Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo Z. M. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. M. M. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. 22.49 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo elektrinį mopedą (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti; be to, būdamas transporto priemonės savininku, nevykdė pareigos viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; be to, vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka; be to, vairavo elektrinį mopedą nedėvėdamas šalmo. Tokiais savo veiksmais Z. M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14, 226, 204 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, už ką Z. M. M. paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyta, kad mopedas, be kita ko, yra dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Vairuoti šios kategorijos transporto priemonę – mopedą, galima nuo 15 metų amžiaus, įgijus AM kategoriją (SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas, 4 dalies 1 punktas).

Taigi, iš įstatyme apibrėžtų transporto priemonių sąvokų matyti, kad, atribojant nurodytas transporto priemones, yra reikšmingi du techniniai parametrai – 1) vidaus degimo variklio darbinis tūris arba variklio didžiausioji naudingoji galia; 2) didžiausiasis projektinis greitis.

Byloje nustatyta, kad Z. M. M. vairavo transporto priemonę, kurios variklio maksimali galia (didžiausioji naudingoji galia) – 0,75–1 kW; didžiausiasis projektinis greitis – 45 km/h; faktiškai užfiksuotas Z. M. M. vairuotos transporto priemonės maksimalus greitis – 47 km/h. Tokie nustatyti techniniai šios transporto priemonės parametrai atitinka SEAKĮ apibrėžtą mopedo sąvoką.

Teismas, atribojant transporto priemones – motorinį dviratį ir mopedą, remiasi įvykio metu užfiksuotais duomenimis, tai yra, įvykio metu užfiksuotu maksimaliu Z. M. M. vairuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) greičiu, kuris buvo 47 km/h ir viršijo elektriniam dviračiui nustatyta 25 km/h greičio ribą. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas tiek teikdamas paaiškinimus Institucijai, tiek skunde nurodė analogiškas aplinkybes, jog pagal gamintojo nustatymus, transporto priemonei (duomenys neskelbtini) greičio ribotuvas gali būti įjungtas, tokiu atveju transporto priemonės greitis ribojamas iki 25 km/h ir ji priskiriama elektrinių dviračių kategorijai. Įvykio metu greičio ribotuvo įjungęs nebuvo, dėl ko jo vairuotos transporto priemonės maksimalus projektinis greitis buvo didesnis nei elektriniam dviračiui nustatytas maksimalus 25 km/h greitis. Pareiškėjo duoti paaiškinimai patvirtina, jog faktiškai transporto priemonės (duomenys neskelbtini) didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes – Pareiškėjo paaiškinimus, įvykio metu fiksuotą transporto priemonės greitį bei jos specifikacijas, teismas sprendžia, kad Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 25 d. 22.49 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kuri priskiriama mopedams, kuriuos vairuojant privalu turėti teisę vairuoti AM kategorijai priskirtas transporto priemones (KET 14, SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas, 4 dalies 1 punktas), dėvėti motociklininko šalmą (KET 204), transporto priemonė privalo būti nustatyta tvarka registruota, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (KET 226).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. M. M. neturi teisės vairuoti AM kategorijai priskiriamas transporto priemones, įvykio metu nedėvėjo šalmo, o transporto priemonė (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistruota nustatyta tvarka bei apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pareiškėjas iš esmės neginčija padaręs administracinius nusižengimus, todėl ginčo dėl jo kaltės nėra. Pareiškėjas pateiktu skundu prašo sumažinti paskirtą baudą, neskirti administracinio poveikio priemonės arba atidėti jos vykdymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama baudos dydį bei administracinio poveikio priemonės terminą Pareiškėjui, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi) bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir paskyrė Pareiškėjui ANK 424 straipsnio 3 dalies, ANK 415 straipsnio 1 dalies, ANK 415 straipsnio 2 dalies, ANK 432 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalias baudas bei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu Pareiškėjui buvo paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams. Teismas sprendžia, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, Pareiškėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra individualizuota tinkamai, nėra aiškiai per griežta, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Pareiškėjas Z. M. M. skunde nurodė, kad teisės vairuoti atėmimo terminas yra per daug griežta priemonė, kadangi jis administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių papildomų duomenų apie teisės vairuoti transporto priemones poreikį, taip pat nėra jokių išskirtinai Pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių.

Z. M. M. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė KET pažeidimus, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.

Nagrinėjamu atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, kuris buvo pažeistas įvykdžius tokio pobūdžio administracinius nusižengimus. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021).

Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-316/2019).

Teismas konstatuoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) už 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai, juo paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalimi, 424 straipsnio 7 dalimi, 415 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 432 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir Z. M. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.