- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-1830-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01930-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- P. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei A. L., J. Ž., akcinei bendrovei DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas P. Ž. pateikė antstolei A. L. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2017 m. kovo 7 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0140/16/02133/ S- 2745, priimti patvarkymą, kuriuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės Nr. 134891 būtų atšauktos, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0140/16/02133 ir joje neatlikti jokių vykdymo veiksmų iki bus užbaigtas pareiškėjo P. Ž. fizinio asmens bankroto procesas Didžiojoje Britanijoje.Antstolė A. L. 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo P. Ž. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.Teismas nustatė, kad antstolės A. L. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0140/16/02133, kurioje atliekami procesiniai veiksmai dėl skolos išieškojimo iš skolininkų P. Ž. ir J. Ž.. Per raginime nurodytą terminą skolininkai nesumokėjo skolos ir vykdymo išlaidų. Skolininkų P. Ž. ir J. Ž. nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu 4,90 kv. m., kurio bendras plotas 72,57 kv. m., (duomenys neskelbtini), areštuotas 2016 m. rugpjūčio 19 d. Antstolės kontoroje 2016 m. gruodžio 22 d. gauta 2016 m. gruodžio 12 d. bankroto tarnybos teisėjo biuro bankroto nutartis Nr. BKT5015146, iš kurios matyti, kad Didžiojoje Britanijoje skolininkei J. Ž. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. gruodžio 29 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. 0140/16/02133/S-17522. Skolininkas P. Ž. 2017 m. vasario 23 d. į kontorą pristatė 2017 m. vasario 13 d. Bankroto tarnybos teisėjo biuro bankroto nutartį Nr. BKT5018040, iš kurios matyti, kad Didžiojoje Britanijoje jam iškelta fizinio asmens bankroto byla. 2017 m. vasario 24 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. Atnaujinus vykdomąją bylą, 2017 m. kovo 7 d. buvo paskelbtos nekilnojamojo turto – buto su rūsiu 4,90 kv. m., kurio bendras plotas 72,57 kv. m., (duomenys neskelbtini), priklausančio P. Ž. ir J. Ž., pirmosios varžytynės. 2017 m. balandžio 6 d. varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi neatsirado nei vieno pirkėjo. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. balandžio 6 d. surašytas siūlymas ieškovui paimti turtą natūra.Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Jungtinėje Karalystėje iškeltos bankroto bylos teisinės pasekmės nustatomos pagal šios šalies teisę (Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnio 2 dalis), tačiau jos, kad ir kokios jos būtų, neturi įtakos kreditoriaus, kurio reikalavimas apsaugotas įkeitimu, teisėmis, nes šioms taikoma lex rei sitae (daikto buvimo vietos teisė). Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos.Teismas sprendė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0140/16/02133 imtasi visų teisėtų priemonių, siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tuo pačiu nepažeidžiant proceso šalių teisėtų interesų, todėl pareiškėjo P. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų laikė nepagrįstu ir netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas P. Ž. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas skundžiama nutartimi tik formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nutarties motyvuojamoje dalyje iš esmės atkartodamas antstolės patvarkyme nurodytas aplinkybes, dėl ko skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir turi būti panaikinta.Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog antstolė A. L., 2016 m. gruodžio 22 d. gavusi rašytinius įrodymus apie tai, kad J. Ž. Didžiojoje Britanijoje yra iškelta bankroto byla, 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Tačiau kai pareiškėjas antstolei 2017 m. vasario 23 d. pristatė dokumentus, pagrindžiančius, jog ir jam Didžiojoje Britanijoje buvo iškelta bankroto byla, antstolė nesiėmė jokių vykdomosios bylos sustabdymo veiksmų, priešingai, antstolė ėmėsi pareiškėjo įkeisto turto pardavimo iš varžytynių veiksmų. Tokie antstolės veiksmai yra neteisėti.Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Pareiškėjui dar prieš antstolei paskelbiant varžytynes Didžiojoje Britanijoje buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje.Suinteresuotas asmuo antstolė A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, ištirdamas ir įvertindamas bylos medžiagą, o apeliantas atskirajame skunde dėsto analogiškus argumentus, kuriuos kaip nepagrįstus atmetė pirmosios instancijos teismas.Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi Reglamentu Nr. 1346/2000 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika panašiose bylose. Jungtinėje Karalystėje iškeltos pagrindinės bankroto bylos užbaigimo teisinės pasekmės nustatomos pagal šios šalies teisę (Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnio 2 dalis), tačiau jos, kad ir kokios jos būtų, neturi įtakos kreditoriaus, kurio reikalavimas apsaugotas įkeitimu, teisėms, nes šioms taikoma lex rei sitae (daikto buvimo vietos teisė). Nagrinėjamu atveju banko naudai įkeistas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, kuri laikytina daiktine teise Reglamento 5 straipsnio prasme, be to, šis turtas yra kitoje valstybėje narėje, nei iškelta fizinio asmens bankroto byla. Dalies įkeisto turto savininko (P. Ž.) bankroto procedūros įkaito turėtojui (bankui) ir jo turimoms daiktinėms teisėms bei jų realizavimui jokios įtakos nedaro, todėl išieškojimas gali būti vykdomas iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Lietuvos Respublikoje įsteigto kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl veiksmų vykdomojoje byloje realizuojant nekilnojamąjį turtą galimumo, paaiškėjus apie skolininko – fizinio asmens – bankrotą kitoje valstybėje.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditoriaus, kurio reikalavimas yra apsaugotas įkeitimu, teisėms taikoma lex rei sitae (daikto buvimo vietos teisė), todėl Lietuvos Respublikoje įsteigto kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos.Apeliantas (pareiškėjas) P. Ž., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui yra iškelta bankroto byla, o antstolė privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir persiųsti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą iškėlusiam teismui.
Dėl bankroto bylos, iškeltos užsienio valstybėje, teisinių padarinių nacionaliniam priverstinio vykdymo procesui
Tiek bankroto procese, tiek priverstinio vykdymo procese gali būti patenkinti kreditorių turtiniai reikalavimai iš skolininko turto. Pagrindinis šių dviejų procesų skirtumas yra tas, kad įprasta tvarka atliekamas priverstinis vykdymas yra individualus, o esant bankroto procesui vyrauja visuotinio vykdymo principas, kai išieškoma iš viso skolininko turto visiems be išimties kreditoriams, tiek turintiems teismo ar kitos institucijos išduotą vykdomąjį dokumentą, tiek jo neturintiems. Taigi bankroto bylos skolininkui iškėlimas neginčijamai sukelia tam tikrus teisinius padarinius ir individualiam vykdymo procesui. Lietuvoje iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo pagal bylą CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti privalomai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai, o vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, t. y. vienoje byloje siekiama sujungti visus kreditorių reikalavimus ir visą skolininko turtą. Tokiu atveju kreditorius netenka teisės pasirinkti, iš kokio skolininko turto pirmiausia vykdyti išieškojimą, kaip kad yra priverstinio vykdymo procese.Situacijos, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, o jo turtas ir (arba) kreditoriai yra daugiau nei vienos valstybės teritorijoje, visų pirma įpareigoja atsakyti į šiuos klausimus: ar bankroto bylos iškėlimas ir su tuo susiję teisiniai padariniai apsiriboja valstybės, kurios teismas iškėlė bankroto bylą, teritorija, ar įgyja universalų pobūdį; kokius teisinius padarinius bankroto bylos iškėlimas gali sukelti kitoje valstybėje ir kurios valstybės teisė taikytina.Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reglamentuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste – Reglamentas Nr. 1346/2000).Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio, kuriame reglamentuojami tarptautinės jurisdikcijos nemokumo bylose klausimai, 1 dalį Europos Sąjungos valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti skolininkui pagrindinę bankroto bylą. Pagrindinė bankroto byla gali būti tik viena. Teismo sprendimas iškelti pagrindinę bankroto bylą pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje (Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnis) ir sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kokias jis turi kilmės valstybėje (17 straipsnis), o teismo sprendimo kilmės valstybėje paskirtas bankroto administratorius (likvidatorius), laikydamasis valstybės narės, kurioje jis ketina veikti, teisės aktų reikalavimų, turi teisę vykdyti savo įgaliojimus pagal valstybės, kurios teisme iškelta pagrindinė bankroto byla, teisės aktus (Reglamento Nr. 1346/2000 18 straipsnis). Šiuo atveju pagrindinė bankroto byla tiek skolininkei J. Ž., tiek skolininkui P. Ž. yra iškelta Didžiojoje Britanijoje ir dėl šių bylų ginčų nekyla.Minėtas Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnis taikytinas sistemiškai su šio reglamento 4 straipsniu, kuriame sureguliuoti taikytinos teisės klausimai. Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad išskyrus atvejus, kai šis reglamentas numato ką kita, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnio 2 dalį valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato bankroto bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą. Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnio (Trečiųjų šalių daiktinės teisės) 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Taigi Didžiojoje Britanijoje iškeltos pagrindinės bankroto bylos teisinės pasekmės nustatomos pagal šios šalies teisę (Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnio 2 dalis), tačiau jos, kad ir kokios jos būtų, neturi įtakos kreditoriaus, kurio reikalavimas apsaugotas įkeitimu, teisėms, nes šioms taikoma lex rei sitae (daikto buvimo vietos teisė). Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos. Analogiškos išvados dėl pagrindinės bankroto bylos užbaigimo teisinių pasekmių daromos ESTT jurisprudencijoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendime byloje ERSTE Bank Hungary Nyrt prieš Magyar ?llam ir kt., C?527/10, ECLI:EU:C:2012:417, išaiškinta, kad siekiant apsaugoti teisėtus lūkesčius ir užtikrinti sandorių teisinį saugumą kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje iškelta bankroto byla, reglamento 5–15 straipsniuose numatytos tam tikros išimtys iš taisyklės dėl lex fori concursus (teismo vietos valstybės teisė) taikymo, taikomos tam tikroms teisėms ir teisinėms situacijoms, kurios pagal reglamento 11 konstatuojamąją dalį laikomos ypač svarbiomis (sprendimo 39 punktas); kalbant apie daiktines teises, reglamento 5 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį turtą (sprendimo 40 punktas).Taigi kreditorius turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu ginti savo teises ir teisėtus interesus – ar reikšti reikalavimą pagrindinėje bankroto byloje, ar, jeigu kreditoriaus reikalavimas apsaugotas daiktine teise, naudotis įkeisto turto buvimo vietos valstybės teisėje įprastais teisių gynybos būdais, pasinaudojant Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnyje įtvirtinta išimtimi.Nagrinėjamu atveju antstolė A. L. vykdo 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis netesybomis (delspinigiais) išieškojimo solidariai iš P. Ž. ir J. Ž. hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus AB DNB bankas naudai pagal 2006 m. spalio 9 d. Marijampolės savivaldybės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintą hipotekos sandorį. Taigi išieškotojos AB DNB bankas reikalavimas yra užtikrintas hipoteka. Vykdymo metu antstolei A. L. buvo pateikta 2016 m. gruodžio 12 d. Bankroto tarnybos teisėjo biuro bankroto nutartis byloje Nr. BKT5015146, kurioje nurodyta, jog skolininkei J. Ž. Didžiojoje Britanijoje iškelta fizinio asmens bankroto byla, taip pat 2017 m. vasario 13 d. Bankroto tarnybos teisėjo biuro bankroto nutartis byloje Nr. BKT5018040, kurioje nurodyta, jog skolininkui P. Ž. Didžiojoje Britanijoje iškelta fizinio asmens bankroto byla. Antstolė A. L. 2017 m. kovo 7 d. priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbė skolininkams P. Ž. ir J. Ž. priklausančio nekilnojamojo turto (buto su rūsiu 4,90 kv. m, kurio bendras plotas 72,57 kv. m, (duomenys neskelbtini)) pirmąsias varžytynes. Antstolės 2017 m. balandžio 6 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi neatsirado nei vieno pirkėjo. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. balandžio 6 d. surašytas siūlymas hipotekos kreditoriui AB DNB bankas, kuriuo antstolė pasiūlė neparduotą turtą pasiimti natūra už pradinę turto pardavimo iš varžytynių.Apeliantas (pareiškėjas) P. Ž. ginčija nurodytus antstolės A. L. veiksmus vykdymo procese, prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą bei vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Tačiau su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.Kaip jau minėta, išieškotojos (kreditorės) AB DNB bankas reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, t. y. kreditorės naudai įkeistas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, kuri laikytina daiktine teise Reglamento 5 straipsnio prasme, be to, šis turtas yra kitoje valstybėje narėje, nei iškelta fizinio asmens bankroto byla. Būtent kreditoriaus daiktinių teisių turėjimas šioje byloje nulemia taikytiną teisę, kas iš esmės nulemia ir kitokių procedūrų taikymą. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog įkeisto turto bendrasavininkio P. Ž. bankroto procedūros Didžiojoje Britanijoje įkaito turėtojui (AB DNB bankui) ir jo turimoms daiktinėms teisėms bei jų realizavimui jokios įtakos nedaro, todėl išieškojimas gali būti vykdomas iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Apelianto (pareiškėjo) P. Ž. atskirojo skundo argumentas, jog iškėlus pareiškėjui bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, jokios individualaus išieškojimo procedūros negalėjo būti atliekamos, o antstolė privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui yra nepagrįstas. Vykdomasis dokumentas kitos valstybės bankroto bylą iškėlusiam teismui perduodamas tik tais atvejais, kai vykdomas išieškojimas nėra susijęs su kreditoriaus turimomis daiktinėmis teisėmis. Tokia situacija nulemia bankroto bylą iškėlusios šalies teisės taikymą ir abipusio pripažinimo principo taikymą pagal reglamentą. Tačiau šiuo atveju, kaip jau minėta, antstolės A. L. vykdomas išieškojimas yra susijęs su kreditorės AB DNB bankas turimomis daiktinėmis teisėmis (hipoteka), t. y. išieškojimas vykdomas iš hipoteka įkeisto turto, todėl CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas netaikytinas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo nutartis yra nemotyvuota. CPK 291 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai yra glausti ir sutampa su antstolės patvarkyme nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, neleidžia teigti, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į pareiškėjo P. Ž. skundo reikalavimus, nevertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.