- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- AN2-256-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00114-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- E. L.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 22 d. 22 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jam yra atimta, vairavo A. D. priklausantį automobilį BMW 530 XD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam signalui sustabdyti transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu 2019 m. birželio 4 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimu E. L. pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, nekonfiskuojant automobilio BMW 530 XD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu E. L. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su jam pareikštu kaltinimu dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam signalui sustabdyti transporto priemonę, mano, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo byloje netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmų atitiktis Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimams labiausiai yra reikšminga siekiant nustatyti, ar E. L. matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas, ir tyčia nevykdė šio reikalavimo.
3.2. Anot E. L., uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Patruliuoti turi ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir turi stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungę patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra jo kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau, ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso.
3.3. Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 5-V-673 (toliau – Įsakymas) 25 punkte nurodyta, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Įsakymo 30.1, 30.2, 30.3 punktuose nustatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui, įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai turėjo reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreikšti duodami signalą lazdele arba modami skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepdami sustoti, įjungę mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, turėjo privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Supratęs, kad vairuotojas nepaklūsta reikalavimui sustoti, ekipažas turėjo informuoti budėtoją, persekioti nestojusią transporto priemonę įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, stengtis neatsilikti, nuolat informuoti budėtoją bei per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. E. L. teigimu, policijos pareigūnai tinkamai neatliko šių veiksmų, todėl jis daro išvadą, kad stabdymo ir persekiojimo nebuvo: 2019 m. gegužės 22 d. važiuodamas A. D. priklausančiu automobiliu BMW 530 XD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis matė priešpriešiais, t. y. priešingos krypties eismo juosta, atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį, kuris prieš automobiliams prasilenkiant įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Ar šis šviesos signalas buvo skirtas jam, jis nesuprato ir objektyviai negalėjo suprasti, nes tiek ta pačia kryptimi jo eismo juosta, tiek priešpriešine eismo juosta, kur važiavo policijos tarnybinis automobilis, kartu važiavo ir kitos transporto priemonės, tad nebuvo aišku, kam buvo skirti policijos švyturėliai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apie persekiojamą automobilį buvo informuotas policijos budėtojas. Be to, policijos pareigūnai ir neneigia, kad jie apeliantui per garsiakalbį tinkamai perdavė reikalavimas sustoti. Įvertinus šias aplinkybes matyti, kad apeliantui, kaip vairuotojui galėjo kilti abejonių, kad būtent jis buvo stabdomas ir net persekiojamas, nes, kaip minėta, policijos pareigūnai stabdė ne nuo važiuojamosios dalies krašto, be to, policijos tarnybinis automobilis važiavo ne paskui apeliantą, o jie prasilenkė priešpriešiais, tik prasilenkiant buvo įjungti švyturėliai ir garsinis signalas, kurie galėjo būti skirti bet kuriai abiejose eismo juostose netoliese važiavusiai transporto priemonei. Policijos pareigūnų važiavimas tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garsiniais signalais nereiškia besąlyginio reikalavimo sustoti, nes šios priemonės gali būti naudojamos ir vykstant į įvykio vietą bei reikalaujant duoti kelią. Apeliantas, įsukęs į namų kiemą, pradėjo eiti nuo automobilio, tačiau pamatęs policijos pareigūnus išsigando, todėl stengėsi greičiau nuo jų pasišalinti, nes pamanė, kad policijos pareigūnai matė, kaip jis vairavo, ir gali apkaltinti vairavimu neturint teisės vairuoti transporto priemones. Taigi, sprendimą pasišalinti nuo pareigūnų jis priėmė jau po to, kai su automobiliu sustojo ir pradėjo eiti nuo automobilio, o tai įrodo, kad jis nespruko nuo persekiojančių pareigūnų. E. L. teigimu, jis visiškai pagrįstai galėjo nesuprasti policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kadangi reikalavimas sustoti nebuvo aiškiai išreikštas.
3.4. Įvertinus tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, nustatytų aplinkybių visuma kelia abejonių ir neaiškumų dėl šio administracinio nusižengimo sudėties buvimo jo veikoje, nėra teisinio pagrindo jį pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-87-332/2018, kurioje įvertinęs iš esmės analogiškas aplinkybes taip pat pripažino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. visiškai pagrįstai galėjo nesuprasti pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kadangi reikalavimas sustoti nebuvo aiškiai išreikštas; byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog K. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl šio administracinio nusižengimo sudėties buvimo K. B. veikoje, padaryta išvada, jog nėra teisinio pagrindo K. B. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Analogiškoje byloje priimtas teismo sprendimas šiuo atveju turi precedento galią.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į E. L. skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas nurodo, kad nesutinka su E. L. skundo reikalavimais, ir prašo palikti skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo išsiaiškintos visos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. skundo.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Nors E. L. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta, tačiau iš skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad, pripažindamas E. L. kaltu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išsamiai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Tauragės apylinkės teismo išvada, jog E. L. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai, o tai, kad apeliantas pateiktame skunde nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas.
7. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas. Taigi, šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmų atitiktis apeliaciniame skunde nurodytai Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintai Policijos patrulių instrukcijai (toliau – Instrukcija) yra labiausiai reikšminga siekiant nustatyti, ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas.
9. Administracinėn atsakomybėn aptrauktas E. L. viso proceso metu pripažino aplinkybę, kad jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, nes išsigando, kadangi neturi teisės vairuoti, nes jam ši teisė yra atimta. Šias aplinkybės E. L. nurodė tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nepateikė jokių argumentų, kad policijos pareigūnai būtų netinkamai stabdę jo vairuojamą automobilį, šiuos argumentus E. L. išdėstė tik apeliaciniame skunde.
10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d. 15 val. 45 min. E. L. vairuojamas automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stabdomas įjungus garso signalą bei švyturėlius, tačiau E. L. vairuojamas automobilis nesustojo, todėl buvo persekiojamas taip pat įjungus garso signalą ir švyturėlius (b. l. 6).
11. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 5-V-673 (toliau – Įsakymas) 25 punkte numatyta, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
12. Byloje nustatyta, kad E. L. automobilis buvo pradėtas stabdyti važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, taigi Įsakymo 25 punkto reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai. Pats E. L. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad lenkdamas automobilį jis matė, kad policijos automobilyje įsijungė švyturėliai. Taigi, nors E. L. teigia nesupratęs, kad buvo stabdomas būtent jo automobilis, tačiau tokius jo argumentus paneigia jo paties veiksmai, kadangi jis, pamatęs įjungtus policijos pareigūnų automobilio švyturėlius, elgėsi ne taip, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (t. y. Kelių eismo taisyklių 12 punktas), t. y. net ir nesuprasdamas, kad yra stabdomas, ir galvodamas, kad policijos pareigūnų automobilio įjungti švyturėliai galbūt yra skirti ne jam, jis privalėjo sulėtinti greitį ir duoti kelią tokiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais švyturėliais, tačiau jis pasielgė priešingai – nesulėtino greičio ir nesustojo, o padidino greitį ir nuvažiavo, vėliau matydamas, kad policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais važiuoja paskui jį ir persekioja, sustabdęs automobilį, užuot laukęs policijos pareigūnų, kad būtų galima išsiaiškinti susidariusią situaciją, pradėjo nuo jų bėgti. Toks jo elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad E. L. suprato, kad policijos pareigūnai stabdė būtent jo vairuojamą automobilį, ir norėdamas išvengti atsakomybės už vairavimą, kai teisė vairuoti jam yra atimta, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti.
13. Dėl apelianto nurodyto argumento, kad policijos pareigūnai apie jų atliekamus veiksmus nepranešė budėtojui, pažymėtina, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktu ir E. L. kaltės dėl šio teisės pažeidimo nepašalina. Tai, kad policijos pareigūnai galbūt iš karto nepranešė budėtojui apie tai, kad E. L. stabdomas automobilis nestojo, o apie šį įvykį pranešė tik sustabdę E. L. automobilį, negali turėti jokios įtakos E. L. padarytam administraciniam nusižengimui ir jo kaltei, nes nuo šio pranešimo ar nepranešimo nepriklausė E. L. veiksmai, jis pats vairuodamas automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, žinodamas tokio savo elgesio pasekmes, pasirinko tokį elgesio variantą ir nuvažiavo toliau, todėl šiuo atveju policijos pareigūnų pranešimas ar nepranešimas budėtojui apie E. L. padarytą nusižengimą nepaneigia jo kaltės dėl šio pažeidimo. Įvertinus situacijos aplinkybes, kad E. L. nepaklusus uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę buvo siekiama jį persekioti ir sustabdyti, galima pagrįstai teigi, kad policijos pareigūnai vykdė jiems Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, ir pranešti apie tai policijos įstaigai.
14. Apeliantas skunde remiasi Šiaulių apygardos teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-87-332/2018 ir teigia, kad remiantis šiuo nutarimu, kuris priimtas analogiškomis aplinkybėmis, administracinio nusižengimo byla apeliantui turėtų būti nutraukta. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-10-895/2019, 2K-P-58-697/2019). Išanalizavus apelianto nurodytą nutarimą matyti, kad šios bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių – apelianto nurodytoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad pažeidėjo automobilis buvo stabdomas naktį, policijos pareigūnai nebuvo nuolat įjungę švyturėlių ir specialiųjų garso signalų, todėl administracinio nusižengimo byla dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo buvo nutraukta. Šiuo atveju yra nustatytos kitokios aplinkybės – E. L. automobilis buvo stabdomas dieną, policijos pareigūnai buvo įjungę švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, E. L. net ir sustabdęs automobilį bėgo nuo policijos pareigūnų, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis apelianto nurodytu Šiaulių apygardos teismo nutarimu, neva priimtu panašaus pobūdžio byloje.
15. Taigi, priešingai, negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. L. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Naikinti ar keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutarimą nepakeistą ir E. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.