Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1041-1079/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
1-1041-1079/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
K. K.
Nukentėjusysis
K. K.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

kaltinamajam K. K.,nukentėjusiojo K. K. įstatyminei atstovei D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2015 m. rugsėjo 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmė atlikta 2016 m. vasario 24 d.;

2) 2018 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2018 m. balandžio 12 d., apie 16.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia mažamečiui sūnui K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), stipriai suspaudė, truktelėjo ir pasuko dešinę ranką į šoną, dėl ko, nukentėjusysis K. K. nugriuvo ant lovos, tokiais savo veiksmais mažamečiui K. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2018 m. balandžio 12 d., apie 16 val., jis su K. K. kalbėjosi ir sugalvojo pasisveikinti. K. K. savo ranką jam padavė kaip „mazgotę“. Jis sūnui pasakė, kad ranką reikia suspausti stipriai ir tuo metu stipriai suspaudė sūnaus ranką ir galėjo vieną kartą krestelėti. Vaikui suskaudo suspaustą ranką, jis pradėjo verkti ir išbėgo iš kambario. Jis nuėjo paskui sūnų ir prašė parodyti, kur skauda. Sūnus parodė, kad jam skauda per pirštų sąnarius. Sūnaus rankos nesuko, o tik pasisveikino, jis K. K. ranką suspaudė kaip vyrui, o ne kaip vaikui. Sūnus nei buvo nuverstas, nei griuvo ant lovos. Po įvykio jis skambino žmona pasakyti, kad sužalojo sūnui ranką, tačiau ši nekėlė telefono. Sūnus K. K. duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją melavo, jis negalėjo griūti į lovą. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tą dieną buvo vartojęs alkoholio, jam buvo nustatytas virš 2,5 promilės girtumas. Išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos jo veiksmams. Viską atsimena, kas vyko tą dieną. Vaikai K. K. ir G. K. apklausų metu nurodė neteisingas įvykio aplinkybes. Nebandė trenkti sūnui K. K. į galvą, kai šis sėdėjo ant kėdės. Anksčiau taip pat yra smurtavęs prieš savo šeimos narius – sūnų M. K., sutuoktinę D. K.. Jis tikrai nenorėjo sukelti fizinio skausmo savo sūnui K. K..

Nukentėjusiojo K. K. atstovė pagal įstatymą D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. balandžio 12 d. į namus parėjo girtas vyras K. K.. Ji jį ramų paliko namuose, o pati išėjo į darželį parsivesti dukrų. Vėliau vaikai jai parašė žinutę, kad „tėtė muša K., ar gali kviesti policiją“, dabar tiksliai nebegali pasakyti žinutės turinio. Ji iš vaikų pasakojimų žino, kad kaltinamasis suko ranką, nes buvo rankos patempimas, kai suko ranką, sūnus krito ant lovos. Ji pati įvykio nematė. Grįžusi iš darželio namuose kaltinamąjį rado susinervinusį, abu sūnūs taip pat buvo namuose, K. K. gulėjo lovoje ir verkė. K. K. buvo tiek įsiverkęs, kad nieko negalėjo pasakyti, tik parodė, kad skauda ranką. Policijos pareigūnus iškvietė sūnus G. K.. Vaikams yra duotas pamokymas, kad smurto atveju kviesti policijos pareigūnus. Vaikai bijo girto tėvo K. K.. Ji su sūnumi K. K. kreipėsi į medikus, kurie nustatė rankos riešo patempimą. Iki įvykio, kaltinamasis dažnokai vartojo alkoholį, šiuo metu, apie tris savaitės, alkoholio nevartoja.

Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo peržiūrėtas nukentėjusiojo K. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašas. Apklausos metu nukentėjusysis K. K. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 12 d. jis grįžo iš savo pusseserės į namus ir jį pakvietė tėtis, kuris paprašė duoti „penkis“. Jis davė tėčiui „penkis“. Tėtis paėmė jo dešinę ranką, stipriai suspaudė, truktelėjo ir pasuko, po ko jis nugriuvo ant lovos. Kai tėtis taip padarė, jam skaudėjo. Labiausiai skaudėjo, kai ranką suspaudė ir pasuko. Skausmas skausmo skalėje galėjo siekti 9 balus. Tada jis nuėjo į savo kambarį, broliui G. K. pasakė iškviesti policiją. Jis sėdėjo ant kėdės, kai atėjo tėtis ir iš „kuloko“, t. y., kumščio, norėjo suduoti jam į galvą, bet nepataikė ir kliuvo į sieną, nes jis pasisuko su kėde. Po to tėtis nuėjo į kitą kambarį ir vėl atėjo pas jį į kambarį. Tėtis paprašė brolio G. K., kad pastarasis jam duotų „penkis“, G. K. pasakė tėčiui paleisti, tėtis paleido. Tada tėtis jo paklausė, ar jis yra drąsus, jis atsakė, kad ne, tada tėtis pasiūlė šokti per langą ir paklausė „ar tau viskas įmanoma“. Jis nuėjo į virtuvę, tėtis atėjo iš paskos. G. pasiėmė batus ir telefoną ir norėjo išeiti į lauką, tačiau tėtis neleido ir pasakė „aš jus abu padėsiu į vietą“, todėl brolis pabėgo. Tėčio pasakytus žodžius „aš jus abu padėsiu į vietą“, jis suprato, kad jis juos nužudys. Mano, kad tėtis galėjo taip pasielgti. G. K. nuėjo į lauką kviesti policiją, tėtis nuėjo atsigulti, o jis nuėjo į savo lovą. Po to grįžo mama su seserimis, parėjo brolis G. K. ir atvažiavo policija. Viso konflikto metu tėtis buvo piktas, susinervinęs. Tėtis buvo girtas, nes jis matė, kaip tėtis gėrė alų. Tėtis anksčiau yra spyręs broliui M. K.. Tai pirmas kartas, kai tėvas jam sukėlė fizinį skausmą. Geriau gyventi su mama, bijo tėvo, nes jis yra piktas.

Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo peržiūrėtas liudytojo G. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną garso ir vaizdo įrašas. Apklausos metu G. K. paaiškino, kad į namus grįžo brolis, tėvas pasikvietė jį ir pasakė „duok paspausti ranką“, brolis davė ranką, daugiau tėtis sakė „duok kaip vyras“, brolis davė ranką ir tėtis stipriai jam suspaudė ranką ir pasuko, brolis krito ant lovos ir pradėjo verkti, tada atėjo brolis pas jį į kambarį. Tėvas atėjo iš paskos ir paklausė, ar labai skaudėjo, brolis sakė, kad skaudėjo. Tėvas paklausė „gal tau greitąją iškviesti“, brolis Klaudijus sakė, kad nereikia. Po to tėvas nuėjo į savo kambarį, atsigulė į lovą, vėl atėjo, brolis norėjo pasiimti telefoną, tačiau tėvas paėmė jo telefoną ir numetė ant lovos. Brolis pasakė, kad nori pažaisti, tėvas atsakė, kad jam neįdomu. Tėvas priėjo prie jo ir paprašė, kad duotų paspausti ranką, jis nedavė ir pasakė „pažiūrėk, ką broliui padarei“. Į tai tėvas atsakė „aš jus padėsiu į vietą“, o broliui pasiūlė eiti šokti per langą ir pasakė, kad čia nėra sunku. Tada tėvas pasakė, kad eina paskambinti motinai, kad sutrenkė sūnui ranką. Mama neatsiliepė, todėl tėvas nuėjo atsigulti. Jis parašė mamai žinutę ir paklausė, ar gali iškviesti policiją. Neskambino, nes tėvas būtų išgirdęs. Mama parašė, kad jei labai reikia, gali kviesti. Jis paskambino draugui ir tėvui pasakė, kad eina kalbėti su draugu ir išėjo į lauką, bei iškvietė policiją. Viskas vyko prieš 17 val., mamos nebuvo namuose, ji buvo išėjusi pasiimti sesių į darželį. Kai tėtis K. K. suko ranką jis kambaryje nebuvo, tik viską girdėjo. Po to atėjęs brolis jam viską papasakojo. Kai tėvas pasakė, kad padės juos į vietą, pagalvojo, kad jis ką nors pasiims, gal peilį, nes žodžiai „padėsiu į vietą“ reiškia, kad jis nužudys. Jis po tokių tėvo žodžių išsigando. Tėvas buvo stipriai išgėręs, nes gėrė malkinėje.

Vadovaujantis BPK 290 straipsnio 2 dalimi teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas DVD-R diske esantis vaizdo įrašas, padarytas 2018 m. balandžio 12 d. įvykio vietoje, kuriame užfiksuotas virtuvėje prie stalo stovintis K. K., kuris kūkčioja nuo verkimo. Pareigūnui paklausus, ar sudavė, skaudėjo, D. K. atsako: sakė sudavė, suspaudė. Taip pat įraše matomas kaltinamasis K. K., kuris rengdamasis necenzūriniais žodžiais keikėsi D. K. atžvilgiu.

Vadovaujantis BPK 290 straipsnio 2 dalimi teismo posėdžio metu buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2018 m. balandžio 12 d., 16.35 val., G. K. pranešimo telefonu dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), skaitmeninio garso įrašas. Skaitmeniniame garso įraše užfiksuota, kad G. K. pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), tėvas užpuldinėja, grasina padėti į vietą. Abu broliai yra nepilnamečiai, mama išėjo į darželį pasiimti sesių. Tėvas broliui trenkė per ranką, sako padės į vietą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 12 d. D. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, kad 2018 m. balandžio 12 d., apie 16.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), girtas vyras K. K. sumušė sūnų K. K., gim. (duomenys neskelbtini) Sūnus K. K. patyrė fizinį skausmą, buvo išgąsdintas tokio tėvo elgesio (b. l. 10).

Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur prieš mažametį nukentėjusįjį K. K. buvo panaudotas fizinis smurtas (b. l. 18–21).

Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 12 d. Šaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, jog 2018 m. balandžio 12 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), K. K. (nustatytas 2,99 promilių girtumas) savo sūnui K. K. užlaužė ranką, taip sukeldamas savo sūnui fizinį skausmą (b. l. 23–26).

2018 m. balandžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 525/2018(04) nurodyta, kad remiantis turimais duomenimis, K. K. objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ Joniškio ligoninėje 2018 m. balandžio 13 d. K. K. nustatytas dešinio riešo raiščių patempimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 70–71).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad K. K. 2018 m. balandžio 12 d., 17.09 val., nustatytas 2,99 promilių girtumas (b. l. 115).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo pripažino iš dalies, nurodydamas, jog jis stipriai suspaudė ir truktelėjo sūnaus K. K. ranką, kaip sveikinantis, tačiau nurodė rankos nesukęs ir sūnaus ant lovos nenugriovęs.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pat-virtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog kaltinamasis K. K. suspaudęs sūnaus K. K. dešinę ranką, ją truktelėjo, tokiu būdu sukėlė sūnui fizinį skausmą. Kaltinamasis K. K. neginčija fakto dėl sūnaus rankos suspaudimo ir truktelėjimo, kas pagal faktinius bylos duomenis ir sukėlė nukentėjusiajam K. K. fizinį skausmą. K. K. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, kad jis sūnaus rankos nepasuko į dešinę pusę ir tokiu būdu sūnaus nenugriovė ant lovos, paneigia mažamečio nukentėjusiojo K. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai bei nepilnamečio liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Tai, jog nukentėjusiam mažamečiui K. K. rankos suspaudimas, truktelėjimas ir sukimas, sukėlė fizinį skausmą patvirtina, tiek kaltinamojo K. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog po rankos paspaudimo Klaudijus pradėjo verkti, tiek ir mažamečio nukentėjusiojo K. K. parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jog tėvui suspaudus ir pasukus ranką jam labai skaudėjo, skausmo stiprumo įvertinimas balais. Be to, byloje yra duomenys, jog 2018 m. balandžio 13 d. VšĮ Joniškio ligoninėje K. K. buvo nustatytas dešinio riešo raiščių patempimas, medicininiuose dokumentuose taip pat užfiksuota, jog apžiūrint K. K. dešinė ranka patinusi per riešo vidinę pusę, skausmingi ir riboti judesiai, sunku sulenkti ir atlošti bei judinti į šonus, sunkiai sulenkia pirštus į kumštį (b. l. 70). Šie faktiniai duomenys patvirtina, jog mažamečiui K. K. tėvo smurtinis elgesys sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmus sukus mažamečiui sūnui ranką bei nuvertus jį ant lovos, ir taip sukėlus fizinį skausmą, patvirtina mažamečio nukentėjusiojo parodymai. Nustatytos bylos faktinės aplinkybės byloja, jog K. K. naudojo fizinę jėgą prieš mažametį sūnų bei sukėlė jam fizinį skausmą. Tai, jog kaltinamasis galėjo neįvertinti, jog jo naudojama fizinė jėga prieš dvylikos metų berniuką gali jam sukelti fizinį skausmą, neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo K. K. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Kaltinamojo K. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi K. K. smurtaudamas sukėlė savo mažamečiam sūnui K. K. fizinį skausmą.

Skirdamas kaltinamajam K. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teismas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirta bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą: padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis K. K. anksčiau teistas du kartus (b. l. 98–100), abu jo teistumai yra susiję su smurtiniais nusikaltimais prieš artimuosius – sutuoktinę ir sūnų (b. l. 101–107), naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (b. l. 109), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 110–111) už administracinį nusižengimą paskirta bauda nesumokėta, nedirbantis, duomenų, jog bylos nagrinėjimo teisme metu būtų registruotas darbo biržoje, nėra.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog K. K. anksčiau teismo teistas du kartus už smurtą artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narius, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas leis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), nes pastarasis teistumas paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nepasiekė bausmės tikslų, K. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, todėl K. K. skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant lygų BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės minimumui (BK 41, 50, 54 straipsniai).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis ieško darbo, turi penkis nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, kaltinamojo žmonos D. K. parodymus, jog po kaltinamojo iškeldinimo iš namų jo elgesys keičiasi, kaltinamasis nebevartoja alkoholio, kaltinamojo asmenines savybes, kad jis pripažįsta girtumas įtakojo nusikalstamų veikų darymą, įvertinęs tai, jog kaltinamasis laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu paskirto įpareigojimo nepažeidė, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje (b. l. 109), egzistuoja pagrindas manyti, jog jis daugiau nenusikals, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, K. K. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo juo parodyto pasitikėjimo. Todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam 1 (vienerių) metų terminui.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu K. K. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai bei 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu K. K. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į K. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. išbūtas laikas, t. y. viena para.

Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. K. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktiniai diskai su skambučio garso įrašu, nepilnamečio nukentėjusiojo K. K. ir nepilnamečio liudytojo G. K. apklausomis, vaizdo įrašu, darytu įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5 ir 10 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, K. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant pareigas:

1) visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

3) visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 3 (tris) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu K. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir paskirti K. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams ir 5 (penkioms) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5 ir 10 punktais, 4 dalimi, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, K. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant pareigas:

1) visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

3) visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 3 (tris) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymo atveju, į šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įskaityti K. K. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. išbūtą laiką ir laikyti, kad K. K. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. K. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturis kompaktinius diskus su skambučio garso įrašu, nepilnamečio nukentėjusiojo K. K. ir nepilnamečio liudytojo G. K. apklausomis, vaizdo įrašu, darytu įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti K. K., jog bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Išaiškinti K. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

TeisėjaSigita Rozgaitė