Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovams UAB „Lautora“ ir V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovai nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ su atsakovu 2017 m. liepos 27 d. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L27072017/0023, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė teisę atsakovui valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį (duomenys neskelbtini)(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas UAB „Lautora“ įsipareigojo vykdyti visas sutartyje numatytas pareigas nustatyta tvarka ir terminais. Papildomu laiduotoju nurodomas įmonės direktorius atsakovas V. V.. Prie Lizingo sutarties pridedama ir 2017 m. liepos 27 d. laidavimo sutartis Nr. GP27072017/0023, kuria laiduotojas V. V. neatšaukiamai ir besąlygiškai laiduoja už UAB „Lautora“ visų prievolių pagal minėtą Lizingo sutartį tinkamą vykdymą (Laidavimo sutarties 1.1 punktas). Laidavimo sutarties 2 dalyje numatyta solidari laiduotojo atsakomybė už iš Lizingo sutarties kylančias prievoles. Taip pat numatyta, kad laiduotojas kreditoriui atsako visu savo turtu.

Vadovaujantis Sutarties 14.3. punktu, 2018 m. sausio 5 d. dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta, o atsakovas UAB „Lautora“ informuotas apie sutarties nutraukimą. Transporto priemonė grąžinta teisėtam automobilio savininkui – UAB „mogo LT“. Po Lizingo sutarties nutraukimo, atsakovas UAB „Lautora“ liko skolingas 4 058,05 Eur, tačiau UAB „mogo LT“ 2018 m. sausio 19 d. pardavė Transporto priemonę už 3 200,00 Eur ir šia suma sumažino atsakovų bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną (2018 m. sausio 19 d.) sudarė 4 413,48 Eur, taigi po transporto priemonės pardavimo atsakovų įsiskolinimo suma sudarė 1 213,48 Eur (finansavimo suma). Kreditorius UAB „mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi 2017 m. vasario 28 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius Risk Management Services OU 2017 m. kovo 1 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovų įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovo laiduotojas V. V. buvo informuotas registruotu laišku (2018 m. balandžio 27 d. pranešimas). Ieškovo „PlusPlus Capital“ AS prašoma priteisti solidariai iš atsakovų skolos suma, kuri reikalavimo perleidimo dienai sudarė 1 213,48 Eur.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsakovai (pagrindinis skolininkas ir jo laiduotojas) savo pareigos grąžinti įsiskolinimą pagal Sutarties sąlygas tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 1 213,48 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.567, 6.574 straipsniai).

Sutartyje buvo numatyta 45,60 procentų metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai iki šiol nėra padengę įsiskolinimo, ieškovo reikalavimas priteisti 618,22 Eur palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., tenkintinas visiškai (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir / ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje buvo numatytas 0,05 procentų per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 23,66 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.874 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.881 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, pagal šalių pasirašytos Lizingo sutartį, atsakovas UAB „Lautora“ įsipareigojo mokėti 45,60 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 45,60 procentų dydžio metinės palūkanos nuo skolos sumos, t. y. nuo 1 213,48 Eur nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 177, 178, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 1 855,37 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gegužės 28 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 42,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis ieškovui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš solidariai iš atsakovo UAB „Lautora“, juridinio asmens kodas 304074232, ir atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai: 1 213,48 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trylikos eurų, 48 euro ct) skolą, 618,22 Eur (šešių šimtų aštuoniolikos eurų, 22 euro ct) palūkanas, 23,66 Eur (dvidešimt trijų eurų, 66 euro ct) delspinigius, 45,60 (keturiasdešimt penkių ir šešių dešimtųjų) procentų procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 1 213,48 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trylikos eurų, 48 euro ct) sumos, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 855,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 42,00 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.