- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- 2-358-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00866-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- UAB „Jungtis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovui K. M., ieškovo atstovui E. K., atsakovės atstovams D. P., R. U., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei UAB „Jungtis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos, kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2009-05-25 įsakymą Nr. K-09-116 ir 2009-07-30 įsakymą Nr. K-09-164, pripažinti jo atleidimą iš darbo 2009-07-30 neteisėtu, nustatyti, kad darbo sutartis su juo nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovės keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 101 005,21 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už budėjimą namuose, priteisti 0,06 proc. delspinigius nuo priklausančių išmokėti sumų už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų išmokėjimo dienos, priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad nuo 2002-04-16 atsakovės įmonėje dirbo inžinieriumi, vėliau – apsaugos sistemų mechaniku Klaipėdos m. Atsakovė neįtraukdavo į apskaitą viso darbo laiko, nes jis turėdavo ne tik dirbti darbo dieną, bet ir budėti namuose. Jam pareikalavus apskaityti ir sumokėti už budėjimo namuose laiką, atsakovė pradėjo jį persekioti, o 2009-07-30 jis sužinojo, kad 2009-07-30 įsakymu Nr. K-09-164 jis yra atleistas iš darbo. Iš minėto įsakymo jis sužinojo, kad 2009-05-25 įsakymu Nr. K-09-116 jam buvo paskirta kita nuobauda, apie kurios paskyrimą jis nežinojo, įsakymas jam nebuvo įteiktas. Jis jokių darbo drausmės pažeidimų nepadarė, jo pasiaiškinti dėl pažeidimų nebuvo prašoma. Nuobaudos paskirtos nepagrįstai ir turi būti panaikintos, atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Grąžinti į darbą neprašo, nes jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus, pasiaiškinti atsisakydavo, su įsakymais buvo supažindintas, tačiau atsisakė pasirašyti, žinojo, kad už pirmą nuobaudą jam sumažintas darbo užmokesčio priedas bei atlikta išskaita. Ieškovas ne darbo metu neturėdavo budėti namuose, profilaktiniai signalizacijos sistemų aptarnavimai buvo atliekami pagal grafikus, o signalizacijos sistemų gedimai šalinami per 24 val. nuo pranešimo gavimo. Ieškovo pateikti budėjimo grafikai yra be pavadinimo, nepatvirtinti, ieškovo pareigybė nepriskirta prie darbuotojų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita. Suminė darbo laiko apskaita vykdoma tik apsaugos darbuotojams, pulto operatoriams, pamainų viršininkams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pagal 2002-04-16 sudarytą darbo sutartį Nr. 223 dirbo atsakovės Klaipėdos filiale inžinieriumi, vėliau – apsaugos sistemų techniku (t. 1, b. l. 6). Ieškovas dirbdamas turėjo vadovautis apsaugos sistemų techniko pareiginiais nuostatais, kurių 8.28 p. numatė pareigą ieškovui būti telefono veikimo ryšio zonoje ir užtikrinti, kad būtų galima susisiekti su darbuotoju telefonu ir jo nedarbo metu (t. 1, b. l. 27–32). Atsakovės 2009-05-25 įsakymu Nr. K-09-116 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, 100 Lt sumažintas atlyginimo priedas už gegužės mėnesį ir iš darbo užmokesčio žalos atlyginimui išskaičiuota 15 Lt (t. 1, b. l. 53–66). Ieškovas nubaustas už tai, kad turėdamas jam priskirtą atsakovės automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įmonės lėšomis buvo plaunamas UAB „Padremas“, 2009-04-29 minėtoje plovykloje atsakovės lėšomis nuplovė ne įmonės, o kitą automobilį. Nors ieškovas ir nurodė, kad suklydo į žurnalą įrašydamas 2009-04-29 datą, nors automobilį plovė 2009-04-30, tačiau jo pasiaiškinime nurodytas aplinkybes paneigia atsakovės pateiktas antstolės V. Daugirdienės 2011-05-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matosi, kad 2009-04-30 ieškovas su įmonės automobiliu buvo atvykęs prie pastatų, esančių Tilžės g. 60, Klaipėdoje (kur yra ir nurodyta plovykla), tačiau į plovyklą neužsuko ir automobilio neplovė. Atsakovė anksčiau tokių įrodymų pateikti negalėjo, nes pagal BCE 2011-05-19 pažymą Nr. 352 atsakovė, naudojusi Transporto valdymo ir kontrolės sistemą su senesne programine įranga, negalėjo tiksliai nurodyti automobilio buvimo vietos ir tik 2010 m. atnaujinus transporto valdymo sistemos programą, panaudojus GOOGLE MAPS žemėlapius, buvo nustatyta, kad 2009-04-30 ieškovas įmonės automobilio nurodytoje plovykloje neplovė. Ieškovas nepaneigė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų duomenų, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 str. 2 d.). Ieškovas rašęs pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, 2009-06-23 pagal surašytą aktą, kurį patvirtino L. P., T. B. ir K. M., gavo įsakymo kopiją, tačiau atsisakė tai pasirašyti. Ieškovui buvo sumažintas priedas prie atlyginimo, padarytas 15 Lt išskaitymas. Tai rodo, kad ieškovui apie paskirtą nuobaudą buvo žinoma. Atsakovė skirdama nuobaudą LR DK 234, 236–241 str. nustatytų drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė, o ieškovas dėl jos panaikinimo DK 242 str. tvarka į darbo ginčo komisiją nesikreipė.
Ieškovas 2009-07-30 atsakovės įsakymu Nr. K-09-164 atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos). Ieškovas atleistas už tai, kad turėdamas galiojančią nuobaudą, 2009-06-30 darbo metu naudodamasis įmonės automobiliu, T. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontavo saugos signalizacijos sistemą neturėdamas darbdavio nurodymo atlikti tokius darbus. Ieškovas neigia jam inkriminuojamus pažeidimus, tačiau nepaneigė, kad 2009-06-30 darbo metu T. G. bute sumontavo saugos signalizaciją be darbdavio nurodymo. Iš T. G. atsakovei surašytos 2009-07-21 paaiškinimo–pretenzijos matosi, kad ieškovas, darbo metu atlikęs saugos sistemos instaliaciją, gavo iš T. G. 550 Lt, aiškino, kad negali pajungti sistemos dėl silpno signalo, siūlė T. G. signalizaciją pajungti į atsakovės konkurentės UAB „Apsaugos komanda“ pultą ir skambino į šią įmonę. T. G. savo paaiškinime nurodytus faktus patvirtino kaip liudytojas, apklaustas 2009-12-08 teismo posėdyje. Šiuos faktus netiesiogiai patvirtina ir „Omnitel“ 2009-11-24 pateikta 2009-06-30 telefonų skambučių iš ieškovui priskirto mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinė, pagal kurią ieškovas tą dieną palaikė ryšį ne tik su T. G. (jo telefonas Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir skambino į UAB „Apsaugos komanda“ priklausantį V. A. priskirtą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), bet neskambino į atsakovės dispečerinės pultą (t. 1, b. l. 158–159, t. 2, b. l. 69).
Kad ieškovas nuo 2009-06-30 14 val. iki 16.20 val. T. G. bute įrenginėjo saugos signalizaciją, įrodo ir atsakovės pateikta GPS išklotinė, parodanti, kad ieškovui priskirtas automobilis nurodytu laiku stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena T. G.. Nors ieškovas ir nurodo, kad T. G. yra atsakovės Klaipėdos filialo direktoriaus R. S. draugas, tačiau šie asmenys tai paneigė. Kaip liudytojas apklaustas buvęs atsakovės darbuotojas B. M. 2010-03-26 teismo posėdyje nurodė, kad apie T. G. ir R. S. draugystę žinąs iš ieškovo žodžių. Įrodymų visuma rodo, kad ieškovas darbo metu, pasinaudodamas atsakovės transportu be darbdavio užduoties, atliko su darbo santykiais nesusijusį darbą, o atlyginimą už šį darbą pasiėmė sau. Ieškovas buvo nelojalus įmonei, pažeidė įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių 40 p., 205.1 p., 125.1 p., 125.9 p., 209.3.1 p., 209.3.2 p., 203.3.3 p. reikalavimus, nustatančius, kad darbuotojas įmonės labui turi dirbti visą darbo dieną, nepasinaudoti įmonės nuosavybe nedarbinei veiklai, nesiekti naudos sau. Ieškovas, 2009-07-30 pareikalavus iki 2009-07-31 pasiaiškinti apie 2009-06-30 per darbo dieną atliktus darbus, atsisakė pasirašyti ant reikalavimo pasiaiškinti bei atsisakė pasiaiškinti. Dėl to atsakovės komisija, susidedanti iš R. S., A. A. ir T. B., surašė 2009-07-30 aktą (t. 1, b. l. 70–71). Šias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas T. B., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškovui atsisakius pasiaiškinti, atsakovė nelaukdama 2009-07-31 termino pasiaiškinimui pateikti, 2009-07-30 įsakymu ieškovą iš darbo atleido nuo 2009-07-30. Tačiau ieškovas ir teisme negalėjo aiškiai paaiškinti jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių.
Teismo nuomone, darbdavys, gavęs aiškų ieškovo atsisakymą raštu pasiaiškinti iki nurodyto termino, turėjo teisę drausminę nuobaudą skirti ir nesulaukęs termino pasiaiškinimui pateikti pabaigos ir LR DK 240 str. 1 d. nuostatų atsakovė nepažeidė. Ieškovas, turėdamas drausminę nuobaudą už savanaudišką darbo drausmės pažeidimą (svetimo automobilio plovimą atsakovės sąskaita), vėl padarė savanaudišką darbo drausmės pažeidimą (naudodamasis atsakovės automobiliu, darbo metu, už kurį jis gavo atlyginimą, dirbo su darbo santykiais nesusijusį darbą – dirbo sau). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p., DK 238 str. nuostatų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už tokį darbo drausmės pažeidimą ieškovas galėjo būti atleistas ir pagal DK 235 str. 2 d. 4 bei 7 p. numatytus griežtesnius pagrindus. Pažymėtina, kad kaip liudytojas apklaustas M. Č. 2009-12-08 teismo posėdyje parodė, kad ieškovas ir 2009 m. liepos mėn. be darbdavio siuntimo veikdamas atsakovės vardu įrenginėjo saugos signalizaciją. Nors šis nusižengimas ieškovui nėra inkriminuojamas, tačiau charakterizuoja jį kaip nesąžiningą, įmonei nelojalų asmenį. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimai – panaikinti įsakymus dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės pašalpos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo – yra nepagrįsti ir atmestini.
Ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti 101 005,21 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už budėjimą namuose už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. Ieškovas šį reikalavimą grindžia atsakovės vyr. operatorės T. B. sudarytais pulto operatorių budėjimo grafikais, liudytojų parodymais. Pagal atsakovės 2007-08-28 įsakymu Nr. 07-53 patvirtintą apsaugos sistemų techniko pareiginius nuostatus ieškovas buvo pavaldus Kaune esančiam atsakovės techninės priežiūros organizavimo inžinieriui bei atsakovės Klaipėdos filialo vadovui. Pagal pareiginę instrukciją ieškovas nebuvo pavaldus pulto vyr. operatorei T. B. ir jos sudaryti operatorių budėjimo grafikai, kurie nepatvirtinti nei atsakovės direktoriaus, nei filialo vadovo, jam nebuvo privalomi, jo nepasirašyti. Šie grafikai neatitinka atsakovės Kolektyvinės sutarties 6.1.9 p. reikalavimų (DK 147 str.). Ieškovo pareiginės instrukcijos 8.28 p. nurodyta, kad technikai ir ne darbo metu turėjo būti ryšio zonoje, kad jiems būtų galima pasiskambinti. Kad po ieškovo darbo jam skambindavo pulto operatoriai pasikonsultuoti techniniais klausimais, patvirtino kaip liudytoja apklausta T. B., iš dalies ir tokį patį darbą dirbęs D. Š.. T. B. nurodė, kad grafikuose savo iniciatyva nurodydavo, kuriam iš technikų skambinti. D. Š. parodė, kad klientų prašymu kartais vykdavo ne darbo metu taisyti gedimų, tačiau tai nebuvo privaloma ir tokie atvejai būdavo reti. Po tokių atvejų darbuotojo prašymu būdavo galima anksčiau išeiti iš darbo ar gauti laisvadienį. Ieškovas budėjimus įrodinėja atsakovės interneto svetainėje paskelbta informacija, kad apsaugos sistemų gedimai šalinami per valandą. Atsakovė šią informaciją vertina kaip reklamą, o iš pateiktų su klientais sudarytų sutarčių matyti, kad sistemų gedimai ir tik tais atvejais, kai būdavo sudaryta sistemos techninės priežiūros sutartis, turėjo būti šalinami per 24 val.
Kaip liudytojai apklausti J. Z., T. B. patvirtino, kad saugos sistemų gedimai buvo šalinami per 24 val., tai buvo daroma darbo metu, o esant gedimui ne darbo metu – prie to objekto buvo siunčiami apsaugos ekipažai. Šie įrodymai paneigia ieškovo, jo žmonos V. M. bei buvusio atsakovės darbuotojo B. M., kuris iš darbo buvo priverstas išeiti dėl pravaikštų, parodymus. LR DK 155 str. nustato, kad budėjimas pasibaigus darbo dienai ar švenčių dienomis gali būti nustatytas ypatingais atvejais, tai turi būti išimtiniai atvejai, budėjimai vykdomi pagal atskirą darbdavio pavedimą, budėjimas negali būti nuolatinis. Kaip jau nurodyta, į ieškovo pareiginę instrukciją įėjo pareiga ir ne darbo metu teikti konsultacijas techniniais klausimais. Iš į bylą pateiktų paskyrų – atliktų darbų aktų bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-03-18 ekspertizės akto – matosi, kad ieškovas ne darbo metu atlikęs konkrečius darbus užpildydavo paskyrą – atliktų darbų aktą – ir pateikdavo įmonei. Tokių aktų per laikotarpį nuo 2006-06-04 iki 2009-02-16 buvo pateikta 19 ir pagal ekspertizės aktą ieškovui turėtų būti apskaičiuota 370,32 Lt atlyginimo, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – 268,04 Lt.
Įrodymų visuma rodo, kad ieškovui nebuvo nustatytas budėjimas namuose ne darbo metu, o jo pareiga ne darbo metu teikti konsultacijas pulto operatoriams įėjo į jo tarnybines pareigas, už šį darbą ieškovui buvo mokamas ne tik atlyginimas, bet ir priedas prie atlyginimo iki 90 proc. darbo užmokesčio. Už atliktus darbus ne darbo metu pagal pateiktas paskyras – atliktų darbų aktus – atsakovė turi sumokėti ieškovui priteistiną eksperto apskaičiuota 370,32 Lt sumą neatskaičius mokesčius, o atskaičius mokesčius – 268,04 Lt (LR DK 193, 194 str.). Atsakovės aiškinimas, kad pagal šiuos aktus ieškovui yra už atliktus darbus sumokėta skiriant atlyginimo priedus, neparemtas įrodymais, todėl atmestinas. Kita ieškovo reikalavimo dalis dėl atlyginimo už budėjimą atmestina kaip nepagrįsta. Taip pat atmestini ieškovo reikalavimai priteisti delspinigius ir atlyginti neturtinę žalą. Nuo ieškovui priteistos 370,32 Lt, neatskaičius mokesčių, atlyginimo už papildomus darbus sumos LR DK 207 str. nurodyti delspinigiai nepriteistini, nes šios išmokos nesumokėtos ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl skirtingo darbo apmokėjimo sąlygų aiškinimo. Iš ekspertizės akto matosi, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. liepos mėn. atsakovė ieškovui apskaičiavo 13,04 Lt mažiau ir išmokėjo 32,06 Lt mažiau nei priklausė. Nors ieškovas reikalavimo priteisti nesumokėtas sumas nebuvo pareiškęs, nes apie klaidingai išmokėtas sumas galėjo sužinoti tik atlikus ekspertizę, teismas LR CPK 414 str. 3 d. bei 417 str. pagrindu mano, kad iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 32,06 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (mokesčiai išskaičiuoti).
Nepatenkinus didžiosios dalies ieškovo reikalavimų, ieškovui nepriteistina prašyta 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad ieškovas įsidarbino kitoje įmonėje, be to, nepateikė įrodymų apie patirtą neturtinę žalą. Ieškovas į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą sumokėjo 3 000 Lt, ekspertams buvo pervesta 2 992,38 Lt, likusi 7,62 Lt suma ieškovui iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina ieškovui šio sprendimo pagrindu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina dalis – 200 Lt – išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, ir 200 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje (LR CPK 88, 89, 93 str., 98 str.).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės turtui taikytos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (LR CPK 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Iš atsakovės UAB „Jungtis“ ieškovui K. M. priteisti 370,32 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius – 268,04 Lt), 32,06 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, atskaičius mokesčių, bei 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Iš teismo depozitinės sąskaitos šio sprendimo pagrindu ieškovui K. M. grąžinti 7,62 Lt, likusius – po ekspertizės apmokėjimo.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės UAB „Jungtis“ turtui taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.