Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1502/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-03Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-05Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaPapildoma nutartis · 2011-11-08Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-05
Bylos Nr.
2A-1502/2011
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00866-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
K. M.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Jungtis“
Advokatai
Eligijus Karbauskas, Rasa Užkuraitienė
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1502/2011Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00866-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7.; 12.7.; 15.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,atsakovo atstovėms D. P. ir advokatei Rasai Užkuraitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-358-125/2011 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jungtis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo 2009 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. K-09-116 ir 2009 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. K-09-164; 2) pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu; 3) nustatyti, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 4) priteisti keturių mėnesių vidinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) priteisti 101 005,21 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už budėjimą namuose; 7) priteisti 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo priklausančių išmokėti sumų už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų išmokėjimo dienos; 8) priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2002 m. balandžio 16 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 223, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti pas atsakovą inžinieriumi (vėliau – apsaugos sistemų techniku). Atsakovas neapskaitydavo viso darbo laiko, nes ieškovas dirbo ne tik penkių darbo dienų savaitę, tačiau ir papildomai budėjo namuose. Budėjimo namuose laikas nebuvo atsakovo apskaitomas ir už jį nebuvo mokamas darbo užmokestis. Ieškovui pareiškus darbdaviui reikalavimą, kad šis laikas būtų apskaitomas ir mokamas darbo užmokestis, prasidėjo ieškovo persekiojimas, t. y. buvo daromas spaudimas, kad ieškovas nutrauktų darbo sutartį. Ieškovui 2009 m. liepos 30 d. buvo pareikšta, kad jis už darbo drausmės pažeidimus yra atleidžiamas iš darbo ir įteiktas tos pačios dienos įsakymas Nr. K-09-164 dėl drausminės nuobaudos. Pasak atsakovą ieškovas darbo metu, naudodamas tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, siekdamas sau gauti pajamų, reklamuodamas analogiškas paslaugas teikiančią kitą įmonę ir siūlydamas šias paslaugas, pažeidė darbo drausmę. Iš minėto įsakymo ieškovas sužinojo dar apie 2009 m. gegužės 25 d. priimtą įsakymą Nr. K-09-116, kuriuo ieškovui už darbo drausmės pažeidimą buvo skirtas papeikimas. Apie šį papeikimą iki 2009 m. liepos 30 d. ieškovui nebuvo žinoma, nes įsakymas dėl papeikimo ieškovui nebuvo įteiktas. Ieškovo teigimu, jis darbo drausmės pažeidimų nėra padaręs, todėl drausminės nuobaudos jam paskirtos nepagrįstai ir neteisėtai. Minėti įsakymai turi būti panaikinti, o ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Pripažinus ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtu, pas atsakovą ieškovui nebus sudarytos palankios sąlygos dirbti, todėl ieškovas neprašo grąžinti jo į darbą, o prašo priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, atsakovas už budėjimą namuose ieškovui turi sumokėti darbo užmokestį. Atsakovas ilgą laiką pažeidinėjo ieškovo teises, ieškovas dirbo atsakovo pavestą darbą, kuris nebuvo apmokamas, budėjimo metu buvo ribojama ieškovo judėjimo laisvė, buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, poilsis. Šeima turėjo derinti savo išvykas su ieškovo darbo grafiku. Ieškovui pareikalavus apskaityti ir sumokėti už budėjimus namuose, prasidėjo ieškovo persekiojimas ir ieškovas buvo atleistas iš darbo už tariamus darbo drausmės pažeidimus. Dėl tokių veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 20 000 Lt suma. Už dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas su darbo santykiais susijusias išmokas turi būti mokami delspinigiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 370,32 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, ir 32,06 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius.

Teismas nustatė, kad atsakovo 2009 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. K-09-116 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, 100 Lt sumažintas atlyginimo priedas už gegužės mėnesį ir iš darbo užmokesčio žalos atlyginimui išskaičiuota 15 Lt. Ieškovas buvo nubaustas už tai, kad plovykloje 2009 m. balandžio 29 d. atsakovo lėšomis nuplovė ne jam priskirtą tarnybinį, o kitą automobilį. Ieškovas teigė, kad suklydo, į žurnalą įrašydamas 2009 m. balandžio 29 d. datą, nes automobilį plovė 2009 m. balandžio 30 d. Tačiau ieškovo nurodomas aplinkybes paneigia antstolės V. Daugirdienės 2011 m. gegužės 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad ieškovas 2009 m. balandžio 30 d. su įmonės automobiliu buvo atvykęs prie pastatų, kur yra plovykla, tačiau į plovyklą neužsuko ir automobilio neplovė. Aplinkybės, kad ieškovas dėl padaryto pažeidimo rašė pasiaiškinimą, atsakovo sudaryta komisija ieškovo atsisakymą pasirašyti dėl 2009 m. gegužės 25 d. įsakymo gavimo įteisino 2009 m. birželio 23 d. aktu, atsakovui buvo sumažintas priedas prie atlyginimo ir padarytas žalos išskaitymas, patvirtina, kad ieškovui apie jam paskirtą papeikimą buvo žinoma. Teismo vertinimu, atsakovas, skirdamas nuobaudą, drausminės nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, o ieškovas dėl nuobaudos panaikinimo į darbo ginčo komisiją nesikreipė.

Teismas nustatė, kad ieškovas pagal atsakovo 2009 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. K-09-164 atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Ieškovas buvo atleistas dėl to, kad, turėdamas galiojančią nuobaudą, 2009 m. birželio 30 d. darbo metu T. G. bute sumontavo saugos signalizacijos sistemą, neturėdamas darbdavio nurodymo atlikti tokius darbus. Ieškovas nepaneigė, kad minėtą dieną T. G. bute sumontavo saugos signalizaciją be darbdavio nurodymo. Iš T. G. atsakovui 2009 m. liepos 21 d. surašytos pretenzijos matyti, kad ieškovas, darbo metu atlikęs saugos sistemos instaliaciją, gavo iš T. G. 550 Lt, ieškovas aiškino, kad negali pajungti sistemos dėl silpno signalo, todėl pasiūlė T. G. signalizaciją pajungti į UAB „Apsaugos komanda“, kuri yra su ieškovu konkuruojanti įmonė, pultą ir skambino į šią įmonę. Šiuos faktus netiesiogiai patvirtina ir UAB „Omnitel“ pateikta 2009 m. birželio 30 d. telefonų skambučių iš ieškovui priskirto mobiliojo telefono išklotinė, pagal kurią ieškovas minėtą dieną palaikė ryšį ne tik su T. G., bet ir skambino į UAB „Apsaugos komanda“ priklausantį V. A. priskirtą telefoną, bet neskambino į atsakovo dispečerinės pultą. Aplinkybes, kad ieškovas 2009 m. birželio 30 d. nuo 14 iki 16.20 val. T. G. bute įrenginėjo saugos signalizaciją, įrodo ir atsakovo pateikta GPS išklotinė, iš kurios matyti, kad ieškovo tarnybinis automobilis nurodytu laiku stovėjo prie namo, kuriame gyvena T. G.. Ieškovas neįrodė, kad T. G. ir atsakovo Klaipėdos filialo direktorius R. S. yra draugai, nes šie asmenys draugystės faktą neigia. Teismas sprendė, kad ieškovas darbo metu, pasinaudodamas atsakovo transportu, be darbdavio užduoties atliko su darbo santykiais nesusijusį darbą ir atlyginimą už šį darbą pasiėmė sau. Ieškovas buvo nelojalus įmonei, pažeidė atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatas. Atsakovui 2009 m. liepos 30 d. pareikalavus iki 2009 m. liepos 31 d. pasiaiškinti, ieškovas atsisakė pasiaiškinti ir pasirašyti atsakovo reikalavimą pasiaiškinti. Ieškovui atsisakius pasiaiškinti, atsakovas 2009 m. liepos 30 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir teisme negalėjo aiškiai paaiškinti jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių. Teismas sprendė, kad atsakovas, gavęs aiškų atsakovo atsisakymą raštu pasiaiškinti, turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą ir nesulaukęs terminio pasiaiškinimui pateikti pabaigos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ieškovą atleido iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Ieškovas reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už budėjimą namuose už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. grindė atsakovo vyr. operatorės T. B. sudarytais pulto operatorių budėjimo grafikais ir liudytojų parodymais. Ieškovas buvo pavaldus atsakovo Kaune esančiam atsakovo techninės priežiūros organizavimo inžinieriui ir Klaipėdos filialo vadovui. Tačiau ieškovas nebuvo pavaldus atsakovo vyr. operatorei T. B., todėl jos sudaryti operatorių budėjimo grafikai, nepatvirtinti atsakovo vadovo ar atsakovo filialo vadovo, ieškovui nebuvo privalomi, be to, nebuvo jo pasirašyti. Šie grafikai neatitinka atsakovo kolektyvinės sutarties 6.1.9 punkto reikalavimų. Liudytoja T. B. patvirtino, kad ieškovui po darbo skambindavo pulto operatoriai pasikonsultuoti techniniais klausimais, tačiau ji savo iniciatyva grafikuose nurodydavo, kuriam iš technikų skambinti. Liudytojas D. Š. parodė, kad klientų prašymu kartais vykdavo ne darbo metu taisyti gedimų, tačiau tai nebuvo privaloma ir tokie atvejai buvo reti. Po tokių atvejų darbuotojo prašymu jam buvo galima ankščiau išeiti iš darbo ar gauti laisvadienį. Atsakovo internetiniame tinklalapyje paskelbta informacija, kad gedimai šalinami per valandą, laikytina atsakovo reklama. Pateiktos su klientais sudarytos sutartys patvirtina, kad gedimai turi būti šalimai per 24 valandas. Liudytojai J. Z. ir T. B. patvirtino šią aplinkybę, parodė, kad gedimai buvo šalinami darbo metu, o esant gedimui ne darbo metu – prie to objekto buvo siunčiami apsaugos ekipažai. Pagal ieškovo pareiginę instrukciją ieškovas turėjo pareigą ir ne darbo metu teikti konsultacijas techniniais klausimais. Iš atliktų darbų aktų matyti, kad ieškovas ne darbo metu atlikęs konkrečius darbus pildydavo atliktų darbų aktą ir pateikdavo atsakovui. Tokių aktų per laikotarpį nuo 2006 m. birželio 4 d. iki 2009 m. vasario 16 d. buvo pateikta 19, todėl ieškovui turėtų būti apskaičiuotas 370,32 Lt atlyginimas, neatskaičius mokesčių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui nebuvo nustatytas budėjimas namuose ne darbo metu, o jo pareiga ne darbo metu teikti konsultacijas pulto operatoriams įėjo į jo tarnybines pareigas, už šį darbą ieškovui buvo mokamas ne tik atlyginimas, bet ir priedas prie atlyginimo. Iš ekspertizės akto matyti, kad atsakovas ieškovui apskaičiavo 13,04 Lt mažiau ir išmokėjo 32,06 Lt mažiau darbo užmokesčio nei priklausė, todėl, nors ieškovas nebuvo pareiškęs tokio reikalavimo, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 32,06 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (mokesčiai išskaičiuoti). Kitus ieškovo reikalavimus teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos – atleidimą iš darbo skyrimą. Teismas nenagrinėjo atsakovo 2009 m. gegužės 25 d. įsakymu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, o tik išdėstė su šia nuobauda susijusias faktines aplinkybes ir nepateikė jų teisinio įvertinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad:

a) kartu su drausmine nuobauda buvo paskirta ir pinigine bauda, nors įstatymai nenumato piniginės baudos kaip drausminės nuobaudos rūšies;

b) atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas 2009 m. balandžio 29 d. nuplovė kitą, o ne tarnybinį automobilį.

c) teismas, suteikdamas pirmenybę antstolės V. Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui, nukrypo nuo procesinių teisės normų taikymo praktikos. Šis protokolas turi didesnę įrodomąją galią tada, jeigu jis surašytas vykdant teismo pavedimą. Protokolas turėjo būti vertinamas kartu su ta aplinkybe, kad tarnybiniuose automobiliuose yra sumontuoti kontrolės prietaisai, veikiantys GPS principu. Atsakovas turėjo pareigą išsaugoti ir į bylą pateikti 2009 m. balandžio 30 d. GPS išklotinę, tačiau to nedarė, tik paaiškino, kad patikrino informaciją ir ji nepasitvirtino. Prieš pat įrodymų tyrimo pabaigą atsakovas pateikė bylos nagrinėjimo metu neišsaugotą 2009 m. balandžio 30 d. GPS išklotinę, kuri paslaptingai atsirado, atlikus įmonėje programavimo darbus, nors teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos filialo darbuotojas patvirtino, kad tokios išklotinės nėra. Toks įrodymas negalėjo būti teismo vertinamas kaip patikimas;

d) atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl aktas dėl atsisakymo pasiaiškinti surašytas mėnesiu vėliau, t. y. 2009 m. birželio 23 d., kai drausminė nuobauda tariamai paskirta 2009 m. gegužės 25 d.

Teismas nevertino, kad atsakovo pateikti reikalavimai pasiaiškinti, aktai yra be numeracijos ir registracijos, su jais ieškovas nebuvo supažindintas, kas sudaro pagrįstą išvadą, jog jie buvo surašyti vėliau. Pagal DK 240 straipsnį drausminė nuobauda galėjo būti skirta tik po to, jei darbuotojas dėl svarbių priežasčių nepateikia pasiaiškinimo dėl drausmės pažeidimo. Atsakovas 2009 m. liepos 30 d. prašyme dėl pasiaiškinimo terminą nustatė iki 2009 m. liepos 31 d. 16 val., tačiau minėtam terminui nepraėjus skyrė ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, t. y. darbdavys, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, buvo nusprendęs ieškovą atleisti iš darbo. Tai, kad ieškovas dirbo pas atsakovo Klaipėdos filialo direktoriaus draugą T. G., buvo palanki situacija ieškovą sukompromituoti ir nutraukti darbo sutartį. Tai reiškia, kad darbdavys turėjo išankstinę nuomonę atleisti ieškovą iš darbo.

2. Dėl teisės normų, reglamentuojančių budėjimą namuose. Teismas neatskleidė sąvokos „budėjimas“, neįvertino darbo sutarties turinio, netyrė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, ieškovo ir liudytojų paaiškinimus apie „neoficialius budėjimus“, neįvertino įrašų budėjimo žurnaluose, kuriuos pildė vyr. operatorė T. B. ir kuri patvirtina, kad ieškovas budėjo namuose ir jam buvo dažnai skambinama naktį. Nepagrįsta teismo išvada, kad budėjimas įėjo į mano pareiginę instrukciją, kaip ir pareiga ne darbo metu teikti konsultacijas techniniais klausimais. Tai, kad ieškovas budėjo namuose patvirtina ir atliktų darbų aktai, iš kurių matyti, kad grafikuose nustatytomis ieškovo dienomis ieškovas faktiškai dirbo. Be to, atsakovas teigia neišsaugojęs, o ieškovas neturi galimybės pateikti ir kitų aktų. Šie aktai patvirtintų ieškovo faktinį išvažiuojamąjį darbą budėjimų metu, t. y. sutaptų su budėjimo grafikuose nurodytomis ieškovo budėjimo datomis. Nepagrįsta teismo išvada, kad kiekvienu atveju nedarbo metu atlikus konkrečius darbus buvo pildomas atliktų darbų aktas. Garantiniuose objektuose aktai nebuvo sudaromi, nors jie buvo aptarnaujami budėjimo metu. Už budėjimą ieškovui turėjo būti priteista kaip už viršvalandinį darbą. Kadangi dėl atsakovo kaltės darbo laikas nebuvo apskaitomas pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat dėl jo kaltės nebuvo teisingai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, tai pagal DK 207 straipsnį atsakovas privalo sumokėti delspinigius. Be to, teismas turėjo patenkinti ieškovo reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tyrė ir vertino, ar iš tiesų buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, dėl kurio ieškovui buvo paskirtas papeikimas. Teismas apklausė liudytojus, ištyrė ir įvertino visus įrodymus. Vienas iš įrodymų, t. y. antstolės V. Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pateiktas vėliau, nes per laikotarpį, kai byla buvo sustabdyta dėl ekspertizės, buvo atnaujinta transporto valdymo ir kontrolės sistemos programinė įranga, dėl ko atsirado galimybė Google Maps žemėlapių pagalba labai tiksliai atvaizduoti automobilio dislokacijos vietą, ko nebuvo galima padaryti ankščiau. Apelianto argumentas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2009 m. balandžio 29 d. ieškovas nuplovė kitą, o ne tarnybinį automobilį, yra nepagrįstas. Įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, todėl nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Jau tokiu apeliacinio skundo argumentu apeliantas pripažįsta, kad 2009 m. balandžio 29 d. plovė automobilį, tik, anot ieškovo, atsakovas neįrodė, koks konkrečiai kitas automobilis buvo nuplautas. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas neišsaugojo 2009 m. balandžio 30 d. GPS duomenų, nors vėliau juos pateikė, ir tai, apelianto teigimu, patvirtino atsakovo Klaipėdos filialo direktorius R. S.. Pažymėtina, kad šis liudytojas teisme patvirtino, kad tos medžiagos jis neturi ir pas save nelaiko, nes duomenis apie darbo drausmės pažeidimą filiale perduoda darbdaviui. Pagal atsakovo nustatytą tvarką duomenys, kurie turi būti išsaugoti, yra kaupiami serveryje ir juos atvaizduoti praėjus 3 mėnesiams gali tik sistemos administratorius. Todėl apelianto teiginys, kad duomenys paslaptingai atsirado atlikus įmonėje programavimo darbus, yra paremtas prielaidomis. UAB „Baltic car equipment“ pažyma patvirtina, kad transporto valdymo sistemai naudojama programinė įranga neleidžia vartotojui keisti surinktų telemetrinių duomenų ir parametrų. Be to, programinė įranga atnaujinama paties gamintojo. Atsakovo 2009 m. birželio 23 d. aktas surašytas ne dėl ieškovo atsisakymo pasiaiškinti, o dėl atsisakymo susipažinti su drausmine nuobauda. Pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką Klaipėdos filialo darbuotojams drausmines nuobaudas skiria atsakovo generalinis direktorius, kuris paprastai dirba Kaune, todėl dokumentų originalai į filialą ne visuomet perduodami iš karto. Ieškovas nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 22 d. nebuvo darbe dėl ligos, todėl su jam paskirta drausmine nuobauda buvo supažindintas tik 2009 m. birželio 23 d. Jam atsisakius pasirašyti, kad su nuobauda susipažino, buvo surašytas minėtas 2009 m. birželio 23 d. aktas. Ieškovas nurodydamas argumentą, kad jam kartu su drausmine nuobauda buvo paskirta piniginė bauda, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, apeliantas netinkamai aiškina jam paskirtą drausminę nuobaudą. Apelianto darbo užmokestį sudarė mėnesinė alga ir kintamas priedas. Pagal atsakovo 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą sprendimą dėl kintamo dydžio mažinimo arba nemokėjimo priima gen. direktorius išleisdamas įsakymą. Apeliantui paskyrus papeikimą, jam buvo sumažintas priedas, o ne paskirta piniginė bauda. Atmestini apelianto argumentai dėl DK 240 straipsnio reikalavimų pažeidimo. Darbdavys, gavęs aiškų darbuotojo atsisakymą raštu pasiaiškinti iki nurodyto terimo, turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą ir nesulaukęs termino pasiaiškinimui pateikti pabaigos. Apelianto atsisakymai užfiksuoti surašant aktus. Nors ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta faktą, kad dirbo pas T. G., tačiau tokį savo elgesį vertina ne kaip darbo drausmės pažeidimą, bet kaip priemonę, kuria atsakovas pasinaudojo norėdamas su juo susidoroti ir jį sukompromituoti.

2. Dėl teisės normų, reglamentuojančių budėjimą namuose. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kreipimąsi į darbdavį dėl apmokėjimo už budėjimą namuose. Tik darbas, atitinkantis visus įstatymo ir teismo praktikoje suformuluotus ir nurodytus požymius, gali būti pripažintas budėjimu namuose. Atsakovas jokia forma ieškovui nepavedė budėti namuose. Atliktų darbų aktai neįrodo ieškovo budėjimo fakto. Aplinkybė, kad darbuotojas darbo sutartimi sulygtus darbus atliko ne darbo metu, turi būti vertinama kartu su ieškovo pareiginiais nuostatais, kuriuose numatyta, kad technikas privalo atvykti į objektą gedimų šalinimui ne vėliau kaip per 24 val., kad apie gedimų šalinimo eiliškumą sprendė savarankiškai, o jei dėl didelės darbo apimties ar kitokių priežasčių negalėjo savalaikiai atlikti darbų, apie tai nedelsiant privalėjo informuoti savo tiesioginį vadovą. Faktas, kad darbuotojas savo iniciatyva ne darbo metu nuvykdavo į objektą ir atlikdavo darbo sutartyje sulygtus darbus, arba pasibaigus nustatytai darbo dienai užtrukdavo ilgiau, negali būti vertinamas kaip ieškovo budėjimas pagal darbdavio atskirą pavedimą. Dauguma atliktų darbų pagal atliktų darbų aktus dažniausiai buvo atliekami nespėjus jų atlikti darbo metu, t. y. nuo 17 val. iki 19 val. Per trejus metus ieškovas nakties metu dirbo tik du kartus ir darbas buvo atliktas iki 23 val. Bylose dėl budėjimo teisinių santykių yra svarbus ir darbuotojo elgesys. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovas jam nemoka atlyginimo už budėjimą, toliau budėjo ir nesikreipė į darbdavį su reikalavimu dėl tokio darbo apmokėjimo, todėl teisme toks iškeltas reikalavimas, jau nutraukus darbo sutartį, galėtų būti vertinamas kaip siekis praturtėti atsakovo sąskaita. Apelianto argumentas, kad garantiniuose objektuose atliktų darbų aktai nebuvo sudaromi, nors jie buvo aptarnaujami budėjimo metu, remiasi naujomis aplinkybėmis, kuriomis nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą

Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal 2002 m. balandžio 16 d. su atsakovu sudarytą darbo sutartį dirbo inžinieriumi, vėliau – apsaugos sistemų techniku. Iš darbo atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei pagal tai jam nors kartą per paskutinius dvyliką mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui per paskutinius dvyliką mėnesių iki atleidimo iš darbo taikė drausminę nuobaudą. Atsakovo 2009 m. gegužės 25 d. įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ieškovas 2009 m. balandžio 29 d. nuplovė ne atsakovui priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau plovyklos žiniaraštyje padarė įrašą apie tai, kad buvo nuplautas būtent atsakovo automobilis (b. l. 53, t. 1). Ieškovas šios drausminės nuobaudos paskyrimą ginčija tuo pagrindu, kad apie tokios drausminės nuobaudos paskyrimą sužinojo tik po atleidimo iš darbo, kad padarydamas įrašą apie atsakovo automobilio nuplovimą 2009 m. balandžio 29 d. suklydo, kad atsakovo automobilį iš tikrųjų nuplovė 2009 m. balandžio 30 d.

Byloje nustatyta, kad atsakovas pareikalavo ieškovą pasiaiškinti, kodėl jis nurodė automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuplovimo faktą 2009 m. balandžio 29 d., kai tuo tarpu automobilis tą dieną plovykloje nebuvo (b. l. 58, t. 1). Ieškovas atsakovui pasiaiškino, kad automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plovykloje nuplovė 2009 m. balandžio 30 d. (b. l. 59, t. 1).

Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui darbiniam naudojimui suteikė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas automobilių plovykloje ,,Padremas“ 2009 m. balandžio 29 d. padarė įrašą, kad šią dieną minėtą automobilį nuplovė. Už šią paslaugą atsakovas pagal pateiktą sąskaitą automobilių plovyklai sumokėjo.

Byloje nustatyta, kad atsakovo automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi ieškovas, buvo įrengta transporto valdymo ir kontrolės sistema, fiksuojanti automobilio judėjimo maršrutą. Atsakovas aplinkybę, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 29 d. nebuvo plovykloje, nustatė pagal automobilio valdymo ir kontrolės sistemos duomenis. Aplinkybę, kad ieškovas 2009 m. balandžio 30 d. plovykloje ,,Padremas“ automobilio nenuplovė, atsakovas taip pat įrodinėja valdymo ir kontrolės sistemos duomenimis.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas 2009 m. balandžio 30 d. kontrolės sistemos (GPS) duomenų išklotinę turėjo išsaugoti ir pateikti į bylą, tačiau pateikė tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, nors atsakovo darbuotojas teisme nurodė, kad tokia duomenų išklotinė yra neišsaugota. Ieškovo manymu, teismas negalėjo šio įrodymo vertinti kaip patikimą, nes šis įrodymas gali būti suklastotas. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. UAB „Baltic car Equipment“, iš kurios atsakovas įsigijo transporto valdymo ir kontrolės sistemą ir kuri administruoja šią sistemą, 2011 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 352 patvirtino, kad naudojama programinė įranga neleidžia vartotojui keisti surinktų telemetrinių duomenų ir parametrų (b. l. 26, t. 8).

Antstolis 2011 m. gegužės 9 d. faktinių aplinkybių protokolu konstatavo, kad automobilis 2009 m. balandžio 30 d. stovėjo prie parduotuvės „BK Grupė“ Tilžės g. 60, Klaipėdoje, tačiau prie plovyklos Tilžės g. 60 nebuvo privažiavęs (b. l. 2-25, t. 8). Ta aplinkybė, kad šį įrodymą atsakovas pateikė paskutiniame teismo posėdyje ir kad 2009 m. balandžio 30 d. automobilio maršruto ataskaita nebuvo išsaugota atsakovo serveryje, o pateikta teismui vėliau, ją gavus iš transporto valdymo ir kontrolės sistemas administruojančio asmens, nedaro šio įrodymo nepatikimu.

Atsakovas ieškovui apie drausminės nuobaudos – papeikimo paskyrimą pranešė 2009 m. birželio 23 d., tačiau ieškovas atsisakė raštu patvirtinti apie 2005 m. gegužės 25 d. įsakymo, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, gavimą. Aplinkybę, kad ieškovas atsisakė raštu patvirtinti minėto įsakymo kopijos gavimo faktą, patvirtina 2009 m. birželio 23 d. aktas (b. l. 66, t. 1). Šis rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę, kad ieškovas su 2009 m. gegužės 25 d. įsakymu buvo supažindintas, tačiau atsisakė pasirašyti (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad aktas apie atsisakymą pasiaiškinti surašytas 2009 m. birželio 23 d., kai tuo tarpu drausminė nuobauda paskirta 2009 m. gegužės 25 d. 2009 m. birželio 23 d. aktas surašytas ne dėl atsisakymo pasiaiškinti, kad iš atsakovo gavo 2009 m. gegužės 25 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, tačiau atsisakė pasirašyti (b. l. 66, t. 1). Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo 2009 m. gegužės 25 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Iš teismo posėdžių protokolų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė minėtos drausminės nuobaudos paskyrimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotais duomenimis apie automobilio judėjimo maršrutus 2009 m. balandžio 29 ir 30 dienomis, nustatė, kad ieškovas 2009 m. balandžio 30 d. automobilio neplovė, kas yra išdėstyta teismo sprendime. Ieškovas, nurodęs aplinkybę, kad atsakovo automobilį nuplovė 2009 m. balandžio 30 d., o apeliaciniame skunde teigdamas, kad „atsakovas nepateikė patikimų, leistinų, tinkamų įrodymų, kad 2009 m. balandžio 29 d. būčiau nuplovęs kitą, o ne atsakovo automobilį“, pats sau prieštarauja. Iš liudytojos G. J. parodymų matyti, kad ji negalinti nurodyti, koks konkrečiai automobilis buvo nuplautas 2009 m. balandžio 29 d. Tačiau pats ieškovas automobilių plovyklos žiniaraštyje padarė įrašą apie atsakovo automobilio nuplovimą 2009 m. balandžio 29 d. Atsakovas iš transporto kontrolės sistemos išklotinės duomenų nustatė, kad 2009 m. balandžio 29 d. ieškovas automobilio plovykloje neplovė. Ta aplinkybė, remiantis transporto kontrolės išklotinės duomenimis, konstatuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pagaliau pats ieškovas savo ieškinį grindė aplinkybe, kad jis automobilį plovykloje nuplovė ne 2009 m. balandžio 29 d., o būtent 2009 m. balandžio 30 d.

Atsakovo 2009 m. liepos 30 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovas atleistas iš darbo už tai, kad jis 2009 m. birželio 30 d., neturėdamas atsakovo pavedimo, sumontavo signalizacijos sistemą T. G. bute ir taip pažeidė įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimus dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti įmonės turtą, dirbti įmonės interesais, nesinaudoti įmonės nuosavybe ne darbinei veiklai, neturėti asmeninių interesų ir nesiekti sau naudos, savo šeimai, artimiesiems, vykdant darbines pareigas (b. l. 67, t. 1).

Atsakovas ieškovui 2009 m. liepos 30 d. pateikė prašymą pasiaiškinti apie atliktus šią dieną darbus (b. l. 70, t. 1). Ieškovas susipažino su prašymu pasiaiškinti, tačiau pasirašyti atsisakė, taip pat atsisakė pasiaiškinti žodžiu (b. l. 71, t. 1). Tą aplinkybę patvirtina 2009 m. liepos 30 d. aktas (b. l. 71, t. 1). Šis aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, kad atsakovas pareikalavo ieškovą pasiaiškinti raštu (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pasiaiškinimą prašė pateikti iki 2009 m. liepos 31 d. 16.00 val., tačiau nesulaukęs nustatyto termino pabaigos tą pačią dieną, t. y. 2009 m. liepos 30 d., ieškovą atleido iš darbo.

Teismas, nustatęs, kad darbuotojas iš darbo buvo atleistas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų numatytą tvarką, grąžina darbuotoją į pirmesnį darbą (DK 297 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad ieškovas darbo metu 2009 m. birželio 30 d. pasinaudodamas atsakovo transportu be jo užduoties T. G. bute įrengė saugos signalizaciją ir pasiėmė už tai atlyginimą ir šiais savo veiksmais pažeidė įmonės darbo tvarkos taisyklių reikalavimus įmonei dirbti visą darbo dieną, nesinaudoti įmonės nuosavybe ne su darbo santykiais susijusia veikla, nesiekti naudos sau. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas 2009 m. birželio 30 d. be atsakovo pavedimo darbo metu T. G. bute įrengė saugos signalizaciją.

Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl 2009 m. birželio 30 d. padaryto darbo drausmės pažeidimo, už kurį atsakovas jį atleido iš darbo, padarymo. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas atleido jį iš darbo pažeidžiant DK 240 straipsnio nustatytą tvarką, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, CPK 185, 414 straipsnius.

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, turi pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Minėta, atsakovas pareikalavo ieškovą pasiaiškinti. Jeigu darbuotojas per nustatytą darbdavio ar administracijos terminą nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Minėta, atsakovas nustatė ieškovui terminą pasiaiškinti, tačiau drausminę nuobaudą paskyrė nustatytam terminui dar nepasibaigus. Taigi atsakovas ieškovą iš darbo atleido nesilaikydamas DK 240 straipsnio 1 dalies nustatytos tvarkos. Darbdavys atleisdamas darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. birželio 30 d., neturėdamas atsakovo užduoties, naudodamasis atsakovo darbo priemonėmis (transportu) darbo metu įrengęs T. G. bute saugos signalizaciją, padarė darbo drausmės pažeidimą. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl 2009 m. birželio 30 d. darbo drausmės pažeidimo nustatymo neginčija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, sprendžia, kad minėtas atsakovo atleidimo iš darbo, kaip drausminės nuobaudos skyrimo, tvarkos nesilaikymas, nėra pakankamas pagrindas drausminę nuobaudą už padarytą darbo drausmės pažeidimą panaikinti.

Dėl apmokėjimo už budėjimą namuose

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ieškovo pareigybinę instrukciją, atsakovo darbuotojos pulto operatorių viršininkės T. B. sudarytus darbo grafikus, liudytojų parodymus ir juos įvertinęs, nustatė, kad ieškovo tiesioginės pareigos apėmė konsultacijų pulto operatoriams teikimą ne tik darbo metu, bet ir pasibaigus darbo dienai, švenčių ir poilsio dienomis. Tuo tarpu apeliantas nurodo, kad jis ne darbo metu pagal sudarytą atsakovo grafiką budėdavo namuose ir tą aplinkybę patvirtina ne tik jo paties paaiškinimai, bet ir liudytojų parodymai, budėjimų grafikai ir ne darbo metu atliktų darbų aktai.

Aplinkybę, kad ieškovui ne darbo metu, kai iškildavo neaiškumai dėl saugos sistemų gedimų, skambindavo, patvirtino liudytojos T. B., J. Z.. Tos aplinkybės neneigia ir atsakovas. Iš liudytojos T. B. parodymų matyti, kad ji ieškovą į pulto darbuotojų darbo grafiką įrašė tik tam, kad operatorės žinotų, kam reikia skambinti, kai iškyla neaiškumai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, operatorių darbo grafikų, į kuriuos pulto operatorių skyriaus viršininkė T. B. įrašydavo ir ieškovą, kuris nebuvo jos pavaldume, negalima vertinti, kaip tinkamą įrodymą, kuris pagrįstų atsakovo įpareigojimą ieškovui budėti namuose (CPK 176 straipsnis). Pagal Apsaugos sistemų technikos pareiginius nuostatus (8.28 punktas) ieškovas ir nedarbo metu turėjo būti telefono veikimo ryšio zonoje, kad būtų užtikrintas susisiekimas telefonu, nedelsiant perskambinti skambinusiam įmonės darbuotojui arba atsakyti į gautą pranešimą. Tuo galima paaiškinti pulto operatorės darbo grafike įrašytą ieškovo pavardę. Liudytoja T. B. patvirtino, kad į grafikus įrašydavo technikų pavardes dėl žinojimo, kuriam iš technikų reikalui esant skambinti (b. l. 140, t. 2).

Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų J. Z., T. B. ir R. S. parodymų, klientų apsaugos signalizacijai sugedus ne darbo metu į įvykio vietą yra siunčiami budintys ekipažai, bet ne apsaugos sistemų technikai. Liudytojas D. Š., kuris kaip ir ieškovas, dirba apsaugos sistemų techniku, nurodė, kad nurodymų naktį važiuoti taisyti gedimus nebuvo, kad kartais, kai klientai negalėdavo laukti iki ryto, prašydavo padėti, tačiau tokie atvejai buvo reti.

Budėjimas namuose įmonėje yra leidžiamas ypatingais atvejais (DK 155 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovas nebuvo pavedęs ieškovui budėti namuose. Ta aplinkybė, kad ieškovas saugos signalizacijos darbus (gedimus) yra atlikęs poilsio, švenčių dienomis ir naktį, nepatvirtina ieškovo budėjimo namuose fakto. Sugedus saugos signalizacijai, neatidėliotinų darbų atlikimą atsakovas užtikrindavo kitomis priemonėmis – budinčių saugos ekipažų darbuotojų darbu. Todėl atsakovui nebuvo poreikio dar ir pavesti kitą darbuotoją (apsaugos sistemų techniką) budėti namuose ir už tą budėjimą mokėti darbo užmokestį. Be to, pagal su klientais sudarytas sutarties sąlygas atsakovas saugos signalizacijos gedimus privalėjo pašalinti per 24 val. Pažymėtina, kad pats ieškovas per visą darbo laikotarpį nė karto nesikreipė į atsakovą dėl apmokėjimo už budėjimą ir tik nutraukus darbo sutartį pareiškė atsakovui tokį reikalavimą.

Pagal byloje esančius atliktų darbų aktus nustatyta, kad ieškovas kartais darbus baigdavo pasibaigus darbo dienai, t. y. po 17 val., taip pat yra dirbęs poilsio ir švenčių dienomis (daugiausia po vieną valandą) ir naktį, iš viso poilsio, švenčių dienomis ir naktį yra dirbęs 7,21 val. (Lietuvos teismo ekspertizės 2011 m. kovo 18 d. aktas). Šiuo ekspertizės aktu nustatyta, kad ieškovui už viršvalandinį, naktinį darbą, darbo poilsio ir švenčių dienomis turėjo būti apskaičiuotas 370,32 Lt darbo užmokestis, atskaičius mokesčius turėjo būti išmokėta 268,04 Lt (b. l. 149, t. 7). Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nepripažinęs ieškovo budėjimo namuose, priteisė iš atsakovo darbo užmokestį už darbą poilsio, švenčių dienomis ir už viršvalandinį darbą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiKazys KailiūnasDanutė MilašienėVigintas Višinskis