Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1045-852/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
e2A-1045-852/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01704-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Ieškovas
P. K.
Atsakovas
UAB „Nemuno banga“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1045-852/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01704-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.7.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB „Nemuno banga“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. K. ieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą; priteisti jam iš atsakovo UAB „Nemuno banga“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti jam iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pripažinti, kad atsakovo atlikta 1653,95 Eur išskaita iš ieškovo darbo užmokesčio yra neteisėta ir priteisti šią sumą ieškovui. Nurodė, kad jis nuo 2010 m. kovo 15 d. dirbo UAB „Nemuno banga“ (duomenys neskelbtini). Darbdavio 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. 2 d. 1 p., už tai, kad 2019 m. balandžio 10 d., dirbdamas naktinėje pamainoje su gamybos mašina Nr. 55 gamindamas acetatinius-kapsulinius filtrų strypus pagal specifikaciją CSLIM 353 gamybai panaudojo ne tas žaliavas – vietoje acetato „Rhodia 5.0 - 30“ panaudojo acetatą „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“ – ir dėl to buvo pagaminta netinkama produkcija. Tokius jo veiksmus darbdavys įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovo nuomone, jis buvo atleistas neteisėtai, diskriminaciniais pagrindais, dėl kitų darbuotojų kaltės. Paaiškino, kad pradėdamas darbą susipažino su gamybos lape nurodyta gaminio specifikacija bei žaliavomis, iš kurių turėjo būti gaminama produkcija ir sutikrino mašinoje naudojamo acetato etiketės duomenis su gamybos lape nurodytais žaliavos duomenimis. Įvertinęs, kad turimo acetato „Rhodia 5.0 - 30“ kiekio mašinoje Nr. 55 neužteks, paprašė elektrinio krautuvo vairuotojo A. Ž. atvežti tokio paties acetato ryšulį. Elektrinio krautuvo vairuotojui pristačius naują žaliavos ryšulį jis patikrino, ar ant gamyklinių etikečių nurodyta informacija atitinka jo gamybos lapą. Gamintojo nurodyti žaliavos atitiko gamybos lape nurodytus duomenis. Jokios papildomos gamintojo informacijos, neleidžiančios naudoti šios žaliavos, gaminamų filtrų specifikacijai ant patikrintų etikečių nebuvo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad elektrinio krautuvo vairuotojas pristatė acetatą „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“, o ne tą, kurio buvo paprašytas, iš ši klaida buvo pastebėta tada, kai gamybos mašinai Nr. 60 prireikė acetato „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“. Ant elektrinio krautuvo vairuotojo atvežto acetato ryšulio šonų buvo priklijuoti du permatomi vokai, į kuriuos buvo įdėti du raudonos spalvos popieriukai. Jis patikrino lapelius, tačiau jokios informacijos, kad atvežtos žaliavos negalima naudoti, nebuvo. Jis, tvarkydamas savo darbo vietą, tuos popieriukus nuplėšė ir išmetė. Informacijos, kad žaliava netinkama naudoti, ant jų nebuvo. Taip pat nebuvo nurodyta, kad atvežta medžiaga turi specifinių savybių arba gali būti naudojama tik tam tikrai produkcijai ar mašinai. Ieškovas nebuvo apmokytas ar instruktuotas atskirti acetatų „Rhodia 5.0 - 30“ ir „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“ savybių skirtumus, jam nebuvo žinomos tokių acetatų sumaišymo pasekmės ar gamybos ypatumai. Už pirminę produkcijos kokybės kontrolę atsakinga laborantė M. K. tikrino jo gaminamos produkcijos kokybę tiek iki pakeičiant acetatą, tiek ir po jo pakeitimo, tačiau kokybės nukrypimų nenustatė, jai nekilo įtarimų, kad gamyboje yra naudojamas netinkamas acetatas. Tiriant atvejį, laborantė savo kaltę pripažino. Ieškovas pirmąją informaciją apie gaminamos produkcijos vizualinių savybių pasikeitimą gavo iš pakavimo operatorės O. B. praėjus 3-4 valandoms nuo gamybos pradžios. Gavęs šią informaciją ieškovas pagal tokias žinias, kurias turėjo iš patirties ir tiek, kiek jos buvo suteiktos atsakovo, kaip darbdavio, ėmėsi aiškintis produkcijos vizualinių pasikeitimų priežastis. Ieškovas patikrino gaminamų filtrų segmentaciją, prapūtimą, diametrą, svorį (tas fizines savybes, nuo kurių gali pasikeisti galutinio produkto atspalvis). Taip pat patikrino naudojamų žaliavų atitikimą su „Gamybos lapu“. Toliau tęsiant gamybą filtrai pagal ieškovo supratimą vizualiai atrodė kokybiški. Nei laborantė, nei operatorė gaminamai produkcijai pastabų neturėjo. Apie tai, kad iš tiesų jam elektrinio krautuvo vairuotojas pristatė ne tą acetatą paaiškėjo tik apie 6 val. ryte, kai tą faktą suprato pats elektrinio krautuvo vairuotojas. Ieškovas pažymėjo, kad raudonų lapelių su užrašu „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“ pašalinimas iš darbo vietos buvo visiškai rutininis veiksmas tvarkant savo darbo vietą, o ne specialus siekis pakenkti darbdavio interesams ar išvengti bet kokios atsakomybės. Ieškovas paaiškino, kad darbdavys 2019 m. balandžio 11 d. nušalino jį nuo darbo, 2019 m. balandžio 19 d. ieškovas pateikė išsamų pasiaiškinimą dėl tariamo darbo pareigų pažeidimo. Po šio paaiškinimo atsakovas pratęsė ieškovo nušalinimo terminą. Atsakovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių, prašydamas sutikimo atleisti jį iš darbo su prašymu duot sutikimą atleisti jį iš darbo ir 2019 m. gegužės 13 d. toks sutikimas buvo gautas. Darbdavys 2019 m. gegužės 9 d. priėmė įsakymą Nr. P.2019.05.09, kuriuo nusprendė atleisti ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. Be to, 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. P.2019.04.30 atsakovas iš ieškovo darbo užmokesčio išskaitė vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išskaitą už bendrovei padarytą žalą. Ieškovo nuomone, jo atleidimas iš darbo yra visiškai neteisėtas, nulemtas diskriminacinių pagrindų ir kitų darbuotojų kaltės. Be to, pritaikyta priemonė, net ir pasitvirtinus darbo pareigų pažeidimui, yra visiškai neproporcinga ir neadekvati. Paaiškino, kad jis yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, taigi jis priklauso labiau pažeidžiamai ir dėl to labiau saugomai darbuotojų grupei; atsakovui jau senai buvo žinoma apie tai, kad ieškovas yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys; ieškovas buvo aktyvus profesinės sąjungos narys; ieškovas patyrė neigiamus padarinius ir atsidūrė blogesnėje padėtyje nei kiti darbuotojai, kurie nepriklauso profesinei sąjungai. T. y., nors epizode, kuriame jis kaltinamas šiurkščiai pažeidęs savo pareigas dalyvavo ne vienas asmuo: elektrinio krautuvo vairuotojas, laborantė, pakavimo operatorė, pamainos vadovas, tačiau neigiamas pasekmes - atleidimą iš darbo - patyrė tik jis, esantis profesinės sąjungos nariu. Kiti darbuotojai, kurie iš darbo atleisti nebuvo, nepriklauso profesinei sąjungai. Šios aplinkybės laikytinos prima facie įrodymais diskriminacijos situacijoje, todėl būtent atsakovas turi įrodyti diskriminacijos nebuvus. Esminė darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio pagrindu sąlyga – darbo pareigų pažeidimas. Darbuotojo neteisėti veiksmai – darbo pareigų pažeidimas – patys savaime nėra pakankami darbo sutarčiai nutraukti – turi būti nustatyta darbuotojo kaltė . Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti. Šiuo atveju ieškovas buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) darbo instrukcija, tačiau nebuvo apmokytas ir instruktuotas kaip atskirti gamyboje naudojamas medžiagas, nustatyti jų savybes, identifikuoti ir suprasti jų ženklinimą bei tokio ženklinimo reikšmę konkrečiam gamybos procesui ir galimiems produkcijos pakitimams. Ieškovo supainioto acetato ženklinimas skiriasi itin nežymiai. Atsakovas ant acetato „Rhodia 5.0 - 30 DE Tow“ pakuotės nebuvo pateikęs jokios informacijos, kuri nurodytų draudimą tokį acetatą naudoti kitai mašinai, kaip ir nebuvo ieškovo instruktavęs, ką reiškia raudoni ne gamykliniai lapeliai, esantys ant acetato pakuotės. Ieškovas nebuvo apmokytas kaip atpažinti būtent dėl skirtingos rūšies acetato vykstančius gaminamos produkcijos pakitimus, todėl atsakovas kaltindamas ieškovą gamybos tęsimu privalėjo įrodyti, kad ieškovas buvo supažindintas, kaip atskirti gaminamos produkcijos pakitimus. Kadangi pirminiai parametrai, kurie ieškovui buvo žinomi ir suprantami, nerodė jokių nukrypimų nuo normos, ieškovas negalėjo suprasti, kad yra daroma klaida gamyboje. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių pakitimų nepastebėjo ir specialiai tam paruošta darbuotoja – už pirminę gaminamos produkcijos kokybės kontrolę atsakinga laborantė. Taigi šiuo atveju ieškovo kaltės dėl netinkamo acetato panaudojimo negali būti, nes darbdavys pats neįvykdė savo pareigos tinkamai parengti darbuotoją kokybiškam darbo procesui. Ieškovo teigimu, acetato „Rhodia 5.0 - 30 DE Tow“ panaudojimas mašinoje Nr. 55 ir tolimesnis naudojimas gamyboje buvo nulemtas ne jo kaltų veiksmų. Dėl netinkamo acetato pristatymo akivaizdžiai yra kaltas elektrinio krautuvo vairuotojas. Būtent toks pirminis neteisėtas elektrinio krautuvo vairuotojo veiksmas lėmė tolimesnes pasekmes, kad netinkamas acetatas buvo naudojamas gamyboje. Taigi netinkamo acetato panaudojimas buvo nulemtas ne ieškovo, o elektrinio krautuvo vairuotojo veiksmų. Be to, vykstant gamybai, gaminamos produkcijos kokybę ir atitikimą gamybos lapui tikrino už pirminę gaminamos produkcijos kokybės kontrolę atsakinga laborantė. Būtent ji, o ne ieškovas buvo atsakingas už reagavimą į pagamintos produkcijos ir gamybos lape nurodytų parametrų neatitikimą. Laborantė neužkardė tolimesnės produkcijos gamybos, todėl būtent jos veiksmai, o ne ieškovo, lėmė tariamos atsakovo žalos didėjimą. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad už visos pamainos gamybos proceso tinkamumą ir efektyvų darbo užtikrinimą buvo atsakingas ne jis, o pamainos vadovas E. R., kuris nurodė kad tikrinti visų gamybos procesų negalėjo, nes buvo didelis darbo krūvis ir mažai darbuotojų. Už efektyvų darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, todėl darbo jėgos trūkumas ar nepakankama produkcijos kokybės kontrolė negali būti veiksniu, lemiančiu ieškovo atsakomybę. Ieškovo įsitikinimu, jo veiksmai nebuvo esminiai, nulėmę neigiamas pasekmes atsakovui. Net ir nustačius, kad nagrinėjamame incidente yra iš ieškovo kaltės, svarbu tai, kad jame be ieškovo dalyvavo ir kiti darbuotojai. Taigi net ir nustačius Ieškovo kaltę yra akivaizdu, kad ji yra ne jo vieno, todėl jo atleidimas iš darbo nevertintinas kaip proporcinga ir adekvati priemonė galimam darbo pareigų pažeidimui. Ieškovas pažymi, kad jis nebuvo apmokytas kaip atskirti gamyboje naudojamas medžiagas, nustatyti jų savybes, identifikuoti ir suprasti jų ženklinimą bei tokio ženklinimo reikšmę konkrečiam gamybos procesui ir galimiems produkcijos pakitimams. Taip pat kaip atpažinti būtent dėl skirtingos rūšies acetato vykstančius gaminamos produkcijos pakitimus. Ieškovas net nebūtų turėjęs galimybės atsiradus neaiškumams dėl naudojamų medžiagų užduoti klausimų technologui, nes atsakovas darbą organizuoja taip, kad technologai naktinėje pamainoje nedirba. Taigi apmokymų ir žinių trūkumas rodo, jog ieškovui buvo pritaikyta neadekvati priemonė – atleidimas iš darbo. Ilgamečio darbuotojo, anksčiau neturėjusio drausminių nuobaudų, atleidimas už epizodą, kuris dėl kitų darbuotojų veiksmų yra susijęs daugiau su „žmogiškosios klaidos“ faktoriumi, negali būti laikomas adekvačiu ir proporcingu. Atsakovo nurodytas raudonų etikečių pašalinimas iš darbo vietos buvo eilinis darbo vietos tvarkymas. Atsakovas netinkamai interpretuodamas ieškovo elgesį rėmėsi vien prielaidomis ir savo subjektyviu įsivaizdavimu. Atsakovas nelygiavertiškai vertina darbuotojų elgesį ir ignoruoja faktą, kad elektrinio krautuvo vairuotojas po paaiškėjimo apie netinkamo acetato naudojimą mašinoje Nr. 55 jį savavališkai išvežė į sandėliavimo vietą. Ieškovas nurodė, jog taip pat nesutinka su darbdavio atlikta išskaita. DK 150 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Tokiu atveju darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad egzistuoja visos turtinei darbuotojo atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovas nepateikė pakankamai duomenų realios žalos dydžiui nustatyti. Nenustačius tikslaus žalos dydžio nėra galimybės spręsti, ar tokia žala apskritai egzistavo, o jeigu egzistavo, ar ji teisingai buvo priskirta išimtinai ieškovui. Šiuo atveju dėl atsakovui atsiradusios žalos bet kokiu atveju būtų kaltas ne jis vienas, o daugiau atsakovo darbuotojų. Tai reiškia, kad spręsdamas dėl konkrečios ieškovui tenkančios atlyginti žalos dydžio atsakovas turėjo įvertinti ir aiškiai nustatyti kitų darbuotojų, dalyvavusių incidente ar prisidėjusių prie galimos žalos atsiradimo, kaltės laipsnį. To nepadarius negalima teigti, kad atsakovas tinkamai nustatė jam tenkančios žalos ir tuo pačiu išskaitos dydį. Susidarius situacijai, kurioje atsakovas atliko neteisėtą išskaitą iš ieškovui priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų, taikytinos pasekmės, numatytos DK 147 str. Pastarojoje teisės normoje (DK 147 str.2 d.) įtvirtinta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Vadovaujantis DK 146 str. 2 d., darbo sutarčiai pasibaigus, visos su darbuotojo darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Ieškovas nurodė, kad neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė jam neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neužtikrintumo ateitimi jausmą bei kitus neigiamus išgyvenimus. Iš darbo jis buvo atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o toks darbo sutarties nutraukimas rinkoje vertinamas kaip labiausiai diskredituojantis darbuotoją, todėl ieškovas prašė priteisti ir neturtinę žalą.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį dėl žalos atlyginimo. Priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 21200,60 Eur žalą, kurią sudaro sugadintos žaliavos vertė – 13837,12 Eur; 2905,80 Eur PVM, į kurio atskaitą ieškovas neteko teisės, ir 6111,632 Eur kitos išlaidos ir negautos pajamos, kurias atsakovas būtų gavęs, jei 68 kasetės produkcijos būtų pagamintos iš tinkamos acetato žaliavos. Pastarasis skaičius gautas produkcijos filtrų tūkst. vnt. kainą, nurodytą įmonės klientui išrašytoje pardavimo sąskaitoje padauginus iš sugadintos produkcijos filtrų vienetų (394,4 tūkst. vnt.) skaičiaus, bei atskaičius produkcijai sunaudotų medžiagų kainą (50,58 Eur x 394,4 tūkst. vnt.–13837,12 Eur = 6111,632 Eur). Į šią sumą įeina elektros sąnaudos, darbuotojų darbo užmokestis, įrangos amortizacija ir kitos bendrovės sąnaudos bei negautas pelnas. Atsakovas iš ieškovo darbo užmokesčio išskaitė 1653,95 Eur sumą žalai atlyginti, todėl šia suma mažinama priteistinos žalos suma. Atsakovas nurodė, kad bendrovė atlikusi įvykio tyrimą nustatė, kad ieškovas, 2019 m. balandžio 10 d. II-os pamainos pradžioje produkciją gamino iš tinkamos ir gamybos lape nurodytos žaliavos (acetato). Ieškovas tinkamai sutikrino gamybos lape esančią informaciją ir ant acetato ryšulio esančią informaciją. Vėliau krautuvo vairuotojas atvežė netinkamą ir suyrantį acetatą. Jis, priešingai nei prieš tai naudotas tinkamas acetatas, buvo pažymėtas DE-TOW ženklais, papildomai prie pakuotės buvo priklijuotos net raudonos ryškios etiketės. Ieškovas gavęs naują žaliavą, prieš gamindamas produkciją nesutikrino gamybos lapo ir ant žaliavos ryšulio esančios informacijos bei pradėjo gamybą iš netinkamo acetato. Pakuotoja apie 22.35 val. atkreipė ieškovo dėmesį į pakitusią produkcijos spalvą, tačiau ieškovas nesiėmė tinkamų veiksmų, jog nustatytų priežastį. Ieškovas, o ne kontrolierė, vadovaujantis jų darbo instrukcijomis, turėjo pareigą tikrinti etiketes ir nustatyti ar naudojamas tinkamas acetatas. Apie 3.25 val. ieškovas pastebėjo ant žaliavos ryšulio užklijuotas raudonas etiketes su DE-TOW žymėjimu. Šiuo momentu ieškovas turėjo bei galėjo suprasti, kodėl pakito produkcijos spalva, apie ką jam buvo pranešta pakuotojos, t.y. ieškovas suprato, kad iki šiol naudojo netinkamą žaliavą produkcijos gamybai. Bendrovė nebūtų atleidusi ieškovo iš darbo, jei jis tuo momentu būtų nedelsiant sustabdęs gamybą, pranešęs apie klaidą ir pripažinęs savo kaltę. Tačiau ieškovas nusprendė pamėginti nuslėpti savo pažeidimą. Jis nuplėšė nuo žaliavos ryšulio raudonas etiketes, kuriose buvo pažymėta, kad žaliava yra specifinė (todėl netinkanti jam gamybos lape nurodytai Produkcijos specifikacijai gaminti), ir išmetė jas į šiukšlių dėžę. Apie 7.45 val. krautuvo vairuotojas (nors tai nebuvo jo pareiga) atvyko ir taip pat informavo ieškovą, kad jis naudoja netinkamą acetatą, nuplėšdamas ir parodydamas ieškovui žalią gamyklinę etiketę su ženklinimu DE-Tow (raudonos etiketės tuo metu jau buvo nuplėštos). Tačiau ieškovas ir vėl nesureagavo bei gamybos nestabdė. Gamybos mašina galiausiai buvo sustabdyta kito (duomenys neskelbtini), dirbusio netoliese, kuriam apie galimą problemą pranešė krautuvo vairuotojas. Beveik tuo pat metu, kai gamybinė mašina Nr. 55 buvo sustabdyta, gavęs informaciją apie naudojamą netinkamą žaliavą, situacijos išsiaiškinti ir jos išspręsti atėjo pamainos vadovas. Nors bendrovei buvo padaryta didelė žala, ieškovas savo darbo pareigų pažeidimo nevertino kritiškai, neigė kaltę ir melavo dėl faktinių aplinkybių. Ieškovas pasiaiškinime teigė, jog asmeniniais tikslais telefonu nesinaudojo, nors iš vaizdo medžiagos matyti, kad ieškovas naudojosi telefonu gamybos zonoje ir paliko veikiančią gamybinę mašiną be priežiūros. Filtrams pradėjus kristi ant grindų ieškovas net nesureagavo, o apie tai jam pranešė pakuotoja. Ieškovas savo kaltę neigė ir mėgino apkaltinti pakuotoją, teigdamas, kad ji pastabų ieškovui dėl produkcijos neturėjo. Užtikrinti produkcijos kokybę yra (duomenys neskelbtini) pareiga, o ne pakuotojos, kuri yra nekvalifikuota darbuotoja, tačiau būtent pakuotoja, o ne ieškovas, atkreipė dėmesį į pakitusią produkcijos spalvą. Tokiu būdu ieškovas, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė bendrovei žalos už 22854,55 Eur. Atsakovas paaiškino, jog 2019 m. balandžio 23 d. bendrovė pateikė prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam darbo inspektoriui dėl sutikimo atleisti ieškovą iš darbo. Tą pačią dieną bendrovė pratęsė ieškovo nušalinimą nuo darbo iki 2019 m. gegužės 10 d., nes dar nebuvo gautas sutikimas dėl jo atleidimo. Bendrovė 2019 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą dėl 1 mėnesio ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalos išskaitymo iš ieškovo darbo užmokesčio dėl jo tyčiniais veiksmais padarytos žalos. Ieškovas 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui pateikė nuomonę, kurioje toliau neigė savo kaltę. Bendrovė 2019 m. gegužės 9 d. priėmė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. nuo tos dienos, kurią bus gautas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vadovo sutikimas atleisti ieškovą iš užimamų pareigų. Bendrovė 2019 m. gegužės 10 d. pratęsė ieškovo nušalinimą nuo darbo iki bus priimtas ir gautas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vadovo sutikimas pagal bendrovės prašymą dėl sutikimo atleisti ieškovą, o viso nušalinimo metu mokėjo jam vidutinį darbo užmokestį. Pažymėjo, kas 2019 m. gegužės 14 d. bendrovė gavo Valstybinės darbo inspekcijos išvadą ir Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą, kuriuo duotas susitikimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Išvadoje nurodyta, kad darbo sutarties nutraukimas su ieškovu yra nesusijęs su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje. Ieškovas savo kaltės nepripažino, ją neigė ir ieškovas buvo atleistas iš darbo ir su juo buvo visiškai atsiskaityta. Ieškovo atleidimas visiškai nesusijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje ir tai pripažino Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius. Ieškovas šio sprendimo neskundė, t.y. pats sutiko, kad jo atleidimas yra nesusijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. Nors ieškovas teigia, jog profesinės sąjungos ir darbdavio santykiai yra įtempti, ieškovas su tuo nesutinka, nes bendradarbiauja su profesine sąjunga, leidžia naudotis bendrovės patalpomis ir įranga, teikia profesinei sąjungai jos reikalaujamus dokumentus, derino su profesinės sąjungos atstovais atostogų grafikus; informavo profesinę sąjungą, kokių ėmėsi priemonių dėl karščio mažinimo: įvedė oro vėdinimą, nupirko nešiojamus kondicionierius. Be to, informavo profesinės sąjungos atstovus, kad bendrovė vykdo rekonstrukciją, po kurios darbo sąlygos bus dar geresnės; atsakovas neturi jokių ginčų su pačia profesine sąjunga, o kylančius klausimus sprendžia taikiai. Ieškovas meluoja, kad jis buvo aktyvus profesinės sąjungos narys. Priešingai, jis buvo mažiausiai aktyvus profesinės sąjungos komiteto narys. Ieškovas neteikė bendrovei jokių pasiūlymų ar reikalavimų. Vienintelis ieškovo reikalavimas buvo individualus klausimas dėl apmokėjimo už sveikatos patikrinimą. Ieškovas nedalyvavo bendrovės lėšomis, vykdomame sveikatos patikrinime ir po to nusprendė sveikatą pasitikrinti pats, nesuderinęs tokio patikrinimo kainos su bendrove. Po to, jis pareikalavo apmokėti sveikatos patikrinimo išlaidas (14 Eur) ir 3 valandas, sugaištas sveikatos patikrinimui, įtraukti, kaip jo viršvalandinį darbą. Nors bendrovė tokį reikalavimą laikė nepagrįstu, sutiko apmokėti sveikatos patikrinimo kainą ir dar 30 min. sveikatos patikrinimo laiko kaip viršvalandinį laiką. Pažymėjo, kad ieškovas nedalyvavo derybose su darbdaviu aptariant ir šį jo asmeninį klausimą dėl jo sveikatos patikrinimo išlaidų atlyginimo. Atsakovas paaiškino, kad dėl ieškovo darbo pareigų nevykdymo jo prižiūrima gamybinė mašina pagamino 68 (iš 97 pagamintų per visą jo pamainą) kasetes netinkamos kokybės produkcijos. Dėl to darbdavys patyrė 22854,55 Eur žalos. Ieškovas dirbdamas (duomenys neskelbtini) turėjo tikrinti žaliavų tinkamumą, tačiau šios pareigos nevykdė: netikrino ar visos žaliavos, paruoštos ir esančios prie gamybos linijos, atitinka įrašytas gamybos lape. Gamybos lapuose aiškiai matyti, kad mašinai Nr. 55 buvo skirtas 5.0Y30 RHODIA Y acetatas, o ieškovas naudojo 5.0Y30 RHODIA DE-TOW acetatą, kuris buvo skirtas mašinai Nr. 60; nekontroliavo gamybos proceso, nes pats nenustatė, kad produkcija gaminama iš netinkamos žaliavos. Naudojosi telefonu gamybos zonoje ir paliko veikiančią liniją be priežiūros. Atsakovas pažymėjo, kad tam, jog darbuotojai atkreiptų išskirtinį dėmesį, prie ieškovo netinkamai naudotos žaliavos pakuotės (be ant jos esančių gamyklinių etikečių) buvo priklijuotos netgi papildomos raudonos etiketės, kuriose taip pat buvo užrašytas pagrindinis acetato išskirtinis požymis „DE-Tow“. Ieškovas privalėjo šį medžiagos aprašymą suderinti su gamybos lape grafoje „Acetatas“ esančia žaliavos specifikacija, ir matydamas, kad jam atvežtos žaliavos specifikacija neatitinka, tos kuri nurodyta gamybos lape, privalėjo šios medžiagos nenaudoti, tačiau to nepadarė. Ieškovas pastebėjęs raudonas etiketes, ant kurių buvo ryškiai užrašyta „DE-Tow“, suprato jog gamina produkciją iš netinkamos žaliavos, tačiau gamybos nestabdė. Ieškovas nuplėšė raudonas etiketes ir išmetė jas į šiukšlių dėžę. Ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, kad netinkamos žaliavos naudojimas padarys žalą bendrovei, bet siekė nuslėpti savo klaidą. Ieškovas rašytiniame pasiaiškinime ir ieškinyje neprižįsta savo kaltės, nurodo melagingas faktines aplinkybes ir kaltina kitus darbuotojus. Ieškovui nereikėjo atskirti gamyboje naudojamas medžiagas, nustatyti jų savybes ar suprasti jų ženklinimą ir jo šifravimą. Jam tik reikėjo, vadovaujantis jo Instrukcija, paprasčiausio užrašų sulyginimo būdu sutikrinti ar jam pateiktos žaliavos kodas ir ženklinimas, esantys ant žaliavos etikečių, atitinka gamybos lape nurodyto naudoti acetato kodą ir ženklinimą. Ieškovas meluoja, jog papildomos gamintojo informacijos, neleidžiančios naudoti jam pristatytos žaliavos, jo gaminamų filtrų specifikacijai ant patikrintų etikečių nebuvo. Tačiau, be baltų gamyklinių etikečių su kodu 5.0Y30, buvo ir žalios gamyklinės etiketės, kuriose nurodoma, kad tai acetatas „DE-Tow“. Raudonos (negamyklinės) etiketės su užrašu „DE-Tow“ buvo uždėtos tik kaip papildoma priemonė, skirta dėmesiui dar labiau atkreipti. Gamybos lape, kuriuo Ieškovas privalėjo vadovautis, grafoje „Acetatas“ nebuvo įrašo ar žymėjimo „DE-Tow“, todėl ant žaliavos ryšulio esant tokiam žymėjimui, (duomenys neskelbtini) privalėjo fiksuoti žaliavos kodo ir ženklinimo nesutapimą ir produkcijos gamybos nepradėti. Ieškovas taip pat meluoja, jog nuplėšė raudonas papildomas etiketes ir išmetė jas į šiukšlių dėžę rutiniškai tvarkydamasis savo darbo vietą, nes anksčiau jis vengė nurodyti, kodėl nuplėšė etiketes, o šis argumentas atsirado tik ieškinyje; ieškovas nenuplėšė jokio kito ženklinimo ar pakavimo nuo acetato ryšulio; ieškovas netvarkė ir neišmetė jokių kitų šiukšlių, esančių ant grindų jo darbo vietoje. Po to, kai nuplėšė raudonas papildomas etiketes, ieškovas nervingai vaikščiojo po gamyklinę zoną, tikrindamas kitų mašinų gamybos lapus ir jų naudojamas žaliavas, tikėtina, kad ieškodamas kuriai mašinai skirtas „DE-Tow“ acetatas, tačiau jis buvo skirtas mašinai Nr. 60, kuri nebuvo greta ieškovo mašinos. Kiti darbuotojai (pakuotoja, krautuvo vairuotojas) atkreipė ieškovo dėmesį į pakitusią produkcijos spalvą ar net į etiketes, tačiau ieškovas nenutraukė gamybos ir siekė nuslėpti pažeidimą. Atsakovas paaiškino, jog tai nebuvo pirmas kartas, kai ieškovas netinkamai vykdo savo darbo pareigas, - 2018 metų pabaigoje jis jau buvo padaręs pažeidimą, tačiau tą kartą buvo apsiribota žodiniu įspėjimu. Bendrovė tikėjosi, kad tokios priemonės pakaks, kad ieškovas savo pareigas atliktų atidžiau. Tačiau šį kartą, ieškovas padarė net 22854,55 Eur žalos, bei užuot pripažinęs ir bandęs ištaisyti klaidą, stengėsi nuslėpti savo pažeidimą ir sąmoningai leido žalai atsirasti. Esant tokioms aplinkybėms bendrovė nebegalėjo ir negali toliau pasitikėti ieškovu ir tikėtis sąžiningo ir tinkamo funkcijų vykdymo. Todėl neturėjo kito pasirinkimo kaip tik nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas pažymėjo, kad pagal DK 156 str. 1 d. darbuotojo neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, o tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Todėl 2019 m. balandžio 30 d. bendrovė, nepraleisdama vieno mėnesio termino, priėmė įsakymą dėl žalos išskaitymo iš ieškovo darbo užmokesčio laikantis nustatyto išskaitos dydžio. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas su reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, todėl šis reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtas kaip pareikštas nesilaikant ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš P. K. atsakovui UAB „Nemuno banga“ 9508 Eur žalos atlyginimą ir 3085,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2010 m. kovo 15 d. dirbo UAB „Nemuno banga“ (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. gegužės 15 d. darbo sutartį Nr. 014/010. Šalys pripažino, kad ieškovas 2019 m. balandžio 10 d., dirbdamas naktinėje pamainoje su gamybos mašina Nr. 55, gamindamas acetatinius-kapsulinius filtrų strypus pagal specifikaciją CSLIM 353, gamybai panaudojo ne tas žaliavas – vietoje acetato „5.0Y30 Rhodia Y“ panaudojo acetatą „5.0Y30 Rhodia DE- Tow“ – ir dėl to buvo pagaminta netinkama produkcija, dėl ko atsakovui buvo padaryta žala. Atsakovo 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Dėl P. K. atleidimo iš darbo Nr. P.2019.05.09, ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pasireiškusį tuo, kad ieškovas nevykdė tiesioginių savo pareigų, numatytų kokybės kontrolės ((duomenys neskelbtini)) darbo instrukcijoje PR-08-07; veikė tyčia stengdamasis nuslėpti savo pareigų pažeidimą; veikė netiesiogine tyčia suprasdamas, kad dėl netinkamos žaliavos panaudojimo gali atsirasti žala įmonei ir sąmoningai leido šiai žalai atsirasti, siekdamas nuslėpti netinkamų medžiagų panaudojimą ir tikėdamasis, kad šis faktas nepaaiškės; buvo padaryta didelė žala įmonei ir, kad darbo vietoje naudojosi mobiliuoju telefonu, pažeisdamas įmonės vidaus tvarkos taisykles ir neatlikdamas savo tiesioginių pareigų. Ieškovas atleistas pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. nuo tos dienos kai bus gautas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas dėl sutikimo atleisti P. K. iš pareigų.

5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo argumentų, susijusių su tuo, kad jis buvo diskriminuojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje, pažymėjo, jog pagal DK 168 str. 3 d. darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Šiuo atveju, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo grupė, tyrusi P. K. atvejį, diskriminacijos požymių nenustatė. Kaip matyti iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. išvados Dėl UAB „Nemuno banga“ prašymo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos padalinio UAB „Nemuno banga“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto nariu P. K., ši komisija įvertino visus tiek darbdavio, tiek P. K., tiek profesinės sąjungos argumentus, tame tarpe ir dėl darbdavio požiūrio į P. K., lyginant su kitais darbuotojais ir konstatavo, kad darbdavio prašymas atleisti darbuotoją iš pareigų siejamas išimtinai su P. K. kalte. Nagrinėjant bylą teisme taip pat nebuvo nustatyta jokių naujų aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip darbuotojo diskriminacija. Nors ieškovas, liudytoju apklausti Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas A. D., UAB „Nemuno banga“ profesinės sąjungos pirmininkas R. D. teigė, kad ieškovas yra atleistas iš darbo dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, nei vienas iš jų negalėjo nurodyti jokių faktų ar ieškovo veiklos epizodų, kurie galėtų būti vertinami kaip aktyvi profesinės sąjungos komiteto nario veikla. Tiek liudytojai, tiek pats ieškovas nurodė, kad jis nėra deleguotas į derybų grupę dėl kolektyvinės sutarties, nėra reiškęs jokių iniciatyvų kaip darbuotojų atstovas. Epizodas, kaip neva supykdęs darbdavį, kai ieškovas, neatvykęs į darbdavio suorganizuotą darbuotojų profilaktinį sveikatos patikrinimą, pasitikrino sveikatą gydymo įstaigoje ir pareikalavo darbdavio apmokėti jo sąskaitą už sveikatos patikrinimą, yra individualūs ieškovo veiksmai sprendžiant savo paties profilaktinio sveikatos patikrinimo klausimą ir niekaip nesiejami su veikla profesinėje sąjungoje bei darbuotojų atstovavimu. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju darbuotojui, teigiančiam, kad jis yra diskriminuojamas, tenka pareiga pateikti prima facie įrodymus, kad buvo diskriminavimo faktas ir tik po to jau darbdaviui tektų pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Tačiau, kaip buvo nurodyta, ieškovas be įrodymais nepagrįstų teiginių ir deklaracijų, nepateikia jokių duomenų, kuriuos galima būtų vertinti kaip galimą diskriminaciją. Teismas pažymėjo, kad ieškovas būdamas profesinės sąjungos nariu 2018 m. spalio mėn. rašė pasiaiškinimą darbdaviui dėl brokuotos produkcijos, tačiau už tą darbo pareigų pažeidimą drausminė nuobauda jam nebuvo skirta, kas paneigia ieškovo teiginius apie jo diskriminaciją dėl veiklos profesinėje sąjungoje.

6. Spręsdamas dėl padaryto pažeidimo kvalifikavimo, teismas nurodė, jog iš 2019 m. gegužės 9 d. įsakymo, kuriuo P. K. buvo atleistas iš darbo turinio, matyti, kad ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuris pasireiškė didelės žalos padarymu darbdaviui tyčia (DK 58 str. 3 d. 5 p.), ir kitus įsakyme nurodytus pažeidimus, kuriuos darbdavys įvertino kaip šiurkščius (DK 58 str. 3 d. 7 p.). Darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. (duomenys neskelbtini) darbo instrukcijoje su, kuria ieškovas supažindintas 2016 m. balandžio 25 d. pasirašytinai, nurodyta, kad darbo pradžioje (duomenys neskelbtini) susipažįstąs su gaminio specifikacija (1 p.), po to patikrina ar visos žaliavos, paruoštos ir esančios prie gamybos linijos, atitinka įrašytas gamybos lape (2 p.), gamybos metu privalo kontroliuoti gamybos procesą (5 p.). Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 10 d. gamybos lapo, mašinoje Nr. 55 pagal specifikaciją CSLIM 353 produkcijos gamybai turėjo būti naudojamas acetatas „5.0Y30 Rhodia Y“. Ši medžiaga ir buvo naudojamas ieškovui perėmus pamainą. Kaip nurodė ieškovas, jis pradėdamas dirbti sutikrino gamybos lape nurodytus žaliavos parametrus su žaliavos parametrais ant pakuotės ir tęsė darbą. Pasibaigus acetato pakuotei, ieškovas, vykdydamas darbo instrukcijos 2 p., privalėjo įsitikinti, kad į jo darbo vietą pristatyta nauja žaliavos pakuotė pilnai atitinka gamybos lape nurodytus žaliavos parametrus, tačiau to nepadarė. Nors ant pateiktos acetato pakuotės nurodytų duomenų dalis – „5.0Y30 Rhodia“ – sutapo su nurodytais ieškovo gamybos lape, ant pakuotės esantis žalias žymėjimas „Rhodia DE TOW“ turėjo atkreipti ieškovo dėmesį į tai, kad tai nėra ta pati medžiaga negu iki tol buvusi. Juo labiau, kad ant šios medžiagos pakuotės buvo negamyklinis žymėjimas ryškiai raudoname lape su užrašu „Rhodia 5.0-30 DE-TOW“, užklijuotas ant dviejų pakuotės šonų. Ieškovas 2019 m. balandžio 19 d. paaiškinime darbdaviui nurodė, kad jis iš karto atkreipė į jas dėmesį, tačiau, nerado jose informacijos, kad acetato naudoti negalima. Kaip parodė liudytojas V. M., raudoni lapai prie pakuočių kartais klijuojami, siekiant atkreipti darbuotojų dėmesį, kad žaliavos nebūtų panaudotos ne ten, kur reikia. Nors ieškovas, kaip ir kiti liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) (E. M., R. D., E. Š., R. Č.) parodė, kad tikrinant žaliavos duomenis svarbiausia, jog sutaptų gamybos lape ir ant žaliavos pakuotės esančios gamyklinės etiketės duomenys, liudytojai nurodė, kad ant žaliavos pakuočių radę priklijuotu raudonus lapus, ir nesupratę, kaip jiems elgtis, aiškinasi su gamybos vadovu ar pamainos viršininku. Tačiau ieškovas, nekreipdamas dėmesio į įspėjantį žaliavos pakuotės ženklinimą, vietoj to, kad išsiaiškintų jo reikšmę, jei nesuprato, šį ženklinimą nuima ir išmeta į šiukšlių dėžę. Ieškovas tai aiškino savo darbo vietos tvarkymu, tačiau (duomenys neskelbtini) darbo instrukcija, pareigą sutvarkyti darbo vietą numato prieš pradedant gamybą ir baigus darbą (darbo instrukcijos darbo pradžia 5 p., darbo pabaiga 2 p.). Kaip matyti iš ieškovo darbo vietos vaizdo įrašo (priešieškinio priedas Nr. 4), acetato „5.0Y30 Rhodia DE-TOW“ pakuotė buvo tvarkinga, netrukdė gamybos procesui, todėl lupinėti nuo jos etiketes, neva rūšiuojant atliekas, dar nebuvo reikalo, juo labiau, kad kitų darbo vietos tvarkymo darbų ieškovas neatliko, kitos šiukšlės liko ant grindų. Iš vaizdo įraše užfiksuoto ieškovo elgesio matyti, kad išmetęs nuplėštas etiketes pradėjo nervingai vaikščioti, išėjo iš savo darbo vietos, ir nuėjęs prie kitų mašinų kažką tikrino (atsiliepimo į ieškinį 12 priede esantis vaizdo įrašas), kas duoda pagrindą daryti išvadai, kad ieškovas suprato, jog produkcijos gamybai naudoja ne tą medžiagą. Juo labiau, kad kaip nurodė abi šalys, prieš tai apie gaminamų filtrų spalvos pasikeitimus ieškovą buvo informavusi pakuotoja, kai pardėjus naudoti naują žaliavos pakuotę buvo matomi kasetėje esančių filtrų spalvos skirtumai. Šis epizodas užfiksuotas priešieškinio priede Nr. 7 esančiame vaizdo įraše. Tačiau ieškovas gamybos nenutraukė, tokiu būdu leisdamas žalai atsirasti. Nors ieškovas neigė savo kaltę ir dėl netinkamos produkcijos pagaminimo kaltino kitus asmenis, nei krautuvo vairuotojui, nei pakuotojui, kontrolieriui ar pamainos vadovui pagal teismui pateiktas jų pareigines instrukcijas nepriskirta gamybos proceso kontrolė ir gamybai naudojamų žaliavų tikrinimas, todėl teismo įsitikinimu, tai kad krautuvo vairuotojas prie ieškovo aptarnaujamos gamybos mašinos atvežė ne tą žaliavą, o kontrolierė nenustatė ir jam nepranešė, kad gaminami nekokybiški filtrai, nešalina ieškovo atsakomybės, už netinkamos produkcijos pagaminimą ir dėl to atsiradusią žalą. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iš priešieškinio priede Nr. 8 esančio vaizdo įrašo, ieškovas yra kažkuo užsiėmęs darbo vietoje prie stalo ir nemato iš mašinos skrentančios produkcijos, kol to jam neparodo pakuotoja. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar šis ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus, būtina nustatyti kaltės formą, nes tik tyčinį turtinės žalos padarymą darbdaviui įstatymas laiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 58 str. 3 d. 5 p.). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovas nesiekė padaryti žalos darbdaviui, taigi, jo veiksmuose tiesioginės tyčios nėra. Netiesioginė tyčia būna tuomet, kai asmuo supranta, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo gali kilti žala ir nors jos nesiekia, leidžia jai atsirasti. Teismo įsitikinimu, vertinant ieškovo veiksmus, atsakovas juos teisingai kvalifikavo kaip netiesioginę tyčią. Ieškovas, nekreipdamas dėmesio į papildomus žaliavos žymėjimus, nesiaiškindamas jų reikšmės ir pradėjęs šią žaliavą naudoti gamybai suprato, kad gali pagaminti netinkamą produkciją ir taip padaryti žalą įmonei, o nereaguodamas į pakuotojos pastebėtus gaminamų filtrų skirtumus, bei tęsdamas gamybą, leido žalai atsirasti. Todėl yra pagrindas ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą vertini kaip šiurkštų.

7. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atleidimo iš darbo adekvatumo padarytam pažeidimui, pažymėjo, kad turi būti įvertintas ne tik pažeidimo pobūdis, bet ir jo padarymo aplinkybės, pažeidimo pasekmės ir jų sunkumas, darbuotojo darbo rezultatai ir požiūris į darbo pareigas iki pažeidimo padarymo ir į patį pažeidimą, į tai, kaip darbuotojas vertina savo veiksmus, į tai, ar darbdavys užtikrino sąlygas tinkamam darbo pareigų atlikimui. Ieškovas įmonėje dirbo devynerius metus tose pačiose pareigose, taigi, turi didelę darbo patirtį, kuri jam duoda pagrindą ne tik tinkamai atlikti pavestą darbą, bet ir spręsti neeilines darbines situacijas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų buvęs baustas drausmine tvarka už darbo pareigų pažeidimą. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) darbo instrukcijos, joje nurodyti ir (duomenys neskelbtini) veiksmai esant brokuotai produkcijai (pakuotojai nurodyti atidėti brokuotas kasetes į šoną, kviesti kontrolę), kas rodo, kad brokuotos produkcijos pagaminimas įmonėje nebuvo ypatingas ar neeilinis įvykis, su kuriuo darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas, nežinotų kaip elgtis. Taigi teismo vertinimu, ieškovo darbo patirtis ne tik leido jam suprasti kaip elgtis, iš esmės eilinėje situacijoje, bet ir pačiam savo kompetencijos ribose priimti sprendimus, kad būtų išvengta brokuotos produkcijos gamybos. Ieškovo teiginį, kad jis nebuvo apmokytas atskirti gamyboje naudojamas medžiagas, nustatyti jų savybes, suprasti jų ženklinimo reikšmę ir įtaką produkcijos kokybei, teismas vertino kaip ieškovo siekį savo kaltę permesti kitiems asmenims. Pagal (duomenys neskelbtini) darbo instrukciją, (duomenys neskelbtini) nekeliamas uždavinys šiuos dalykus žinoti ir suprasti. Pagal (duomenys neskelbtini) darbo instrukcijos 1 p. ir 2 p. jis turėjo tik nustatyti ar gamybos lape nurodyti žaliavos parametrai sutampa su žaliavos pakuotės etiketėje nurodytais parametrais. Kad ieškovui devynerius metus trūko žinių ir gebėjimų šiai funkcijai atlikti, ieškovas nenurodė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kaip aktyvus profesinės sąjungos narys, būtų kėlęs reikalavimą darbdaviui dėl (duomenys neskelbtini) mokymų dėl jų nepakankamos kvalifikacijos, reikalingos darbo funkcijoms atlikti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, supratęs, kad suklydo, ne siekė išsiaiškini situaciją ir nutraukti gamybą, bet ėmėsi šalinti įspėjančius žymėjimus, siekdamas nuslėpti savo klaidą, tikėdamasis, kad netinkama produkcija nebus pastebėta. Paaiškėjus, kad jis gamyboje panaudojo netinkamą žaliavą, ieškovas atkakliai neigė savo kaltę ir kaltino visus, išskyrus save, nors kaip jau buvo minėta, įsitikinti, kad gamyboje naudojama tik tam gamybos procesui tinkama žaliava, buvo tiesioginė jo pareiga. Atsakovas nurodė, kad ne darbo pareigų pažeidimas, bet būtent kaltės neigimas ir kitų darbuotojų kaltinimas dėl netinkamos produkcijos pagaminimo, sąlygojo ieškovo atleidimą. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. spalio mėnesį, kai buvo nustatytas ieškovo darbo pareigų pažeidimas dėl brokuotos produkcijos gamybos, ieškovas 2018 m. spalio 31 d. paaiškinime nors ir pripažino savo kaltę, kad nepastebėjo netinkamos segmentacijos, tačiau ir tada nurodė, kad prieš tai dirbęs (duomenys neskelbtini) atkreipė jo dėmesį tik į problemą dėl kapsulės pozicijos, o dėl segmentacijos nieko nesakė, todėl jis visą dėmesį skyrė tik kapsulės pozicijos tvarkymui. Teismo vertinimu, tai rodo ieškovo elgesio tendenciją dėl savo klaidų kaltinti kitus, kas darbdaviui neduoda pagrindo tikėtis, kad darbuotojas keis savo elgesį, požiūrį į pareigų atlikimą ir ateityje žalos darbdaviui nepadarys. Todėl situacijai kartojantis, darbdavio sprendimas atleisti ieškovą iš pareigų nėra neproporcingas darbuotojo padarytam pažeidimui. Teismas nurodė, jog atmetus ieškovo reikalavimą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kiti jo reikalavimai atmetami kaip išvestiniai.

8. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio, nurodė, jog pagal DK 151 str., kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti kitai šaliai savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai šaliai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų įmonei buvo padaryta 22854,55 Eur turtinė žala, kurią sudaro sugadintos žaliavos kainą, PVM suma, kurios atsakovas negali atskaityti kaip nepanaudotos pajamoms gauti, ir kitos išlaidos bei negautos pajamos. DK 152 str. 1 d. nustato, kad atlygintiną turtinę žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Tiesioginiai nuostoliai suprantami kaip turto netekimas ar jo sužalojimas bei turėtos išlaidos šiam netekimui pašalinti. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip papildomas tiesioginės žalos rezultatas. Negautos pajamos, suprantamos kaip grynosios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jei nebūtų kitos šalies neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimo siekiantis asmuo turi įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir žalos dydį. Ieškovas 2019 m. sausio 19 d. aktu dėl nekokybiškos produkcijos ir jai sunaudotų žaliavų nurašymo nurašė žaliavas, kurios buvo sunaudotos nekokybiškoms kasetėms pagaminti 13837,12 Eur sumai. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitos faktūros serija NBF Nr. 012179, atsakovas yra PVM mokėtojos, taigi šias žaliavas įsigijo su PVM mokesčiu, kuris pagal PVM mokesčio įstatymo 2 str. 32 p. yra 21 proc., ir šiuo atveju sudaro 2905,8 Eur sumą. Būtent tokią sumą atsakovas nurodo ir 2019 m. balandžio 19 d. buhalterinėje pažymoje. Atsakovas, šių žaliavų nepanaudojęs pajamoms gauti, neteko teisės į PVM atskaitą ir šios žaliavos jam kainavo 16742,92 Eur. Tai yra atsakovo tiesioginiai nuostoliai. Kitą 6111,63 Eur nuostolių dalį ieškovas prašo priteisti kaip negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei produkcija būtų kokybiška. Šią sumą grindžia 2019 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija NBF Nr. 012179 nurodyta pardavimo kaina. Tačiau pardavimo kainą sudaro ne tik žaliavų vertė ir pardavėjo pelnas, bet ir pardavėjo patirtos netiesioginės išlaidos produkcijai pagaminti (darbo užmokestis, energijos sąnaudos, įrangos amortizacija, transportavimo, kitos būtinos išlaidos). Kad prašomą priteisti 6111,63 Eur sumą sudaro ir šios netiesioginės išlaidos, priešieškinyje nurodo ir atsakovas, tačiau šių išlaidų ir grynojo pelno sumos neišskiria, todėl teismas sprendė, jog atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 6111,63 Eur negautas pajamas atmestinas kaip neįrodytas. Pagal DK 152 str. 2 d., nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į netekto turto vertę, žalą padariusios ir žalą patyrusios šalies kaltės laipsnį bei veiksmus, siekiant išvengti žalos; į tai, kiek darbdavio veiklos pobūdis turėjo įtakos žalai atsirasti ir darbdaviui tenkanti gamybinė rizika. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos sumos teismas įvertino tai, kad žala buvo padaryta netiesiogine tyčia, kad darbuotojas nesiėmę jokių veiksmų žalai sumažinti, atvirkščiai, ėmėsi veiksmų netinkamos žaliavos naudojimo faktui nuslėpti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kontrolierė nepastebėjo gamybos broko ir nesiėmė jos darbo instrukcijos 5.1 ir 5.2 p. numatytų veiksmų (reikalauti iš (duomenys neskelbtini) veiksmų kokybės blogėjimo tendencijos pašalinti arba reikalauti stabdyti mašiną), kas sudarė sąlygas ieškovui nenutraukti gamybos ir toliau gaminti produkciją iš netinkamos medžiagos. Atsižvelgiama į įmonėje vykdomos gamybos mastą – gamyba vyksta dviem pamainom, produkciją gamina ne tik ieškovo aptarnaujama mašina – į tai, kad brokuota produkcija gali būti pagaminta ne tik dėl netinkamos žaliavo panaudojimo, bet ir, kaip nurodė liudytojai, dėl kitų priežasčių. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovo padaryta žala įmonei nevertintina kaip labai didelė, o tam tikras brokuotos produkcijos kiekis yra atsakovo gamybinės veiklos pasekmė. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas konstatavo pagrindą mažinti atsakovui atlygintiną žalą vienu trečdaliu – iki 11161,95 Eur ((16742,92 : 3) x 2). Kadangi darbdavys iš ieškovo jau išskaitė 1653,95 Eur žalos atlyginimą, priteistina suma sudaro 9508 Eur.

9. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atmetus ieškinį ir iš dalies patenkinus priešieškinį atsakovui iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 477 Eur žyminį mokestį ir patyrė 5384,02 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo reikalavimas patenkintas 52,65 proc. Tokia dalis bylinėjimosi išlaidų jam priteisiama iš ieškovo – 3085,82 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas P. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo UAB „Nemuno banga“ priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

10.1. Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su teismo vertinimu, jog jis nepagrindė galimos diskriminacijos dėl jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Skundžiamu sprendimu teismas iš esmės konstatavo, jog ieškovas neįrodė jo diskriminacijos, t.y. sprendime teigiama, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kurias jis įvardino kaip prima facie įrodymus, darbuotojo diskriminacijos nepreziumuoja. Tačiau jokia palyginamoji analizė, t.y. palyginamųjų situacijų surinkimas ir palyginimas, nebuvo atlikta. Nors teismas pripažino, jog ieškovo nurodoma diskriminacinė situacija iš esmės yra galima. Teismas nurodo, kad ieškovas nebuvo baustas 2018 m. už padarytą broką, nors jau buvo profesinės sąjungos nariu. Tačiau ieškovo vertinimu, tai nepatvirtina, kad jis nebuvo diskriminuojamas. Teismas neįvertino profesinės sąjungos 2019 m. balandžio 29 d. rašto Nr. RJ-647, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra aktyvus profesinės sąjungos narys. Pažymi, kad produkcijos kokybę turėjo kontroliuoti ir kiti darbuotojai, tačiau atleistas buvo tik jis, nes buvo profesinės sąjungos renkamo organo narys. Ieškovas papildomai nurodo, kad jis ir iki įstojimo į Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos padalinio UAB „Nemuno banga“ darbuotojų profesinę sąjungą, buvo įstojęs į Lietuvos maistininkų profesinę sąjungą bei aktyviai kėlė klausimus, susijusius su darbo teisės normų pažeidimais atsakovo įmonėje (įskaitant kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją pastaraisiais klausimais). Apeliantas prideda papildomus tai patvirtinančius įrodymus ir prašo jais remtis apeliacinėje instancijoje.

10.2. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pažymi, kad jis nebuvo apmokytas, kaip atskirti vieną gamybai naudojamą acetato rūšį nuo kitos, o darbdavys neapmokęs, kaip atlikti darbą, neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą tinkamai ir tuo labiau - bausti už netinkamą darbo atlikimą. Apeliantas pažymi, kad bendrovėje ginčo laikotarpiu egzistavusią (paties Darbdavio sukurtą) situaciją, keliančią darbuotojams neaiškumų dėl gamybai naudotinos žaliavos žymėjimo, patvirtino ir byloje liudytojais apklausti atsakovo darbuotojai, kurie parodė, jog, tikrinant žaliavos informaciją, svarbiausia, kad sutaptų gamybos lape ir ant žaliavos pakuotės esančios gamyklinės etiketės duomenys. Tuo tarpu, iš raudonų lapų, kuriuos darbdavys klijuoja ant žaliavos pakuočių, darbuotojams ne visada yra aišku, kaip elgtis. Pastebi, kad jis patikrinęs aptariamo pobūdžio (raudonus) lapus, jokios informacijos, kad atvežta žaliava netinkama naudoti, ant jų nerado. Apelianto turimais duomenimis, atsakovas nuo 2020 m. sausio mėnesio (jau po skundžiamo sprendimo priėmimo) pradėjo raštu supažindinti (duomenys neskelbtini) su naudojamo acetato rūšimis bei pavadinimais. Ieškovo žiniomis, darbuotojams yra paaiškinama, kad gamyboje gali būti naudojami identiškų parametrų, tačiau skirtingų pavadinimų acetatai ir dėl to gali skirtis produkcijos savybės, konkrečiai – darbuotojai supažindinami su „De Tow“ acetatu, būtent tuo, kurį po pakeitimo naudojo ieškovas. Apelianto nuomone, tokia situacija įrodo, kad darbdavys pripažįsta, jog darbo atlikimo tvarka nebuvo aiški. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus (R. D., R. V., E. M., R. Č.), kurie patvirtins tokias aplinkybes.

10.3. Apelianto nuomone, teismas ieškovo veiksmus, dėl kurių jis buvo atleistas iš darbo, neteisingai kvalifikavo, kaip atliktus esant netiesioginei tyčiai. Tokį vertinimą teismas iš esmės grindė tuo, kad: „iš vaizdo įraše užfiksuoto ieškovo elgesio matyti, kad išmetęs nuplėštas etiketes ieškovas pradėjo nervingai vaikščioti, išėjo už savo darbo vietos, ir nuėjęs prie kitų mašinų kažką tikrino (atsiliepimo į ieškinį priede Nr. 12 esantis vaizdo įrašas)“. Teismo vertinimu, tai „duoda pagrindą daryti išvadai, kad ieškovas suprato, jog produkcijos gamybai naudoja ne tą medžiagą“. Apelianto nuomone, iš subjektyvus jo elgesio, t.y. vaikščiojimo, teismas apskritai negalėjo spręsti apie kaltę. Teigia, kad teismo vertinimai apie kaltės formą yra prieštaringi, pats teismas pripažįsta, kad ieškovas nesiekė padaryti žalos, patikrino naudojamas medžiagas, etiketes. Tokiu atveju padaryta žala turėtų būti laikoma kaip padaryta dėl paprasto neatsargumo. Ieškovas nebuvo apmokytas ar instruktuotas atskirti acetatų „Rhodia 5.0 – 30“ ir „Rhodia 5.0 – 30 DE TOW“ savybių. Kadangi pirminiai parametrai, kurie ieškovui buvo žinomi ir suprantami, nerodė jokių nukrypimų nuo normos, ieškovas negalėjo suprasti, kad yra daroma klaida gamyboje Tokie darbuotojo veiksmai negali būti laikomi šiurkščiu, t.y. tyčiniu darbo pareigų pažeidimu. Teismas teigia, kad „kontrolierė nepastebėjo gamybos broko ir nesiėmė jos darbo instrukcijos 5.1 ir 5.2 punktuose numatytų veiksmų (reikalauti iš (duomenys neskelbtini) veiksmų kokybės blogėjimo tendencijos pašalinimo arba reikalauti stabdyti mašiną), kas sudarė sąlygas ieškovui nenutraukti gamybos ir toliau gaminti produkciją iš netinkamos medžiagos“. Tokios teismo nustatytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina ieškovo viso teisminio proceso metu akcentuotą poziciją. t.y. aplinkybę, kad būtent laborantė, o ne ieškovas, buvo atsakinga už reagavimą į pagamintos produkcijos ir „Gamybos lape“ nurodytų parametrų neatitikimą. Laborantė neužkardė tolimesnės produkcijos gamybos, todėl, būtent, jos veiksmai, o ne ieškovo, lėmė tariamos atsakovo žalos didėjimą.

10.4. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Apeliantas pažymi, kad kaip jau minėta, netinkamos kokybės produkcija buvo pagaminta ne tik dėl jo, bet ir dėl kitų darbuotojų kaltės, tačiau atleistas buvo tik jis. Spręsdamas dėl padaryto pažeidimo aplinkybių, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nebuvo apmokytas ir neturėjo pakankamai žinių kaip atskirti naudotinas žaliavas. Teismas nepagrįstai vertino, kad „Ieškovas nesiekė išsiaiškinti situaciją bei nutraukti gamybą, bet ėmėsi veiksmų šalinti įspėjančius žymėjimus, siekdamas nuslėpti savo klaidą, tikėdamasis, kad netinkama produkcija nebus pastebėta“. Teigia, kad jis nemėgino slėpti savo klaidą, kadangi žymėjimų (raudonų lapų) nuėmimo metu (tvarkant savo darbo vietą) apie tokią klaidą net nežinojo ir negalėjo slėpti to, kas jam nebuvo žinoma. Teismas nepagrįstai nurodė, kad situacija kartojasi, nes anksčiau jis nebuvo baustas už panašias veikas.

10.5. Apeliantas nesutinka su priešieškinio tenkinimu. Mano, kad teismas priteisdamas žalą nevertino kitų darbuotojų pareigų ir kaltės. Teigia, kad brokas atsirado dėl nežinojimo, o tai nėra tyčiniai veiksmai. Pirmosios instancijos teismui be jokio teisinio pagrindo iš dalies patenkinus atsakovo priešieškinį, taip pat pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu nepagrįstai buvo atmesti ir darbuotojo reikalavimai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimą, taip pat pripažinti darbdavio atliktą išskaitą neteisėta. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo argumentus, dėl to, ar atlikta išskaitą (jos dydis) atitiko reikalavimus, įtvirtintus DK 150 straipsnio 4 dalyje bei Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 736 straipsnyje.

10.6. Apelianto nuomone, teismas taip pat netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad buvo patenkinta 52,65 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimų, pastaruoju savo teiginiu iš esmės konstatavo, jog likusi dalis – 47,35 proc., priešieškinio reikalavimų liko atmesta. Nepaisant to, ieškovo patirtos išlaidos (kurias pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti į bylą), proporcingai teismo atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (47,35 proc.), ieškovui nebuvo priteistos.

Atsiliepimas

11. Atsakovas UAB „Nemuno banga“ atsiliepimu prašo atmesti P. K. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; jeigu teismas naikintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažintų ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, prašo negrąžinti P. K. į darbą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

11.1. Atsakovo vertinimu, ieškovo atleidimas visiškai nesusijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, o šis argumentas naudojamas siekiant suklaidinti teismą. Paaiškina, kad aplinkybė, jog ieškovas buvo Maistininkų profesinės sąjungos narys atsakovui tapo žinoma tik gavus ieškovo apeliacinį skundą. Taip pat ieškovas meluoja, kad jis buvo aktyvus profesinės sąjungos narys. Jis neteikė bendrovei jokių pasiūlymų ar reikalavimų susijusių su kitais darbuotojais, esančiais profesinės sąjungos nariais, ir pačios profesinės sąjungos nebuvo paskirtas į derybų komitetą dėl kolektyvinės sutarties bei derybose nedalyvavo. Negalėdamas ir neturėdamas kaip pagrįsti savo aktyvų dalyvavimą profesinėje sąjungoje, apeliacinės instancijos teismui jis pateikia dokumentą dėl priklausymo kitai profesinei sąjungai, neturintį jokio ryšio su šios bylos aplinkybėmis. Kaip nurodyta ieškovo pateiktoje Pažymoje, ieškovas Maistininkų profesinės sąjungos nariu buvo iki 2017 m. liepos mėnesio, o atleistas iš bendrovės ieškovas buvo tik 2019 m. gegužės 14 d. Tai tik dar kartą įrodo, kad ieškovo pateikta Pažyma yra niekaip nesusijusi su nagrinėjama byla. Be to, ieškovas šio įrodymo nepateikė pirmosios instancijos teisme, nors galėjo, todėl šis įrodymas dabar, apeliacinėje instancijoje, negali būti prijungtas prie bylos. Pažymi, kad Valstybinė darbo inspekcija išnagrinėjo šalių pateiktus dokumentus ir dar iki ieškovo atleidimo priėmė sprendimą, kad ieškovo atleidimas nėra susijęs su jo naryste profesinėje sąjungoje. Ieškovas šio sprendimo neskundė, nors jis galėjo būti skundžiamas administracinių bylų teisena.

11.2. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas yra kaltas dėl pažeidimo ir bendrovei padarytos žalos, nes ieškovas, o ne kiti darbuotojai, turėjo pareigą tikrinti ar naudojamos tinkamos žaliavos ir ar jos atitinka tas, kurios nurodytos naudoti gamybos lape. Be to, ieškovas, net ir supratęs, kad naudoja netinkamas žaliavas, nesustabdė gamybos, bet tęsė gamybą iš netinkamos žaliavos bei stengėsi nuslėpti savo pažeidimą („atidėjo“ kasetę kurioje aiškiai matėsi, kad pradėti gaminti filtrai yra kitos spalvos, vėliau nuplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę ant žaliavos pakuotės užklijuotas raudonas etiketes), t. y. veikė netiesiogine tyčia. Ieškovas dirbdamas (duomenys neskelbtini) pareigose turėjo tikrinti žaliavų tinkamumą, tačiau šios pareigos nevykdė. Jis pažeidė Kokybės kontrolės ((duomenys neskelbtini)) darbo instrukcijoje PR-08-07 (toliau – Instrukcija), su kuria ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, toliau numatytas pareigas: netikrino ar visos žaliavos, įskaitant produkcijai gaminti naudojamą acetatą, paruoštos ir esančios prie gamybos linijos, atitinka įrašytas „Gamybos lape“ (Instrukcijos 1 d. 2 p.). Gamybos lapuose aiškiai matyti, kad mašinai Nr. 55 buvo skirtas 5.0Y30 RHODIA Y acetatas, o ieškovas produkcijai naudojo 5.0Y30 RHODIA DE-TOW acetatą, kuris buvo skirtas mašinai Nr. 60. Ieškovas nežinojo realaus acetato, iš kurio gaminama produkcija, nors jis laikomas ypač svarbiu gaminamos produkcijos parametru (Instrukcijos 2 d. 4 p.). Ieškovas nekontroliavo gamybos proceso, nes pats nenustatė, kad produkcija gaminama iš netinkamos žaliavos (Instrukcijos 2 d. 5 p.). Ieškovas naudojosi telefonu gamybos zonoje ir paliko veikiančią liniją be priežiūros (Instrukcijos 2 p. 10 p. Atsakovas pažymi, kad ieškovas tose pačiose pareigose dirba jau devynerius metus, o brokuota produkcija nėra nekasdienė situacija bendrovėje, todėl ieškovas turėjo negaminti produkcijos iš netinkamos žaliavos, o suklydęs tuoj pat pranešti gamybos vadovui ir stabdyti gamybos mašiną. Blogiausia, kad ieškovas pastebėjęs raudonas etiketes ant kurių buvo ryškiai užrašyta „DE-TOW“, suprato jog gamina produkciją iš netinkamos žaliavos, tačiau gamybos nestabdė. Ieškovas nuplėšė raudonas etiketes ir išmetė jas į šiukšlių dėžę. Tai aiškiai matyti iš vaizdo įrašo. Ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, kad netinkamos žaliavos naudojimas padarys žalą bendrovei, bet siekė nuslėpti savo klaidą. Tęsdamas gamybą, jis veikė netiesiogine tyčia, t.y. suprato, kad gali kilti žala, ir nors jos nesiekė, tačiau sąmoningai leido jai atsirasti. Netinkamos produkcijos gamybą sustabdė kitas (duomenys neskelbtini) paragintas krautuvo vairuotojo tik einant ieškovo pamainai į pabaigą. Ieškovas teigia, kad 2020 m. sausio mėn. bendrovės darbuotojų raštiškas supažindinimas su informacija apie acetatus, patvirtina, jog jis nepadarė pažeidimo. Atsakovas pažymi, kad darbuotojų raštišką supažindinimą sąlygojo visiškai nauja ir tik neseniai (2019 m. gruodžio mėn.) Bendrovei pradėta teikti naujo tipo acetato žaliava, kuri savo sudėtyje neturi titano dioksido (TiO₂). Tuo pačiu bendrovė šiame apraše nurodė ir kitus bendrovėje naudojamus acetatus, taip norėdama parodyti naujo tipo acetato žaliavos, neturinčios titano dioksido (TiO₂) skirtumą nuo kitų, bendrovėje seniai naudojamų acetato žaliavų tipų ir jų savybių. Bendrovės darbuotojai, išskyrus ieškovą, niekada nebuvo sumaišę acetato žaliavos ir nekokybišką produkciją iš netinkamos acetato žaliavos gaminę beveik visą pamainą.

11.3. Atsakovas taip pat mano, jog ieškovo atleidimas buvo proporcinga ir teisėta priemonė, nes ieškovas jau anksčiau (nors ir žodžiu) buvo įspėtas dėl netinkamo pareigų vykdymo, tačiau nepasitaisė. Be to, ieškovas buvo abejingas padarytam pažeidimui, melavo dėl faktinių pažeidimo aplinkybių, stengėsi savo pažeidimą nuslėpti, kaltino kitus darbuotojus ir visiškai nepripažino savo kaltės. Bendrovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovas ateityje nebedarys bendrovei žalos, nes jis neigė ir iki šiol neigia bet kokią savo atsakomybę, t.y. teigė, kad padarė viską gerai ir kitą kartą elgtųsi taip pat. Atsakovas paaiškina, kad DK 58 str. 2 d. 1 p. nustato, jog šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra priežastis nutraukti darbo sutartį, o DK 58 str. 2 d. 5 p. nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui. Šiuo atveju ieškovas neatliko vienos pagrindinių savo pareigų (Instrukcijos 1 d. 2 p.) sutikrinti ar produkcijos gamybai naudoja tinkamas žaliavas dėl ko ir kilo žala. Kiti darbuotojai (pakuotoja, krautuvo vairuotojas) atkreipė ieškovo dėmesį į pakitusią produkcijos spalvą ar net į etiketes, tačiau ieškovas nenutraukė gamybos ir siekė nuslėpti pažeidimą. Pamainos vadovas E. R. taip pat neturėjo pareigos tikrinti visų mašinų naudojamų medžiagų atitikimo Gamybos lapui, nors gavęs informaciją apie naudojamą netinkamą žaliavą nedelsdamas atvyko aiškintis situacijos ir stabdyti gamybos, tačiau gamyba jau buvo sustabdyta kito (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdžio metu prasitarė, kad pastebėjo, jog gaminamai produkcijai kažkas ne taip, todėl atidėjo padėklą parodyti kontrolierei, bet jo taip ir neparodė. Dėl to, kontrolierė negalėjo nustatyti, kad produkcija gaminama ne iš tos žaliavos. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismui nustačius, jog kontrolierė iš dalies netinkamai atliko savo pareigas, yra pagrindas ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu. Atsakovas pažymi, kad ne vien tik darbo pareigų pažeidimas, bet ir ieškovo kaltės neigimas, jos permetimas kitiems asmenims, nenoras ištaisyti savo klaidas ir jų nekartoti ateityje, lėmė ieškovo atleidimą iš darbo. Be to, kaip minėta, tai ne pirmas kartas, kai ieškovas netinkamai vykdo savo darbo pareigas. 2018 metų pabaigoje jis jau buvo padaręs pažeidimą, tačiau tą kartą buvo apsiribota žodiniu įspėjimu. Teismas teisingai vertino, jog ieškovas teikė melagingą informaciją (melavo, kad nuplėšė etiketes rutiniškai tvarkantis ir dėl kt. faktinių aplinkybių), padarė didelės žalos bendrovei ir, kaip anksčiau nurodyta, nepripažino savo kaltės, ją neigė, buvo abejingas padarytam pažeidimui ir kilusiai žalai. Atsakovas pažymi, jog esant tokioms aplinkybėms bendrovė nebegalėjo ir negali toliau pasitikėti ieškovu ir tikėtis sąžiningo ir tinkamo funkcijų vykdymo. Todėl neturėjo kito pasirinkimo kaip tik nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Net jei teismas nuspręstų, kad atleidimas buvo neproporcingas, prašo teismo ieškovo į darbą negrąžinti (DK 218 str. 4 d.).

11.4. Atsakovo vertinimu, ieškovas turi atlyginti bendrovei turtinę žalą, nes jis nevykdė savo pareigų ir veikdamas netiesiogine tyčia padarė žalos bendrovei. DK 151 str. nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. DK 152 str. 1 d. nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. DK 154 str. 1 p. nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į atitinkamų kitų asmenų veiksmus, galėjusius lemti tokios žalos atsiradimą: elektrinio krautuvo vairuotojo veiksmus ir pamainos vadovo veiksmus. Bendrovė pažymi, kad nei krautuvo vairuotojui ar pamainos vadovui pagal jų pareigines instrukcijas nepriskirta gamybai naudojamų žaliavų tikrinimas. Tokiai išvadai pritarė ir teismas sprendime, todėl nėra pagrindo iš jų reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat klaidingai teigia, kad jis yra nekaltas, nes nebuvo supažindintas su savo pareigomis. Priešingai, bendrovė yra supažindinusi ieškovą su jo darbo Instrukcija, o ieškovas yra pasirašęs, jog susipažino su savo pareigomis. Todėl ir šie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti.

11.5. Atsakovo vertinimu, bendrovė pagrįstai atliko išskaitą bei laikėsi išskaitoms taikomų apribojimų. Paaiškina, kad pagal DK 154 str. 1 p. visą žalą darbuotojas privalo atlyginti tuomet, kai žala padaryta tyčia. DK 150 str. 2 d. 3 p. nustato, kad išskaita gali būti daroma atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. DK 156 str. 1 d. nurodo, kad darbuotojo neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, o tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. To paties straipsnio 2 d. numato, kad žalos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, darbdavys turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas klaidingai teigia, kad išskaita neteisėta, kadangi teismas neanalizavo, ar atlikta išskaita atitiko DK reikalavimus. Pažymi, kad teismas buvo išreikalavęs iš bendrovės išskaitos detalizaciją, kurią ieškovas pateikė teismui dar iki teismo posėdžio. Detalizacija pagrindė išskaitos pagrįstumą. Teismo nepasisakymas dėl išskaitos teisėtumo nėra pagrindas pripažinti išskaitą neteisėta. Bendrovė 2019 m. balandžio 30 d., t.y. nepraleisdama vieno mėnesio termino, priėmė įsakymą dėl žalos išskaitymo iš ieškovo darbo užmokesčio.

11.6. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas nuodugniai ir tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir liudytojų parodymus. Pakartotinė liudytojų apklausa netikslinga ir vilkintų procesą, todėl ieškovo argumentai dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Pagal CPK 320 str. 1, 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 str. nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

13. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 str. 3 d. 5 p. numatytu pagrindu ir dėl turtinės atsakomybės taikymo darbuotojui už pagamintą broką.

14. Byloje nėra ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių, t.y. kad UAB „Nemuno banga“ (duomenys neskelbtini) P. K. 2019 m. balandžio 10 d., dirbdamas naktinėje pamainoje su gamybos mašina Nr. 55 ir gamindamas acetatinius-kapsulinius cigarečių filtrų strypus pagal specifikaciją CSLIM 353, gamybai panaudojo ne tas žaliavas – vietoje acetato „Rhodia 5.0-30“ panaudojo acetatą „Rhodia 5.0 - 30 DE Tow“ ir dėl to buvo pagaminta netinkama produkcija. Nepaisant to, ieškovas P. K. nesutinka su tuo, kad jo veiksmai, gaminant brokuotą produkciją, buvo tyčiniai, o nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo katės pagal DK 58 str. 2 d. 5 p. nuostatas būtina nustatyti, kad darbuotojas žalą darė tyčia.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, jog darbuotojo P. K. veika, gaminant brokuotą produkciją, šiuo atveju turi būti kvalifikuojama kaip tyčinė.

16. DK 58 str. 1 d. nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. To paties straipsnio 2 d. 5 p. numatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Kaip matyti šioje nuostatoje yra įtvirtinama darbo sutarties šalies – darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį, jei kita darbuotojas iš esmės pažeidžia savo pareigas. Toks sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva nelaikomas drausmine nuobauda ar sankcija, skirta nubausti darbuotoją (2017 m. DK apskritai neįtvirtintas drausminės atsakomybės institutas). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą šis DK 58 straipsnyje numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas labiau yra artimas ne drausminei atsakomybei, bet vienašalio sutarties nutraukimo institutui, kai civilinė sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo. Dėl to ir darbuotojo kaltė šiuo atveju suprantama ne kaip psichinis santykis baudžiamąja prasme, o kaip sutarties šalies kaltė civilines atsakomybės prasme.

17. CK 6.248 str. 2 d. numato, jog kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Labai nerūpestingas elgesys civilinės atsakomybės prasme laikomas tyčia. Tyčia yra ir tada, kai sutarties pažeidimas ar žala daromi sąmoningai, apgalvotai.

18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog įpusėjus pamainai, apie 3.25 val. ieškovas P. K. akivaizdžiai suprato, jog jis gamina produkciją iš netinkamos žaliavos. Teisėjų kolegijai, susipažinus su vaizdo įrašu Nr. 4, dėl to nekyla jokių abejonių. Vaizdo įraše (nuo 8 minutės) matyti, kaip ieškovas perskaito raudoną etiketę, esančią ant žaliavos pakuotės, nuėjęs susipažįsta su gamybos lapu, o po to vėl grįžta prie žaliavos pakuotės, nuplėšia dvi raudonas etiketes ir jas išmeta į šiukšlių konteinerį. Teismo įsitikinimu, nėra protingos galimybės šią situaciją vertinti pagal ieškovo pateikiamą versiją, t.y. jog jis tik tvarkėsi darbo vietą. Tuo labiau, kad tokią versiją ieškovas iškėlė tik teisme. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su darbdavio ir pirmosios instancijos teismo pateikiamu vertinimu, jog ieškovas po to, kai nuplėšė raudonas etiketes, toliau brokuotą produkciją gamino sąmoningai, t.y. tyčia. Tokios produkcijos gamybą ieškovas tęsė dar daugiau kaip 4 valandas – iki 7.45 val.

19. Apeliantas tvirtina, kad jis galėjo suklysti pamainos pradžioje pakeisdamas gamybos mašinos Nr. 55 žaliavos pakuotę, tačiau teigia, kad dėl to jis nesiekė darbdaviui padaryti žalos, ir dėl to, apelianto nuomone, žala turėtų būti vertinama kaip padaryta dėl paprasto neatsargumo. Kolegija pastebi, kad nors ieškovas, tikėtina, galėjo suklysti pakeisdamas žaliavos pakuotes pamainos pradžioje, tačiau tai nekeičia teismo vertinimo, jog vėliau, t.y. nuo 3.25 val. brokuotą produkciją jis gamino sąmoningai, t.y. nors ir nesiekė žalos, bet suprato, kad ji atsiras. Tokią situaciją pirmosios instancijos teismas teisingai įvardino kaip žalos darymą netiesiogine tyčia.

20. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kaip jau minėta, tyčinė kaltė civilinės atsakomybės prasme nebūtinai siejama su tikslu, ketinimu, ar noru padaryti žalos. Tyčia civilinės atsakomybės prasme reiškia ir labai nerūpestingą, aplaidų elgesį, o toks ieškovo elgesys šiuo atveju taip pat yra įrodytas. Kaip yra nustatyta byloje, pakuotoja apie 22.35 val. atkreipė ieškovo dėmesį į pakitusią produkcijos spalvą, tačiau po to ieškovas nesiėmė tinkamų veiksmų, jog nustatytų broko priežastį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, gamybos mašinos aptarnavimas buvo tiesioginė ieškovo darbo užduotis ir būtent jis, o ne krautuvo vairuotojas, kokybės kontrolierius ar pakuotojas buvo atsakingas už žaliavos gamybos mašinai parinkimą ir tinkamą produkcijos gamybą. Darbdavio teiginius, jog ieškovas savo pareigas vykdė labai aplaidžiai, patvirtina filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip ieškovas nuolat užsiima pašaliniais reikalais – palieka gamybos mašiną be priežiūros, naudojasi telefonu, nors tą daryti draudžia jo pareiginė instrukcija. Darbdavys pagrįstai teigia, jog ieškovas pažeidė Kokybės kontrolės ((duomenys neskelbtini)) darbo instrukcijos PR-08-07, su kuria ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, numatytas pareigas: netikrino ar visos žaliavos, įskaitant produkcijai gaminti naudojamą acetatą, paruoštos ir esančios prie gamybos linijos, atitinka įrašytas „Gamybos lape“ (Instrukcijos 1 d. 2 p.), nežinojo realaus acetato, iš kurio gaminama produkcija, parametrų (Instrukcijos 2 d. 4 p.), ieškovas nekontroliavo gamybos proceso, t.y. pats nenustatė, kad produkcija gaminama iš netinkamos žaliavos (Instrukcijos 2 d. 5 p.), naudojosi telefonu gamybos zonoje ir paliko veikiančią liniją be priežiūros (Instrukcijos 2 p. 10 p.).

21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieškovo veika yra teisingai įvertinta kaip žalos padarymas tyčia ir, kad tokie veiksmai sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 str. 3 d. 5 p.

22. Žalos dydis ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įskaitant ieškovo nekritišką požiūrį į savo veiką, leidžia spręsti, kad sutarties nutraukimas yra tinkama ir proporcinga priemonė. Teismas teisingai įvertino, kad panašų pažeidimą ieškovas jau buvo padaręs ir anksčiau, - pats ieškovas 2018 m. spalio 31 d. rašytiniame paaiškinime pripažino netinkamai atlikęs savo pareigas aptarnaujant mašiną Nr. 55 (e. bylos t. 1, b.l. 65). Tai, kad dėl to jis nebuvo įspėtas raštu, neturi esminės reikšmės. Taip pat nėra pagrindo abejoti darbdavio paaiškinimais, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį jis priėmė iš esmės ne dėl to, kad ieškovas suklydo keisdamas žaliavos pakuotes ir kad nesutikrino etiketės atitikimo gamybos lapui, bet dėl to, kad išsiaiškinęs klaidą, ieškovas siekė nuslėpti šį faktą ir leido žalai padidėti. Teismas sutinka, jog šioje situacijoje ieškovas iš tikrųjų buvo nelojalus darbdaviui ir dėl to yra praradęs jo pasitikėjimą.

23. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo apmokytas ir nežinojo kaip atskirti vieną acetato rūšį nuo kitos. Tačiau ieškovui, kaip (duomenys neskelbtini), nereikėjo atskirti acetatus pagal savybes, - pagal (duomenys neskelbtini) instrukcijos PR-07-08 (e. bylos t. 2, b.l. 59) 1 d. 2 p. jis turėjo tik patikrinti ar naudojama žaliava atitinka nurodytą „gamybos lape“ (e. bylos t. 2, b.l. 62), t.y. jis turėjo tai nustatyti ne pagal žaliavos savybes, o pagal užrašus ant etiketės. Teismo vertinimu, ieškovo pareiginė instrukcija buvo pakankama, kad ieškovas tai suprastų. Be to, 2019 m. balandžio 19 d. rašytiniame paaiškinime ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomas šis (duomenys neskelbtini) instrukcijų reikalavimas (e. bylos t. 1, b.l. 34). Darbdavio pateikti įrodymai patvirtina, kad acetato pakuotės buvo gamykliškai žymimos papildomu užrašu „DE Tow“ (e. bylos t. 1, b.l. 71) ir, kad ieškovas į tai turėjo atkreipti dėmesį, net jei ši pakuotė ir nebūtų buvusi papildomai pažymėta negamykline raudona etikete, kurioje papildomai ir aiškiai nurodytos reikšmingos medžiagos charakteristikos (e. bylos t. 1, b.l. 80). „Gamybos lape“ nurodomas pilnas acetato ženklinimas (tai aiškiai matyti, palyginus 55 ir 60 mašinos gamybos lapus, e. bylos t. 2, b.l. 62-63).

24. Be to, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas turėjo didelę darbo patirtį, todėl ieškovo teiginius, kad jis nežinojo, kaip atlikti darbą, teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės.

25. Apeliantas prašo apklausti liudytojus, kurie jo teigimu patvirtins, jog darbdavys tik šiuo metu, praėjus nemažai laiko po jo atleidimo, pasirašytinai supažindino darbuotojus su darbo atlikimo tvarka. Tačiau tokia liudytojų apklausa apeliacinėje instancijoje nėra reikalinga, nes, visų pirma, darbdavys neneigia, jog į gamybą įvedus naują medžiagą, 2020 m. pradžioje jis papildomai supažindino darbuotojus su technologine tvarka. Be to, ši aplinkybė, kurios nebuvo nutraukiant darbo sutartį, savaime nepreziumuoja, kad ieškovas neturėjo praktinių žinių, reikalingų darbui atlikti, todėl ši aplinkybė, objektyviai vertinant neturi reikšmės ieškovo atsakomybei.

26. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino ieškovo argumentus, susijusius su jo galima diskriminacija dėl narystės profesinėje sąjungoje. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, jog šiuo atveju pareiga įrodyti, jog diskriminacijos nebuvo, pagal DK 26 str. 5 d. nuostatas neperėjo darbdaviui, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti patikimą prielaidą, kad ieškovo atleidimas galėtų būti kaip nors susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. Kaip numato DK 168 str. 3 d., šias aplinkybes dėl ieškovo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje, patikrino Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi išsamų tyrimą ir 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SD-1-5843 pateikė darbdaviui sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu, nenustačius, kad toks darbdavio sprendimas diskriminuotų jį dėl narystės profesinėje sąjungoje (e. bylos t. 2, b.l. 16-36). Valstybinės darbo inspekcijos išvadoje (nuomonėje) nurodoma, jog nei darbuotojas, nei profesinė sąjunga nepateikė įrodymų apie ieškovo aktyvią veiklą atstovaujant darbuotojus, ir kad tokie teiginiai yra tik bendro pobūdžio. Tokių duomenų apie aktyvią profsąjunginę veiklą, ieškovas nepateikė nei Valstybinei darbo inspekcijai, nei pirmosios instancijos teismui. Valstybinės darbo inspekcijos nuomonėje pagrįstai nurodoma, jog pačios profesinės sąjungos paaiškinimuose pateikiami tik bendro pobūdžio teiginiai, jog ieškovas dalyvavo profesinės sąjungos veikoje, agitavo kitus darbuotojus stoti į profesinę sąjungą. Pats darbuotojas duomenų apie savo veiklą iš viso nenurodė, o tik ginčijo savo kaltę dėl įtariamo pažeidimo. Tokios Inspekcijos išvados yra pagrįstos ieškovo paaiškinimais (e. bylos t. 1, b.l. 36) bei profesinės sąjungos rašytine nuomone (e. bylos t. 1, b.l. 37-38). Taigi byloje nėra nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių darbdavys galėtų ieškovą traktuoti nevienodai ir siekti jį atleisti diskriminaciniais pagrindais. Teismas neturi pagrindo abejoti darbdavio nurodomomis aplinkybėmis, jog ieškovas nebuvo aktyvus profesinės sąjungos komiteto narys, kad jis neteikė bendrovei jokių pasiūlymų ar reikalavimų, o vienintelis ieškovo reikalavimas, teikiamas per profesinę sąjungą, buvo susijęs su jo individualiu klausimu dėl apmokėjimo už sveikatos patikrinimą. Darbdavys nurodo, kad šis klausimas beveik prieš metus laiko iki darbo sutarties nutraukimo (t.y. 2018 m. birželio 14 d.) buvo išspręstas abipusių nuolaidų būdu iš dalies tenkinant jo prašymą (e. bylos t. 1, b.l. 70), ir kad dėl to nei ieškovas nei profesinė sąjunga nekėlė darbo ginčo. Darbdavys taip pat yra nurodęs, kad kolektyvinė sutartis nėra pasirašyta, tačiau kolektyvinės derybos su profesine sąjunga vyksta. Ieškovas nedalyvauja šiose derybose kaip profesinės sąjungos atstovas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo remtis ieškovo naujai pateiktu įrodymu apie jo priklausymą kitai profesinei sąjungai (Maistininkų profesinės sąjungos) iki 2017 m., nes tokius įrodymus ieškovas privalėjo ir galėjo teikti Valstybinei darbo inspekcijai ir pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, duomenys apie ieškovo narystę kitoje profesinėje sąjungoje yra pernelyg nutolę nuo šiai bylai reikšmingų darbdavio sprendimų. Kaip teisingai pažymi atsakovas, šiuo atveju neįrodyta, kad tokį faktą ieškovas darbdaviui apskritai buvo atskleidęs, ar kad darbdavys apie tai kitaip žinojo.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su teismo sprendimu dėl priešieškinio tenkinimo.

28. DK 154 str. 1 p. nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovas per pamainą pagamino 68 kasetes brokuotų filtrų, neatitinkančių specifikacijos, o gamybai sunaudotų žaliavų vertė yra 13078,30 Eur (e. bylos t. 2, b.l. 56-57, 62, 110-111). Kaip minėta, byloje yra įrodyta ieškovo tyčinė kaltė dėl šios žalos, tiek dėl to, jog jis aptarnaudamas gamybos mašiną Nr. 55 nebuvo elementariai rūpestingas, tiek ir dėl to, jog vėliau, t.y. kai pakuotoja atkreipė jo dėmesį ir kai jis nuplėšė raudonas etiketes, sąmoningai leido žalai padidėti. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog būtent ieškovo pareigų neatlikimas yra tiesiogiai susijęs su kilusia žala. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad būtent ieškovas turėjo patikrinti gamybai naudojamas medžiagas ir jų atitikimą gamybos lape nurodytoms. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į atitinkamų kitų asmenų veiksmus, galėjusius lemti tokios žalos atsiradimą. Teismas teisingai vertino, jog nei krautuvo vairuotojui, nei kokybės kontrolierei, nei pakuotojui ar pamainos vadovui pagal jų pareigines instrukcijas nepriskirta gamybai naudojamų žaliavų tikrinimas. Iš kokybės kontrolierės pareiginės instrukcijos matyti, kad kontrolierė tikrina „matuojamus filtrų strypų cigaretėms parametrus“ (e. bylos t. 1, b.l. 84), o netinkama acetato rūšis nėra matuojamas parametras. Be to, tai, kad gamybos kontrolierė nepastebėjo broko, šiuo atveju neturi esminės reikšmės ieškovo atsakomybei, nes kaip jau nustatyta byloje, apie broką žinojo pats ieškovas, tačiau ir toliau gamino broką.

29. Priežastys, dėl kurių pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinos žalos dydį, nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kai žala padaryta tyčia, žalos dydis nemažinamas (CK 6.282 str. 3 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog žalos padarymo aplinkybės rodo, jog šiuo atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti momento, nuo kurio ieškovo padaryta žala dėl brokuotos produkcijos pagaminimo turėtų būti laikoma padaryta tyčia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu žalos sumažinimu, kaip atitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijus.

30. Apeliantas teigia, kad darbdavys nepagrįstai atliko išskaitą bei nesilaikė išskaitoms taikomų apribojimų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs darbdavio atliktos išskaitos aplinkybes, pažeidimų nenustatė. Pagal DK 150 str. 2 d. 3 p. išskaita gali būti daroma atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. To paties straipsnio 3 d. nustato, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. DK 156 str. 1 d. nurodo, kad darbuotojo neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, o tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. To paties straipsnio 2 d. numato, kad žalos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, darbdavys turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nors apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo, ar atlikta išskaita atitiko DK reikalavimus, tačiau jokių įrodymų bei argumentų apie skaičiavimo klaidas nepateikė. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo išreikalavęs iš darbdavio išskaitos detalizaciją (e. bylos t. 2, b.l. 112-116), ir šią detalizaciją pagrįstai laikė pagrindžiančia išskaitos teisingumą.

31. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigdamas, kad teismas priešieškinį tenkino iš dalies, tačiau jam nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalies priešieškinio reikalavimų atmetimas, t.y. priteistinos žalos mažinimas, nėra susijęs su ieškovo pozicija dėl priešieškinio esmės ar jo atsiliepime į priešieškinį išdėstytais argumentais. Todėl ieškovo išlaidos už advokato pagalbą byloje negali būti laikomos pagrįstomis toje dalyje, kurioje teismas sumažino priteistinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė tinkamai.

32. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

33. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

34. Atsakovas UAB „Nemuno banga“ prašo priteisti iš ieškovo 2075,11 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir įvertindamas šio ginčo pobūdį, t.y. jog apeliantas yra ekonomiškai ir procesiškai silpnesnė proceso šalis, atsakovo bylinėjimosi išlaidas mažina iki protingo dydžio, t.y. 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Nemuno banga“, juridinio asmens kodas 181688331, iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėAndrius VerikasRenata Volodko