Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nukentėjusiajai D. K., kaltinamajam A. J., gynėjai advokatei Rasai kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gim.(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas 5 kartus:

1. 1995-05-08 Kauno r. apyl. teismo, pagal LR BK 146 str. 1 d., paskirta bausmė 2 m. laisvės atėmimo;

2. 1996-02-28 Kauno r. apyl. teismo, pagal LR BK 271 str. 3 d., paskira bausmė 3 m. laisvės atėmimo;

3. 2001-01-18 Kauno r. apyl. teismo, pagal LR BK 271 str. 2 d., , paskira bausmė 2 m. l. a. su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

4. 2003-10-14 Kauno apygardos teismo, pagal LR BK 135 str. 1 d., paskira bausmė 3 m. laisvės atėmimo;

5. 2010-08-18 Šakių r. apyl. teismo, pagal LR BK 135 str. 1 d., 187 str. 3 d., paskira bausmė 4 m. laisvės atėmimo;

6. 2015-04-17 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 str. paskirta 10 metų laisvės atėmimo;

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., BK 181 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. grasino nužudyti antstolę D. K., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, jis 2015 m. rugsėjo 9 d., apie 1.20 val., būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Alytuje, Ulonų g. 8A, parašė grasinantį laišką Alytaus miesto antstolei D. K., kuriame išdėstė duomenis su grasinimais nužudyti ją ir jos šeimos narius,

Tokiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Taip pat jis prievartavo Alytaus miesto antstolės D. K. didelės vertės turtą, o būtent, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tame pačiame laiške, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš nukentėjusiąją panaudoti fizinį smurtą (ją nužudyti), vertė atvirai savo naudai nukentėjusiąją D. K. perduoti (pervedant į jo sąskaitą) 500 000 eurų,

Tokiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d.

A. J. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad grasinantį laišką rašė neturėdamas pagrindo nukentėjusiajai D. K. kenkti. Jis norėjo tik išeiti iš pataisos namų, kadangi ten netvarka su dirbančiais pareigūnais ir su administracija. Jis tiesiog sugalvojo ir parašė jai tokį laišką. Atsiprašo nukentėjusiosios, negalvojo jos žudyti, bet darė tik dėl to, jog iš Alytaus pataisos namų išvažiuotų. Jis pats parašė tą laišką ir tik vieną laišką rašė. Viskas tik dėl to, kad jį išvežtų iš Alytaus pataisos namų. Žino, kad už tai yra baudžiama ir jis bausmės nebijo, už mirtį nieko nebus baisiau. Dabar atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, pretenzijų neturi. Pasiekė tikslą, to siekė rašydamas laišką. Jis laiške nurodė visus savo duomenis, net savo gimimo datą nurodė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad A. J. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose žinojo, nes jos žinioje yra vykdomas Kauno apygardos teismo 2015-07-16 vykdomasis raštas nr. 1-156-238/2015, pagal kurį iš skolininko A. J. išieškotina skola valstybės naudai 225,81 eurai. A. J. 2015-07-17 siuntė raginimą įvykdyti sprendimą ir 2015-08-03 siuntė patvarkymą areštuoti lėšas ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas A. J. yra skolingas valstybei proceso išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Iki šios dienos iš A. J. jokių lėšų nėra gauta. 2015-09-14 gavo A. J. laišką, adresuotą jai, kuriame grasinama nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą. Grasinama ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams. Taip pat reikalauja iš jos pinigų 500 000 eurų, kuriuos nurodė pervesti į A. J. sąskaitą. Laiške minimos pravardės „C.“, „K. V.“ ir „P.“ jai nėra žinomos, apie tokius asmenis nieko nežino, tačiau būtent jais A. J. grasina susidoroti su ja. Atidžiau perskaičiusi laiško pabaigą, ji suprato, kad A. J. yra nuteistas už žmogžudystę, labai išsamiai nupasakojo, kaip nužudė kitą asmenį. Ji perskaitė Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą, kuriame rašoma, jog Kauno apygardos teismas 2015m. balandžio 17 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., už nužudymą. Tuomet ji suprato, kad A. J. grasinimai gali būti rimti, todėl labai išsigando ir kreipėsi į policiją. Ieškinio nereiškia.

Taip pat jo kaltę patvirtina A. J. 2015-09-09 rašytas laiškas, kuriame išdėstyti grasinimai ir reikalavimai nukentėjusiajai D. K. (b.1. 2-4).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis A. J. visiškai pripažino kaltę, paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad jis pats rašė grasinantį laišką nukentėjusiajai D. K.. Kaltinamojo paaiškinimai visiškai nekelia jokių abejonių dėl jo duotų paaiškinimų. Nukentėjusioji D. K. taip pat patvirtino, kad vykdė Kauno apygardos teismo nuosprendį dėl priteistų sumų išieškojimo iš nuteistojo A. J.. Siuntė jam raginimus sumokėti priteistas sumas. Kaltinamojo A. J. rašyto ir adresuoto nukentėjusiajai D. K. laiško turinys yra grasinančio pobūdžio, ir laiško turinys sudaro nusikaltimų sudėtis, numatytas LR BK 145 str. 1 d. ir 181 str. 3 d., tai yra, laiško turinys patvirtina, kad buvo grasinama nukentėjusiąją ar jos šeimos narius nužudyti, bei reikalaujama 500 000 erų, kad būtų pervesta į jo sąskaitą. Nukentėjusioji D. K. patvirtino, kad šis laiškas sukėlė baimę, ir suprato kaip realų grasinimą.

Kaltinamojo veika pagal LR BK 181 str. 3 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi buvo prievartaujama didelės vertės turtas. Taip pat tinkamai veika kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu pataisos namuose. Lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažįstama, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nebuvo sukelta sunkių pasekmių. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą ( b. l. 99), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. J.. Pažymoje nurodytos 85,92 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą kaltinamajam. Prašo valstybei šias išlaidas priteisti iš A. J.. Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje (1A-558-396/2015) yra pažymėjęs, kad kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas pagal baudžiamojo proceso įstatymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis išlaidomis ir jų priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje A. J. nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau nustatyta, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl pirmosios instancijos teismas gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu ( 87 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, darytina išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. J. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–308 str.,

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 181 str. 3 d., BK 145 str. 1 d. ir jį nubausti;

pagal LR BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LR BK 181 str. 3 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2d., 5d., 1p. pagrindu šias paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. J. paskirti subendrintą bausmę – šešerius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti ketverius metus laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. pagrindu paskirtąją bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu – šiuo nuosprendžiu paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę iš dalies pridėti prie Kauno apygardos teismo 2015 metų balandžio 17 dienos nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir galutinę bausmę paskirti vienuolika metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pirmus trejus metus kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. sausio 28 dienos. Kardomosios priemonės neskirti. Nuteistąjį grąžinti į bausmės atlikimo vietą.

Nepriteisti iš A. J. išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Apeliaciniai skundai gali būti paduoti Lietuvos apeliaciniam teismui per dvidešimt dienų, o šis terminas nuteistajam skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, per šį apygardos teismą.