Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-317-396/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
1S-317-396/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Nuteistasis
V. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-317-396/2018Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4;
2.15.1.2 (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Z. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-311/2015.

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu V. Z. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

2. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu V. Z. nuteistas už nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirtas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingiems žmonėmis. Iš V. Z. priteista nukentėjusiajam D. P. 2 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 876,50 Eur už atstovo advokato suteiktą teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacijos instancijos teismuose. Nukentėjusiajam D. P. taip pat buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui.

3. Kauno apygardos prokuratūroje 2018 m. liepos 13 d. gautas V. Z. pareiškimas, kuriuo nuteistasis prašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsniu, baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1412-886/2018 pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-311/2015 D. P. pripažintą teisę į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo paaiškėjo, kad nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas V. Z., padarymo metu, t. y. 2013 m. gegužės 1 d., D. P. negalėjo važinėtis dviračiu, nes nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. turėjo gydytis ligoninės stacionare. Todėl jei D. P. būtų vykdęs jam paskirtus gydytojų nurodymus, jo apskritai nebūtų buvę degalinėje ir įvykis nebūtų įvykęs.

4. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo V. Z. pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo nurodyta aplinkybė apie tai, jog nukentėjusysis D. P. įvykio metu turėjo gydytis stacionare, nepaneigia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe.

5. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2018 m. rugpjūčio 10 d. gautas V. Z. skundas, kuriuo nuteistasis prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-311/2015 pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 1 d. D. P. negalėjo važinėtis dviračiu, nes nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. turėjo gydytis ligoninės stacionare. Be to, paties nukentėjusiojo prieštaringi parodymai patvirtina, kad jis pats negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl nukrito nuo dviračio.

6. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu atmetė V. Z. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo ir atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo V. Z. pareiškimą. Nurodė, kad nukentėjusiojo D. P. veiksmai, kad jis galimai nesilaikė gydymo režimo, priežastiniu ryšiu nėra susiję su baudžiamojoje byloje nustatytais padariniais – nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu, todėl negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

7. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 17 d. gautas nuteistojo V. Z. skundas, kuriuo nuteistasis prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą bei atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-419-311/2015.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartimi nuteistojo V. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo atmetė. Nurodė, kad nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme buvo žinoma, kad nukentėjusysis D. P. yra neįgalus, taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo aptartas jo ligos pobūdis. Be to, pažymėjo, kad nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusysis įvykio metu nesilaikė jam nustatyto stacionaraus gydymo režimo, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi.

Šalies argumentai

8.1. Nuteistasis V. Z. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartį ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-311/2015 (bylos numeris apeliacinės instancijos teisme 1A-30-319/2016). Taip pat prašo išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tyrimo medžiagą, susijusią su D. P. pasišalinimu 2013 m. gegužės 1 d. iš Lietuvos sveikatos mokslų akademijos ligoninės.

8.2. Nuteistojo teigimu, 2013 m. gegužės 1 d. įvykio metu nukentėjusysis D. P. turėjo būti ligoninėje, o ne pramogauti dviračiu. Nukentėjusysis akivaizdžiai pažeidė jam paskirtą gydymosi režimą piktnaudžiaudamas ligonio teisėmis, pagal savo ligos pobūdį neatsargiai vairavo dviratį ir pats išprovokavo įvykį. Jei jis (D. P.) būtų gydęsis ligoninėje, jo apskritai nebūtų buvę degalinėje įvykio metu. Priimdamas skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai sumenkino šią aplinkybę, kad, nuteistojo manymu, vertintina kaip jo teisių pažeidimą, nes taip teismas įteisino neteisėtą nukentėjusiojo pasipelnymą civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo V. Z. skundas atmetamas.

10. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, BPK pažeidimų nepadarė.

11. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti bylą nagrinėjant teisme. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šios aplinkybės yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir BPK 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, nustatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

12. Nuteistasis V. Z. nagrinėjamu atveju siekia, kad baudžiamoji byla, kurioje Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, būtų atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl kitų aplinkybių, kurios teismui nebuvo žinomos priimant minėtą nuosprendį.

13. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo V. Z. prašyme dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios pagal BPK 444 straipsnio nuostatas.

14. Pagrindinis argumentas, kuriuo vadovaudamasis nuteistasis V. Z. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-419-311/2015, tai, kad nukentėjusysis įvykio metu turėjo gydytis ligoninės stacionare, o ne neatsargiai vairuoti dviratį degalinėje. Nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės paneigia jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

15. Susipažinus su byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, matyti, kad nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme, buvo įvertintas nukentėjusiojo D. P. neįgalumas ir jo ligos pobūdis (t. 1, b. l. 123; t. 2, b. l. 138). Nors skunde ir nurodoma, kad įvykio metu nukentėjusysis apskritai negalėjo būti įvykio vietoje, nes turėjo gydytis ligoninės stacionare, tačiau būtina pastebėti, kad vien tai, jog D. P. įvykio metu turėjo gydytis ligoninės stacionare, nepaneigia V. Z. atliktų veiksmų nuteistojo atžvilgiu, t. y. kad D. P. griuvo nuo dviračio dėl V. Z. tyčia prieš ratą pakištos kojos, ir dėl šių veiksmų nustatyto sveikatos sutrikdymo masto nukentėjusiajam. Be to, atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas konstatavo, jog V. Z. samprotavimai, kad nukentėjusysis D. P. nukrito nuo dviračio dėl savo neatsargaus vairavimo visiškai prieštarauja byloje esantiems įrodymams – nukentėjusiojo D. P., liudytojų A. M. ir E. J. parodymams, vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės vertinamos tik kaip jo nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek V. Z. teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus. Tai, kad teismas bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.

17. Dėl to daroma išvada, kad atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, šiuo atveju nėra įstatyme numatyto pagrindo. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, išvardintų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose, nėra. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistojo V. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Nuteistojo V. Z. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį nėra pagrindo.

18. Nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymus išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tyrimo medžiagą, susijusią su D. P. pasišalinimu 2013 m. gegužės 1 d. iš Lietuvos sveikatos mokslų akademijos ligoninės, o taip pat prie bylos prijungti nuteistojo V. Z. 2018 m. lapkričio 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą dokumentą, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštą dėl D. P. elgesio taisyklių pažeidimo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, nes šiuose dokumentuose nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės įrodymų vertinimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys