- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-15422-994/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas E. M. po sutuoktinės A. M. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti A. M. priklausantį turtą.
2. Pareiškime nurodo, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas E. M.. Pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) biurą, notarą Č. T., kur buvo užvesta paveldėjimo byla ir 2023 m. balandžio 27 d. išduotas liudijimas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. M.. Tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo tėvas buvo įstatyminiai įpėdiniai, paveldintys turtą po A. M. mirties. Tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po A. M. mirties nei pareiškėjas, nei pareiškėjo tėvas nesikreipė. Vis dėlto, pareiškėjo tėvas palikimą po sutuoktinės A. M. mirties priėmė faktiškai jį valdydamas. Sutuoktinės A. M. turtą sudarė: 1) ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), registruotas E. M. vardu nuo (duomenys neskelbtini) (kito registruoto kilnojamo ir nekilnojamo turto A. M. vardu nėra); 2) baldai ir namų apyvokos daiktai – virtuvės, svetainės, vonios baldai, indai, televizorius buitinė technika; 3) A. M. asmeniniai daiktai – drabužiai, keramikiniai suvenyrai, knygos, nuotraukos. E. M. palikimą po sutuoktinės A. M. mirties priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti per tris mėnesius terminą po jos mirties. Faktinis turto valdymas pasireiškė aktyviais E. M. veiksmais, t. y.: E. M. tiek su sutuoktine, tiek ir po jos mirties iki pat savo mirties gyveno bute, kuris registruotas E. M. vardu, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – įgytas bei įrengtas santuokoje; 2) E. M. po sutuoktinės mirties toliau naudojosi bendrai su sutuoktine santuokoje įgytais namų apyvokos daiktais – baldais, įrankiais, indais bei buitine technika; 3) E. M. deklaruota gyvenamoji vieta nuo pat buto įsigijimo momento iki pat mirties buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini); 4) E. M. rūpinosi sutuoktinės laidotuvėmis, pats vienas apmokėjo visas laidojimo išlaidas; 5) E. M. buvo pasirašęs sutartis dėl komunalinių paslaugų ir visuomet apmokėdavo sąskaitas už komunalines paslaugas; 6) išsaugojo sutuoktinės brangintus – keramikinius suvenyrus, šeimos nuotraukas. Kadangi pareiškėjo tėvas po sutuoktinės mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o palikimą priėmė turtą faktiškai valdydamas, paveldėjimo dokumentai po pareiškėjo motinos mirties nėra sutvarkyti, dėl ko negali būti užbaigta ir paveldėjimo byla po pareiškėjo tėvo mirties. Tuo tikslu reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. palikimą po sutuoktinės A. M. mirties priėmė jį faktiškai valdydamas. Nustačius šį faktą – turtas, kurį kaip palikimą priėmė E. M. po sutuoktinės mirties bus įtrauktas į jo turto sudėtį, kurį paveldės jo įpėdiniai – pareiškėjas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydamas, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjas E. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra E. M. ir A. M. sūnus (žr. 2023 m. gegužės 30 d. Gyventojų registro centro pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)). E. M. ir A. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (žr. 2023 m. gegužės 30 d. Gyventojų registro centro pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)). A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. 2023 m. gegužės 30 d. Gyventojų registro centro pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2023 m. balandžio 3 d. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) mantyti, kad E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad po palikėjos A. M. liko šis nekilnajamasis turtas – ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), registruotas E. M. vardu nuo (duomenys neskelbtini).
6. Pirmiau sprendime nustatyti duomenys patvirtina, kad palikėja A. M. mirė (duomenys neskelbtini). būdama santuokoje su E. M.. Testamentų registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų A. M. testamentų ar palikimo priėmimo faktų (žr. 2023 m. gegužės 24 d. Testamentų registro išrašą). Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas 2023 m. balandžio 27 d. liudijimas, kuriame nurodyta, kad po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) biure paveldėjimo byla, nepradėta.
7. Iš bylos duomenų bei pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad nei pareiškėjas, nei pareiškėjo tėvas E. M. (miręs – (duomenys neskelbtini)) po A. M. (duomenys neskelbtini) mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Nepaisant to, E. M., kuris šios bylos nagrinėjimo metu yra miręs, faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės A. M. mirties likusį visą turtą. Pareiškėjo tėvas ir toliau išlaikė jų santuokoje įgytą turtą (butą), bute gyveno, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo, juo naudojosi ir jį valdė kaip savo. Iš 2023 m. gegužės 30 d. Gyventojų registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. M. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (savo mirties) gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini), t. y. bute, kurį santuokos metu įgijo kartu su sutuoktine A. M.. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjo tėvas E. M. nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės A. M. mirties likusį turtą. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių (dokumentai nėra išlikę) negali gauti ir pateikti rašytinių įrodymų, jog jo tėvas E. M. per tris mėnesius po sutuoktinės mirties bent kartą apmokėjo sąskaitas, nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų, aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad už butui suteiktas komunalines paslaugas būtų susidariusios skolos.
8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
10. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
11. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus motinai A. M. jos sutuoktinis E. M. rūpinosi visu likusiu turtu, įgytu su sutuoktine santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, kad jo miręs tėvas E. M. po sutuoktinės A. M. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (butu ir kt.), leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tėvas E. M. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės A. M. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju mirusio E. M. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Aptariamu atveju nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo tėvas E. M. po palikėjos A. M. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi, valdė ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
12. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. M. turėjo teisę paveldėti mirusios sutuoktinės A. M. turtą pagal įstatymą, kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad E. M. po A. M. mirties faktinio valdymo būdu priėmė A. M. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatiminiam įpėdiniui po tėvo E. M. mirties (žr. (duomenys neskelbtini) liudijimą).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinės A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.