Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-25 · Civilinė byla Nr. e2A-220-524/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
e2A-220-524/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01170-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Raimonda Andrulienė
Ieškovas
UAB ,,DHL Lietuva“
Kategorijos
S

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2A-220-524/2016

Teisėja Giedrė Seselskytė (Proceso Nr. 2-06-3-01170-2015-8)
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.5.; 2.5.10.5.2.; 3.3.1.18.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB ,,DHL Lietuva“ ieškinį UAB ,,Transdeka“ dėl nuostolių priteisimo, ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-05 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7325,68 Eur nuostolių, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendinio visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-04-02 UAB „Altas“ pateikė užsakymą UAB „DHL Lietuva“ dėl krovinio (100 vnt. vaizdo registratorių, supakuotų į 10 dėžių) pervežimo iš Kinijos į Lietuvos Respubliką. Krovinio vertė buvo 8300 USD / 7325,68 EUR. Ieškovė organizavo krovinio gabenimą oru iš Kinijos iki Vokietijos Frankfurto miesto oro uosto. Nuo Frankfurto iki Vilniaus ieškovė krovinį nusprendė gabenti sausumos transportu. Tuo tikslu sudarė užsakymo kroviniui vežti sutartį su atsakove. Krovinys atsakovei buvo perduotas pagal aktą / specifikaciją, kurį be jokių išlygų pasirašė atsakovės vairuotojas. Atsakovės transporto priemonei atvykus į Vilnių nustatyta, kad krovinys yra dingęs. Atsakovės vairuotojas akte padarė žymą, kad pakraunant nedalyvavo ir krovinio neskaičiavo. Atsakovė atsisakė atlyginti nuostolius, motyvuodama tuo, kad krovinio siuntėjas neužtikrino sąlygų vežėjui tikrinti kraunamų pervežti prekių, jų kiekio, įpakavimo bei kitų parametrų. 2014-07-30 ieškovė atlygino UAB „Altas“ nuostolius už prarastą krovinį bei papildomas išlaidas. Atsakovė yra atsakinga už krovinio dingimą, todėl turi pareigą ieškovei atlyginti patirtus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-07-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1908-803/2014 yra patvirtintas ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-11 sprendimas (civilinė byla Nr. 2-29108-820/2013). Byloje ieškovė UAB „Altas“ pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „DHL Lietuva“, tretieji asmenys UAB „Transdeka“ bei „ERGO Insurance SE“. Sprendime konstatuota, kad UAB „Transdeka“ nėra atsakinga dėl žalos padarymo. Taip pat konstatuota, kad krovinys atvyko iš Frankfurto į Vilnių su nepažeista plomba, kas patvirtina, kad sausumos keliu pervežant krovinį jis jokiu būdu negalėjo dingti pakeliui iš Frankfurto į Vilnių. Kitokių pervežamo krovinio talpos (puspriekabės) pažeidimų (plyšimas, įpjovimas ar kitoks panašus pažeidimas, galėjęs nulemti krovinio ar jo dalies praradimą / sugadinimą) nustatyta nebuvo.

Dublike ieškovė nurodė, jog anksčiau priimti teismų sprendimai neturi prejudicinio fakto galios. Krovinys iš Frankfurto į Vilnių pristatytas esant 249 kg trūkumui.

Triplike atsakovė nurodė, jog nurodytose civilinėse bylose buvo sprendžiamas ir atsakovės kaltės klausimas ir konstatuota, kad atsakovė neatsakinga dėl žalos padarymo. Svėrimo akto, kuris patvirtintų, kad į atsakovės transporto priemonę buvo pakrauta 249 kg krovinio, nėra. Ieškovė neturi įrodymų, įrodančių trūkstamo krovinio pakrovimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-05 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 879,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesugebėjo tinkamai įvardyti arba siekė nuslėpti, kas nutiko su trūkstamu kroviniu, t. y. ar jis yra dingęs, ar apgadintas, ir su šiuo įvykiu susijusių aplinkybių. Taip pat konstatavo, kad krovinys buvo apgadintas dar pakrovimo vietoje Vokietijos Frankfurto miesto oro uoste pakrovimo metu ir į paskirties tašką net nebuvo vežamas. Pažymėjo, kad krovinį pakrovė ieškovės įgalioti asmenys. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad krovinys buvo prarastas (sugadintas) ne dėl vežėjo (atsakovės), o dėl kroviniu disponuojančio asmens (ieškovės) kaltės, dėl krovinio (pakuotės) defektų, ir šios aplinkybės atsakovė negalėjo išvengti, kadangi nėra atsakinga už tinkamos krovinio pakuotės pateikimą, pati nekrovė krovinio. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-07-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1908-803/2014 konstatavo, kad atsakovės transporto priemonė atvyko su nepažeista plomba, dėl krovinio praradimo UAB „Transdeka“ nėra kalta.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nesugebėjo tinkamai įvardinti, kas nutiko su trūkstamu kroviniu. Teigia, kad ieškinyje buvo įrodinėjama, kad krovinys dingo dėl atsakovės kaltės, ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, jog krovinys buvo apgadintas. Pažymi, kad atsakovė krovinį gabenti priėmė, jokių pretenzijų nereiškė, todėl už dingusį krovinį privalo atsakyti. Mano, kad Vilniaus m. apylinkes teismo 2013-02-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29108-820/2013 ir Vilniaus apygardos teismas 2014-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1908-803/2014 neturi prejudicinės galios nagrinėjamu atveju, nes minėtose bylose nagrinėjimo dalyku atsakovės atsakomybės klausimas nebuvo. Teigia, kad minėtoje byloje buvo pasisakyta dėl UAB „Transdeka“ atsakomybės nebuvimo prieš UAB „Altas“, o ne prieš UAB ,,DHL Lietuva“. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, jame yra nustatytos ir įvertintos ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės. Teigia, kad ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Pridėta civilinė byla Nr. 2-837-820/2014 įrodo, jog 2014-07-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo išnagrinėtas ginčas, iškeltas šalių nurodomo pervežimo teisinio santykio užsakovės UAB ,,Altas“ šios bylos ieškovei UAB ,,DHL Lietuva“ dėl žalos atlyginimo. Ginčas buvo iškeltas dėl 8 300 JAV dolerių vertės krovinio dingimo. Ieškovė su užsakove buvo sudariusi sutartį dėl jos krovinio vežimo oro transportu, tačiau šios bylos ieškovė, pažeidusi sutartį, krovinį vežė ne tik oro, bet ir kelių transportu. Paminėtoje pridėtoje byloje nustatyta, jog šios bylos ieškovė savo prieštaravimuose (pridėtos civ. bylos l. 43) nurodo, jog UAB ,,Altas“ 61 kg krovinys dingo ir ji pasiruošusi sumokėti 4093,97 Lt, ir 2013-10-09 sumokėjo užsakovei 4062,24 Lt (b. l. 59). Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo šalių ginčą, kur trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų dalyvavo šios bylos atsakovė UAB ,,Transdeka“, konstatuodamas krovinio dingimo faktą, krovinio dingimo faktą nurodo ir ieškovė apeliaciniame skunde, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nustatyta, jog vežimas vyko dviejų rūšių transportu, t. y. oro ir keliais. Tačiau šios bylos ieškovė, pasiremdama krovinio dingimo aplinkybe ir sumokėdama paminėtos žalos, apskaičiuotos pagal Monrealio konvencijos 22 str., atlyginimą užsakovui, pripažįsta aplinkybę, jog krovinys dingo vežant jį oro transportu. Šios bylos atsakovė vykdė vežimą keliais, todėl logikos dėsniu vadovaujantis krovinys, pakrautas vežti oro transportu, o tik vėliau atsakovei kelių transportu, negali būti traktuojamas kaip dingęs vežant jį kelių transportu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė ir dėl galimo krovinio sugadinimo aplinkybių, nes tokie motyvai buvo nurodomi. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pasirėmė pridėtos išnagrinėtos civilinės bylos sprendimu dėl šios bylos atsakovės kaltės kaip prejudicinę reikšmę turinčiu faktu ir nurodė, jog dėl krovinio praradimo UAB ,,Transdeka“ nėra kalta. Tačiau susipažinus su 2014-07-14 Vilniaus apygardos teismo motyvuojamąja dalimi tokios išvados padaryti negalima, nes dėl UAB ,,Transdeka“ kaltės nebuvo pasisakyta. Paminėtoje nutartyje buvo konstatuota aplinkybė dėl krovinio atvykimo su nepažeista plomba ir krovinio dingimo. Ši aplinkybė turėtų prejudicinę reikšmę šioje byloje CPK 182 str. 2 p. prasme. Tačiau šioje byloje ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog plomba buvo pažeista, ir apeliaciniame skunde nurodo krovinio dingimo faktą. Išnagrinėta civilinė byla buvo pridėta prie šios bylos, joje yra šalių surinkti įrodymai, kurie buvo tiriami pirmosios instancijos teisme kartu su šios bylos įrodymais ir analizuojama atsakovės kaltė, todėl apeliantės teisės įrodinėjimo procese nebuvo pažeistos. Pagal CMR konvencijos reikalavimus, ieškovė įgyja regreso teisę CMR konvencijos 37 straipsnio pagrindu kitų vežime dalyvavusių vežėjų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, atžvilgiu, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė neatleista nuo pareigos įrodyti, kad žala atsirado dėl atsakovės kaltų veiksmų. Pagal CMR konvenciją vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo yra preziumuojama (CMR konvencijos 17, 18 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją“ (toliau – LAT senato nutarimas Nr. 31) 23 p.). Pagal CMR konvencijos 17 str. 1 p. vežėjas yra atsakingas už prekių praradimą ar sužalojimą, atsiradusį nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento, nebent jis įrodytų, kad buvo bent viena iš aplinkybių, nurodytų 17 str. 2 p. ir (ar) 4 p. Jei vežėjas, be pervežimo, dar yra įpareigotas įpakuoti, saugoti ar dalyvauti krovinio pakrovimo procese ar jį stebėti, vežėjas laikomas priėmusiu pervežti krovinį tik šioms operacijoms pasibaigus. Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta taisykle, kad važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. CMR konvencijos 8 str. 1 p. numatyta vežėjo pareiga priimant krovinį patikrinti, ar teisingai nustatytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ar numeracija važtaraštyje, taip pat patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nepriklauso nuo sutartinių įsipareigojimų ir turi būti vykdoma kiekvieną kartą vežėjui priimant krovinį vežti. Jei vežėjas neturi pakankamai galimybių patikrinti kroviniams skirtų vietų skaičiaus bei krovinių žymėjimo ir numerių, tai važtaraštyje jis turėtų tai motyvuotai nurodyti. Pažeidus CMR konvencijos 8 str. 1 d. numatytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 str. perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyta krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų, nes tokiu atveju galioja priešinga prezumpcija. Šioje byloje įvertinus šalių įrodymus darytina išvada, jog atsakovė pagal CMR konvencijos 9 str. įrodė, jog pati ieškovė dalyvavo pakraunant ir plombavo krovinį, o krovinys atvyko su nepažeista plomba. Įvertintinas šioje byloje ieškovės atstovo paaiškinimas teismo posėdyje pridėtoje byloje (b. l. 68). 2013-10-10 teismo posėdyje UAB ,,DHL Lietuva“ atstovas paaiškino, kad ,,krovinys nebuvo pakrautas kelių transporto vežėjui <...> darau prielaidą, kad jis dingo pakrovimo metu Frankfurto oro uoste“ (pridėta byla, b. l. 68). Šis paaiškinimas nelaikytinas tiesioginiu įrodymu šioje byloje, tačiau vertintinas analizuojant visą pervežimo teisinį santykį, t. y. pačios ieškovės poziciją dėl krovinio dingimo, t. y. jei krovinys dingo vežant oro transportu, jis negalėjo dingti vežant jį pagal CMR konvenciją, nes toks vežimas buvo paskesnis. Todėl šioje byloje yra teisiškai reikšmingos ginčo krovinio pakrovimo aplinkybės, kai baigėsi vežimas oro transportu ir prasidėjo vežimas keliais, kurį vykdė šios bylos atsakovė. Paminėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kaip šioje byloje buvo tiriamas CMR važtaraštis (b. l. 80) ir teismas jau savo nutartyje konstatavo, kad pagal CMR važtaraščio 17 punktą vairuotojas pakraunant nedalyvavo, krovinio nesuskaičiavo, o aplinkybę, jog krovinys atvyko su nepažeista plomba, patvirtina CMR važtaraščio 18 punkte nurodyta pastaba – ,,atvyko su nepažeista plomba“. Šioje byloje priešingos išvados padaryti nėra pagrindo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog jos važtaraščio egzemplioriuje, kuris yra pridėtas prie ieškinio (priedas Nr. 8), tokio įrašo nėra padaryta. Išanalizavus šį važtaraštį darytina išvada, jog jis buvo įteiktas ieškovei tik kaip dokumentas, patvirtinantis, jog krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, tačiau kiti bylos įrodymai įrodo, jog šis krovinys buvo perduotas vežti užplombuotas. Iškilus klausimui, kokios pasekmės gali kilti dėl tam tikros sąlygos neįrašymo į važtaraštį, reikėtų vadovautis tuo, kad važtaraštis nėra vežimo sutartis, o tik vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, todėl šalys gali kitais būdais įrodinėti sąlygas, neįtrauktas į važtaraštį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31 13 p.). Iš ieškovės pateikto važtaraščio darytina išvada, jog šis važtaraštis krovinio nelydėjo, atsakovo vairuotojas važtaraščio 17 p. pastabas padarė vėliau. Tačiau kiti bylos įrodymai patvirtina aplinkybę, jog krovinys buvo užplombuotas ir atvyko su nepažeista plomba, o būtent atsakovo pateikto važtaraščio 18 p. yra padaryta tokia nuoroda ir 2013-04-15 prekių patikrinimo akte, kurį pateikė ieškovė su ieškiniu, yra nurodytas plombos Nr. ir nepadaryta įrašų apie jos pažeidimą. Todėl įvertinus šalių sudarytą užsakymą, kuriame buvo nurodytas krovinio plombavimas, važtaraščio, kuris lydėjo krovinį, 18 p. įrašą apie plombos nepažeidimą bei prekių patikrinimo aktą darytina išvada, jog atsakovės vairuotojas neturėjo galimybės ir pareigos sutikrinti krovinio, nes priėmė jį užplombuotą. Tokios pat aplinkybės dėl krovinio plombavimo ir atvykimo su nepažeista plomba yra nurodytos ir draudimo bendrovės tyrimo rašte, kuriame įvykis dėl krovinio dingimo buvo pripažintas nedraudžiamuoju (pridėta civilinė byla, b. l. 84). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2004; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2015 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Taigi kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad santykiai dėl pakrovimo (iškrovimo) nepatenka į imperatyvaus CMR konvencijos reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas. Kaip tik šiuo principu šalys vadovavosi nagrinėjamoje byloje įtvirtindamos ginčo sutarties sąlygas ir tai įrodo transporto užsakyme Nr. AM (2013-02-22) padaryta pastaba, kad krovinys bus plombuojamas. Paminėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 31 nurodo, jei vežėjas įrodo, kad jis neturėjo galimybės patikrinti krovinio (pavyzdžiui, vežėjas gavo užplombuotą konteinerį), žalos atveju taikytinos Konvencijos 17 str. 4 p. c papunkčio nuostatos, atleidžiančios vežėją nuo atsakomybės. Šios kategorijos bylose siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima teigti, jog atsakovė savo veiksmais, kiek leidžia CMR konvencijos atsakomybė, pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, kad vežėjos elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, tačiau sąmoningas neveikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-05 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėErinija Kazlauskienė