaigimo momentas turi būti vertinamas pagal sutarties sąlygas. Tiek atskirų darbų atlikimo terminai (tarpiniai terminai), tiek galutinis darbų atlikimo terminas nustatomi rangos sutartyje ir jos sąlygas keičiančiuose kituose sutarties šalių susitarimuose (CK 6.652 str. 1 ir 3 d., 6.681 str. 1 d. nuostatos) ir jie nesiejami su statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymu ir pasirašymu, nebent taip būtų šalių sutarta rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju šalys sutarė, kad darbai bus laikomi pilnai baigti šalims pasirašius dalinį ar pilną atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (rangos sutarties 6 p., 14 p., 20.2 p., 38 p. sąlygos), todėl susieti statybos darbų pabaigą su statinio pripažinimo naudoti akto pasirašymo momentu nėra pagrindo. Statinio pripažinimo naudoti tikslas nesietinas su sutarties sąlygomis dėl galutinio darbų atlikimo termino, nes tokia procedūra reikalinga patikrinti ir patvirtinti, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 9.6 p.). Pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 17 p.). Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas ir techninių, teisinių bei organizacinių procedūrų teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad statomas, rekonstruojamas ar remontuojamas statinys gali būti pripažintas tinkamu naudoti dar ir nebaigus visų statybos darbų, numatytų statybos rangos šalių sudarytoje sutartyje ar papildomuose susitarimuose. Nagrinėjamu atveju statybos rangos sutarties šalių faktiniai veiksmai bei elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad statybos darbų pagal sutartį pabaigos nė viena iš jų nesiejo su statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo momentu ir toliau tęsė sutartines prievoles, pasirašydamos susitarimus dėl naujo darbų užbaigimo termino. Tačiau apelianto UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kuriais nesutinkama dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie statybos rangos darbų pabaigos sąsajumą su statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymu, neturi esminės reikšmės, nes šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuota, kad apeliantas neįrodė reikalavimo teisės į delspinigius dėl pavėlavimo (uždelsimo) atlikti darbus pagal rangos sutartį atsiradimo.
Dėl byloje įrodinėtų atlyginimo už statybos rangos darbų atlikimą permokos aplinkybių
Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 7 punkto „a“ papunktyje buvo nustatyta preliminari darbų kaina – 3 036 000 Lt. Tokia darbų kaina buvo numatyta preliminarų pastatyto pastato gyvenamąjį plotą – 1 200 kv. m (sutarties 5 p.) padauginus iš 2 530 Lt su PVM. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatyto pastato naudingas plotas sudaro 1 151,26 kv. m (t. 1, b. l. 34-38). UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ teigimu, įvertinus faktiškai pastatyto pastato (neskaitant automobilių parkavimo aikštelės) plotą ir sutarties 7 punkto „a“ papunktyje numatytą galutinės darbų kainos apskaičiavimo būdą, rangovui turėjo būti sumokėta ne daugiau kaip 2 912 687,80 Lt (1 151,26 kv. m x 2 530). Užsakovas sumokėjo rangovui 3 440 945,49 Lt, todėl teigia permokėjęs 528 257,69 Lt sumą, kurią prašė patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su užsakovo pozicija, kad už faktiškai pastatytą ir inventorizuotą pastato plotą turėjo būti sumokėta ne didesnė kaip 2 912 687,80 Lt su PVM suma. Atsakovo BUAB „Daliktos statyba“ atskirajame skunde akcentuojama, kad skaičiuodamas galutinę mokėjimo rangovui sumą pagal sutarties 7 punkto „a“ papunktyje numatytą kainos apskaičiavimo būdą teismas neatsižvelgė į papildomame šalių susitarime aptartas atsiskaitymo už darbus (darbų apmokėjimo) sąlygas. Su šiuo atsakovo argumentu teisėjų kolegija sutinka. 2008 m. birželio 30 d. susitarimu (t. 1, b. l. 75-75a) užsakovas UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ patvirtino, jog „neketina mažinti sutartyje numatyto pastatyti ploto dėl tos priežasties, kad jis skiriasi su inventorizacinėje byloje apmatuotu ir inventorizuotu pastatytu pastato plotu. Tai yra UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ neketina pasinaudoti Statybos rangos sutarties NTI2007/07 punkto Nr. 7 papunkčio a. nuostatomis siekdama sumažinti bendrą namo statybos darbų kainą“. Taigi šiuo papildomu susitarimu šalys aptarė galimybę rangovui gauti sutartyje numatytos darbų kainos – 3 036 000 Lt apmokėjimą nepriklausomai nuo faktiškai pastatyto pastato ploto. Įstatymas nedraudžia rangos sutarties šalims keisti sutartyje nurodytą darbų kainą arba jos apskaičiavimo būdus ir kriterijus. Rangovo teisė gauti rangos sutartyje nustatytos kainos dydžio (3 036 000 Lt) atlyginimą nepriklausomai nuo faktinio inventorizuoto pastato ploto buvo aptarta šalių papildomu susitarimu, todėl UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ argumentai bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal rangos sutartyje numatytą kainos skaičiavimo būdą rangovas turėjo teisę į ne didesnį kaip 2 912 687,80 Lt atlyginimą už darbus, laikytini nepagrįstais.
Kaip minėta, užsakovas UAB NT ir investicijų valdymo grupė“ už darbus pagal rangos sutartį rangovui sumokėjo iš viso 3 440 945,49 Lt. Įvertinus rangovo teisę gauti ne mažesnės kaip 3 036 000 Lt sumos dydžio atlyginimą už rangos sutartyje numatytus darbus, būtina nustatyti, kokia dalis 404 945,49 Lt skirtumo tarp faktiškai sumokėtos sumos ir pagal sutartį gautino rangovo atlyginimo (3 440 945,49 – 3 036 000) buvo rangovui sumokėta pagrįstai ir negali būti vertinama kaip permoka už darbus.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad rangos sutarties šalys tarpusavio susitarimais buvo numatę, jog už papildomai atliktus darbus rangovas turi teisę gauti papildomą atlyginimą ir konstatavo, jog tokie papildomi darbai buvo atlikti ir užsakovo priimti. Su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Šalių 2007 m. birželio 26 d. rangos sutarties 7 punkto „a“ papunktyje buvo numatyta, kad už papildomai pastatytą plotą arba atliktus kitokius darbus, kurie nenumatyti šioje sutartyje, jei tokie atsiras, užsakovas apmokės papildomai šioje sutartyje nustatyta tvarka. Šalių 2008 m. birželio 6 d. susitarime (byloje – titulinis lapas – t. 1, b. l. 66) nurodoma dėl rangovo pareigos atlikti ne tik sutartyje numatytus, bet ir privalomus atlikti papildomus darbus, aprašytus papildomuose šalių susitarimuose ir numatytus užsakovo atsiųstuose papildomuose brėžiniuose. Apie rangovo pareigą atlikti papildomus darbus ir jo teisę gauti už tai atlyginimą nurodoma ir šalių 2008 m. birželio 30 d. susitarime (t. 1, b. l. 75). 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimo 3 punkte šalys susitarė, kad užsakovas priims papildomai atliktus darbus, nepriklausomai nuo to, kad jie nebuvo įtraukti į rangos sutartį ir į pagrindinę namo statybos sąmatą, ir už juos apmokėti šio susitarimo 4 punkte aptarta tvarka. Susitarimo 4 punkte numatyta, kad atsiskaitymas už papildomai atliktus darbus bus vykdomas pasirašant papildomai atliktų darbų aktą, nepriklausomai nuo to, kas yra susitarta rangos sutarties nuostatose. Nurodytuose šalių susitarimuose išdėstytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti apie šalių suderintų papildomų statybos darbų faktinį atlikimą ir rangovo teisę gauti atlyginimą už juos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad rangovas pateikė užsakovui tris papildomai atliktų darbų aktus ir sąskaitas tokių darbų apmokėjimui: a) 2008 m. liepos 10 d. – už 6 959,99 Lt; b) 2009 m. sausio 16 d. – už 392 649,82 Lt; c) 2009 m. sausio 30 d. – už 4 382,13 Lt (t. 1, b. l. 76-82). Darbai užsakovo priimti, darbų atlikimo ir apmokėjimo dokumentai pasirašyti. Taigi nurodyti dokumentai patvirtina, kad rangovas atliko, o užsakovas priėmė papildomai atliktų darbų už bendrą 403 991,94 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo papildomiems darbams priskirti atliktų rangos darbų už 97 150,53 Lt sumą (t. 1, b. l. 83-85), nes sprendžiant iš šalių 2008 m. birželio 30 d. susitarimo bei rangovo 2008 m. rugpjūčio 12 d. pranešimo turinio (t. 1, b. l. 67 ir 75), už šią sumą buvo aktuojami darbai, numatyti rangos sutartyje, bet ne papildomi darbai. Tokiu būdu apskaičiuojama, kad rangovas (atsakovas) UAB „Daliktos statyba“ teisėtai ir pagrįstai gavo iš užsakovo 3 439 991,94 Lt atlyginimą (3 036 000 Lt už darbus, numatytus pagal rangos sutartį, ir 403 991,94 Lt už papildomus darbus). Užsakovas iš viso sumokėjo rangovui 3 440 945,47 Lt, todėl permoka už darbus sudaro 953,53 Lt sumą, kuri tvirtintina kaip UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ kreditorinis reikalavimas atsakovo BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje.
Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuojama, kad finansinę pretenziją pareiškusios UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ atskirasis skundas iš esmės atmetamas, o atsakovo BUAB „Daliktos statyba“ bankroto administratoriaus atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, sumažinant patvirtintą kreditoriaus UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje iki 953,53 Lt sumos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį. Uždarosios akcinės bendrovės „Daliktos statyba“ bankroto byloje patvirtintą kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „NT ir investicijų valdymo grupė“ kreditorinį reikalavimą sumažinti iki 953,53 Lt (devynių šimtų penkiasdešimt trijų litų ir 53 centų) sumos.