- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 1-419-311/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00605-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Advokatai
- Gintas Matulevičius, Arnoldas Blaževičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
V. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. gegužės 1 d. apie 16.30 val. viešoje vietoje- degalinės UAB „Lietuva Statoil“ teritorijoje, esančioje Kaune, Jonavos g. 56, garsiai plūsdamas necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais nukentėjusįjį D. P., rankomis laikydamas dviračio vairą bei bagažinę, tokiu būdu neleisdamas D. P. nuvažiuoti, o pastarajam pradėjus važiuoti, tyčia ties priekiniu dviračio ratu pakišo savo dešinę koją, ko pasekoje D. P. nukrito ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.
Kaltinamais V. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-05-01 jis atvažiavo į degalinę pripūsti žmonos mašinos padangas. Įvažiavo į degalinę ne didesniu nei 10 km/h greičiu. Prie pūtimo vietos stovėjo moteris-M., kuri buvo nusisukusi nuo mašinos ir persisvėrusi per dviratį. Nuo jos V. Z. sustojo apie 0.5-1 metro atstumu. Tai buvo pakankamai saugu, nes greičio nebuvo. Kai jis stabdė savo automobilį, sucypė kaladėlės, dėl to, M., turbūt, išsigando ir jam pasakė: „Žiūrėk, asilo galva, kur važiuoji“. Jis jai atsakė: “ Pati žiūrėk, višta“. Tada prie jų dviračiu privažiavo vyras (D. P.) ir pradėjo plūstis, kvietė V. Z. išlipti, grasino, kad išpešios barzdą. Konfliktas buvo tik iš D. P. pusės. Pastarasis pradėjo traukyti V. Z. automobilio dureles. Tada V. Z. žmona atidarė automobilio dureles, o D. P. pradėjo siekti V. Z., nes automatiškai atsidarė visos durelės. Žmona į tai jautriai sureagavo, pribėgo prie V. Z. ir atsistojo tarp jų. V. Z. išlipo, rankoje laikydamas vairo užraktą. Jam prieš 14 metų buvo daryta plastinė operacija, todėl užraktą laikė tam, kad apsisaugotų. Nukentėjęs siūlė eiti ten, kur nėra kamerų, todėl V. Z. suprato, kad vieta, kurioje tuo metu jie buvo, filmuojama. Jis jautėsi saugus, todėl padėjo užraktą į mašiną. Kai nusisukęs dėjo užraktą, gavo smūgį į pakaušį, dėl ko pritūpė, laikydamas susiėmęs už galvos. Tuo metu šalia jo, be D. P., nieko nebuvo. Kai atsitiesė, pamatė, kad D. P. su M. stovėjo toliau ir nukentėjęs fotografavo žmonos mašiną, sakė, kad dar susitiks. Dabar V. Z. neatsimena, ką tiksliai sakė D. P., bet jis grasino, po to norėjo išvažiuoti. V. Z. tikslas buvo neišleisti D. P. iš degalinės, kad policijai po to nereikėtų jo ieškoti, todėl stengėsi daryti viską, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos, t.y. pasivijo D. P. ir laikė jo dviratį už bagažinės. Suprato, kad negali priverstinai jo laikyti, todėl po kiek laiko paleido. Bandė taip pat koja pavyti- tai nebuvo spyris. Po to atsistojo prieš dviratį. Visą ta laiką stengėsi, kad D. P. būtų prieš jį. D. P. apvažiavus aplink kolonėlę ratą, V. Z., stengdamasis nuspėti jo trajektoriją ir bandydamas neleisti jam pasišalinti, užbėgo už kolonėlės. D. P. važiavo į jį, matė, kad šis keitė kryptį. Po to viena koja atsirėmė, o kita jau būtų praradęs lygsvarą, todėl turėjo atsistoti. Tuo metu D. P. į jį neatsitrenkė, jis mano, kad šis imitavo kritimą. Jei jis būtų atsitrenkęs, V. Z. būtų nukritęs. Jis buvo labai nustebęs, kodėl D. P. nukrito, nes jis krito labai techniškai, t.y. per kairę pusę, kaire ranka liesdamasis. Jo peržiūrėtame vaizdo įraše matyti, kad dešinė ranka prie grindinio yra tik tada, kai jis stojosi. Teigia, kad D. P. delnikaulį susilaužė smūgio davimo V. Z. metu. Po nukritimo jis dar grasino V. Z.. Jis neprisimena, kad būtų sakęs D. P.: „Išdaužyčiau tau dantis su visais briketais“.
Nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2013-05-01 jis su drauge A. nusprendė pasivažinėti dviračiais. Jam su vaikščiojimu yra problemos, o minant dviratį, gerinama jo sveikata. Važiuojant iš Aleksoto, jie užsuko į degalinę prisipūsti į padangas oro. Prisipūtęs oro, jis šiek tiek pavažiavo į šoną. Draugė dar nebuvo užlipusi ant dviračio. Po to jis pamatė, kaip į aikštelę staigiai įvažiavo automobilis, praktiškai tiesiai ant draugės. Ji tada pasakė: „Atsargiai važiuokit“. Buvo praviras mašinos langas ir jis girdėjo, kaip vairuotojas (V. Z.) jai pasakė: “ Tai ką tu čia stovi, višta“. Ji atsakė, kad galima ramiau važinėti. Tuomet šis pasakė: „Eik nachui“. D. P. priėjo prie jų ir pasakė V. Z.: „gerbiamasis, šnekate su moterim, gal galite parinkti žodžius“. Su V. Z. jis bendravo 1-2 metrų atstumu ( kai jis sėdėjo mašinoje). Langas buvo praviras. V. Z. garsiai šnekėjo. Jis buvo pasipiktinęs, keikėsi. Pasakė :“ką tu nori?“ D. P. pakartojo, o vairuotoja jam vėl pasakė: „Ką tu nori, nachui“. Po to vairuotojas išlipo iš mašinos, rankoje turėjo vairo užraktą. D. P. paklausė, kam jam tas vairo užraktas. Į ką vairuotijas atsakė: „Kad tau išpyzdinčiau visus dantis su briketais“. Jis padarė žingsnį link D. P., pastarasis jautė grėsmę, nes matė, kad V. Z. rankose yra metalinis daiktas ir buvo grasinimas išdaužyti D. P. dantis. Po to vairuotojo žmona pradėjo jį raminti. D. P. draugė pasakė, kad matosi, jog neadekvatus, tai važiuojam. D. P. apsisuko. Dar nufotografavo automobilį ir pasakė, kad kitą kartą praneš policijai apie tokį vairuotoją. Atsisėdo ant dviračio, tačiau pajuto, kad jo dviračio bagažinę kažkas laikė. Atsisukęs pamatė, kad V. Z. laikydamas už bagažinės ir ją judindamas, bandė D. P. nustumti nuo dviračio. D. P. tuo metu buvo apžergęs dviratį. Kadangi abiem kojom stovėjo ant žemės, todėl nenukrito. Po to V. Z. paleido D. P. dviratį. D. P. kiek pavažiavo, tačiau kaltinamasis iš priekio apsižergė D. P. dviračio ratą ir pasakė, kad jam bus. Tuo momentu iš kolonėlės išėjo operatorius ir pasakė, kad iškvietė ar kvies apsaugą, policiją. Tada kaltinamasis nuėjo link savo mašinos, o D. P. tęsė judėjimą- važiavo link įvažiavimo į kolonėlę. Tuo metu V. Z. iššoko iš už tos vietos, kur yra siurblys ir spyrė. Kadangi D. P. to visai nesitikėjo, tai griuvo priekiu, padarydamas kūlverstį. Krito ant kairės pusė, jo rankos automatiškai rėmėsi į grindinį. Krisdama rėmėsi abiem rankom, nes krito per priekį. Po to atsistojo ir pasakė: „kam tu taip padarei? Kam to reikėjo?“ Po kiek laiko atvyko apsauga, policija. D. P. pasakė jiems, kas įvyko, sakė, kad viską matė operatorius. Policija išklausė jo. Jo ranka ištino, jis nuėmęs pirštinę parodė ištinusią ranką. Policininkas pasiūlė važiuoti į komisariatą.
Dėl V. Z. sužalojimo D. P. nurodė, kad gal išlipdamas iš mašinos šis susižalojo, nes jis lipo su tam tikra inercija.
Šalies argumentai
D. P. nurodė, kad negali užlenkti kairės rankos riešo. Po įvykio iš karto dviračiu nuvažiavo į Raudonąjį kryžių.
Policijai sakė, kad ištinusi jo ranka ir kad ji gali būti lūžusi. Neprisimena, ar prašė pareigūnų, kad iškviestų greitąją. Gal kilometrą važiavo iki Raudonojo kryžiaus ligoninės.
Savo civilinį ieškinį dėl neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo priteisti. Dėl padarytio sužalojimo jis negalėjo spausdinti baigiamojo darbo, jam sunku valdyti dešinės rankos pirštus. Tuo metu dešinės rankos pirštų valdyti negalėjo. Dėl patirto streso negalėjo susikaupti, nes reikia kruopščiai pasiruošti bakalauro darbui. Iš darbo išėjo savu noru, bet šito įvykio pasekoje. Dėl neįgalumo vartoja vaistus: „Aplapurinolį“, „Diklaką „ ir kt. Papildomai po traumos pirko vitaminus, kalcį, kad sustiprinti kaulus. Vietoj „Diklako“ buvo siūloma gerti „Ketanovą“. Tai- nereceptinis vaistas. Jį gėrė. „Eglės „ sanatorijoje gydėsi su siuntimu dėl bendro stovio. Anksčiau dažniau gydydavosi sanatorijose. Buvo kraujo nusėdimas dėl bendros būklės ( ne dėl traumos). Dėl patirto streso, išgyvenimų lankėsi pas psichologą. Jį kolonėlėje žemino gąsdinimais. Tai žemino jį prieš draugę, viešoj vietoj.
Liudytoja A. M. parodė, kad 2013-05-01 apie 15.20 val. kartu su D. P. atvažiavo į degalinę „Statoil“ prisipūsti į dviračių ratus oro. Prisipūtus oro, pirmas iš šios aikštelės išvažiavo Darius, o jai beišvažinėjant, į šią vietą atvažiavo automobilis, kuris dideliu greičiu įvažiavo į aikštelę šalia oro pūtimosi aparato ir sustojo prie oro pūtimo aparato. Automobilis įvažiavo greitai, net padangos cypė, ji vos spėjo pasitraukti į šoną. Ji vairuotojui, kaip vėliau sužinojo-V. Z. pasakė: „žiūrėk, kaip važiuoji“. Šis ją pavadino „višta“. Tada ji jam pasakė: „kokiu greičiu žiūrėk įvažinėji į degalinę“, o jis jai atsakė „čiuožk nachui“ arba panašaus turinio žodžius. Tuo metu prie jų privažiavo Darius ir pasakė V. Z., kad galima būtų šnekėti padoriau. Kiek matė, automobilyje buvo V. Z., kuris ir vairavo šį automobilį, moteris ir vaikas. D. P. nebandė patekti į V. Z. automobilį, nebuvo prisilietęs prie durelių. Po Dariaus pasakymo, kad galima būtų šnekėti padoriau, V. Z. išlipo iš automobilio, rankose laikydamas „motiruotę“ ir pradėjo grasinti. Kokius žodžius sakė, ji neatsimena. Kažkuriuo momentu pamatė, kad V. Z. rankose nėra vairo užrakto ir jis vis konfliktuodamas, pučiasi savo automobilio rato padangai orą. Ji Dariui kelis kartu vis sakė, kad važiuotų, kad nėra laiko su tokiais neadekvačiais žmonėmis aiškintis. Ji visą laiką buvo šalia Dariaus ir matė, kad jis nesudavė V. Z. nei vieno smūgio, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Ji taip pat nesudavė nei vieno smūgio nei vienam žmogui. Kuriuo laiku ir kas galėjo padaryti sužalojimą V. Z., nežino, nematė. Po to iš automobilio išlipo moteris, apėjo aplink automobilį ir pradėjo raminti įsiaudrinusį V. Z., sakydama: „jūs važiuokite į savo pusę, mes važiuosime į savo, skirstomės“. Tada ji Dariui pasakė: „važiuojam iš čia, matai, kad kažkoks neadekvatus žmogus“, nes V. Z. rankoje laikė vairo užraktą, drebėjo, buvo nusiteikęs agresyviai. Tada ji ir Darius sėdo ant dviračių, Darius, dar kiek ji atsimena, mobilaus ryšio telefonu nufotografavo V. Z. automobilį ir jį patį, stovintį šalia automobilio ir norėjo jau išvažiuoti iš degalinės. Tačiau V. Z. pradėjo laikyti už dviračio bagažinės, tokiu būdu neleisdamas Dariui nuvažiuoti, sakydamas jai: „tu niekur nevažiuosi“, taip pat su juo automobiliu kartu atvykusiai moteriai garsiai pasakė: „ar skambini Vytui“, o jų atžvilgiu: „kur jūs bėgate“. Po to jis paleido Dariaus dviračio bagažinę ir Darius pradėjo važiuoti dviračiu toliau, tačiau V. Z. apibėgo aplink dviratį iš priekio ir, laikydamas Dariaus dviračio priekinį ratą, prispaudė koja ir rankomis dviračio vairą, tokiu būdu neleido Dariui nuvažiuoti ir pasakė „tuoj čia tau bus“. Darius V. Z. pasiteiravo, ko jis čia nori ir „kam lygioj vietoj daro problemas“. Tada iš degalinės „Statoil“ į lauką išėjo operatorius ir paklausė : „ kas čia vyksta? arba skirstotės gražiuoju arba kviečiu apsaugą“. Darius operatoriui pasakė, kad lai kviečia apsaugą ir policiją, o operatorius atsakė, kad iškvietė ir apsisukęs nuėjo atgal į degalinės patalpas. Tada V. Z. paleido Dariaus dviračio ratą ir nusisukęs nuėjo link savo automobilio. Kai tik V. Z. paleido Dariaus dviratį, ji iš karto išvažinėjo iš degalinės ir pavažiavo apie 15 metrų link išvažiavimo iš degalinės „Statoil“. Atsisukusi pasižiūrėti, kur yra Darius, pamatė, kad jis nukritęs nuo dviračio, buvo nukritęs ant nugaros, o V. Z. stovėjo šalia. Darius nukritęs gulėjo gal minutę (iki minutės). Ji privažiavo ir paklausė, kas čia nutiko. Darius pasakė, kad jį nuspyrė nuo dviračio. Tuoj po to atvyko policijos pareigūnai bei apsaugos tarnyba. Policijos pareigūnai tiek jos su Dariumi, tiek V. Z. paprašė vykti į Centro policijos komisariatą. Ji matė, kad Dariui sužeista dešinės rankos alkūnė, tino dešinė ranka ties riešu ir plaštaka. Dėl šio įvykio buvo apgadintas Dariaus dviratis „Giant“, dviračių kilometrų matuoklis - spidometras, kuris sudužo, apgadinti jos nuo saulės akiniai „Polaroid“, nulūžusi dešinės pusės kojelė bei apgadintas mobilaus ryšio telefonas „Sony Xperya“, apgadinti Dariaus rūbai, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu. Ar įvykio metu degalinėje „Statoil“ buvo pašalinių asmenų, nurodyti negali.
Liudytoja E. K. parodė, kad 2013-05-01 apie 15.25 val. kartu su savo sutuoktiniu V. Z. ir mažamete dukra E. Z., automobiliu „Peugeot 307“ įvažiavo į degalinę „Statoil“, esančią Jonavos g. 56. Automobilį vairavo sutuoktinis V., ji sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Į degalinę įvažiavo apie 30-35 km/h greičiu. Atvažiavo prisipūsti į automobilio padangas oro. Įsukus link oro pūtimo aparato, esančio minėtoje degalinėje, prie oro pūtimo aparato pamatė moterį su dviračiu. Ar ji laikėsi dviratį ar jau buvo nuvažinėjanti iš šios vietos, pasakyti negali, nes tiksliai neatsimena. V. į šią vietą atvažiavo normaliai, nesukeldamas pastarajai jokio pavojaus. Kai tik V. Z. pasistatė automobilį prie oro pūtimo aparato, ši moteris, kuri buvo su dviračiu, pasakė „žiūrėk, asilo galva kur važiuoji“. V. šiai moteriai atsakė: „tu pati, durne, žiūrėk, kur važiuoji“. Tada pamatė, kad prie jų priėjo vyriškis, kuris, kaip vėliau suprato, yra šios moters vyras. Ar vyriškis priėjo pėsčiomis, ar privažiavo dviračiu, tiksliai pasakyti negali. Kai vyriškis priėjo prie jų automobilio iš vairuotojo pusės, jis buvo labai agresyviai nusiteikęs ir tik priėjęs pradėjo garsiai šaukti, tačiau necenzūrinių žodžių, kiek atsimena, šis vyriškis jų atžvilgiu nenaudojo. Po to jis pradėjo rankomis bandyti atidaryti vairuotojo pusės dureles. E. K. pamačiusi, kad viskas gali baigtis bloguoju ir norėdama išvengti nereikalingo konflikto bei problemų, išlipo savo automobilio ir apėjusi aplink automobilį, atėjo ir atsistojo tarp šio vyro ir automobilio vairuotojo pusės durelių, tokiu būdu neleisdama išlipti iš automobilio savo sutuoktiniui V. ir bandydama nepažįstamą vyriškį atitraukti nuo jų automobilio. Vyriškis ją atitraukė nuo automobilio ir tada iš automobilio išlipo V. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ar V. rankose ką nors turėjo, neatsimena. Kad V. rankose turėjo vairo užraktą, negali patvirtinti, nes neatsimena, tačiau tokį daiktą, kaip vairo užraktą automobilyje turi ir naudoja. Kiek atsimena, V. šį vairo užraktą laiko kažkur po vairuotojo sėdyne. Jai atsistojus tarp V. ir vyriškio ir bandant juos nuraminti, maždaug 10-15 metrų atstumu nuo jų dviračiu pavažiavusi moteris garsiai šūkavo, replikavo. Tuomet E. K. pasakė, kad paskambins policijai ir nuėjo iki automobilio ieškoti mobilaus ryšio telefono. Susiradusi telefoną pamatė, kad V. buvo pasilenkęs ir, kiek atsimena, laikėsi ranka susiėmęs už galvos. Iš viso to suprato, kad nepažįstamas vyriškis sudavė smūgį V.. Tačiau to ji nematė, nes tuo metu automobilyje ieškojo telefono. Po to pamačiusi, kad nepažįstamas vyriškis dviračiu šalinasi iš degalinės, ji telefonu paskambino Nr. 112 ir apie įvykį pranešė policijai pasakydama, kad degalinėje „Statoil“, Jonavos g. 56, įvyko konfliktas, nepažįstamas vyriškis sudavė smūgį sutuoktiniui ir bando dviračiu pasišalinti iš įvykio vietos bei paprašė paskubėti atvykti. Tada matė, kad V. bandė šį vyriškį sulaikyti, neleisdamas jam dviračiu išvažiuoti. Kiek atsimena, V. stovėjo priešais dviratį priekyje ir tokiu būdu neleido vyriškiui pasišalinti. Vyriškis pradėjo važinėti aplink kuro pylimo kolonėles, o jos sutuoktinis bėgiojo aplink jas ir vis bandė atsistoti priešais dviratį, kad tokiu būdu sutrukdyti ir vyriškiui neleisti pasišalinti iš degalinės. Ji visa tai matė, stovėdama netoliese jų automobilio. Matė, kad iš degalinės „Statoil“ išėjo operatorius, kuriam ji paaiškino kad įvyko konfliktas ir ji iškvietė policiją. Tada pamatė, kad vyriškis, bevažiuodamas tarp kuro kolonėlių nukrito, kaip suprato dėl to, kad buvo susuktas per daug dviračio vairas. Vyriškis krito nuo dviračio į kairę pusę. V. šio vyriškio nei stūmė, nei kliudė, nei dar kažkokiu būdu trukdė ar bandė numesti. Tada iš karto atvyko policijos pareigūnai, kurie paprašė jų vykti į Centro policijos komisariatą kur bus supildyti procesiniai dokumentai.
Liudytoja R. B. parodė, kad tą dieną (t.y. 2013-05-01) ji dirbo degalinėje, dėliojo prekes sandėlyje. Po to atėjo į salę ir pamatė, kad lauke kažkas vyksta, t.y. kad vyrai po degalinės teritoriją, lakstė su dviračiais. Kas ką kalbėjo, ji negirdėjau, nesidomėjo. Tas lakstymas jai dirbti netrukdė. Per langą matė susibūrimą. Kolegos paklausė, ar iškvietė apsaugą, šis atsakė, kad iškvietė. Po to atvyko apsauga. Policijos nekvietė, tačiau atvyko ir policija. Kai atvyksta apsauga, kolega, atrodo, pasirašė dokumentus, kuriuos jie turi užpildyti, atvykus apsaugai.
Liudytojas G. K. parodė, kad nelabai prisimenaįvykį, todėl, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2013-05-01 dirbo Kauno apskrities VPK PR 1-ojo būrio patruliais, radijo šaukiniu ”405“. 2013-05-01 apie 16.32 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą, kad Jonavos g. 56, Kaune, esančioje degalinėje „Statoil“ įvykusio konflikto metu dviratininkas sudavė į veidą pareiškėjos vyrui. Atvykę nurodytu adresu, kur prie įėjimo į degalinę „Statoil“ jų laukė du vyriškiai ir dvi moterys. Jie stovėjo ramiai, o jiems atvykus skundėsi abu vyrai vienas kito veiksmais. Abu vyrai sakė, kad vienas kitam sudavė smūgius. Iš tuo metu jų pasakytų aplinkybių nebuvo galima suprasti, kuris kuriam sudavė smūgį ar smūgius ir nebuvo aišku, nuo ko viskas prasidėjo, todėl abiem vyrams buvo pasiūlyta kartu vykti į policijos komisariatą, kad išsiaiškintų įvykio aplinkybes. Jiems atvykus į įvykio vietą, jokių viešosios tvarkos pažeidimo požymių nematė, išorinių smurto žymių nematyti, visi buvo ramūs ir jų laukė norėdami kiekvienas išsakyti savo pretenzijas. Degalinės darbuotojai jokių nusiskundimų neturėjo.
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas G. K. juos pavirtino. Taip pat nurodė, kad jei mato kokius žmogaus sužalojimus, tai kviečia medikus į įvykio vietą. Ar nukentėjusysis rodė sutinusią ranką, jis neprisimena, jis nerašė medikų pagalbos.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad kažkas buvo (įvykis) degalinėje. Jis su bendradarbiu nuvyko pagal iškvietimą. Rado keturis asmenis. Iš vienos pusės buvo vyras su žmona ir iš kitos taip pat. Jis neprisimena, kas ten buvo. Kiek prisimena, sužalojimų nebuvo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsinus liudytojo A. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b.l. 159), kurie yra analogiški liudytojo G. K. parodymams, liudytojas A. Ž. juos patvirtino.
Liudytojas E. J. parodė, kad 2013-05-01 apie 08 val. pradėjo darbą degalinėje „Statoil“, Jonavos g. 56, kur dirba operatoriumi – pardavėju. Apie 15.30 val. būdamas degalinės „Statoil“ parduotuvėje, iš lauko teritorijos pamatė pr langą, kad lauko teritorijoje tarp kuro pylimo kolonėlių vyksta konfliktas, tarp dviejų vyriškių, vienas iš jų buvo su dviračiu. Suprato, kad vyksta kivirčas, jie kažko nepasidalija. Tos vietos kameros nefilmuoja. Jokių garsų negirdėjo. Matė, kad vienas žmogus važiavo dviračiu, o kitas jam neleido matyti. Tai matė per langą. Vienas vyras gal laikė už vairo ir neleido važiuoti kitam. Matė, kad nedraugiškai kalbėjo. Negali pasakyti, ar girdėjo koliojimusis. Smūgių nematė. Po to žmogus nuo dviračio nukrito. Negali pasakyti, ar jam pakišo koją. Nuo dviračio žmogus nukrito nuo pašalinio poveikio. Nukrito todėl, kad kitas žmogus trukdė važiuoti. Jam atrodo, kad buvo pakišta koja po ratu ar koja trenkta į ratą ir dviratininkas nukrito. Negali pasakyti, kaip jis krito. Tuo metu jis jau buvo iškvietęs apsaugą. Po to priėjo prie durų ir pasakė, kad šie baigtų, nes jis kviesi policiją. Ten buvusi moteris pasakė, kad jau iškviesta policija.
Vėliau apklausiamas tyrėjos jis nurodė, kad daug ko neprisimena, todėl tyrėja pasiūlė peržiūrėti vaizdo medžiagą. Įvykio metu nebuvo žmonių degalinėje, pats įvykis nesutrukdė aptarnavimo, klientai nereiškė nepasitenkinimo. Normalus darbas nebuvo nutrauktas.
Liudytoja A. N. parodė, kad kaltinamojo neprisimenu. Iš tyrėjos trumpai sužinojo apie bylos esmę. Neprisimenu, kad ji būtų apklausinėjusi liudytoją E. J.. Nelabai prisimena bylos esmės, nors patį įvykį prisimena. Jei prieš liudytojo apklausą buvo jam parodytas vaizdo įrašas, tai turėjo būti užfiksuota byloje. Pirma ji apklausė asmenį, o po to parodė vaizdo įrašą. Nedaro taip, kad pirma parodytų vaizdo įrašą, o tik po to apklaustų liudytoją. Tai turėtų būti užfiksuota byloje. Tuo metu ji dirbo Aleksoto policijos nuovadoje tyrėja. Ji niekada nerodo liudytojui vaizdo įrašo.
Liudytoja D. K. parodė, kad ji atliko šioje byloje ikiteisminį tyrimą ne nuo pradžių. Atsimena, kad apklausinėjo degalinės darbuotoją. Jo parodymai neatitiko realios situacijos. Buvo neaišku, ar važiavo nukentėjusysis dviračiu, kokiu būdu jis buvo pargriautas.Todėl ji parodė iudytojui vaizdo įrašą- tai buvo tas gabaliukas, kur buvo liudytojo neatitikimai. Buvo panaikinti prieštaravimai per eilę teismo nutarčių. Tas momentas, kuris yra esminis neatitikimas, realiai situacijai, buvo parodytas. Apklausos, metu, apklausiant liudytoją, buvo parodytas įrašas. Su nukentėjusiuoju taip pat buvo daroma. Buvo neatitikimai- kaip jis nukrito. Apklausoje ji pažymėjo, kad buvo rodomas vaizdo įrašas, nes buvo prieštaravimai, kaip nugriuvo, kaip buvo pargriautas. Liudytoją Juzikį ji apklausinėjo papildomai, nes jis buvo nurodęs, kad nebuvo spyrio į ratą Kadangi kelis kartus buvo priimtas sprendimas nutraukti bylą, buvo naikinti šie sprendimai, todėl reikėjo išsiaiškinti, ar buvo spirta.
Ekspertė S. M. parodė, kad D. P. konstatuota dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nebuvo. Gydoma ilgokai šis lūžimas, t.y. apie 5-6 savaites. Šis sužalojimas galėjo atsirasti tiek suduodant kietu- buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą – buką daiktą. Jai tiriamasis paaiškino, kad vyras spyrė į kairę ranką ir tiriamasis griuvo ant dešinės pusės ir susižalojo dešinę ranką.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą, galima teigti, kad sužalojimas galėjo atsirasti, nugriuvus ir atsitrenkus,. Galėjo būti padarytas sužalojimas į dviračio dalis, tiesioginio trauminio poveikio metu dešine ranka trenkiantis į asfaltą. Kietas bukas daiktas galėjo būti ir asfaltas. Tačiau neatmestina galimybė, kad nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimą ir stojantis , t.y. kai kėlėsi.
Iš 2013-05-02 specialisto išvados Nr. G1119/13(02) matyti, kad V. Z. konstatuota poodinė kraujosruva pakaušyje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 18-19).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta degalinė „Statoil“, adresu Jonavos g. 56, Kaune (1t., b.l. 103-106)
Iš 2013-05-03 specialisto išvados Nr. G1138/13(02) matyti, kad D. P. konstatuota dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (1t., b.l. 119)
Iš 2014-04-09 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo D. P. ir įtariamojo V. Z., pastarieji liko prie duotų savo parodymų. (1t., b.l. 131-134)
Iš 2014-04-09 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp liudytojos A. M. ir įtariamojo V. Z., pastarieji liko prie duotų savo parodymų. (1t., b.l. 149-151)
Iš 2013-06-06 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Statoil“ vadovas G. V. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu. (1t., b.l. 160)
Iš 2013-06-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Protokole aprašytas vaizdo įrašas, jame nurodyta, kad : „įrašo laikas 16:29:33.88 per degalinės „Statoil“ lauko teritorijos vaizdo fiksavimo kameros vaizdo įrašą matyti, kad nuo oro pūtimosi aparatų pusės dviračiu link aikštelės esančios tarp antros ir trečios kuro pylimo kolonėlių važiuoja moteris, paskui moterį važiuoja vyras su dviračiu, o paskui jį eina iš paskos vyriškis. Moteris ties antros kuro pylimo kolonėlės aikštele sustoja, nulipa nuo dviračio ir jį pasistato. Matyti, kad vyriškis laikydamas rankomis už dviračio bagažinės, kuriuo bando važiuoti vyriškis laiko tokiu būdu dviratį ir neleidžia važiuoti. Tada moteris ateina vyriškiams iš dešinės pusės, netoli trečios kuro pylimo kolonėlės ir atsistojusi greta, stebi vaizdą iš šalies. Tada vyriškis paleidžia dviračio bagažinę ir su dviračiu atvykęs vyriškis šalinasi iš degalinės „Statoil“ kryptimi link atvažiavimo į degalinę. Tada matyti moteris sėdanti ant dviračio ir pradedanti važiuoti ta pačia kryptimi. Vaizdo įrašo laike 16:30:11.71 ties šešta kuro pylimosi kolonėle, ties išvažiavimo iš degalinės „Statoil“ krypties, matyti, kad vyriškis apeina dviračiu važiuojančiam vyriškiui iš priekio pusės, atsistoja tiesiai priešais dviračiu važiuojantį vyriški. Vaizdo fiksavimo kamera vietą, kurioje stovi vyriškis priešais dviračiu bandantį išvažiuoti vyrą fiksuoja ne pilnai visą vaizdą, t.y. vaizdas matomas nuo žemės iki kojos kelių maždaug aukščio. Matyti, kad dviračiu važiavęs vyriškis, kairę koją yra padėjęs ant žemės ir stovi apsižergęs dviratį, tačiau nevažiuoja. Per vaizdo fiksavimo kamerą, kuri filmuoja degalinės „Statoil“ parduotuvės vidaus patalpas matyti, kad degalinėje dirbęs įvykio metu operatorius išeina į lauką, nuo įėjimo - išėjimo iš degalinės maždaug 3 metrus paeina ir sustoja. Paskui operatorių matyti, kad į lauko teritoriją išeina degalinėje dirbusi moteris – operatorė, kuri kairėje rankoje nešasi kibirą, o dešinėje rankoje šluotą. Ši operatorė visą vaizdo įrašo laiką, tvarkė degalinės „Statoil“ lauko teritoriją. Vaizdo įrašo laikas 16:30:28.93 matyti, kad prie su dviračiu atvykusio vyriškio ir jam neleidžiančio pravažiuoti vyriškio, dviračiu privažiuoja moteris, kuri atvyko į degalinę „Statoil“ kartu su vyru, kuris yra su dviračiu. Tuo tarpu į degalinės prekybos salę įeina operatorė ir atsistoja ties kasa Nr. 1. Už 5 sekundžių paskui operatorę į degalinės prekybos salę ateina ir operatorius. Tuo tarpu į degalinę atvyksta du automobiliai, vienas automobilis sustoja ties penkta kuro pylimo kolonėle, iš automobilio išlipusi moteris pasisuka į vietą kurioje stovi du dviračiais atvykę asmenys ir vyriškis, pasižiūrėjusi 2 sekundes, nueina į degalinės parduotuvės salę, o kitas automobilis sustoja ties degalinės „Statoil“ parduotuvės pastatu, išlipa iš automobilio vyriškis ir nesidairydamas įeina į parduotuvės patalpas bei nueina link kavos pylimo aparato bei darosi kavą. Vaizdo įrašo laikas 16:61:60.05 matyti, kad dviračiu važiuoja vyriškis aplink 6 kuro kolonėle ir įsuka į aikštelę tarp 5 ir 4 kuro kolonėlių, o tuo tarpu nuo šeštos kuro kolonėlės pusės link 4 ir 5 kuro kolonėlių iš priešingos pusės pribėga vyriškis ir prie 5 kuro pylimo kolonėlės atvažiuojančiam vyriškiui ties priekiniu dviračio ratu pakiša savo dešinės kojos batą ir tokiu būdu pargriauna dviračiu važiavusį vyriškį ant žemės. Vyriškis nuo dviračio krenta į kairę pusę ant betoninio grindinio, krisdamas ant nugaros pusės rankomis remdamasis į betoninį grindinį ir vieną kartą persivertęs per save staigiai atsistoja. Tada vyriškį nuo dviračio pargriovęs vyras kairę ranką laikydamas ištiestą rodo kažką į kairę pusę, o nuo dviračio nuverstas ir nuo grindinio atsistojęs vyriškis eina sparčiu žingsniu link vyro, kuris kojos batą užstatydamas ties jo dviračio priekiniu ratu, tokiu būdu jį pargriovė, o šis atsitraukinėja. Matyti, kad visą įvykį būdamas parduotuvės salėje ties kasa Nr. 1 stebi operatorius pro langą. Tuo tarpu prie dviračio, kuris liko paliktas pagriautas ant žemės privažiuoja dviračiu moteris ir pasistačiusi savo dviratį gretimais nulipa nuo jo ir pakelia nuo grindinio dviratį bei jį pastato. Vaizdo įrašo laikas 16:32:09.99 matyti, kad prie dviračio ateina nuo jo pargriautas vyriškis, pasilenkia ir kažką kaire ranka pasikelia nuo betoninio grindinio ir laikydamas rankose apžiūrinėja, tuo tarpu prie jo prieina jį pargriovęs vyriškis ir atsistoja priešais. Tada dviračiu atvykęs vyriškis sėda ant dviračio, kitas vyriškis pėsčiomis pasišalina, nueidamas link oro pūtimo aparatų, o dviračiu atvykęs vyriškis, dviračiu apvažiuoja ratu aplink 4 ir 3 kuro kolonėlės, tada pastato dviratį ir nueina link lauke esančio oro pūtimosi aparato įrengtos aikštelės. Rankose jis laiko akinius nuo saulės, kuriuos apžiūrinėja. Paskui jį ateina ir dviratį savo pasistačiusi moteris. Po dviejų sekundžių ateina vienas apsaugos darbuotojas, kuris nueina link oro pūtimo aparato. Moteris grįžta prie ketvirtos kuro pylimo kolonėlės, kur buvo palikti abu dviračiai, paima po vieną dviratį ir privežusi artimiau ketvirtos kuro pylimosi kolonėlės juos pastato taip, kad mažiau trukdytų galimai eismui ir vėl nueina prie oro pūtimo aparato į esančią aikštelę. Vaizdo įrašo laikas 16:35:32.60 matyti, kad į degalinės „Statoil“ parduotuvės salę įeina nukentėjęs asmuo kartu su policijos pareigūnų vilkinčiu tarnybinę uniformą. Jie pasikalba ir išeina iš degalinės parduotuvės ir abu nuneina link 4 kuro pylimosi kolonėlės, kur stovi vyriškio dviratis, nuo kurio pastarasis buvo nugriautas. Prie dviračių jau yra atėjusi ir moteris, kuri į degalinę buvo atvykusi su dviračiu. Prie jų prieina vyras vilkintis juodos spalvos rūbus, galimai apsaugos darbuotojas. Prie pastarųjų prieina dar vienas vyriškis. Vyras su moterimi su dviračiais išvažinėja iš degalinės „Statoil“. (1t., b.l. 165-167)
2013-12-10 „Statoil Jonavos“, Jonavos g. 56, Kaunas vadovas G. V. rašte nurodė, kad dėl degalinėje „Statoil Jonavos“, Jonavos g. 56, Kaune, įvykusio konflikto, degalinės darbas sutrikdytas nebuvo ir nebuvo patirta jokia turtinė žala. (1t., b.l. 175)
2013-05-01 pranešimų apie įvykius registre ROIK Nr. 0113000217937 nurodyta, kad 2013-05-01 16:32 val. telefonu kreipėsi E. K., pranešdama apie tai, kad „Statoil“ degalinėje konflikto metu dviratininkas sudavė į veidą jos vyrui V. Z.. (1 t., b.l. 172-176)
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.
Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).
BK 138 str. 1 d. nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.
Materialiosiose nusikalstamų veikų sudėtyse priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra būtinasis objektyviosios pusės požymis. Trūkstant bent vieno sudėties požymio, daroma išvada, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Tai BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytas išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindas.
BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To pačio įstatymo ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.
Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo V. Z. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.
Kaltinamasis V. Z. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Jis parodė, kad į degalinės teritoriją ę jis įvažiavo ne didesniu nei 10 km/h greičiu, nuo liudytojos A. M. jis sustojo apie 0.5-1 metro atstumu. Tai buvo pakankamai saugu, nes greičio nebuvo. Kai jis stabdė savo automobilį, sucypė kaladėlės, dėl to, A. M., jo nuomone, išsigando ir kreipėsi į jį įžeidžiamai. Tarp jų kilus ginčui, prie jų dviračiu privažiavo D. P. ir pradėjo plūstis, kvietė V. Z. išlipti, grasino, kad išpešios barzdą. D. P. bandant atidaryti V. Z. automobilio dureles, V. Z. žmona atidarė savo pusės automobilio dureles, o D. P. pradėjo siekti V. Z., nes automatiškai atsidarė visos durelės. V. Z. žmonai priėjus prie D. P., ir V. Z. išlipo, rankoje laikydamas vairo užraktą, kad apsisaugotų. Kadangi D. P. siūlė eiti ten, kur nėra kamerų, V. Z. suprato, kad vieta, kurioje tuo metu jie buvo, filmuojama. Jis jautėsi saugus, todėl pasisuko link savo automobiloio, ketindamas padėti užraktą. Tuo metu gavo smūgį į pakaušį. Suprato, kad jam smogė D. P., nes tuo metu šalia jo, be D. P., nieko nebuvo. Kai atsitiesė, pamatė, kad D. P. su A. M. stovėjo toliau, D. P. fotografavo jo automobil, sakė, kad dar susitiks. V. Z. bandė jį sulaikyti, kad policijai po to nereikėtų jo ieškoti, todėl stengėsi daryti viską, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos-pasivijo D. P. ir laikė jo dviratį už bagažinės, po to bandė jį sulaikyti, tačiau į jo dviratį nespyrė. Jis tik atsistojo prieš dviratį ir pakėlė koją, o D. P., važiuodamas keitė kryptį. D. P. į jį neatsitrenkė, tiesiog imitavo kritimą.
Nukentėjusysis D. P. nurodė, kad prasidėjus konfliktui su V. Z.,jis su pastaruoju bendravo 1-2 metrų atstumu (V. Z. sėdint automobilyje). Po to V. Z. išlipo iš automobilio, rankoje turėdamas vairo užraktą ir juo grasindamas D. P.. Kai V. Z. žmona jį nuramino, D. P. su drauge nutarė išvažiuoti, tik dar nufotografavo V. Z. automobilį ir pasakė, kad kitą kartą praneš policijai apie tokį vairuotoją. Po to atsisėdo ant dviračio, tačiau V. Z. sulaikė jo dviratį ir bandė D. P. nustumti nuo dviračio. Po to V. Z. paleido D. P. dviratį ir šis kiek pavažiavo, tačiau V. Z. iš priekio apsižergė D. P. dviračio ratą ir pasakė, kad jam bus. Kai išėjęs degalinės darbuotojas pasakė, kad iškvietė, V. Z. nuėjo link savo mašinos, o D. P. tęsė judėjimą- važiavo link įvažiavimo į kolonėlę. Tuo metu V. Z. iššoko iš už tos vietos, kur yra siurblys ir spyrė. Kadangi D. P. to visai nesitikėjo, tai griuvo priekiu, padarydamas kūlverstį.
Liudytoja A. M. nurodė, kad po konfoliktoi tarp V. Z. ir jos draugo D. P., pastarajam važiuojant dviračiu, ji atsisuko ir pamatė, kad D. P. guli ant žemės. Po to D. P. jai sakė, kad V. Z. spyrė į jo dviratį ir dėl to jis nugriuvo. Kaip V. Z. spyrė, ji nematė.
Liudytoja E. K. patvirtino, kad ji su V. Z. į degalinę įvažiavo tvarkingai, o kai privažiavo prie tos vietos, kur galima prisipūsti oro į padangas, ten stovėjusi moteris V. Z. pasakė : „žiūrėk, kur važiuoji, asilo galva“. Po to kilo žodinis ginčas tarp V. Z. ir priėjusio prie jų automobilio D,.Pečiulionio, pastarasis bandė įsibrauti į jų automobilį.
Liudytojai R. B., E. J. nurodė, kad jiems dirbant degalinėje, matė kažkokį ginčą tarp vyriškių degalinės teritorijoje, tačiau tai jiems dirbti netrukdė, klientų degalinėje nebuvo.
Liudytojai G. K., A. Ž. nurodė, kad jiems, kaip policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, abu įvykio dalyviai reiškė pretenzijas vienas kitam, tačiau jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo D. P. kūno jie nematė, šis jiems nesiskundė, kad būtų buvęs sužalotas. Jei asmeuo būtų sužalotas, jie privalėtų kvieti medikus.
Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad V. Z. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad konflikto metu D. P. veržiantis į V. Z. automobilį, o pastarojo žmonai išlipus iš automobilio ir priėjus prie D. P., pastarasis išsigando dėl galimo smurto iš D. P. pusės, todėl iš automobilio pasiėmė vairo užraktą apginti save ir savo šeimą. Tačiau supratęs, kad vieta, kurioje jis buvo, filmuojama, jis pasisuko link automobilio ir, jam dedant vairo užraktą į automobilį, pajuto smūgįš į galvą. Suprato, kad suduoti galėjo tik D. P., nes šalia daugiau nieko nebuvo. Kad V. Z. įvykio metu buvo padarytas sužalojimas galvoje, patvirtina ir specialisto išvada, kad V. Z. sužalojimas padarytas kietu buku daiktu., taip pat 2014-12-12 antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio aiškiai matosi, kad automobilio „PEUGEOT-307“ v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo įlipimo/išlipimo angos detalės yra minkštosios (2 t., b. l. 18-19), o specialistė nurodė, kad Zadonskiui sužalojimas padarytas kietu buku daiktu.
Kadangi po V. Z. padaryto sužalojimo D. P. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, todėl, teismo nuomone, V. Z. neturėjo kitų galimybių sulaikyti D. P., kad šis nepasišalintų, todėl bandė sulaikyti jo dviratį.
Kaip matyti iš vaizdo įrašo,V. Z. buvo paėmęs už D. P. vairo ir laikė dviratį, vėliau, pastarajam važiuojant, buvo pakėlęs koją, tačiau vaizdo įraše nematyti, ar D. P. nukrenta nuo pašalinio poveikio, t.y. galimai spyrus V. Z. į D. P. dviratį. Kad įvykio metu nukentėjusiajam D. P. nebuvo padaryti jokie sužalojimai, patvirtino ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai-liudytojai G. K. ir A. Ž., kurie nurodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, priee įėjimo į degalinę „Statoil“ jų laukė du vyriškiai ir dvi moterys. Jie stovėjo ramiai, o jiems atvykus, skundėsi abu vyrai vienas kito veiksmais. Abu vyrai sakė, kad vienas kitam sudavė smūgius. Iš tuo metu jų pasakytų aplinkybių nebuvo galima suprasti, kuris kuriam sudavė smūgį ar smūgius ir nebuvo aišku, nuo ko viskas prasidėjo, todėl abiem vyrams buvo pasiūlyta kartu vykti į policijos komisariatą, kad išsiaiškintų įvykio aplinkybes. Jokių viešosios tvarkos pažeidimo požymių nematė, išorinių smurto žymių nematyti, visi buvo ramūs ir jų laukė, norėdami kiekvienas išsakyti savo pretenzijas.
Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš 2013-05-03 specialistės išvados, D. P. pas specialistą pasirodė tik praėjus dviems dienoms po įvykio, nurodė, kad nepažįstamas vyras sėdinčiam ant dviračio spyrė į kairę ranką, jis griuvo nuo dviračio ant dešinės pusės ir susižalojo dešinę ranką, galvą trenkėsi į asfaltą. Vėmė kelis kartus (1 t., b. l. 119). Tai yra, teismui kyla pagrįsta abejonė dėl to, ar tikrai būtent 2013-05-01- įvykio dieną ir įvykio metu buvo padaryti D. P. specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai.
Teismo nuomone, net jei šie sužalojimai ir būtų atsiradę, D. P. nukritus nuo dviračio, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, kad būtent nuo tyčinių V. Z. veiksmų-spyrus į D. P. dviračio ratą, D. P. nukrito.
BK 29 str. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. Z. įvykio metu patyrė traumą, stresą, buvo įžeidinėjamas savo žmonos ir mažamečio vaiko akivaizdoje. Pats nukentėjusysis D. P. ir jo draugė nurodė, kad V. Z. visas drebėjo. Tuomet akivaizdu, jog V. Z. buvo sutrikusi reakcija, o ir pats kaltinamasis sakė, kad nuo smūgio jam į galvą, buvo apsvaigęs..Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, D. P. dviratį vairavo netvirtai-vairą laikydamas viena ranka, ką kategoriškai draudžia Kelių eismo taisyklių 71.3. p., kur nurodyta jog važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo yra draudžiama.
Todėl, teismo nuomone, nukentėjusysis D. P. nuo dviračio nukrito ne dėl atsiradusios kliūties-V. Z. spyrė ar kitokio kojos panaudojimo, o nuo netinkamo vairavimo, t.y. per staigiai susukus dviračio vairo ratą į kairę ir dėl to nugriuvsu, neišlaikius pusiausviros.
Konstatuotina tai, kad dėl kritimo nuo dviračio kaltas ne kaltinamasis V. Z., o pats nukentėjusysis D. P., kuris nepaisė bendrų gyvenimo normų ir KET reikalavimų.
BK 16 str. nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Sugretinus šiuos baudžiamojo įstatymo reikalavimus su byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas yra tos nuomonės, kad kaltinamasis V. Z. neveikė nusikalstamo pasitikėjimo sąlygomis – jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad jo kažkokie judesiai, bandant sulaikyti savo skriaudėją, gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Todėl jis net ir negalėjo lengvabūdiškai tikėtis tokių pasekmių išvengti. Kaltinamasis nežinojo ir net negalėjo žinoti bei įvertinti dalies svarbių aplinkybių, papildomai nulėmusių nukentėjusiojo griuvimą, galimą susižalojimą, t.y. kad jis gali būti neįgalus, kad sunkiai vaikšto, yra riboti kairės rankos judesiai, kad jis tą ranką labai saugo. V. Z. negalėjo suvokti, kad nukentėjusysis važiuodamas dviračiu visai nedideliu greičiu, nesugebės elementarioje situacijoje jo sustabdyti. Be to, V. Z. esamoje situacijoje bandė išnaudojo visas teisėtas galimybes sulaikyti D. P., kaip savo skriaudiką-laikė jo dviratį, kad pastarasis nepabėgtų, informavo degalinės operatorių, iškvietė policiją. O kai pamatė, kad D. P. vis viena šalinasi ir vėl ima bėgti, V. Z. negalėjo pasirinkti jokios savo veiksmų alternatyvos, neturėjo nei kiek laiko apsvarstyti situacijos, kadangi buvo būtina kuo skubiau sulaikyti savo skriaudėją, kuris pats elgdamasis neadekvačiai pavojingoje aplinkoje – degalinės važiuojamojoje dalyje, kur vyko eismas, kėlė pavojų sau pačiam.
Iš to pagrįstai teigtina, kad V. Z. neveikė ne tik nusikalstamo pasitikėjimo, tačiau ir nusikalstamo nerūpestingumo sąlygomis. Jis ne tik nenumatė, kad savo veiksmais gali sukelti pasekmes, tačiau net negalėjo jų numatyti. Tai kaip ir minėta rodo jo veiksmai – laikė dviratį, kvietė policiją. Esamoje situacijoje V. Z. elgėsi iš esmės tinkamai, atliko veiksmus, kurie toje situacijoje buvo pagrįsti ir reikalingi sulaikyti asmenį, kuris gali būti įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir bandė pabėgti nuo pasiaiškinimo policijai.
BK 284 str. 1 d. dispozicija numato: „Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...". Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Visuomenės rimties sutrikdymu galima laikyti veiksmus, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, tačiau dėl to aplinkiniai asmenys pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Bet kaip matyti iš surinktos medžiagos, V. Z. veiksmai buvo inspiruoti paties nukentėjusiojo D. P., kuris bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nors žinojo jog buvo iškviesti policijos pareigūnai įvykio aplinkybių išsiaiškinimui. Be to, liudytoja A. M. patvirtino ir tai, kad ji nukentėjusiajam D. P. kelis kartu sakė, kad važiuotų iš degalinės ir, kad nėra laiko su tokiais neadekvačiais žmonėmis aiškintis. Tačiau kaip matyti D. P., ne tik, kad nepaklausė savo draugės ir neišvažiavo iš degalinės, tačiau dar apsižodžiuodamas su V. Z., paaštrino patį konfliktą. Taip pat pažymėtina, kad nors D. P. neigia sudavęs V. Z. į viršugalvį, tačiau tai pavirtina specialisto išvada, kurioje V. Z. konstatuota konstatuota poodinė kraujosruva pakaušyje bei policijos apreigūnai, kuriems tyik atvykus po įvykio abu vyriškiai minėjo apie suduotus vienas kitam smūgius.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad V. Z. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, įvykis truko trumpai, jį matė tik greta buvusios sutuoktinės bei degalinės operatorius, duomenų, kad tai būtų neigiamai paveikę kitų žmonių poilsį, byloje nėra. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan., tačiau degalinės „Statoil" administracija dėl nutraukto darbo ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė jokio civilinio ieškinio, be to, atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad jokių viešosios tvarkos pažeidimo požymių jie narnate, visi buvo ramūs.
Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-05-26 nutartyje (baudž. byloje Nr. 2K-249/2009), asmuo viešoje vietoje sužalojęs kitą asmenį netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. tik tuo atveju, jeigu jis panaudojo smurtą gindamasis nuo jam tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 straipsnis).
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, mano, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog kaltinamasis V. Z. tyčia sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat kad būtent dėl V. Z. veiksmų buvo sutrikdyta D. P. sveikata. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinimas V. Z. grindžiamas tik subjektyviais nukentėjusiojo D. P. ir liudytojos A. M. parodymais, jog kaltinamasis viešoje vietoje įžūliai elgėsi ir po to spyrė ėį cvažiuojančio D. P. dviratį, dėl ko šis nukrito ir susižalojo.
Teismas pažymi, kad baudžiamajame procese nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos (BPK 28 str.). Taigi vertinant nukentėjusiojo parodymus, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis (daugiau ar mažiau) yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, kad jis sąmoningai ar nesąmoningai gali pervertinti jam grėsusį pavojų, žalos dydį ir pan. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nėra.
BPK 20 str. 5 d. prasme teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinus ir įvertinus V. Z. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, nepavyko paneigti jo parodymų apie tai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.. Jo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetui. Todėl, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime V. Z. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo V. Z. naudai. Teismas šiame bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, No.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013).
Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d., LR BPK 44 str. reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, baudžiamoji atsakomybė galima tik neginčijamai, įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais neginčijamai pagrindus Baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens padarytoje veikoje ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas mano, kad pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad kaltinamasis V. Z. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., todėl jis išteisintinas, neįrodžius, jog jis padarė šias nusikalstamas veikas.
Teismui pripažįstant, kad kaltinamasis V. Z. išteisintinas, nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.)
Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-2 (du) komapktiniai diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3-6 d., 6 d., 307 str. 4-7 d., 308 str., 313 str., 115 str. 3 d. 1 p.,
nusprendžia:
V. Z., kaltintą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. , išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.
Kardomąją priemonę V. Z.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-2 (du) komapktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.