Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-12-16 · Civilinė byla Nr. e2-9085-424/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
e2-9085-424/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01704-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Ieškovas
P. K.
Atsakovas
UAB „Nemuno banga“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9085-424/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01704-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10.8; 1.3.7.5.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.
Trakai,Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant ieškovui P. K., jo atstovui adv. T. B.,

atsakovo atstovams A. R. ir adv. V. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB „Nemuno banga“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą; priteisti iš vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019-05-14) iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pripažinti, kad atsakovo atlikta 1653,95 Eur išskaita iš ieškovo darbo užmokesčio yra neteisėta ir priteisti šią sumą ieškovui.

Nurodė, kad jis nuo 2010-03-15 dirbo UAB „Nemuno banga“ operatoriumi, per visą darbo laiką darbdavys nėra nustatęs jo darbo pareigų pažeidimų. 2019-05-09 darbdavio įsakymu jis buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p., už tai, kad jis 2019-04-10 dirbdamas naktinėje pamainoje su gamybos mašina Nr. 55 gamindamas acetatinius-kapsulinius filtrų strypus pagal specifikaciją CSLIM 353 gamybai panaudojo ne tas žaliavas – vietoj acetato „Rhodia 5.0 - 30“ panaudojo acetatą „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“ - ir dėl to buvo pagaminta netinkama produkcija. Tokius jo veiksmu darbdavys įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Jo atleidimas iš darbo yra visiškai neteisėtas, nulemtas diskriminacinių pagrindų ir kitų darbuotojų kaltės.

Pradėdamas darbą susipažino su gamybos lape nurodyta gaminio specifikacija bei žaliavomis,iš kurių turėjo būti gaminama produkcija ir sutikrino mašinoje naudojamo acetato etiketės duomenis su gamybos lape nurodytais žaliavos duomenimis. Įvertinęs, kad turimo acetato „Rhodia 5.0 - 30“ kiekio mašinoje Nr. 55 neužteks, paprašė elektrinio krautuvo vairuotojo A. Ž. atvežti tokio paties acetato ryšulį. Elektrinio krautuvo vairuotojui pristačius naują žaliavos ryšulį jis patikrino, ar ant gamyklinių etikečių nurodyta informacija atitinka jo gamybos lapą. Gamintojo nurodyti žaliavos atitiko gamybos lape nurodytus duomenis. Jokios papildomos gamintojo informacijos, neleidžiančios naudoti šios žaliavos, gaminamų filtrų specifikacijai ant patikrintų etikečių nebuvo.

Kaip paaiškėjo vėliau, elektrinio krautuvo vairuotojas pristatė ieškovui acetatą „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“, o ne tą, kurio buvo paprašytas, iš ši klaida buvo pastebėta tada kai gamybos mašinai Nr.60 prireikė acetato „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“.

Ant elektrinio krautuvo vairuotojo atvežto acetato ryšulio šonų buvo priklijuoti du permatomi vokai, į kuriuos buvo įdėti du raudonos spalvos popieriukai. Jis patikrino lapelius, tačiau jokios informacijos, kad atvežtos žaliavos negalima naudoti, nebuvo. Jis, tvarkydamas savo darbo vietą, tuos popieriukus nuplėšė ir išmetė. Informacijos, kad žaliava netinkama naudoti, ant jų nebuvo. Taip pat nebuvo nurodyta, kad atvežta medžiaga turi specifinių savybių arba gali būti naudojama tik tam tikrai produkcijai ar mašinai. Ieškovas nebuvo apmokytas ar instruktuotas atskirti acetatų „Rhodia 5.0 - 30“ ir „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“ savybių skirtumus, jam nebuvo žinomos tokių acetatų sumaišymo pasekmės ar gamybos ypatumai.

Už pirminę produkcijos kokybės kontrolę atsakinga laborantė M. K. tikrino jo gaminamos produkcijos kokybę tiek iki pakeičiant acetatą, tiek ir po jo pakeitimo, tačiau kokybės nukrypimų nenustatė, jai nekilo įtarimų, kad gamyboje yra naudojamas netinkamas acetatas. Tiriant atvejį, laborantė savo kaltė pripažino.

Ieškovas pirmąją informaciją apie gaminamos produkcijos vizualinių savybių pasikeitimą gavo iš pakavimo operatorės O. B. praėjus 3-4 valandoms nuo gamybos pradžios. Gavęs šią informaciją Ieškovas pagal tokias žinias, kurias turėjo iš patirties ir tiek, kiek jos buvo suteiktos Atsakovo, kaip darbdavio, ėmėsi aiškintis produkcijos vizualinių pasikeitimų priežastis. Ieškovas patikrino gaminamų filtrų segmentaciją, prapūtimą, diametrą, svorį (tas fizines savybes, nuo kurių gali pasikeisti galutinio produkto atspalvis). Taip pat Ieškovas patikrino naudojamų žaliavų atitikimą su „Gamybos lapu“. Toliau tęsiant gamybą filtrai pagal Ieškovo supratimą vizualiai atrodė kokybiški. Nei laborantė, nei operatorė gaminamai produkcijai pastabų neturėjo.

Apie tai, kad iš tiesų jam elektrinio krautuvo vairuotojas pristatė ne tą acetatą paaiškėjo tik apie 6 val. ryte, kai tą faktą suprato pats elektrinio krautuvo vairuotojas.

Raudonų lapelių su užrašu „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“ pašalinimas iš darbo vietos iš darbo vietos buvo visiškai rutininis veiksmas tvarkant savo darbo vietą, o ne specialus siekis pakenkti darbdavio interesams ar išvengti bet kokios atsakomybės.

2019 m. balandžio 11 d. atsakovas nušalino ieškovą nuo darbo. 2019 m. balandžio 19 d. ieškovas pateikė išsamų pasiaiškinimą dėl tariamo darbo pareigų pažeidimo. Po šio paaiškinimo atsakovas pratęsė ieškovo nušalinimo terminą. Atsakovas kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių prašydamas sutikimo atleisti jį iš darbo su prašymu duot sutikimą atleisti jį iš darbo ir 2019 m. gegužės 13 d. toks sutikimas buvo gautas.

2019 m. gegužės 9 d. astsakovas priėmė įsakymą Nr. P.2019.05.09 kuriuo nusprendė atleisti Ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 58 str. 2 d. 1 p.

2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. P.2019.04.30 atsakovas iš ieškovo darbo užmokesčio išskaitė vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išskaitą už bendrovei padarytą žalą.

Toks jo atleidimas iš darbo yra visiškai neteisėtas, nulemtas diskriminacinių pagrindų ir kitų darbuotojų kaltės. Be to, pritaikyta priemonė, net ir pasitvirtinus darbo pareigų pažeidimui, yra visiškai neproporcinga ir neadekvati.

Ieškovas yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, taigi jis priklauso labiau pažeidžiamai ir dėl to labiau saugomai darbuotojų grupei; atsakovui jau senai buvo žinoma apie tai, kad ieškovas yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys; ieškovas buvo aktyvus profesinės sąjungos narys; ieškovas patyrė neigiamus padarinius ir atsidūrė blogesnėje padėtyje nei kitiieškovo darbuotojai, kurie nepriklauso profesinei sąjungai. T. y., nors epizode, kuriame Ieškovas kaltinamas šiurkščiai pažeidęs savo pareigas dalyvavo ne vienas asmuo: elektrinio krautuvo vairuotojas, laborantė, pakavimo operatorė, pamainos vadovas, tačiau neigiamas pasekmes - atleidimą iš darbo - patyrė tik Ieškovas, esantis profesinės sąjungos nariu. Kiti darbuotojai, kurie iš darbo atleisti nebuvo, nepriklauso profesinei sąjungai. Šios aplinkybės laikytinos prima facie įrodymais diskriminacijos situacijoje, todėl būtent atsakovas tyri įrodyti diskriminacijos nebuvus.

Esminė darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio pagrindu sąlyga - darbo pareigų pažeidimas. Darbuotojo neteisėti veiksmai - darbo pareigų pažeidimas - patys savaime nėra pakankami darbo sutarčiai nutraukti – turi būti nustatyta darbuotojo kaltė . Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti.

Ieškovas buvo supažindintas su operatoriaus darbo instrukcija, tačiau nebuvo apmokytas ir instruktuotas kaip atskirti gamyboje naudojamas medžiagas, nustatyti jų savybes, identifikuoti ir suprasti jų ženklinimą bei tokio ženklinimo reikšmę konkrečiam gamybos procesui ir galimiems produkcijos pakitimams. Ieškovo supainioto acetato ženklinimas skiriasi itin nežymiai. Atsakovas ant acetato „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“ pakuotės nebuvo pateikęs jokios informacijos, kuri nurodytų draudimą tokį acetatą naudoti kitai mašinai, kaip ir nebuvo Ieškovo instruktavęs, ką reiškia raudoni ne gamykliniai lapeliai, esantys ant acetato pakuotės. Ieškovas nebuvo apmokytas kaip atpažinti būtent dėl skirtingos rūšies acetato vykstančius gaminamos produkcijos pakitimus, todėl atsakovas kaltindamas Ieškovą gamybos tęsimu privalėjo įrodyti, kad ieškovas buvo supažindintas, kaip atskirti gaminamos produkcijos pakitimus. Kadangi pirminiai parametrai, kurie Ieškovui buvo žinomi ir suprantami, nerodė jokių nukrypimų nuo normos, Ieškovas negalėjo suprasti, kad yra daroma klaida gamyboje. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių pakitimų nepastebėjo ir specialiai tam paruošta darbuotoja - už pirminę gaminamos produkcijos kokybės kontrolę atsakinga laborantė. Taigi šiuo atveju Ieškovo kaltės dėl netinkamo acetato panaudojimo negali būti, nes darbdavys pats neįvykdė savo pareigos tinkamai parengti darbuotoją kokybiškam darbo procesui.

Acetato „Rhodia 5.0 - 30 D TOW“ panaudojimas mašinoje Nr. 55 ir tolimesnis naudojimas gamyboje buvo nulemtas ne jo kaltų veiksmų.

Dėl netinkamo acetato pristatymo akivaizdžiai yra kaltas elektrinio krautuvo vairuotojas. Būtent toks pirminis neteisėtas elektrinio krautuvo vairuotojo veiksmas lėmė tolimesnes pasekmes, kad netinkamas acetatas buvo naudojamas gamyboje. Taigi netinkamo acetato panaudojimas buvo nulemtas ne Ieškovo, o elektrinio krautuvo vairuotojo veiksmų.

Vykstant gamybai, gaminamos produkcijos kokybę ir atitikimą gamybos lapui tikrino už pirminę gaminamos produkcijos kokybės kontrolę atsakinga laborantė. Būtent ji , o ne ieškovas buvo atsakingas už reagavimą į pagamintos produkcijos ir gamybos lape nurodytų parametrų neatitikimą. Laborantė neužkardė tolimesnės produkcijos gamybos, todėl būtent jos veiksmai, o ne ieškovo lėmė tariamos atsakovo žalos didėjimą.

Už visos pamainos gamybos proceso tinkamumą ir efektyvų darbo užtikrinimą buvo atsakingas ne Ieškovas, o pamainos vadovas E. R., kuris nurodė kad tikrinti visų gamybos procesų negalėjo, nes buvo didelis darbo krūvis ir mažai darbuotojų. Už efektyvų darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, todėl darbo jėgos trūkumas ar nepakankama produkcijos kokybės kontrolė negali būti veiksniu, lemiančiu ieškovo atsakomybę.

Ieškovo veiksmai nebuvo esminiai, nulėmę neigiamas pasekmes atsakovui. Kitų atsakovo darbuotojų veiksmai priežastiniu ryšiu yra glaudžiau susiję su darbo tvarkos pažeidimu ir kilusiais padariniais. Dėl to ieškovo kaltė negali būti konstatuojama.

Kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, t.y kad jis adekvačiai įvertino darbuotojo elgesį. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Atsakovo sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu neatitinka adekvatumo ir proporcingumo reikalavimų.

Net ir nustačius, kad šioj byloje nagrinėjamame incidente yra iš ieškovo kaltės, svarbu tai, kad jame be ieškovo dalyvavo ne ir kiti darbuotojai, todėl sprendžiant dėl ieškovo atleidimo iš darbo proporcingumo būtina atsižvelgti į kitų asmenų veiksmų įtaką konkrečiam pažeidimui. Šiuo atveju netinkamą acetatą ieškovui pristatė elektrinio krautuvo vairuotojas, nuolatinės gaminamos produkcijos kokybės kontrolės neužtikrino laborantė, o pamainos vadovas neorganizavo darbo taip, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo procesas. Taigi net ir nustačius Ieškovo kaltę yra akivaizdu, kad ji yra ne jo vieno, todėl jo atleidimas iš darbo nevertintinas kaip proporcinga ir adekvati priemonė galimam darbo pareigų pažeidimui.

Ieškovas nebuvo apmokytas kaip atskirti gamyboje naudojamas medžiagas, nustatyti jų savybes, identifikuoti ir suprasti jų ženklinimą bei tokio ženklinimo reikšmę konkrečiam gamybos procesui ir galimiems produkcijos pakitimams. Taip pat kaip atpažinti būtent dėl skirtingos rūšies acetato vykstančius gaminamos produkcijos pakitimus. Pažymėtina, kad Ieškovas net nebūtų turėjęs galimybės atsiradus neaiškumams dėl naudojamų medžiagų užduoti klausimų technologui, nes atsakovas darbą organizuoja taip, kad technologai naktinėje pamainoje nedirba. Taigi apmokymų ir žinių trūkumas rodo, jog ieškovui buvo pritaikyta neadekvati priemonė - atleidimas iš darbo.

Ilgamečio darbuotojo, anksčiau neturėjusio drausminių nuobaudų, atleidimas už epizodą, kuris dėl kitų darbuotojų veiksmų yra susijęs daugiau su „žmogiškosios klaidos“ faktoriumi, negali būti laikomas adekvačiu ir proporcingu.

Atsiliepimas

Atsakovo nurodytas raudonų etikečių pašalinimas iš darbo vietos buvo eilinis darbo vietos tvarkymas. Atsakovas netinkamai interpretuodamas ieškovo elgesį rėmėsi vien prielaidomis ir savo subjektyviu įsivaizdavimu. Atsakovas nelygiavertiškai vertina darbuotojų elgesį ir ignoruoja faktą, kad elektrinio krautuvo vairuotojas po paaiškėjimo apie netinkamo acetato naudojimą mašinoje Nr. 55 jį savavališkai išvežė į sandėliavimo vietą.

Skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui ir negali būti skiriamos neproporcingai skirtingos nuobaudos atskiriems darbuotojams už panašaus pobūdžio drausmės pažeidimus Atleidęs iš darbo tik Ieškovą, tačiau nepritaikęs jokios atsakomybės kitiems darbuotojams (elektrinio krautuvo vairuotojui, laborantei, pamainos vadovui) atsakovas savo elgesiu aiškiai parodė, kad paties darbo pareigų pažeidimo su kilusia tariama žala nevertino kaip šiurkštaus ir adekvataus darbo sutarties nutraukimui be įspėjimo.

Ieškovui buvo pritaikyta per griežta, neadekvati bei neproporcinga atsakomybė ir tokiu būdu pažeista DK 58 str. 5 d.

DK 150 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Tokiu atveju darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad egzistuoja visos turtinei darbuotojo atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovas nepateikė pakankamai duomenų realios žalos dydžiui nustatyti. Nenustačius tikslaus žalos dydžio nėra galimybės spręsti, ar tokia žala apskritai egzistavo, o jeigu egzistavo, ar ji teisingai buvo priskirta išimtinai Ieškovui.

Dėl atsakovui atsiradusios žalos bet kokiu atveju būtų kaltas ne jis vienas, o daugiau Atsakovo darbuotojų. Tai reiškia, kad spręsdamas dėl konkrečios ieškovui tenkančios atlyginti žalos dydžio atsakovas turėjo įvertinti ir aiškiai nustatyti kitų darbuotojų, dalyvavusių incidente ar prisidėjusių prie galimos žalos atsiradimo, kaltės laipsnį. To nepadarius negalima teigti, kad atsakovas tinkamai nustatė Ieškovui tenkančios žalos ir tuo pačiu išskaitos dydį.

Motyvuojamoji dalis

DK 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojo padaryta ir neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Dėl išskaitos, kuri viršija, vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (DK 156 straipsnio 2 dalis). Susidarius situacijai, kurioje Atsakovas atliko neteisėtą išskaitą iš Ieškovui priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų, taikytinos pasekmės, numatytos DK 147 straipsnyje. Pastarojoje teisės normoje (DK 147 straipsnio 2 dalyje) įtvirtinta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarčiai pasibaigus, visos su darbuotojo darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

Neteisėtas atleidimas iš darbo sukrėtė Ieškovą, sukėlė jam neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neužtikrintumo ateitimi jausmą bei kitus neigiamus išgyvenimus. Ieškovas iš darbo neteisėtai atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o toks darbo sutarties nutraukimas rinkoje vertinamas kaip labiausiai diskredituojantis darbuotoją. Dėl neteisėto atleidimo patirta neturtinė žala, kurią jis vertina 500 Eur dydžio suma, turi būti priteista jam iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

Nurodė, kad bendrovė atlikusi įvykio tyrimą nustatė, kad ieškovas, 2019 m. balandžio 10 d. II-os pamainos pradžioje produkciją gamino iš tinkamos ir gamybos lape nurodytos žaliavos (acetato). Ieškovas tinkamai sutikrino gamybos lape esančią informaciją ir ant acetato ryšulio esančią informaciją. Vėliau krautuvo vairuotojas atvežė netinkamą ir suyrantį acetatą. Jis, priešingai nei prieš tai naudotas tinkamas acetatas, buvo pažymėtas DE-TOW ženklais, papildomai prie pakuotės buvo priklijuotos net raudonos ryškios etiketės. Ieškovas gavęs naują žaliavą, prieš gamindamas produkciją nesutikrino gamybos lapo ir ant žaliavos ryšulio esančios informacijos bei pradėjo gamybą iš netinkamo acetato. Pakuotoja apie 22:35 val. atkreipė ieškovo dėmesį į pakitusią produkcijos spalvą, tačiau ieškovas nesiėmė tinkamų veiksmų, jog nustatytų priežastį. Ieškovas, o ne kontrolierė, vadovaujantis jų darbo instrukcijomis, turėjo pareigą tikrinti etiketes ir nustatyti ar naudojamas tinkamas acetatas. Apie 3:25 val. ieškovas pastebėjo ant žaliavos ryšulio užklijuotas raudonas etiketes su DE-TOW žymėjimu. Šiuo momentu ieškovas turėjo bei galėjo suprasti, kodėl pakito Produkcijos spalva, apie ką jam buvo pranešta pakuotojos, t.y. ieškovas suprato, kad iki šiol naudojo netinkamą žaliavą produkcijos gamybai. Bendrovė nebūtų atleidusi ieškovo iš darbo, jei jis tuo momentu būtų nedelsiant sustabdęs gamybą, pranešęs apie klaidą ir pripažinęs savo kaltę. Tačiau ieškovas nusprendė pamėginti nuslėpti savo pažeidimą. Jis nuplėšė nuo žaliavos ryšulio raudonas etiketes, kuriose buvo pažymėta, kad žaliava yra specifinė (todėl netinkanti jam gamybos lape nurodytai Produkcijos specifikacijai gaminti), ir išmetė jas į šiukšlių dėžę. Apie 7:45 val. krautuvo vairuotojas (nors tai nebuvo jo pareiga) atvyko ir taip pat informavo Ieškovą, kad jis naudoja netinkamą acetatą, nuplėšdamas ir parodydamas Ieškovui žalią gamyklinę etiketę su ženklinimu DE-TOW (raudonos etiketės tuo metu jau buvo nuplėštos). Tačiau Ieškovas ir vėl nesureagavo bei gamybos nestabdė. Gamybos mašina galiausiai buvo sustabdyta kito operatoriaus, dirbusio netoliese, kuriam apie galimą problemą pranešė krautuvo vairuotojas. Beveik tuo pat metu, kai gamybinė mašina Nr. 55 buvo sustabdyta, gavęs informaciją apie naudojamą netinkamą žaliavą, situacijos išsiaiškinti ir jos išspręsti atėjo pamainos vadovas.

Nors Bendrovei buvo padaryta didelė žala, ieškovas savo darbo pareigų pažeidimo nevertino kritiškai, neigė kaltę ir melavo dėl faktinių aplinkybių. Ieškovas pasiaiškinime teigė, jog asmeniniais tikslais telefonu nesinaudojo, nors iš vaizdo medžiagos matyti, kad Ieškovas naudojosi telefonu gamybos zonoje ir paliko veikiančią gamybinę mašiną be priežiūros. Filtrams pradėjus kristi ant grindų ieškovas net nesureagavo, o apie tai jam pranešė pakuotoja. Ieškovas savo kaltę neigė ir mėgino apkaltinti pakuotoją, teigdamas, kad ji pastabų ieškovui dėl produkcijos neturėjo. Užtikrinti produkcijos kokybę yra operatoriaus pareiga, o ne pakuotojos, kuri yra nekvalifikuota darbuotoja, tačiau būtent pakuotoja, o ne ieškovas, atkreipė dėmesį į pakitusią produkcijos spalvą. Tokiu būdu Ieškovas, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė bendrovei žalos už 22 854,55 Eur.

2019 m. balandžio 23 d. bendrovė pateikė prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam darbo inspektoriui dėl sutikimo atleisti ieškovą iš darbo. Tą pačią dieną bendrovė pratęsė Ieškovo nušalinimą nuo darbo iki 2019 m. gegužės 10 d., nes dar nebuvo gautas sutikimas dėl jo atleidimo. 2019 m. balandžio 30 d. Bendrovė priėmė įsakymą dėl 1 mėnesio Ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalos išskaitymo iš ieškovo darbo užmokesčio dėl jo tyčiniais veiksmais padarytos žalos. 2019 m. balandžio 30 d. Ieškovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui pateikė nuomonę, kurioje toliau neigė savo kaltę. 2019 m. gegužės 9 d. Bendrovė priėmė įsakymą dėl Ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. nuo tos dienos, kurią bus gautas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vadovo sutikimas atleisti Ieškovą iš užimamų pareigų. 2019 m. gegužės 10 d. Bendrovė pratęsė Ieškovo nušalinimą nuo darbo iki bus priimtas ir gautas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vadovo sutikimas pagal Bendrovės prašymą dėl sutikimo atleisti ieškovą, o viso nušalinimo metu mokėjo vidutinį darbo užmokestį.

2019 m. gegužės 14 d. bendrovė gavo Valstybinės darbo inspekcijos išvadą ir Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą, kuriuo duotas susitikimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Išvadoje nurodyta, kad darbo sutarties nutraukimas su Ieškovu yra nesusijęs su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje.

Ieškovas savo kaltės nepripažino, ją neigė ir ieškovas buvo atleistas iš darbo ir su juo buvo visiškai atsiskaityta.

Ieškovo atleidimas visiškai nesusijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje ir tai pripažino valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius. Ieškovas jo sprendimo neskundė, t.y. pats sutiko, kad jo atleidimas yra nesusijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. Nors ieškovas teigia, jog profesinės sąjungos ir darbdavio santykiai yra įtempti, ieškovas su tuo nesutinka, nes bendradarbiauja su profesine sąjunga, leidžia naudotis bendrovės patalpomis ir įranga, teikia profesinei sąjungai jos reikalaujamus dokumentus, derino su profesinės sąjungos atstovais atostogų grafikus; informavo profesinę sąjunga kokių ėmėsi priemonių dėl karščio mažinimo: įvedė oro vėdinimą, nupirko nešiojamus kondicionierius. Be to, informavo profesinės sąjungos atstovus, kad Bendrovė vykdo rekonstrukciją, po kurios darbo sąlygos bus dar geresnės; atsakovas neturi jokių ginčų su pačia profesine sąjunga, o kylančius klausimus sprendžia taikiai.

Ieškovas meluoja, kad jis buvo aktyvus profesinės sąjungos narys. Priešingai, jis buvo mažiausiai aktyvus profesinės sąjungos komiteto narys. Ieškovas neteikė Bendrovei jokių pasiūlymų ar reikalavimų. Vienintelis Ieškovo reikalavimas buvo individualus klausimas dėl apmokėjimo už sveikatos patikrinimą. Ieškovas nedalyvavo bendrovės lėšomis, vykdomame sveikatos patikrinime ir po to nusprendė sveikatą pasitikrinti pats, nesuderinęs tokio patikrinimo kainos su bendrove. Po to, jis pareikalavo apmokėti sveikatos patikrinimo išlaidas (14 EUR) ir 3 valandas, sugaištas sveikatos patikrinimui, įtraukti, kaip jo viršvalandinį darbą. Nors bendrovė tokį reikalavimą laikė nepagrįstu, sutiko apmokėti sveikatos patikrinimo kainą ir dar 30 min. sveikatos patikrinimo laiko kaip viršvalandinį laiką. Pažymėjo, kad ieškovas nedalyvavo derybose su darbdaviu aptariant ir šį jo asmeninį klausimą dėl jo sveikatos patikrinimo išlaidų atlyginimo.

Dėl ieškovo darbo pareigų nevykdymo jo prižiūrima gamybinė mašina pagamino 68 (iš 97 pagamintų per visą jo pamainą) kasetes netinkamos kokybės Produkcijos. Dėlto darbdavys patyrė 22 854,55 Eur žalos. Ieškovas dirbdamas operatoriumi turėjo tikrinti žaliavų tinkamumą, tačiau šios pareigos nevykdė: netikrino ar visos žaliavos, paruoštos ir esančios prie gamybos linijos, atitinka įrašytas gamybos lape. Gamybos lapuose aiškiai matyti, kad mašinai Nr. 55 buvo skirtas 5.0Y30 RHODIA Y acetatas, ieškovas naudojo 5.0Y30 RHODIA DE-TOW acetatą, kuris buvo skirtas mašinai Nr. 60; nekontroliavo gamybos proceso, nes pats nenustatė, kad produkcija gaminama iš netinkamos žaliavos. Naudojosi telefonu gamybos zonoje ir paliko veikiančią liniją be priežiūros. Tai, jog Ieškovas, būdamas linijos operatoriumi, naudojosi telefonu ir neatliko savo funkcijų matyti ir iš vaizdo įrašo. Filtrams pradėjus kristi ant grindų Ieškovas net nesureagavo, o apie tai jam pranešė pakuotoja, kurios funkcijos neapima pareigos prižiūrėti linijos.

Kad darbuotojai atkreiptų išskirtinį dėmesį, prie Ieškovo netinkamai naudotos žaliavos pakuotės (be ant jos esančių gamyklinių etikečių) buvo priklijuotos netgi papildomos raudonos etiketės, kuriose taip pat buvo užrašytas pagrindinis acetato išskirtinis požymis „DE-TOW“. Ieškovas privalėjo šį medžiagos aprašymą suderinti su gamybos lape grafoje „Acetatas“ esančia žaliavos specifikacija, ir matydamas, kad jam atvežtos žaliavos specifikacija neatitinka, tos kuri nurodyta gamybos lape, privalėjo šios medžiagos nenaudoti, tačiau to nepadarė.

Blogiausia, kad Ieškovas pastebėjęs raudonas etiketes ant kurių buvo ryškiai užrašyta „DE-TOW“, suprato jog gamina produkciją iš netinkamos žaliavos, tačiau gamybos nestabdė. Ieškovas nuplėšė raudonas etiketes ir išmetė jas į šiukšlių dėžę. Ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, kad netinkamos žaliavos naudojimas padarys žalą bendrovei, bet siekė nuslėpti savo klaidą. Tęsdamas gamybą, jis veikė netiesiogine tyčia, t.y. suprato, kad gali kilti žala, ir nors jos nesiekė, tačiau sąmoningai leido jai atsirasti. Netinkamos Produkcijos gamybą sustabdė kitas operatorius paragintas krautuvo vairuotojo tik einant ieškovo pamainai į pabaigą.

Ieškovas rašytiniame pasiaiškinime ir ieškinyje neprižįsta savo kaltės, nurodo melagingas faktines aplinkybes ir kaltina kitus darbuotojus. Ieškovui nereikėjo atskirti gamyboje naudojamas medžiagas, nustatyti jų savybes ar suprasti jų ženklinimą ir jo šifravimą. Jam tik reikėjo, vadovaujantis jo Instrukcija, paprasčiausio užrašų sulyginimo būdu sutikrinti ar jam pateiktos žaliavos kodas ir ženklinimas, esantys ant žaliavos etikečių, atitinka gamybos lape nurodyto naudoti acetato kodą ir ženklinimą. Ieškovas meluoja, jog papildomos gamintojo informacijos, neleidžiančios naudoti jam pristatytos žaliavos, jo gaminamų filtrų specifikacijai ant patikrintų etikečių nebuvo. Tačiau, be baltų gamyklinių etikečių su kodu 5.0Y30, buvo ir žalios gamyklinės etiketės, kuriose nurodoma, kad tai acetatas DE-TOW. Raudonos (negamyklinės) etiketės su užrašu DE-TOW buvo uždėtos tik kaip papildoma priemonė, skirta dėmesiui dar labiau atkreipti. Gamybos lape, kuriuo Ieškovas privalėjo vadovautis, grafoje „Acetatas“ nebuvo įrašo ar žymėjimo DE-TOW, todėl ant žaliavos ryšulio esant tokiam žymėjimui, operatorius privalėjo fiksuoti žaliavos kodo ir ženklinimo nesutapimą ir produkcijos gamybos nepradėti.

Ieškovas meluoja, jog nuplėšė raudonas papildomas etiketes ir išmetė jas į šiukšlių dėžę rutiniškai tvarkydamasis savo darbo vietą, nes anksčiau jis vengė nurodyti kodėl nuplėšė etiketes, o šis argumentas atsirado tik ieškinyje; ieškovas nenuplėšė jokio kito ženklinimo ar pakavimo nuo acetato ryšulio; ieškovas netvarkė ir neišmetė jokių kitų šiukšlių, esančių ant grindų jo darbo vietoje po to, kai nuplėšė raudonas papildomas etiketes, Ieškovas nervingai vaikščiojo po gamyklinę zoną, tikrindamas kitų mašinų gamybos lapus ir jų naudojamas žaliavas, tikėtina, kad ieškodamas kuriai mašinai skirtas DE-TOW acetatas, tačiau jis buvo skirtas mašinai Nr. 60, kuri nebuvo greta Ieškovo mašinos.

Kiti darbuotojai (pakuotoja, krautuvo vairuotojas) atkreipė Ieškovo dėmesį į pakitusią Produkcijos spalvą ar net į etiketes, tačiau Ieškovas nenutraukė gamybos ir siekė nuslėpti pažeidimą. Pamainos vadovas neturėjo pareigos tikrinti visų mašinų naudojamų medžiagų atitikimo gamybos lapui, nors gavęs informaciją apie naudojamą netinkamą žaliavą nedelsdamas atvyko aiškintis situacijos ir stabdyti gamybos, tačiau gamyba jau buvo sustabdyta kito operatoriaus.

Tai nebuvo pirmas kartas, kai Ieškovas netinkamai vykdo savo darbo pareigas. 2018 metų pabaigoje jis jau buvo padaręs pažeidimą, tačiau tą kartą buvo apsiribota žodiniu įspėjimu. Bendrovė tikėjosi, kad tokios priemonės pakaks, kad Ieškovas savo pareigas atliktų atidžiau. Tačiau šį kartą, Ieškovas padarė net 22 854,55 EUR žalos, bei užuot pripažinęs ir bandęs ištaisyti klaidą, stengėsi nuslėpti savo pažeidimą ir sąmoningai leido žalai atsirasti. jam tęsiant gamybą iš netinkamos žaliavos.

Ieškovas melavo, nepripažino savo kaltės, padarė didelę žalą įmonei ir buvo abejingas padarytam pažeidimui ir kilusiai žalai.

Esant tokioms aplinkybėms bendrovė nebegalėjo ir negali toliau pasitikėti Ieškovu ir tikėtis sąžiningo ir tinkamo funkcijų vykdymo. Todėl neturėjo kito pasirinkimo kaip tik nutraukti darbo sutartį su Ieškovu dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Pagal Darbo kodekso 156 str. 1 d. darbuotojo neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, o tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. 2019 m. balandžio 30 d. bendrovė, nepraleisdama vieno mėnesio termino, priėmė įsakymą dėl žalos išskaitymo iš Ieškovo darbo užmokesčio laikantis nustatyto išskaitos dydžio.

Nurodė, kad ieškovas su reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, todėl šis reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtas kaip pareikštas nesilaikant ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o jei būtų nagrinėjimas, turi būti atmestas, nes ieškovas atleistas pagrįstai.

Atsakovas dėl ieškovo padarytos žalos atlyginimo pareiškė priešieškinį, kuriame, prašė priteisti iš ieškovo 21200,60 Eur žalą, kuriuos sudaro sugadinto žaliavos vertė - 13 837,12 Eur; 2 905,80 Eur PVM į kurio atskaitą ieškovas neteko teisės ir 6 111,632 EUR kitos išlaidos ir negautos pajamos, kurias atsakovas būtų gavęs, jei 68 kasetės produkcijos būtų pagamintos iš tinkamos acetato žaliavos. Pastarasis skaičius gautas produkcijos filtrų tūkst. vnt. kainą, nurodytą įmonės klientui išrašytoje pardavimo sąskaitoje padauginus iš sugadintos produkcijos filtrų vienetų (394,4 tūkst. vnt.) skaičiaus, bei atskaičius Produkcijai sunaudotų medžiagų kainą (50,58 Eur x 394,4 tūkst. vnt.–13 837,12 Eur =6 111,632 Eur). Į šią sumą įeina elektros sąnaudos, darbuotojų darbo užmokestis, įrangos amortizacija ir kitos bendrovės sąnaudos bei negautas pelnas. Atsakovas iš ieškovo darbo užmokesčio išskaitė 1 653,95 Eur sumą žalai atlyginti, todėl šia suma mažinama priteistinos žalos suma.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Ieškovas nuo 2010-03-15 dirbo UAB „Nemuno banga“ operatoriumi pagal 2010-05-15 darbo sutartį Nr. 014/010 (el. bylos apyrašo I tomas, b. l. 19-23).

Šalys pripažino, kad ieškovas 2019-04-10 dirbdamas naktinėje pamainoje su gamybos mašina Nr. 55 gamindamas acetatinius-kapsulinius filtrų strypus pagal specifikaciją CSLIM 353 gamybai panaudojo ne tas žaliavas – vietoj acetato „5.0Y30 Rhodia Y“ panaudojo acetatą „5.0Y30 Rhodia DE- TOW“ - ir dėl to buvo pagaminta netinkama produkcija, dėl ko atsakovui buvo padaryta žala.

Pagal 2019-04-10 gamybos lape padarytas atžymas, gamybos mašinos Nr. 55 antroje pamainoje, kurioje dirbo operatorius P. K., iš 97 pagamintų kasečių 68 yra brokas (el. bylos apyrašo II tomas, b. l. 62-63).

2019-04-19 aktu dėl nekokybiškos produkcijos ir jai sunaudotų žaliavų nurašymo buvo nurašyta nekokybiškoms kasetės pagaminti sunaudotos žaliavos 13937,12 Eur vertės, o nekokybiška produkcija - 68 kasetės - išmestos į atliekas.

2019-04-30 įsakymu Nr. P.2019.04.30 iš P. K. darbo užmokesčio buvo išskaityta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (el. bylos apyrašo I tomas, b. l. 81), kuri kaip matyti iš 2019 metų balandžio ir gegužės mėnesio atsiskaitymo lapelių yra 1653,95 Eur. (e. bylos apyrašo I tomas, b. l. 82, 83).

2019-04-11, 2019-04-23, 2019-05-10 įsakymais ieškovas buvo nušalintas nuo darbo ir šis nušalinimas tęsiamas iki jo atleidimo iš darbo (el. bylos apyrašo I tomas, b. l. 66, 67, 69) .

2019-04-17 ieškovui buvo įteiktas 2019-04-16 reikalavimas pateikti pasiaiškinimą (el. bylos apyrašo I tomas, b. l. 68), kurį jis pateikė 2019-04-19 (e. bylos apyrašo I tomas, b. l. 34).

2019-05-09 atsakovo įsakymu Dėl P. K. atleidimo iš darbo Nr. P.2019.05.09, ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pasireiškusį tuo, kad ieškovas nevykdė tiesioginių savo pareigų, numatytų kokybės kontrolės (operatoriaus) darbo instrukcijoje PR-08-07; veikė tyčia stengdamasis nuslėpti savo pareigų pažeidimą; veikė netiesiogine tyčia suprasdamas, kad dėl netinkamos žaliavos panaudojimo gali atsirasti žala įmonei ir sąmoningai leido šiai žalai atsirasti, siekdamas nuslėpti netinkamų medžiagų panaudojimą ir tikėdamasis, kad šis faktas nepaaiškės; buvo padaryta didelė žala įmonei ir, kad darbo vietoje naudojosi mobiliuoju telefonu, pažeisdamas įmonės vidaus tvarkos taisykles ir neatlikdamas savo tiesioginių pareigų. Ieškovas atleistas pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. nuo tos dienos kai bus gautas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas dėl sutikimo atleisti P. K. iš pareigų (el. bylos apyrašo II tomas, b. l. 25).

P. K. nuo 2017-07-25 yra UAB „Nemuno banga“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narys (el. bylos I tomas, b. l. 41).

2019-05-14 įmonėje gautas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2019-05-13 sprendimas SD-1-5843 Dėl sutikimo nutraukti darbo santykius su P. K. (el. bylos I tomas, b. l. 70). Tą pačią dieną ieškovas buvo atleistas iš darbo.

Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2019-07-16 sprendimu Nr. DGKS-42406 ieškovo P. K. ieškinį dėl grąžinimo į darbą atmetė, ieškovo veiksmus įvertinusi kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o atsakovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo buvo atsisakyta nagrinėti kaip nesuformuluotą.

Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Tarp šalių kilo ginčas dėl teisinio viena kitos veiksmų vertinio ir kvalifikavimo: ar ieškovo veiksmai yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ar atleidimas iš darbo yra adekvati drausminės atsakomybės forma ir ar ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovui turtinę žalą, o jei turi, tai kokio dydžio.

Dėl ieškovo, kaip profesinės sąjungos renkamo organo nario, diskriminacijos.

DK 2 str. 1 d. įtvirtina darbo teisinių santykių subjektų lygybės principą, nepriklausomai nuo jų priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, bei kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojo dalykinėmis savybėmis. DK 168 str. 3 d. nustato, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas - tai valstybės įgaliotas asmuo, kurio kompetencijai įstatymas priskiria užtikrinti darbuotojų apsaugą nuo darbdavio diskriminacijos dėl jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo grupė, tyrusi P. K. atvejį, diskriminacijos požymių nenustatė. Kaip matyti iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2019-05-10 išvados Dėl UAB „Nemuno banga“ prašymo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos padalinio UAB „Nemuno banga“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto nariu P. K., ši komisija įvertino visus tiek darbdavio, tiek P. K., tiek profesinės sąjungos argumentus, tame tarpe ir dėl darbdavio požiūrio į P. K., lyginant su kaitais darbuotojais ir konstatavo, kad darbdavio prašymas atleisti darbuotoją iš pareigų siejamas išimtinai su P. K. kalte. Nagrinėjant bylą teisme taip pat nebuvo nustatyta jokių naujų aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip darbuotojo diskriminacija. Nors ieškovas, liudytoju apklausti Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas A. D., UAB „Nemuno banga“ profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas debesys teigė, kad ieškovas yra atleistas iš darbo dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, nei vienas iš jų negalėjo nurodyti jokių faktų ar ieškovo veiklos epizodų, kurie galėtų būti vertinami kaip aktyvi profesinės sąjungos komiteto nario veikla. Tiek liudytojai, tiek pats ieškovas nurodė, kad jis nėra deleguotas į derybų grupę dėl kolektyvinės sutarties, nėra reiškęs jokių iniciatyvų kaip darbuotojų atstovas. Epizodas, kaip neva supykdęs darbdavį, kai ieškovas, neatvykęs į darbdavio suorganizuotą darbuotojų profilaktinį sveikatos patikrinimą, pasitikrino sveikatą gydymo įstaigoje ir pareikalavo darbdavio apmokėti jo sąskaitą už sveikatos patikrinimą, yra individualūs ieškovo veiksmai sprendžiant savo paties profilaktinio sveikatos patikrinimo klausimą ir niekaip nesiejami su veikla profesinėje sąjungoje bei darbuotojų atstovavimu. O kaip nurodė atsakovas, iš šio teiginio ieškovas neneigė, net svarstant šį klausimą ieškovas svarstyme nedalyvavo.

Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra profesinės sąjungos narys, kad atsakovui seniai žinoma apie tai, kad jis yra profesinės sąjungos renkamo organo narys, kad jis yra aktyvus profesinės sąjungos narys ir tai kad jis vienas iš brokuotos produkcijos gamybos procese dalyvavusių darbuotojų buvo atleistas iš darbo, pačios savaime nepreziumuoja darbuotojo diskriminacijos. Šiuo atveju darbuotojui, teigiančiam, kad yra diskriminuojamas, tenka pareiga pateikti prima facie įrodymus, kad buvo diskriminavimo faktas ir tik po to jau darbdaviui tektų pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Tačiau, kaip buvo nurodyta, ieškovas be įrodymais nepagrįstų teiginių ir deklaracijų, nepateikia jokių duomenų, kuriuos galima būtų vertinti kaip galimą diskriminaciją. Apie ieškovo diskriminaciją galima būtų kalbėti tik tada, jeigu darbdavys už tokį patį darbo pareigų pažeidimą, esant panašiam žalos mastui (kai pagaminama brokuota produkcija panaudojus netinkamą žaliavą) ir darbuotojams neigiant savo kaltę, ieškovą būtų atleidęs, o kito darbuotojo (operatoriaus) neatleidęs. Šiuo atveju ieškovo kaltinamų darbuotojų darbo funkcijos buvo skirtingos ir nei krautuvo vairuotojas, nei pakuotoja, nei kokybės laborantė nėra atsakingi už žaliavų panaudojimą ir gamybos proceso kontrolę. Pažymėtina, kad jau būdamas profesinės sąjungos nariu ieškovas 2018 m. spalio mėnesį rašė pasiaiškinimą darbdaviui dėl pagamintos brokuotos produkcijos, tačiau už tą darbo pareigų pažeidimą drausminė nuobauda jam nebuvo skirta, kas paneigia ieškovo teiginius apie jo diskriminaciją dėl narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Iš 2019-05-09 įsakymo, kuriuo P. K. buvo atleistas iš darbo turinio, matyti, kad ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuris pasireiškė didelės žalos padarymu darbdaviui tyčia (DK 58 str. 3d. 5 p.), ir kitus įsakyme nurodytus pažeidimus, kuriuos darbdavys įvertino kaip šiurkščius (DK 3 d. 7p.).

Darbo pareigų pažeidimas - tai darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

Operatoriaus darbo instrukcijoje su, kuria ieškovas supažindintas 2016-04-25 pasirašytinai, nurodyta, kad darbo pradžioje operatorius susipažįstąs su gaminio specifikacija (1 p.), po to patikrina ar visos žaliavos, paruoštos ir esančios prie gamybos linijos, atitinka įrašytas gamybos lape (2 p.), gamybos metu privalo kontroliuoti gamybos procesą (5 p.).

Kaip matyti iš 2019-04-10 gamybos lapo, mašinoje Nr. 55 pagal specifikaciją CSLIM 353 produkcijos gamybai turėjo būti naudojamas acetatas „5.0Y30 Rhodia Y“. Ši medžiaga ir buvo naudojamas ieškovui perėmus pamainą. Kaip nurodė ieškovas, jis pradėdamas dirbti sutikrino gamybos lape nurodytus žaliavos parametrus su žaliavos parametrais ant pakuotės ir tęsė darbą.

Pasibaigus acetato pakuotei, ieškovas, vykdydamas darbo instrukcijos 2 p., privalėjo įsitikinti, kad į jo darbo vietą pristatyta nauja žaliavos pakuotė pilnai atitinka gamybos lape nurodytus žaliavos parametrus, tačiau to nepadarė. Nors ant pateiktos acetato pakuotės nurodytų duomenų dalis - „5.0Y30 Rhodia “- sutapo su nurodytais ieškovo gamybos lape, ant pakuotės esantis žalias žymėjimas „Rhodia DE TOW“ turėjo atkreipti ieškovo dėmesį į tai, kad tai nėra ta pati medžiaga negu iki tol buvusi. Juo labiau, kad ant šios medžiagos pakuotės buvo negamyklinis žymėjimas ryškiai raudoname lape su užrašu „Rhodia 5.0-30 DE-TOW“, užklijuotas ant dviejų pakuotės šonų. Ieškovas 2019-04-19 paaiškinime darbdaviui nurodė, kad jis iš karto atkreipė į jas dėmesį, tačiau, nerado jose informacijos, kad acetato naudoti negalima. Kaip parodė liudytojas V. M., raudoni lapai prie pakuočių kartis klijuojami, siekiant atkreipti darbuotojų dėmesį, kad žaliavos nebūtų panaudotos ne ten, kur reikia. Nors ieškovas, kaip ir kiti liudytojais apklausti operatoriai (E. M., R. D., E. Š., R. Č.) parodė, kad tikrinant žaliavos duomenis svarbiausia jog sutaptų gamybos lape ir ant žaliavos pakuotės esančios gamyklinės etiketės duomenys, liudytojai nurodė, kad ant žaliavos pakuočių radę priklijuotu raudonus lapus, ir nesupratę, kaip jiems elgtis, aiškinasi su gamybos vadovu ar pamainos viršininku. Tačiau ieškovas, nekreipdamas dėmesio į įspėjantį žaliavos pakuotės ženklinimą, vietoj to, kad išsiaiškintų jo reikšmę, jei nesuprato, šį ženklinimą nuima ir išmeta į šiukšlių dėžę. Ieškovas tai aiškino savo darbo vietos tvarkymu, tačiau operatoriaus darbo instrukcija, pareigą sutvarkyti darbo vietą numato prieš pradedant gamybą ir baigus darbą (darbo instrukcijos darbo pradžia 5 p., darbo pabaiga 2 p.). Kaip matyti iš ieškovo darbo vietos vaizdo įrašo (priešieškinio priedas Nr. 4). acetato „5.0Y30 Rhodia DE-TOW“ pakuotė buvo tvarkinga, netrukdė gamybos procesui, todėl lupinėti nuo jos etiketes, neva rūšiuojant atliekas, dar nebuvo reikalo, juo labiau, kad kitų darbo vietos tvarkymo darbų ieškovas neatliko, kitos šiukšlės liko ant grindų Iš vaizdo įraše užfiksuoto ieškovo elgesio matyti, kad išmetęs nuplėštas etiketes pradėjo nervingai vaikščioti, išėjo iš savo darbo vietos, ir nuėjęs prie kitų mašinų kažką tikrino (atsiliepimo į ieškinį 12 priede esantis vaizdo įrašas), kas duoda pagrindą daryti išvadai, kad ieškovas suprato jog produkcijos gamybai naudoja ne tą medžiagą. Juo labiau, kad kaip nurodė abi šalys, prieš tai apie gaminamų filtrų spalvos pasikeitimus ieškovą buvo informavusi pakuotoja, kai pardėjus naudoti naują žaliavos pakuotę buvo matomi kasetėje esančių filtrų spalvos skirtumai. Šis epizodas užfiksuotas priešieškinio priede Nr. 7 esančiame vaizdo įraše. Tačiau ieškovas gamybos nenutraukė, tokiu būdu leisdamas žalai atsirasti.

Nors ieškovas neigė savo kaltę ir dėl netinkamos produkcijos pagaminimo kaltino kitus asmenis, nei krautuvo vairuotojui, nei pakuotojui, kontrolieriui ar pamainos vadovui pagal teismui pateiktas jų pareigines instrukcijas nepriskirta gamybos proceso kontrolė ir gamybai naudojamų žaliavų tikrinimas, todėl tai, kad krautuvo vairuotojas prie ieškovo aptarnaujamos gamybos mašinos atvežė ne tą žaliavą, o kontrolierė nenustatė ir jam nepranešė kad gaminami nekokybiški filtrai, nešalina ieškovo atsakomybės, už netinkamos produkcijos pagaminimą ir dėl to atsiradusią žalą.

Kaip matyti iš priešieškinio priede Nr. 8 esančio vaizdo įrašo ieškovas yra kažkuo užsiėmęs darbo vietoje prie stalo it nemato iš mašinos skrentančios produkcijos, kol to jam neparodo pakuotoja.

Sprendžiant ar šis ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus, būtina nustatyti jo kaltės formą, nes tik tyčinį turtinės žalos padarymą darbdaviui įstatymas laiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 58 str. 3 d. 5 p.). Akivaizdu, kad ieškovas nesiekė padaryti žalos darbdaviui, taigi, jo veiksmuose tiesioginės tyčios nėra. Netiesioginė tyčia būna tuomet, kai asmuo supranta, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo gali kilti žala ir nors jos nesiekia, leidžia jai atsirasti. Vertinant ieškovo veiksmus, atsakovas juos teisingai kvalifikuoja kaip netiesioginę tyčią. Ieškovas, nekreipdamas dėmesio į papildomus žaliavos žymėjimus, nesiaiškindamas jų reikšmės ir pradėjęs šią žaliavą naudoti gamybai suprato, kad gali pagaminti netinkamą produkciją ir taip padaryti žalą įmonei, o nereaguodamas į pakuotojos pastebėtus gaminamų filtrų skirtumus, bei tęsdamas gamybą, leido atsirasti žalai. Todėl yra pagrindas ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą vertini kaip šiurkštų.

Dėl atleidimo iš darbo adekvatumo padarytam pažeidimui.

Faktas, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tik suteikia teisę darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo, tačiau nėra besąlyginis atleidimo iš darbo pagrindas. Sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, turi būti įvertintas ne tik pažeidimo pobūdis, bet ir jo padarymo aplinkybės, pažeidimo pasekmės ir jų sunkumas, darbuotojo darbo rezultatai ir požiūris į darbo pareigas iki pažeidimo padarymo ir į patį pažeidimą, į tai, kaip darbuotojas vertina savo veiksmus, į tai, ar darbdavys užtikrino sąlygas tinkamam darbo pareigų atlikimui.

Ieškovas įmonėje dirbo devynerius metus tose pačiose pareigose, taigi, turi didelę darbo patirtį, kuri jam duoda pagrindą ne tik tinkamai atlikti pavestą darbą, bet ir spręsti neeilines darbines situacijas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų buvęs baustas drausmine tvarka už darbo pareigų pažeidimą. Kaip matyti iš operatoriaus darbo instrukcijos, joje nurodyti ir operatoriaus veiksmai esant brokuotai produkcijai (pakuotojai nurodyti atidėti brokuotas kasetes į šoną, kviesti kontrolę), kas rodo, kad brokuotos produkcijos pagaminimas įmonėje nebuvo ypatingas ar neeilinis įvykis, su kuriuo darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas, nežinotų kaip elgtis. Taigi ieškovo darbo patirtis ne tik leido jam suprasti kaip elgtis, iš esmės eilinėje situacijoje, bet ir pačiam savo kompetencijos ribose priimti sprendimus, kad būtų išvengta brokuotos produkcijos gamybos.

Ieškovo teiginys, kad ji nebuvo apmokytas atskirti gamyboje naudojamas medžiagas, nustatyti jų savybes, suprasti jų ženklinimo reikšmę ir įtaką produkcijos kokybei, vertinamai kaip ieškovo siekis savo kaltę permesti kitiems asmenims. Pagal operatoriaus darbo instrukciją, operatoriui nekeliamas uždavinys šiuos dalykus žinoti ir suprasti. Pagal operatorius darbo instrukcijos 1 p. ir 2 p. jis turėjo tik nustatyti ar gamybos lape nurodyti žaliavos parametrai sutampa su žaliavos pakuotės etiketėje nurodytais parametrais. Kad ieškovui devynerius metus trūko žinių ir gebėjimų šiai funkcijai atlikti, ieškovas nenurodė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kaip aktyvus profesinės sąjungos narys, būtų kėlęs reikalavimą darbdaviui dėl operatorių mokymų dėl jų nepakankamos kvalifikacijos, reikalingos darbo funkcijoms atlikti.

Ieškovas, supratęs, kad suklydo, ne siekė išsiaiškini situaciją ir nutraukti gamybą, bet ėmėsi šalinti įspėjančius žymėjimus, siekdamas nuslėpti savo klaidą, tikėdamasis, kad netinkama produkcija nebus pastebėta. Paaiškėjus, kad jis gamyboje panaudojo netinkamą žaliavą, ieškovas atkakliai neigė savo kaltę ir kaltino visus, išskyrus save, nors kaip jau buvo minėta, įsitikinti, kad gamyboje naudojama tik tam gamybos procesui tinkama žaliava, buvo tiesioginė jo pareiga.

Atsakovas nurodė, kad ne darbo pareigų pažeidimas, bet būtent kaltės neigimas ir kitų darbuotojų kaltinimas dėl netinkamos produkcijos pagaminimo, sąlygojo ieškovo atleidimą. Pažymėtina, kad darbuotojas, neigiantis akivaizdų savo darbo pareigų pažeidimą, nemato savo darbo trūkumų ir klaidų, taigi nemato ir reikalo keisti savo elgesį ir taisyti klaidas, kas sudaro sąlygas tų pačių pažeidimų kartojimui ir žalos atsiradimą darbdaviui. Pažymėtina, kad 2018 m. spalio mėnesį, kai buvo nustatytas ieškovo darbo pareigų pažeidimas dėl brokuotos produkcijos gamybos, ieškovas 2018-10-31 paaiškinime nors savo kaltę, kad nepastebėjo netinkamos segmentacijos, pripažino, tačiau ir tada nurodė, kad prieš tai dirbęs operatorius atkreipė jo dėmesį tik į problemą dėl kapsulės pozicijos, o dėl segmentacijos nieko nesakė, todėl jis visą dėmesį skyrė tik kapsulės pozicijos tvarkymui. Tai rodo ieškovo elgesio tendenciją dėl savo klaidų kaltinti kitus, kas darbdaviui neduoda pagrindo tikėtis, kad darbuotojas keis savo elgesį, požiūrį į pareigų atlikimą ir ateityje žalos darbdaviui nepadarys. Todėl situacijai kartojantis, darbdavio sprendimas atleisti ieškovą iš pareigų nėra neproporcingas darbuotojo padarytam pažeidimui.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kiti jo reikalavimai atmetami kaip išvestiniai.

Dėl turtinės žalos darbdaviui atlyginimo

Darbo kodekso 151 str. nustato, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti kitai šaliai savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai šaliai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų įmonei buvo padaryta 22854,55 Eur turtinė žala, kurią sudaro sugadintos žaliavos kainą, PVM suma, kurios atsakovas negali atskaityti kaip nepanaudotos pajamoms gauti, ir kitos išlaidos bei negautos pajamos.

Darbo kodekso 152 str. 1 d. nustato, kad atlygintiną turtinę žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

Tiesioginiai nuostoliai suprantami kaip turto netekimas ar jo sužalojimas bei turėtos išlaidos šiam netekimui pašalinti.

Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip papildomas tiesioginės žalos rezultatas. Negautos pajamos, suprantamos kaip grynosios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jei nebūtų kitos šalies neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimo siekiantis asmuo turi įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir žalos dydį.

Ieškovas 2019-01-19 aktu dėl nekokybiškos produkcijos ir jai sunaudotų žaliavų nurašymo nurašė žaliavas, kurios buvo sunaudotos nekokybiškoms kasetėms pagaminti 13837,12 Eur sumai. Kaip matyti iš 2019-05-03 PVM sąskaitos faktūros serija NBF Nr. 012179, atsakovas yra PVM mokėtojos, taigi šias žaliavas įsigijo su PVM mokesčiu, kuris pagal PVM mokesčio įstatymo 2 str. 32 p. yra 21 proc., ir šiuo atveju sudaro 2905,8 Eur sumą. Būtent tokią sumą atsakovas nurodo ir 2019-04-19 buhalterinėje pažymoje. Atsakovas, šių žaliavų nepanaudojęs pajamoms gauti, neteko teisės į PVM atskaitą ir šios žaliavos jam kainavo 16742,92 Eur. Tai yra atsakovo tiesioginiai nuostoliai.

Kitą 6111,63 Eur nuostolių dalį ieškovas prašo priteisti kaip negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei produkcija būtų kokybiška. Šią sumą grindžia 2019-05-03 PVM sąskaitoje faktūroje serija NBF Nr. 012179 nurodyta pardavimo kaina. Tačiau pardavimo kainą sudaro ne tik žaliavų vertė ir pardavėjo pelnas, bet ir pardavėjo patirtos netiesioginės išlaidos produkcijai pagaminti (darbo užmokestis, energijos sąnaudos, įrangos amortizacija, transportavimo, kitos būtinos išlaidos). Kad prašomą priteisti 6111,63 Eur sumą sudaro ir šios netiesioginės išlaidos, priešieškinyje nurodo ir atsakovas, tačiau šių išlaidų ir grynojo pelno sumos neišskiria, todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 6111,63 Eur negautas pajamas atmetamas kaip neįrodytas.

Pagal Darbo kodekso 152 str. 2 d., nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į netekto turto vertę, žalą padariusios ir žalą patyrusios šalies kaltės laipsnį bei veiksmus, siekiant išvengti žalos; į tai, kiek darbdavio veiklos pobūdis turėjo įtakos žalai atsirasti ir darbdaviui tenkanti gamybinė rizika.

Spręsdamas dėl atlygintinos žalos sumos teismas įvertina tai, kad žala buvo padaryta netiesiogine tyčia, kad darbuotojas nesiėmę jokių veiksmų žalai sumažinti, atvirkščiai, ėmėsi veiksmų netinkamos žaliavos naudojimo faktui nuslėpti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kontrolierė nepastebėjo gamybos broko ir nesiėmė jos darbo instrukcijos 5.1 ir 5.2 p. numatytų veiksmų (reikalauti iš operatoriaus veiksmų kokybės blogėjimo tendencijos pašalinti arba reikalauti stabdyti mašiną), kas sudarė sąlygas ieškovui nenutraukti gamybos ir toliau gaminti produkciją iš netinkamos medžiagos. Atsižvelgiama į įmonėje vykdomos gamybos mastą - gamyba vyksta dviem pamainom, produkciją gamina ne tik ieškovo aptarnaujama mašina – į tai, kad brokuota produkcija gali būti pagaminta ne tik dėl netinkamos žaliavo panaudojimo, bet ir, kaip nurodė liudytojai, dėl kitų priežasčių. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovo padaryta žala įmonei nevertintina kaip labai didelė, o tam tikras brokuotos produkcijos kiekis yra atsakovo gamybinės veiklos pasekmė. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja pagrindą mažinti atsakovui atlygintiną žalą vienu trečdaliu – iki 11161,95 Eur ((16742,92 : 3) x 2). Kadangi darbdavys iš ieškovo jau išskaitė 1653,95 Eur žalos atlyginimą, priteistina suma sudaro 9508 Eur.

Atmetus ieškinį ir iš dalies patenkinus priešieškinį atsakovui iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 477 Eur žyminį mokestį ir patyrė 5384,02 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo reikalavimas patenkintas 52,65 proc. Tokia dalis bylinėjimosi išlaidų jam priteisiama iš ieškovo – 3085,82 Eur.

Šioje byloje valstybė patyrė 12,53 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu, tai šios išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 str. , teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti;

priešieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš P. K. atsakovui UAB „Nemuno banga“ 9508 Eur žalos atlyginimą ir 3085,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulytė