Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Aurimui Bagavičiui, Virgilijui Tavorui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui M. B., išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, į procesą įtrauktiems tretiesiems asmenims, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų - kreditoriams R. V., AB „Lietuvos draudimas“, valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl šalių santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-02-03 teisme priimtu ieškiniu ieškovė pateikė reikalavimus: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; nepilnamečio sūnaus L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina S. B.; priteisti iš tėvo M. B. sūnaus L. B. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. B.; priteisti visas bylinėjimosi ir procesines išlaidas iš atsakovo M. B.. Ieškovė savo reikalavimus pagrindė aplinkybėmis, kad 2007 m.. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos CMS su M. B. sudarė santuoką. Šeimyninis gyvenimas iš pradžių klostėsi normaliai, šalys sutarė. Santuokoje 2007 m. gimė sūnus L. B.. 2011 m. pavasarį šeimoje prasidėjo nesutarimai, pykčiai dėl sutuoktinio neleistinos veiklos, policijos pareigūnų lankymosi ir pan. Netrukus atsakovas išėjo gyventi atskirai, vėliau jis buvo suimtas ir nuteistas už tyčinį nusikaltimą; iki šiol atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Bendro šeimyninio gyvenimo šalys nebegyvena, bendro ūkio nebeveda nuo 2011 metų pavasario, kadangi su atsakovu pradėjo gyventi atskirai. Keletą kartų ieškovė buvo nuvykusi su vaiku į įkalinimo įstaigą dėl vaiko interesų. Tikėjosi, kad sutuoktinis bandys pakeisti savo elgesį, stengsis greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą, tačiau ryšiai su juo yra visai nutrūkę. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvenanti nuomojame bute. Atsakovas vaiku nesirūpino ir nesidomi, išlaikyti nepadeda. Šalių santuoka faktiškai iširo ir jos atkurti nebeįmanoma. Nurodo, kad tik atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jau beveik 5 metai kaip paliko šeimą ir ja nebesirūpina, be to yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, todėl santuoka nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3. 60 str. pagrindu. Kadangi sūnus ir po atsakovo išėjimo gyventi atskirai bei atliekant bausmę, gyveno kartu tik su ieškove, todėl jo gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su ieškove. Pasisakydama dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ieškovė nurodo, kad sūnus dar mažametis, tačiau jam reikalingos įvairios ugdymo, higienos priemonės, drabužiai, avalynė, reikalingi pinigai maistui, vitaminams, vaistams, laisvalaikio praleidimui, būreliams. Jai vienai sūnų išlaikyti yra sunku, nors šiuo metu dirbanti bendrovėje, jos darbo užmokestis per 12 mėnesių sudaro 9141,57 Eur. Vidutiniškai per mėnesį uždirbanti po 761,79 Eur. Atlyginimas nėra stabilus. Sūnui Lukui yra nustatytas hiperaktyvumas, todėl lankosi kas savaitę pas psichologus. Dėl hiperaktyvumo sūnus lanko ledo ritulio būrelį, kuris yra brangiai apmokamas (60 Eur) ir dėl pinigų stygiaus galimai to būrelio teks atsisakyti. Ieškovės manymu, kad prašoma 100 Eur suma iš atsakovo yra teisinga ir proporcinga vaiko poreikiams - maistui, drabužiams, ugdymo reikmenims, laisvalaikiui, vitaminams, vaistams. Maistui vaikui reikia 100 Eur, drabužiams, avalynei - 30 Eur, kitiems dalykams, mokykloms reikmenims, laisvalaikiu, būreliui- 60 Eur, higieniniams reikmenims, vitaminams- 10 Eur. Atsakovas, sūnaus išlaikyti nepadeda, tačiau santuokai nesant nutrauktai, ieškovė negauna jokių pašalpų ar išmokų (1-3 b.l.).

Teismo posėdyje ieškovė iš esmės palaikė visu ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, taip pat teikė papildomus paaiškinimus, atsikirsdama i atsakovo teiginius dėl jos galimos neištikimybės, tvirtindama, kad dar 2015 m. vasarą santykiams galutinai pablogėjus, ji siūlė sutuoktiniui gera valia išsituokti, tačiau pastarasis nesutiko. Tuo metu ji palaikė draugiškus ryšius su kitu vyriškiu, pradėjo su juo faktiškai gyventi tik 2016 m. žiemą, kai jau buvo pasikreipusi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Neneigia, kad šiuo metu gyvena su kitu vyriškiu (jo tiesiogiai nenori įvardinti), sūnus jį vadina tėčiu. Byloje apklausti liudytojai (atsakovo motina ir draugas ) turi susidarę subjektyvią nuomonę apie jos šeimą, todėl jų parodymais teismas neturėtų remtis,

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsakovo prašymų iš įkalinimo įstaigos užtikrinti jo asmeninį dalyvavimą, teismo posėdyje negauta, nors teismas nurodė tokią šalies procesinę teisę.

Išvadą teikiančios institucijos atstovai teismo posėdžio metu palaikė VTAS išvadoje (I t.,41-42 b.l.) nurodytas aplinkybes, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir priteisti prašomo dydžio išlaikymą, dėl kitų reikalavimų iš esmės nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų, ieškovės paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė S. B. ir M. B. susituokė 2007m. Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr.X (I t. 5 b.l.). 2007m. šalims gimė sūnus L. B. ( I t. 12 b.l.). VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė su atsakovu neturi savo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių (I t., 15-17 b.l.). Ieškovė pateikė duomenis, kad ji dirba UAB „A.“, vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra apytiksliai 760,00 Eur (I t. 13 b.l.). Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-31 ir 2011-03-17 nuosprendžius ir 2011-11-29 Kupiškio rajono apylinkės nutartį dėl bausmių subendrinimo (I t. 57-64 b.l., 68-80 b.l.). pataisos namų 2016-05-10 pažymoje apie M. B. gaunamas pajamas nurodyta, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba ir darbo pajamų negauna, per laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-04-30 jis gavo tik pažymoje nurodytas pajamas iš kitų asmenų (I t. 87 b.l.).

Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė palaikė reikalavimą ir prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 str. ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

Šalys remiasi būtent tomis nuostatomis, ieškovei įrodinėjant, kad atsakovas nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir daugiau nei metus visiškai nesirūpino šeima, o atsakovui nurodant, kad ieškovei atsakovo nusikalstami veiksmai buvo žinomi, jis šeima rūpinosi, tačiau pati ieškovė buvo jam neištikima ir šiai dienai gyvenanti su kitu vyru. Teismas vertina aplinkybes, kad ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad šiuo metu gyvena su kitu vyru, su kuriuo susipažino dar 2015 metų rudenį, nors ieškinys dėl santuokos nutraukimo dar nebuvo teismui pateiktas. Ieškinys teisme pateiktas tik 2016-02-01. Teismo nuomone, negalima vienareikšmiškai teigti, kad vien tik atsakovo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, dėl kurių jis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, turėjo lemiamos įtakos šalių santuokinių ryšių nutrūkimui. Ieškovė nurodo, kad pas atsakovą į laisvės atėmimo vietos įstaigą buvo nuvykusi tik kelis kartus dėl vaiko interesų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuo atsakovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios 2012 metais iki 2016 metų Alytaus pataisos namuose buvo suteikta 15 ilgalaikių pasimatymų su ieškove S. B., tuo laikotarpiu ieškovė atsakovui siuntė 1 pašto siuntinį, perdavė 3 drabužių, avalynės siuntinius ir 1 smulkųjį pakeltą su spauda (I t. 24 b.l.). Tai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamų veikų padarymas, už kurias atsakovui paskirta laisvės atėmimo bausmė, nelėmė šeimos iširimo ir staigaus santuokinių ryšių nutrūkimo, nes šalys ir toliau tęsė bendravimą ieškovei lankant atsakovą ilgalaikiuose susitikimuose bei perduodant jam siuntinius. Atsakovui pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nutraukta santuoka ir santuokoje iki ieškinio pateikimo teismui ir palaikė artimus santykius su atsakovu dar beveik trejus metus. Byloje apklausti liudytojai – atsakovo motina V. B. ir atsakovo draugas V. G. taip pat nurodė aplinkybes, kad po atsakovo nuteisimo ir patekimo į pataisos namus, keletą metų ieškovė normaliai bendravo su savo sutuoktiniu, lankė jį su auginamu vaiku įkalinimo įstaigoje; iš esmės lūžis tos šeimos geruose santykiuose įvyko 2015 metais, ir tą liudytojų nuomone, įtakojo ieškovės neištikimybė ir faktinis gyvenimas su kitu vyriškiu. Teismas vertindamas tokius liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į galimą jų subjektyvumą dėl artimų ryšių su atsakovu, visgi neturi pagrindo visiškai jų atmesti, nors ir nesant pagrįstų įrodymų dėl ieškovės neištikimybės atsakovui iki ieškinio pateikimo teisme. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad ieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė jau atsiradus draugiškiems ryšiams su kitu vyru, kas leidžia teismui manyti, jog ir pati ieškovė, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, ilgainiui tapo nelojali sutuoktiniui, kas ir lėmė naujų santykių užmezgimą ir santuokos nutraukimo su atsakovu inicijavimą. Dėl šių aplinkybių teismas atmeta ieškovės teiginius, kad šalių santykiai nutrūko vien tik dėl atsakovo elgesio jam įvykdžius tyčines nusikalstamas veikas ir nesirūpinant šeima bei konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovės, tiek atsakovo veiksmais nebuvo pasiekta ilgalaikio ir lojalaus bendravimo, nė vienas iš jų nesiėmė priemonių jų santuokai išsaugoti bei gerinti tarpusavio santykių, abu nesilaikė lojalumo vienas kitam ir rūpinimosi šeima principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė prašo palikti santuokines pavardes, tačiau atsakovas su tuo nesutinka. CK 3.69 str. 2 d. numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Šiuo atveju santuoka pripažintina nutrūkusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys turi bendrą nepilnametį vaiką, todėl nėra pagrindo tenkinti tokį atsakovo prašymą ir šalims po santuokos nutraukimo paliktinos jų santuokinės pavardės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, į tai, kad vaikas nuo pat šalių pradėjimo gyventi atskirai, atsakovą nuteisus laisvės atėmimo bausme ir patalpinus įkalinimo įstaigoje, gyvena su savo motina, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl sūnaus L. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (CK 3.169 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Iš esmės tarp šalių nesant ginčo, iš atsakovo M. B. nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymas po 100,00 Eur, mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ( 2016-02-01 iki L. B. pilnametystės, indeksuojant nustatyta tvarka ir nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas.

Konstatuotina, kad ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau atsakovas atsiliepimu teikė prašymą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, leidžiant jam neribotai bendrauti, lankyti ir laikinai pasiimti vaiką savo žinion. Teismas sprendžia, kad atsakovo, esančio laisvės atėmimo vietoje, nurodyta bendravimo su vaiku tvarka laikytina neapibrėžta, siekiant tiesiog užsitikrinti galimybę bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad artimiausiu metu atsakovas galimai bus paleistas iš pataisos namų, dėl objektyvių priežasčių jo bendravimas su vaiku nebebus apsunkintas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra linkusi riboti bendravimą su vaiku, drausti susitikimus tarp atsakovo ir vaiko, nustatytina, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nesutarus, bet kuri šalis po santuokos nutraukimo gali kreiptis į teismą dėl detalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vienam iš tėvų gyvenant skyrium.

Dėl turtinių prievolių dalinimo

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas turi tris kreditorius, kuriems turtinės prievolės kildinamos iš M. B. atžvilgiu išnagrinėtų baudžiamųjų ir civilinių bylų 2008-2011 metų laikotarpiu. Nustatyta, kad 2009-01-19 Kupiškio rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 2008-09-01 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-405-783/2008 (išieškotojas - AB „Lietuvos draudimas“). 2011-08-25 Kupiškio rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl 2011-03-17 teismo nuosprendžio (išieškotojas – valstybė, atstovaujama VMI); 2011-10-17 Kupiškio rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 2011-03-31 teismo nuosprendžio (išieškotojas – valstybė, atstovaujama VMI); 2011-10-17 Kupiškio rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 2011-03-31 teismo nuosprendžio (išieškotoja - R. V.).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis, kad nei ieškovė, nei atsakovas trečiajam asmeniui nėra skolingi. Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimu patvirtino, kad atsakovas jai skolingas pagal 2011-10-17 Kupiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo prievolę pagal 2009-01-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą pripažinti asmenine atsakovo M. B. prievole.

Kadangi išieškojimai vyksta dėl sumų, kilusių iš prievolės atlyginti žalą ir dėl atsakovo įvykdytų nusikalstamų veikų, todėl prievolė jas atlyginti laikytina asmenine atsakovo prievole, kadangi tokiai išvadai daryti sąlygos atitinka LR CK 3.115 straipsnio 1 dalies keliamiems reikalavimams. Dėl šių priežasčių prievolės pagal 2009-01-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-405-783/2008 dėl žalos atlyginimo (išieškotojas – AB „Lietuvos draudimas“) ir 2011-10-17 Kupiškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį rašą baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-100/2011 (išieškotoja R. V.) pripažintinos asmeninėmis atsakovo M. B. prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išnagrinėjęs ginčą ir ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas sprendžia ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą bei priteisimą valstybei pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str. nuostatas. Konstatuotina, kad ieškovė šiame procese sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį ( I t. 4 b.l.), nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo priteisimo reikalavimą ieškovė yra atleista. Be to ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 320,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir advokatės atstovavimą teisme.

Ieškinį patenkinus iš dalies, teismas turėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi iš dalies patenkintas tik ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, nustatant abiejų sutuoktinių kaltę, iš atsakovo ieškovei priteistina pusė žyminio mokesčio už šį neturtinį pagrindinį ieškinio reikalavimą, t.y. 20,5 Eur iš sumokėto 41,00 Eur žyminio mokesčio (1 t. 4 b.l.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t.y. už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo, kas sudaro 36,00 Eur (CPK 85 str. 1 d. 7 p., 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis reikalavimas tenkinamas iš dalies, kiti ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo buvo patenkinti visiškai, laikytina, kad patenkinta apytikriai 75 procentai ieškinio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina tokiai daliai faktinių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu pagal kvitus ( I t., 6-7 b.l. ,52 b.l., II t., 3 b.l.) – 240,00 Eur, kurios laikytinos pagrįstomis šiame procese (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Be to proceso metu susidarė 11,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Teismas sprendžia, kad proporcingai atmestų reikalavimų daliai, ieškovė turėtų atlyginti dalį procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, tačiau šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. O Iš atsakovo proporcingai priteistinos 8,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl bendra iš atsakovo valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 44,58 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 384-385 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės S. B. (iki santuokos sudarymo – M;), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., ir atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2007 m. Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. X, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti B. pavardę, atsakovui – B. pavardę.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaiko motina S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100,00 eurų (vieną šimtą eurų) nuo 2016 metų vasario 1 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2009-01-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-405-783/2008 dėl žalos atlyginimo ir prievolė kreditorei R. V. pagal 2011-10-17 Kupiškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-100/2011, laikytinos jo asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biudžetui 44,58 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 58 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.