Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1312-595/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-30
Bylos Nr.: eI3-1312-595/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03862-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Egidija Puzinskaitė, Vita Veleckaitė
Pareiškėjas: Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė
Atsakovas: viešąjai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

Kategorijos

29.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI3-1312-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03862-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1 (S) (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Veleckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės skundą atsakovei viešąjai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Respublikinė Šiaulių ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad pareiškėja įgyvendina projektą „Tuberkuliozės profilaktikai, diagnostikai ir gydymui naudojamos infrastruktūros modernizavimas Respublikinės Šiaulių ligoninės TPLK“ (toliau – ir Projektas), 2019-03-06 vykdant išankstinę patikrą atsakovei buvo išsiųsti parengti Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos pastato (duomenys neskelbtini) ir II terapijos korpuso pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, įrengiant tarp jų jungiamąjį tunelį, statybos darbų pirkimas“ pirkimo dokumentai, įskaitant ir pirkimo sąlygas, kurių 2.15 punkte buvo nurodyta nuostata „Pagrindinius darbus rangovas turės atlikti savo jėgomis. Pagrindiniais darbais šiame konkurse yra laikomi bendrastatybiniai (statinio konstrukcijų statybos ir architektūros) darbai“. Atsakovė nurodė pastabas, tačiau pastabų dėl pirkimo sąlygų 2.15 punkto nenurodė. Pakoregavusi pirkimo dokumentus pagal atsakovės pastabas, 2019-10-23 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pareiškėja paskelbė supaprastintą „TPLK pastato (duomenys neskelbtini) ir II terapijos korpuso pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, įrengiant tarp jų jungiamąjį tunelį, statybos darbų pirkimas“ pirkimą (toliau – ir Pirkimas) supaprastinto atviro konkurso būdu. Atlikus Pirkimo procedūras 2020-01-28 pareiškėja su Pirkimo laimėtoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Statybos rangos sutartį. 2020-03-03 atsakovė atliko paskesnę patikrą. Jokių pastabų dėl Pirkimo sąlygų pareiškėja negavo. 2020-04-24 pareiškėja informuota dėl įtariamų pažeidimų Projekte ir paprašyta pateikti paaiškinimus. Paaiškinimų pateikimui buvo numatytas 7 kalendorinių dienų terminas, nepaisant Lietuvos Respublikoje įvesto karantino. 2020-04-29 pareiškėja pateikė paaiškinimus. 2020-10-29 pareiškėjai buvo įteiktas Sprendimas.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas nesivadovavo gero administravimo principo imperatyvais. Atsakovė, priimdama Sprendimą, neteisingai interpretavo ir pritaikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 ir 3 dalies, 49 straipsnio 7 dalies nuostatas, Sprendimą priėmė praleisdama Projektų administravimo taisyklių 305 nustatytą Sprendimo priėmimo terminą 5 mėnesiais, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į Projektų administravimo taisyklių 315 punkto nuostatas, kad pažeidimas nėra nustatomas, jeigu nepadaromas finansinis poveikis ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Pareiškėjos nuomone, Sprendime nurodytas tariamas pažeidimas yra nustatytas nepagrįstai plečiamai aiškinant VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatas. Aiškinant VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatą tokiu būdu kaip atsakovė Sprendime yra praktiškai panaikinama įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes tokių situacijų, kai vykdant statybos darbus fiziškai neįmanoma pasitelkti subrangovų paprasčiausiai nėra. Pažymi, kad pats VPĮ tokių papildomų sąlygų nenustato, įstatymas leidžia perkančiajai organizacijai išskirti pagrindinius (svarbiausius) darbus ir siekiant didesnės atsakomybės reikalauti, kad juos atliktų pats tiekėjas. Pareiškėja, vadovaudamasi jai VPĮ 49 straipsnio 7 dalies suteikta diskrecija, kaip esminę užduotį tiekėjams Pirkimo sąlygų 12.5 punkte nurodė pagrindinių darbų atlikimą, o pagrindiniais darbais įvardino bendrastatybinius (statinio konstrukcijų statybos ir architektūros) darbus. Nurodyti pirkimo darbai yra aiškūs ir konkretūs, jų apimtys ir reikalingos šiems darbams atlikti medžiagos yra nurodytos Pirkimo sąlygų priedo – techninio projekto Statinio ir Architektūros dalyse. VPĮ neapibrėžia, kas yra laikoma esmine užduotimi, todėl pareiškėjos nuomone, esmine užduotimi įvardijant pagrindinius darbus ir juos detalizuojant, VPĮ nuostatos nebuvo pažeistos. Bendrastatybiniai (statinio konstrukcijų statybos ir architektūros) darbai finansine išraiška sudarė apie 60 proc. visų darbų, o tai reiškia, kad 40 proc. darbų tiekėjai galėjo atlikti su subrangovų pagalba.

Pareiškėjos nuomone, pasirinkta esminių užduočių apimtis visiškai atitiko ir proporcingumo principą. Pareiškėja esmine užduotimi pasirinko statinio konstrukcijų statybos ir architektūros darbus, nes šie darbai yra labiausiai atsakingi, lemiantys statinio mechaninį atsparumą ir žmonių saugumą. Nuo jų atlikimo proceso ir kokybės priklauso personalo ir pacientų, lankytojų, kurie naudosis suremontuotomis konstrukcijomis, gyvybės. Pažymi, kad pagal techninį projektą tarp dviejų pastatų, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos bei II terapijos korpuso yra numatyta įrengti po žeme sudėtingą statinį – jungiamąjį tunelį, virš kurio yra įrengtas įvažiavimas ir juda autotransportas. Pareiškėja savo teise reikalauti iš tiekėjo atlikti esmines užduotis naudojosi siekdama užtikrinti žmonių saugumą ir geresnį projekto koordinavimą bei siekiant užkirsti kelią egzistuojančiai praktikai, kai dalyvis įrodo profesinį pajėgumą tik tam, kad laimėtų konkursą, ketindamas darbus atlikti ne pats, bet didžiąją ar beveik didžiąją jų dalį pavesti subrangovams, nes tokia praktika turi įtakos darbų kokybei ir jų tinkamam vykdymui. Atsakovei teigiant, kad pareiškėja neužtikrino proporcingumo principo laikymosi ir nepagrįstai ribojo konkurenciją, neužtenka tik abejoti pareiškėjos argumentais. Atsakovė turi pateikti motyvuotus argumentus, kodėl ji negalėjo pasirinkti būtent tokių esminių užduočių ir kokiems tiekėjams dėl tokio pareiškėjos pasirinkimo buvo apribota teisė dalyvauti Pirkime. Nepateikus tokių argumentų, atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie tariamus proporcingumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų ir draudimo dirbtinai riboti konkurenciją yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

Pažymi, kad Pirkime pasiūlymus pateikė net penki tiekėjai, o mažiausią kainą (874 851,10 Eur) pasiūlęs tiekėjas pasiūlė net 230 488,74 Eur mažesnę kainą, negu buvo suplanuota Projekto lėšų. Be to, subranga yra viena iš darbų pavedimo atlikti kitam ūkio subjektui forma. Mažas rangovas, neturėdamas atestato bendrastatybiniams, konstrukcijų darbams, galėjo naudotis galimybe sudaryti jungtinės veikos sutartį su kitais rangovais, turinčiais atestatus, patirties ir resursų atlikti bendrastatybinius darbus ir būtų atitikęs Pirkimo sąlygų reikalavimus. Šie faktai patvirtina, kad pareiškėjos pasirinkimai neapribojo tiekėjų konkurencijos ir leido pasiekti Projekto tikslus už mažesnę kainą.

Atkreipia dėmesį, kad Sprendimas yra grindžiamas neobjektyviais duomenimis – Sprendime vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis ir gairėmis, kurios buvo priimtos vėliau, nei buvo patvirtinti pirkimo dokumentai, taip pat teismų praktika, kuri nėra aktuali taikant VPĮ 49 straipsnio 7 dalį. Po Statybos darbų pirkimo gairių paskelbimo atsakovė neprašė papildomai koreguoti Pirkimo sąlygų ir pateikti iš naujo jų išankstinei patikrai. Sprendime taip pat vadovaujamasi VPT 2020-06-19 raštu Nr. 4S-(1.25E) „Dėl prašymo paaiškinti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas“, (toliau – ir VPT raštas), kuris pateiktas ne tik po Pirkimo sąlygų išankstinės patikros, paties rangos darbų pirkimo ir sutarties pasirašymo, bet ir po atsakovės pareikštų įtarimų dėl galimo pažeidimo priėmimo. Pareiškėja 2019 metais rengdama Pirkimo dokumentus niekaip negalėjo vadovautis VPĮ 49 straipsnio 7 dalies taikymo išaiškinimais, pateiktais 2020-06-19. Pažymi, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybos rašte, tiek Sprendime minimame 2017-04-06 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje Borta, C-298/15 vertinta situacija, kai tiekėjams taikomi ribojimai pasitelkti subrangovus, gali kitose valstybėse narėse įsisteigusiems ūkio subjektams užkirsti kelią ar trukdyti dalyvauti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūroje ar vykdant tokią sutartį dalyvavimą padaryti mažiau patrauklų (Prejudicinio sprendimo 49 punktas), t.y. buvo vertintos VPĮ nuostatos, ribojančios įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas ir turinčios tarptautinio viešojo pirkimo elementą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo skelbtas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai. Be to, Teisingumo Teismas minimame sprendime vertino 2016 m. galiojusią VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatą, kuria perkančiosios organizacijos buvo imperatyviai įpareigojamos nurodyti pagrindinius darbus, kuriuos privalo atlikti tiekėjas, nesuteikiant perkančiajai organizacijai pasirinkimo (Prejudicinio sprendimo 55 punktas). Nuo 2017-01-01 įsigaliojo nauja VPĮ redakcija, kurios 49 straipsnio 7 dalyje atsirado nuostata, kad perkančioji organizacija ne privalo, bet gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas.

Nurodo ir tai, kad Projektų administravimo taisyklių 305 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija įtariamo pažeidimo tyrimą turi atlikti ir priimti sprendimą dėl pažeidimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS2014 dienos. Tais atvejais, kai reikia kreiptis į kitas institucijas ir (ar) projekto vykdytoją dėl papildomos informacijos, įtariamo pažeidimo tyrimas užbaigiamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Įtarimas dėl pažeidimo įregistruotas 2020-04-24, pareiškėjos paaiškinimai pateikti 2020-04-29, o Sprendimas priimtas tik 2020-10-29, t. y. Projektų administravimo taisyklių 305 punkte numatytą terminą praleidus 5 mėnesiais. Pareiškėjos nuomone, toks terminio praleidimas yra esminis procesinis pažeidimas ir yra pagrindas Sprendimą panaikinti.

Dėl Projektų administravimo taisyklių 315 punkto taikymo pareiškėja nurodo, kad teikdama paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo, ji nurodė savo argumentus dėl Projektų administravimo taisyklių 315 punkto nuostatų taikymo, tačiau Sprendime dėl to nėra pateikta jokių argumentų. Projektų administravimo taisyklių 315 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas. Pirkime dėl didelės tiekėjų konkurencijos buvo sutaupyta ženkli ES paramos lėšų dalis. Darbų pirkimui buvo suplanuota 1 105 339,84 Eur su PVM, pasiūlymus pateikė 5 tiekėjai, o laimėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyta kaina 874 851,10 Eur su PVM, yra net 230 488,74 Eur mažesnė, negu buvo suplanuota Projekto lėšų. Antroje vietoje likusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyta kaina yra 969 670,83 Eur, kuri yra didesnė už laimėtojo beveik 100 000 Eur, atitinkamai didesnės buvo ir kitų tiekėjų pasiūlytos kainos, kas parodo, kad pirkimui atlikti reikalingos lėšos buvo panaudotos labai racionaliai ir neigiamo finansinio poveikio ES ir Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo. Projektų administravimo taisyklių 315 punkto nuostatų nepagrįstas netaikymas yra savarankiškas pagrindas Sprendimo panaikinimui.

Apibendrinant pareiškėja nurodo, kad pareiškėja laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, pasiekė pirkimo tikslą racionaliai naudoti lėšas, o atsakovė, priimdama Sprendimą, neobjektyviai vertino aplinkybes, netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo 2020-01-28 Statybos rangos sutarties.

Atsiliepimas

Atsakovė Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad vadovaujantis STR 1.06.01:2016 pateiktu klasifikavimu yra nustatyta, kad visi rangos darbai, nurodyti Pirkimo sąlygų 2.9.1.1 – 2.9.1.5 ir 2.9 p. bei Pirkimo sąlygų 2.11.1.1 – 2.11.1.5 ir 2.11.13 p., yra bendrieji statybos darbai; tuo tarpu visi likę darbai, yra priskiriami specialiesiems statybos darbams. Darbai yra aiškiai atskirti, t. y., dalomi į atskiras darbų grupes ne tik pagal Pirkimo sąlygų 2.9.1.1 – 2.9.1.5 ir 2.11.1.1 – 2.11.1.5 p. nurodytas darbų grupes, bet ir pagal Pirkimo sąlygų 2.10.1. – 2.10.3 p. nurodytą patalpų išdėstymą, todėl darytina išvada, kad kiekvienai darbų grupei/skirtinguose aukštuose esančioms patalpoms bendrastatybinių darbų atlikimui galėtų būti pasitelkiamas subrangovas. Tai įrodo ir techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta informacija, kad statybos darbai išskaidyti į tris etapus, kurie gali būti vykdomi atskirai ir priduodami atskirai. Atitinkamai parengti brėžiniai ir darbų kiekių žiniaraščiai, padalinant juos į tris dalis – etapus. Sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygų ir STR 1.06.01:2016 nuostatas, taip pat techninę specifikaciją ir techninius projektus, Pirkimo objektą, kvalifikacijos reikalavimus, daroma išvada, kad didžioji dalis šiuose dokumentuose numatytų darbų yra priskiriami statybinių konstrukcijų ir žemės darbams.

VPĮ perkančiosioms organizacijoms suteikia diskrecijos teisę nustatyti esmines užduotis, kurias turės atlikti pats tiekėjas, jei toks reikalavimas pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodytas, yra proporcingas Pirkimo objektui ir pagrįstas. Vertinant Perkančiosios organizacijos nustatyto esminės užduoties reikalavimo teisėtumą, atsižvelgiant į nustaytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, CPVA nustatė, kad Projekto vykdytojo Pirkimo dokumentuose nustatytas ginčo reikalavimas, kad tiekėjas pats atliktų bendruosius statybos darbus buvo nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, o tą patį tikslą pareiškėja galėjo pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, priimtas Sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, kad Projekto vykdytojas Pirkimo dokumentuose, nustatydamas ginčo reikalavimą, pažeidė VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytą galimybę tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją, 49 straipsnio 7 dalies nuostatas ir, įvertinus Sprendime išdėstytas Pirkimo aplinkybes, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priedo 6 punktu buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad patikrų metu CPVA nepateikė jokių pastabų, atsakovė nurodo, kad CPVA atlieka įgyvendinančios institucijos funkcijas, kurios nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). Pažymi, kad tiek išankstinės, tiek paskesnės pirkimų patikros metu, atsirenkami ir vertinami tie patikros elementai, kurie pagal įgyvendinančios institucijos turimą praktiką, vertinti, kaip rizikingi ir dėl kurių dažniausiai nustatomi pažeidimai. Tai reiškia, kad įgyvendinančioji institucija nevertina ir neprivalo vertinti visus pirkimo dokumentus ir visus elementus. Tai patvirtina ir faktas, kad PAFT numato galimybės įgyvendinančioms institucijoms pasirinkti vykdyti išankstinę pirkimo patikrą tik pirkimo dokumentų projekto, kuris dar nėra paskelbtas arba vykdyti išankstinę pirkimo patikrą prieš sudarant pirkimo sutartį, kas reiškia, kad atitinkami pirkimo dokumentai jau yra paskelbti ir įvykdytas pasiūlymų įvertinimo etapas. Įvykdytos Pirkimo 2019-03-16 ir 2020-03-03 patikros yra atliktos, kaip tai numatyta PAFT, pagal CPVA standartines procedūras ir praktiką. Kaip matyti iš įvertinimo struktūros ir klausimų, Pirkimo sąlygų 2.15 punkte, kuriame numatytas subtiekimo ribojimas dalį Pirkimo darbų išskiriant kaip esmines užduotis, CPVA apskritai nebuvo vertintas. Įvertinimas jokia apimtimi nemini ir nenurodo VPĮ 49 straipsnio, kurio 7 dalimi vadovaudamasi CPVA ir konstatavo pažeidimą. PAFT, kurios Projekto vykdytojui yra privalomos pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakingas būtent Projekto vykdytojas, o ne įgyvendinančioji institucija.

Nurodo, kad CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susisijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, kad Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. Įtarti pažeidimą gali tos pačios institucijos atskiri darbuotojai. Todėl yra teisiškai nereikšminga, kiek kartų įgyvendinančioji institucija vertina ar tikrina pirkimus, svarbu yra tai, kad Pirkimas nebūtų atliktas pažeidžiant teisės aktus.

Pažymi, kad CPVA Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, Projekto vykdytojo veiksmai Pirkimo vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, todėl administracinis aktas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis Pirkimo vykdymo metu reikšmingais aspektais neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, o CPVA pateikė argumentus, pagrindžiančius nustatytus VPĮ nuostatų pažeidimus. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokio sprendimo laikyti neatitinkančiu VAĮ reikalavimų.

Dėl PAFT nustatyto termino atsakovė nurodo, kad neneigia PAFT nurodyto termino ir to, kad šis terminas buvo praleistas, tačiau pažymi, kad pagal LVAT formuojamą praktiką, vėlesnis, nei PAFT numatytas pažeidimo atlikimas pareiškėjos teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. Remiantis teismų praktika daro išvadą, kad pažeidimo tyrimo atlikimas neišlaikius termino, nurodyto (duomenys neskelbtini) punkte, neturėjo įtakos ne tik pareiškėjos materialiosioms teisėms, tačiau ir pareiškėjos teisėms skųsti sprendimą dėl pažeidimo.

Teigia, kad pareiškėja nustatytais pažeidimais padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl pagrįstai CPVA pareiškėjai taikė finansinę korekciją. Nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, VPĮ tikslo racionaliai panaudoti lėšas pasiekimas galimas tik tuomet, jei pirkimas atliktas pagal VPĮ. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkime buvo nustatyti VPĮ pažeidimai, nėra pagrindo teigti, kad lėšos naudojamos racionaliai.

Pažymi, kad VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti pamatiniai principai. Visi pirkimo dokumentų reikalavimai turi būti nustatyti tik įvertinus savo poreikius, siekiamus tikslus ir tik laikantis aukščiau paminėtų pamatinių principų, t. y. turi būti proporcingi, užtikrinantys lygiateisiškumą, konkurenciją ir kt. Kiekvienos rinkos ūkio subjektams kiekvienas pirkimas ir galimybė sudalyvauti jame yra svarbi ir reikšminga: tarptautinės rinkos dalyviams (stambiems ūkio subjektams) yra svarbus kiekvienas tarptautinis pirkimas ir galimybė jame sudalyvauti, tuo tarpu vidinės rinkos dalyviams (smulkesniems vietiniams ūkio subjektams) yra svarbus ir aktualus kiekvienas mažesnės vertės pirkimas ir galimybė juose pateikti konkurencingus pasiūlymus, nes jie būtent ir veikia šioje rinkoje, iš to vykdo veiklą, uždirba pelną. Viešaisiais pirkimais turi būti siekiama užtikrinti kuo didesnę tiekėjų konkurenciją – rinkos ekonomikos reiškinį, nesvarbu, ar tai būtų tarptautinė, ar vidinė rinka. Nustatant pirkimo sąlygas ūkio subjektų konkurencija yra jau iš dalies ribojama, nes kiekviena sąlyga mažina ją galinčių atitikti tiekėjų ratą – nuo kiekvienos pirkimo sąlygos priklauso ūkio subjektų, galinčių dalyvauti pirkime ratas. Būtent dėl to pirkimo sąlygos turi būti kuo tikslesnės perkančiosios organizacijos poreikiams, tačiau atitinkančios VPĮ pagrindinius lygiateisiškumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Tik tokiu būdu bus galima pasiekti viešųjų pirkimų tikslą – racionaliai panaudojant įsigyti perkančiajai organizacijai reikiamą pirkimo objektą ir sudarant teisingą bei proporcingą tiekėjų konkurenciją. Vadovaujantis aktualia teismų praktika, nepriklausomai nuo vertės bendroje sutarties vertėje, pareiškėja privalo turėti aiškų pagrindimą, kodėl dalies darbų atžvilgiu yra neleistinas subtiekimas ir dėl to apribojama konkurencija. Tiek savo paaiškinimuose, teiktuose CPVA, tiek skunde pareiškėja nurodė tik bendro pobūdžio pasvarstymus dėl būtinybės tinkamai įvykdyti Sutartį ar geresnio projekto sukoordinavimo. Tačiau šie argumentai niekaip nepagrindžia poreikio riboti subtiekimą Pirkime.

Nurodo, kad už rangos darbų sutarties valdymą visada būna atsakingas pagrindinis rangovas/tiekėjas, nepriklausomai nuo pasitelktų subrangovų skaičiaus. Be to, tai, kad pareiškėjos įvardintos esminės užduotys galėjo būti perduotos kitam ūkio subjektui pagrindžia ir paties pareiškėjos nurodyti teiginiai. Pareiškėja visiškai ignoruoja ESTT jurisprudencijoje suformuotas proporcingumo įvertinimo sąlygas, kurios jai buvo žinomos iki Pirkimo paskelbimo. ESTT praktika šios administracinės bylos nagrinėjimui yra aktuali, kadangi tiek ESTT nagrinėtos bylos atveju, tiek CPVA priimtu Sprendimu yra sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos teisės išskirti subtiekimui neleidžiamus perduoti darbų dalis teisėtumo ir proporcingumo. ESTT aiškiai nurodė, jog pats ribojimas gali būti pateisinamas, tačiau jis privalo būti naudojamas proporcingai.

Pažymi, kad CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos Taisyklėse bei PAFT. Tarp šių funkcijų jokiai įgyvendinančiajai institucijai nėra numatyta pareiga rinkti konkrečius įrodymus, skaičiuoti potencialius tiekėjus ar subtiekėjus. Visai nesvarbus konkretus tiekėjų ar subtiekėjų skaičius, nes nėra žinoma, kiek dar tiekėjų negalėjo pasiūlymų pateikti ar subtiekėjų negalėjo sudalyvauti Pirkime dėl ribojančių subtiekimą sąlygų. CPVA nėra įpareigota teikti įvairius pastebėjimus projektų vykdytojams, todėl geranoriškai, siekdama padėti projekto vykdytojui kuo geriau pasiruošti pirkimui, gali patarti ir/ar pateikti rekomendacijas dėl pirkimo dokumentų rengimo. Projekto vykdytojai, norėdami pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi PAFT, VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti atlikti tinkamus ir teisėtus veiksmus, už kuriuos patys ir atsako.

Nurodo ir tai, kad „Statybos darbų pirkimo gairės“ (toliau – ir Statybos gairės) Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) interneto puslapyje paskelbtos 2019-04-05, tačiau Pirkimas buvo paskelbtas 2019-10-23, t. y. praėjus 6 (šešiems) mėnesiams ir 18 (aštuoniolikai) dienų po „Statybos darbų pirkimo gairių“ paskelbimo. Vadinasi, Pirkimo paskelbimo metu jos jau pusę metų buvo paskelbtos ir kiekviena perkančioji organizacija galėjo jomis naudotis ir vadovautis. Todėl pareiškėjos argumentas, kad Pirkimo dokumentai buvo parengti dar iki Statybos gairių paskelbimo, nes Projekto vykdytojas turėjo pusę metų laikotarpį Pirkimo dokumentus koreguoti ir adaptuoti vadovaujantis Statybos gairėmis, nepagrįsti. Atsakovė pažymi, kad Sprendime nurodyti VPT išaiškinimai yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios institucijos pozicija nagrinėjamu klausimu, kuri, remiantis pareiškėjos skundu, yra tikrai aktuali nagrinėjant ginčijamą situaciją. CPVA VPT pateiktais išaiškinimais tiesiogiai nesirėmė priimdama Sprendimą, nors tokią teisę turėjo, nes VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostata (nuo Pirkimo paskelbimo) yra nepasikeitusi, o atsirandantys vis nauji teismų arba viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios institucijos išaiškinimai, aktualūs Sprendimo rašymo metu, padeda vis geriau šią normą suprasti. CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, tiek ir vadovaujančioji institucija turi teisę kreiptis į VPT, atitinkamai, CPVA turi teisę vadovautis vadovaujančiai institucijai pateiktu VPT išaiškinimu. Todėl nepagrįsta pareiškėjos formuojama pozicija, kad CPVA negali ar negalėtų remtis VPT išvadomis, kurios yra pateiktos atliekamo pažeidimo tyrimo metu.

Remiantis nurodytais argumentais, atsakovė prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl CPVA sprendimo, kuriuo konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai pareiškėjai Ligoninei vykdant supaprastintą viešąjį pirkimą projektui, finansuojamam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinti ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Tuberkuliozės profilaktikai, diagnostikai ir gydymui naudojamos infrastruktūros modernizavimas Respublikinės Šiaulių ligoninės TPLK“, Projekto kodas J-02-CPVA-V-04-0001, atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „TPLK pastato (duomenys neskelbtini) ir II terapijos korpuso pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, įrengiant tarp jų jungiamąjį tunelį, statybos darbų pirkimas“ Nr. 457384, kuris Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2019-10-23. Pirkimas į dalis neskaidytas.

Pirkimo sąlygų 2.15 punkte buvo nurodyta, kad: „Pagrindinius darbus rangovas turės atlikti savo jėgomis. Pagrindiniais darbais šiame konkurse yra laikomi bendrastatybiniai (statinio konstrukcijų statybos ir architektūros) darbai“.

Įvykdžius Pirkimą, laimėtoju buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2020-01-28 Ligoninė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartį Nr. 3.1-K1-99-D45/20.

2020-4-29 CPVA užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėjo pažeidimo tyrimą.

2020-4-29 pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl įtarimo pažeidimo Projekte.

CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi visus pirkimo dokumentus priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Projekto vykdytojo Pirkimo dokumentuose 2.15 punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas pats atliktų bendruosius statybos darbus buvo nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, o tą patį tikslą pareiškėja galėjo pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis. Tokiu būdu Projekto vykdytojas Pirkimo dokumentuose, nustatydamas šį reikalavimą, pažeidė VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytą galimybę tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją, 49 straipsnio 7 dalies nuostatas ir, įvertinus išdėstytas Pirkimo aplinkybes, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 7 priedo 6 punktu, kuriame nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės), pritaikė 5 proc. finansinę korekciją.

Pareiškėja skundą dėl Sprendimo grindžia iš esmės argumentais, kad

1.1. neva pažeidimas yra nustatytas nepagrįstai, atsakovei plečiamai aiškinant VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatas, atsakovė 2019-03-25 atlikusi išankstinę patikrą ir 2020-03-03 atlikusi paskesnę patikrą dėl Pirkimo sąlygų 2.15 punkto neteikė jokių pastabų. Teigia, kad Sprendimas priimtas praleidus (duomenys neskelbtini) punkte numatytą terminą. Be to, neigiamo finansinio poveikio ES ir Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo. Sprendimas yra grindžiamas neobjektyviais duomenimis, jame vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis ir Gairėmis, kurios buvo priimtos vėliau, nei buvo patvirtinti pirkimo dokumentai, taip pat teismų praktika, kuri nėra aktuali taikant VPĮ 49 straipsnio 7 dalį.

Pirkimui, atsižvelgiant į jo paskelbimo datą, taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2019-06-10 iki 2019-10-31, nuostatos.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija turi siekti, kad: 1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

VPĮ 49 straipsnio 7 dalis numato, kad perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.

VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105, (toliau – ir Metodika) 28 punktas nustato, kad perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes pagal pirkimo sutartį reikia įmontuoti, įdiegti, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. Nustatydamas šį reikalavimą pirkimo vykdytojas turėtų pirkimo dokumentuose aiškiai apibrėžti, kokias užduotis jis laiko esminėmis, be to, privalo įsitikinti, kad toks ribojimas yra proporcingas ir būtinas atitinkamos pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui.

Taigi, kaip nustatyta, galiojantis teisinis reglamentavimas VPĮ perkančiosioms organizacijoms suteikia diskrecijos teisę nustatyti esmines užduotis, kurias turės atlikti pats tiekėjas, tačiau tik tuo atveju, jei toks reikalavimas pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodytas, yra proporcingas Pirkimo objektui ir pagrįstas. Taigi, sistemiškai aiškinant nurodytas teisės akto nuostatas, akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos net norėdamos nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas pats įvykdytų tam tikras perkančiosios organizacijos nurodytas esmines užduotis, turi labai gerai įsivertinti, ar toks reikalavimas yra būtinas, ar mažiau varžančiomis priemonėmis negalima būtų pasiekti to paties tikslo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pateiktu klasifikavimu (toliau – ir STR -1.06.01:2016) visi rangos darbai, nurodyti pareiškėjos Pirkimo sąlygų 2.9.1.1 – 2.9.1.5 ir 2.9 punktuose bei Pirkimo sąlygų 2.11.1.1 – 2.11.1.5 ir 2.11.13 punktuose, yra bendrieji statybos darbai. Visi kiti likę darbai yra priskiriami specialiesiems statybos darbams. Darbai yra aiškiai atskirti, dalomi į atskiras darbų grupes ne tik pagal Pirkimo sąlygų 2.9.1.1 – 2.9.1.5 ir 2.11.1.1 – 2.11.1.5 punktuose nurodytas darbų grupes, bet ir pagal Pirkimo sąlygų 2.10.1 – 2.10.3 punktuose nurodytą patalpų išdėstymą (II aukšto dalies apie 659 m² bendro ploto patalpų <...> remontas; III aukšto dalies apie 86 m² bendro ploto patalpų <...> remontas; apie 110 m² bendro ploto rūsio aukšto dalies patalpų remontas ir jungiamojo tunelio – koridoriaus <...> nauja statyba). Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad statybos darbai išskaidyti į tris etapus, kurie gali būti vykdomi atskirai ir priduodami atskirai. Atitinkamai parengti brėžiniai ir darbų kiekių žiniaraščiai, padalinant juos į tris dalis – etapus. Taigi, teismo vertinimu, atsakovės padaryta išvada, kad kiekvienai darbų grupei/skirtinguose aukštuose esančioms patalpoms bendrastatybinių darbų atlikimui galėtų būti pasitelkiamas subrangovas, nagrinėjamu atveju pagrįsta. Sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygų ir STR 1.06.01:2016 nuostatas, taip pat techninę specifikaciją ir techninius projektus, Pirkimo objektą, kvalifikacijos reikalavimus, daroma išvada, kad didžioji dalis šiuose dokumentuose numatytų darbų yra priskiriami statybinių konstrukcijų ir žemės darbams.

Taigi, kaip minėta, VPĮ 49 straipsnio 7 dalis leidžia perkančiosioms organizacijoms nustatyti esmines užduotis paskirti jas atlikti pačiam tiekejui, tačiau toks reikalavimas pirkimo dokumentuose turi būti kaip minėta, aiškiai nurodytas, konkrečiai apibrėžtas, turi buti pagristas, proporcingas Pirkimo objektui ir būtinas sutarties tinkamam įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirkimo dokumentuose pareiškėja nurodė visus bendruosius statybos darbus (statinio konstrukcijos statybos ir architektūros), kaip pagrindinius, kaip minėta, susikrstytus į grupes, į etapus, tačiau nenurodė ir konkrečiai nesuformulavo, kokius būtent darbus (užduotis) laiko esminiais, kurių atlikimui turi teisę reikalauti, kad juos atliktų pats tiekėjas (rangovas), todėl, teismo vertinimu, CPVA pagrįtai konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 2.15 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus, riboja konkurenciją, pažeidžia VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatą, 7 dalies reikalavimą, todėl pagrįstai sprendė dėl pažeidimo Pirkime padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina šiuo atveju absoliučios perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės remtis VPĮ 49 straipsnio 7 dalimi. Pareiškėjos argumentas, kad atsakovė nepagrįstai šiuo atveju plečiamai aiškina VPĮ 49 straipsnio 7 dalį, netinkamai taikė VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintus principus ginčo atveju, nepagrįstas. Nors, kaip teigia pareiškėja, VPĮ neapibrėžia, kas yra esminė užduotis, tačiau teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad šiuo atveju kaip esminiai darbai (užduotys) turi būti nurodyti aiškūs, konkretūs, be to, jų atlikimas pagrįstas išskirtiniu būtinumu juos atlikti pačiam tiekėjui. Šiuo atveju pareiškėja visus bendrastatybos darbus priskyrė esminės užduoties sąvokai, niekaip nepagrindžiant to, t. y. kad mažiau varžančiomis priemonėmis, neapribojant konkurencijos, negalima būtų pasiekti to paties tikslo, nepateikiant argumentų, kad tai proporcinga Pirkimo objektui. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad bendrastatybiniai darbai finansine išraiška sudarė apie 60 procentų visų darbų, kad 40 procentų tiekėjai galėjo atlikti pasitelkiant subrangovus, taip pat tai, kad pasirinko visus statinio konstrukcijų statybos ir architektūros darbus, nes šie darbai yra labiausiai atsakingi, lemiantys statinio mechaninį atsparumą ir saugumą, kadangi numatyta įrengti po žeme sudėtingą statinį, todėl turėjo teisę pagrįstai reikalauti, kad visus šiuos darbus atliktų tik pats tiekėjas, be to, tokiu būdu būtų galima geriau koordinuoti projektą bei išvengti neefektyvumo, kuomet pasitelkiami subrangovai, nepagrįsti ir nepaneigiantys Sprendime konstatuoto pažeidimo pagrįstumo.

Sprendžiant, ar galima nurodyti jog esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, turi būti vadovaujamasi 2017-04-06 Europos sąjungos teisingumo teismo sprendimo bylos Borta, C-298/15 suformuotu principu: subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, t. y. jis tinkamas šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti. Kiekvienas atvejis turi būti vertinimas individualiai. Visi pirkimo dokumentų reikalavimai turi būti nustatyti tik įvertinus savo poreikius, siekiamus tikslus ir tik laikantis aukščiau paminėtų pamatinių principų, t. y. turi būti proporcingi, užtikrinantys lygiateisiškumą, konkurenciją ir kt. Kasacinio teismo konstatuota, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Europos sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje nurodoma, kad esminių užduočių įtvirtinimas pirkimo sąlygose turi būti išimtinis, atsižvelgiant į sutartyje apibrėžtą ekonominės veiklos sektorių, darbų pobūdį ir subrangovų kvalifikaciją ir pan. (2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wroclaw, C-406/14). Tuo atveju, kai, vertinant konkretų pirkimą ir su jo sudarymu susijusias aplinkybes nustatoma, kad subrangos ribojimas yra pateisinamas minėtomis išskirtinėmis aplinkybėmis, tuomet perkančioji organizacija privalo esmines užduotis apibrėžti aiškiai, tiksliai, kad tiekėjai suprastų jų apimtį, taip pat esminės užduotys negali būti apibrėžtos abstrakčiai, pavyzdžiui nurodant tik procentinę subrangovams perduodamų darbų dalį (ESTT 2019-11-27 sprendimas byloje T. S., C-402/18; 2016-07-14 sprendimas byloje Wroclaw, C-406/14; 2019-09-26 sprendimas byloje Vitalo SpA, C-63/18).

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės išvadomis, kad pareiškėja privalėjo nustatyti konkrečius ir aiškius darbus, pažymint juos esmine užduotimi, turėti aiškų to nustatymo pagrindimą, kodėl dalies darbų atžvilgiu yra neleistinas subtiekimas ir dėl to pagrįstai apribojama konkurencija. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad pasinaudoti VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje nurodyta diskrecijos teise pareiškėja būtų galėjusi tik tokiu atveju, jeigu įrodytų, kad subrangovai dėl objektyvių priežasčių pareiškėjos nurodytų esminių užduočių atlikti negali, nes, kaip matyti, iš teismų praktikos bei VPĮ nuostatų, bet koks Pirkimo reikalavimas turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis ir proporcingas Pirkimo objektui, o ne paremtas suskaičiuotais subrangovais, galinčiais arba negalinčiais atliki užduotis, išskirta procentine finansine darbų vertės išraiška.

Pareiškėja teigia, kad ji nepažeidė nediskriminavimo, skaidrumo principų. Teismas pažymi, kad viešųjų pirkimų principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, nes, jie yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Storebaelt, C-243/89). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai reiškia, kad perkančiajai organizacijai apibrėžta pareiga nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, remiantis proporcingumo pirkimo objektui principu, pagrįstu nediskriminavimo ir skaidrumo imperatyvu, ribojančiu perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo laisvę. Kasacinis teismas yra konstatvęs, kad būtent viešųjų pirkimų principai – tos imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jos elgesio modelis VPĮ neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje (LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų principų turinys turi būti atskleidžiamas analizuojant paskelbtas Pirkimo sąlygas, kuriose buvo apibrėžti kvalifikacijos reikalavimai, t. y., vertinant konkrečias Pirkimo sąlygas ir jų atitiktį viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui.

Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvos bei jas aiškinanti teismų praktika aiškiai įtvirtina, kad konkurencijos užtikrinimas yra vienas iš fundamentinių viešųjų pirkimų teisės principų. Pagal Europos Sąjungos ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB”, priimtos 2014-02-26, 18 straipsnio 1 dalį pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Teisingumo teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš Europos Sąjungos tikslų viešųjų pirkimų srityje yra atsivėrimas kuo platesnei konkurencijai (ESTT 2017-12-13 sprendimas byloje Nr. C-337/06). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie yra pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę tiems, kurie reikiamos kompetencijos neturi (LAT 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). LAT išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šiame įstatyme nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (LAT 2011-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nepagrindusi, kodėl dalies darbų atžvilgiu yra neleistinas subtiekimas, apribojo tiekėjų konkurenciją. Tai pagrįstai konstatuota Sprendime. Remiantis formuojama teismų praktika, kitų ūkio subjektų (tiekėjų) pasitelkimo ribojimas galimas tik išimtinėmis sąlygomis ir turint konkrečius bei aiškius tokio ribojimo pagrindimus.

Pareiškėja nurodo, kad CPVA atliko jos vykdyto Pirkimo patikras, jokių pastabų dėl Pirkimo sąlygų 2.15 punkto nepareiškė. Be kita ko, nurodo ir tai, kad atsakovė tik deklaratyviai teigia esant pažeidimą dėl principų pažeidimo, konkurencijos ribojimo pažeidimo, nepateikia jokių įrodymų ir argumentų tam pagrįsti.

Atsakant į šiuos pareiškėjos skundo argumentus, pažymėtina, kad CPVA atlieka įgyvendinančios institucijos funkcijas, kurios nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1 p.), atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka institucijai, (9.3.5 p.) atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (9.3.7 p.). (duomenys neskelbtini) p. nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. (duomenys neskelbtini) p. nustato, kad pareiškėjų ir projektų vykdytojų planuojami pirkimai išankstinei pirkimų patikrai atrenkami pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės patvirtintas pirkimų atrankos patikrai sąlygas, kurias įgyvendinančioji institucija savo vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka gali patikslinti ar papildyti. Atsakovė nurodė, kad tiek išankstinės, tiek paskesnės pirkimų patikros metu, atsirenkami ir vertinami tie patikros elementai, kurie pagal įgyvendinančios institucijos turimą praktiką, vertinti, kaip rizikingi ir dėl kurių dažniausiai nustatomi pažeidimai. Tai reiškia, kad įgyvendinančioji institucija nevertina ir neprivalo vertinti visus pirkimo dokumentus ir visus elementus. Tai patvirtina ir faktas, kad PAFT numato galimybę įgyvendinančioms institucijoms pasirinkti vykdyti išankstinę pirkimo patikrą tik pirkimo dokumentų projekto, kuris dar nėra paskelbtas arba vykdyti išankstinę pirkimo patikrą prieš sudarant pirkimo sutartį, kas reiškia, kad atitinkami pirkimo dokumentai jau yra paskelbti ir įvykdytas pasiūlymų įvertinimo etapas. Pirkimo sąlygų 2.15 punkte, kuriame numatytas subtiekimo ribojimas dalį Pirkimo darbų išskiriant kaip esmines užduotis, CPVA apskritai nebuvo vertintas. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, nenustatyta, kad atsakovė atlikusi Pirkimo vykdymo išankstines patikras būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. (duomenys neskelbtini) p. nustato, kad kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Taigi, įgyyvendinančioji institucija, šiuo atveju CPVA, nėra atsakinga už tinkamą Projekto vykdymą. Tiek ES teisės aktais, tiek nacionalinės teisės aktais įgyvendinančiai institucijai pavesta įgyvendinti nustatytą pareigą esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti. Taigi, teismas sutinka su CPVA vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėja negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad tuo atveju, jei CPVA išankstine tvarka atliko Projekto patikras, pažeidimas nebus nustatytas ar, kad dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos.

Pažymėtina ir tai, kad nei Taisyklės, nei PAFT, nei kiti teisės aktai nenumato CPVA pareigos rinkti konkrečius įrodymus, skaičiuoti potencialius tiekėjus ar subtiekėjus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo kvalifikacinius reikalavimus nustato būtent perkančioji organizacija, tai jai ir kyla pareiga tinkamai pagrįsti tokių reikalavimų proporcingumą ir teisėtumą, nesant tokio pagrindimo, tokie reikalavimai per se laikomi nepagrįstais. CPVA nėra įpareigota teikti įvairius pastebėjimus projektų vykdytojams, gali tik patarti ir/ar pateikti rekomendacijas dėl pirkimo dokumentų rengimo. CPVA, įgyvendindama savo funkcijas, tikrina su pirkimais susijusius dokumentus, kilus tam tikriems klausimams teikia projekto vykdytojams paklausimus, esant įtariamiems pažeidimas atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą, kurio metu ir priima sprendimą dėl skirtingų atitikimų/neatitikimų ar VPĮ bei PAFT nuostatų nesilaikymo.

(duomenys neskelbtini) punktas nustato, kad tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas.

2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Naginėjamu atveju teismas vertina, kad CPVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, vykdydama viešąjį pirkimą, pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo nebuvimo, neva nepadaryta žala ES biudžetui, visiškai nepagrįsti. Pažeidimas yra aiškiai ir argumentuotai nurodytas Sprendime. Pareiškėja savo veiksmais padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl pagrįstai CPVA pareiškėjai taikė finansinę korekciją remdamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316, Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą nuostatomis.

Pažymėtina, kad pažeidimo sąvokoje aiškiai atskleidžiama pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė (jei būtų padaryta žala). Nagrinėjamu atveju pažeidimas yra nustatytas, pareiškėjai pažeidus VPĮ 49 straispnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Taigi, nepagrįstai teigiama, kad žala nepadaryta, būtent šiais veiksmais pareiškėjas padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl pagrįstai CPVA pareiškėjai taikė finansinę korekciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismas pažymėjo, kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2018-04-23 nutartis, administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

Sprendime finansinė korekcija pritaikyta remiantis Gairių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, o Gairių 1.1. skyriaus 3 pastraipoje nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog nustatytas pažeidimas yra laikytinas esminis, kadangi pažeidžia VPĮ nuostatas, tame tarpe ir įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus, todėl negali būti vertinamas mažareikšmiu ir/ar formaliu pažeidimu, o pareiškėjai tokiu atveju išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, nebūtų laikoma, jog nepadaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Taigi, pareiškėjos nurodyti argumentai, kad neva Pirkime dėl didelės tiekėjų konkurencijos buvo sutaupyta ženkli ES paramos lėšų dalis, darbų pirkimui buvo suplanuota 1 105 339,84 Eur su PVM, pasiūlymus pateikė 5 tiekėjai, o laimėtojo UAB „Ginstata“ pasiūlyta kaina 874 851,10 Eur su PVM, yra net 230 488,74 Eur mažesnė, negu buvo suplanuota Projekto lėšų, ir tai pagrindžia, kad buvo racionaliai panaudotos lėšos, nepadaryta žala ES biudžetui, yra nepagrįsti. Teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, kad racionalus lėšų panaudojimas yra galimas tik nepažeidžiant VPĮ nuostatų.

Atsakovė neneigia, kad šiuo atveju yra praleistas (duomenys neskelbtini) punkte nustatytas Sprendimo priėmimo terminas. Pareiškėja teigia, kad vien dėl šio procedūrinio pažeidimo Sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu. Tačiau teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija, kadangi pagal LVAT formuojamą praktiką, vėlesnis, nei PAFT numatytas pažeidimo atlikimas pareiškėjos teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. Pažeistas terminas atlikti tyrimą yra instrukcinio pobūdžio, o ne terminas, kurį pažeidus, negali būti priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas. LVAT yra nurodęs, jog viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Minėtų terminų pažeidimas nedaro administracinio sprendimo negaliojančiu ar neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą (LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. A-524-556/2016; LVAT 2012 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. A602-1192/2012; LVAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartis byloje Nr. A520-2327/2011, LVAT 2013 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Nr. A602-1189/2013).

Pareiškėja teigia, kad Sprendime vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos viešai paskelbtomis Statybos darbų pirkimo gairėmis, išvadomis, kurios buvo priimtos vėliau, nei buvo patvirtinti pirkimo dokumentai, taip pat teismų praktika, kuri nėra aktuali šiam ginčui. Statybos darbų pirkimo gairės buvo viešai paskelbtos 2019-04-15, Pirkimas buvo paskelbtas 2019-10-23. Taigi, visiškai neaiškus ir nepagrįstas argumentas, kad vadovautasi skelbiant Pirkimą nepaskelbtomis gairėmis. Viešųjų pirkimų tarnyba 2020-06-19 raštu Nr. 4S-(1.25E) „Dėl prašymo paaiškinti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas“ atsakė į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2020-05-13 raštą Nr. (24.78E-07)-6K-2002812 dėl VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymo, t. y. raštas pateiktas vėliau, nei buvo paskelbtas Pirkimas. Tačiau pažymėtina tai, kad raštu Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išaiškinimą nagrinėjamu klausimu dėl aktualios šiame ginče teisės normos taikymo, todėl neaišku, kokiu pagrindu CPVA negalėjo juo remtis, nors, kaip nurodė, tiesiogiai nebuvo remtasi. Pateikti išaiškinimai rašte, kaip matyti, nėra prieštaringi formuojamai praktikai šiuo teisės klausimu, rėmėsi ESTT Bortos byloje pateiktais išaiškinimais (ESTT 2017-04-05 sprendimas byloje C-298/15, UAB „Borta“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija). Be to, pagal Taisyklių 10.1 papunktį CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, visais atvejais turi teisę kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl projektų vykdytojų (perkančiųjų organizacijų) viešųjų pirkimų atitikties VPĮ reikalavimams.

Pareiškėjos skundo argumentas, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, yra priimtas nesilaikant gero administravimo principo, taip pat nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs Sprendimo turinį, vertina, kad Sprendime yra nurodytos visos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti pareiškėjos Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, Projekto vykdytojo veiksmai Pirkimo vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, vertinti pareiškėjos paiškinimai dėl pažeidimo, todėl remiantis nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo laikyti, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jis yra aiškus, suprantamas, motyvuotas, priimtas pagal galiojantį ir aktualų ginčo situaciją reglamentuojantį teisinį reguliavimą, remiantis aktualia ginčui teismų praktika.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas byloje aplinkybes bei nurodytus argumentus, rašytinius įrodymus jiems pagrįsti, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju remiantis galiojančiu aktualiu teisiniu reglamentavimu, CPVA Sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos Pirkimo sąlygose (2.15 punkte) nustatytas ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra pažeidžiantis VPĮ 17 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, 49 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016-07-14 prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pažymėjo, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Taigi, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra.

Kadangi pareiškėja iš esmės neginčija nustatytos finansinės korekcijos dydžio, teismas nustatęs, kad CPVA pagrįstai nustatė pažeidimą, priėmė pagrįstą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį teisėtą Sprendimą, dėl to plačiau nepasisako.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė