Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-05-25 · Civilinė byla Nr. e2-1013-302/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-04-21Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-05-25Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
e2-1013-302/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00728-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Sauda“, uždaroji akcinė bendrovė „Goldas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1013-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00728-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3974-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sauda“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Goldas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Tomadas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti atsakovės 2017 m. kovo 23 d. pranešimą „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“ bei 2017 m. kovo 30 d. pranešimą „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“ Nr. 5078794, kaip perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais atsakovas atsisakė leisti ieškovei susipažinti su tiekėjų UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ pasiūlymais I-oje pirkimo „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimas“ dalyje, įskaitant ir su informacija apie tiekėjų UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ pasiūlymuose deklaruotus techninius pajėgumus ir transporto priemonių saugojimo aikšteles; įpareigoti atsakovą leisti ieškovei susipažinti su tiekėjų UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ pasiūlymais I-oje pirkimo dalyje pilna apimtimi, įskaitant ir su informacija apie tiekėjų UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ pasiūlymuose deklaruotus techninius pajėgumus ir transporto priemonių saugojimo aikšteles; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Susipažinęs su ieškiniu, Vilniaus apygardos teismas darė išvadą, kad ieškinyje suformuluotas prašymas nėra savarankiškas ieškinio dalykas, nes nėra nurodomas reikalavimas, kurio patenkinimas sukeltų ieškovei tiesiogines teisines pasekmes, todėl 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus. 2017 m. balandžio 19 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame dalyje dėl teismo nustatyto trūkumo patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškiniu keliami reikalavimai iš esmės yra suformuluoti tinkamai. Siekdama patikslinti ieškinio reikalavimus, ieškovė papildomai prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą leisti susipažinti su tiekėjų UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ pasiūlymais I-ojoje pirkimo dalyje, įskaitant ir su informacija apie tiekėjų UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ pasiūlymuose deklaruotus techninius pajėgumus ir transporto priemonių saugojimo aikšteles.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Įvertinęs tai, kad ieškovė dalyje dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo nepašalino 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Tomadas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus laikyti pašalintais. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Ieškovė aiškiai nurodė ieškinio pagrindą ir dalyką, taip pat patikslino ieškinio reikalavimus 2017 m. bandžio 10 d. nutartyje nurodyta apimtimi. Ieškiniu teismo prašoma panaikinti konkrečius perkančiosios organizacijos sprendimus, t. y. 2017 m. kovo 23 d. pranešimą „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“ ir 2017 m. kovo 30 d. pranešimą „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“ Nr. 5078794, kuriais buvo atsisakyta leisti ieškovei susipažinti su tiekėjų UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ pasiūlymais I-oje pirkimo dalyje, įskaitant ir su informacija apie UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ pasiūlymuose deklaruotus techninius pajėgumus ir transporto priemonių saugojimo aikšteles. Minėti sprendimai, kuriais nebuvo leista ieškovei susipažinti su prašoma informacija, laikyti perkančiosios organizacijos sprendimais, skundžiamais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka. Atsakovės sprendimų, kuriais buvo atsisakyta leisti susipažinti su prašoma pateikti informacija, panaikinimas reikštų atsakovės sprendimų neteisėtumo pripažinimą, sąlygojantį ieškovei galimybę susipažinti su pageidaujama informacija. Ieškovės prašomi susipažinti dokumentai iš esmės yra susiję su UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ kvalifikacija. Tokio pobūdžio dokumentai paprastai neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių. Dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas yra daugiau išimtinė, o ne įprasta situacija. Nagrinėjamu atveju, perkančiajai organizacijai nesudarant galimybės susipažinti su tiekėjų pasiūlymais, ieškovė negali efektyviai ginti ne tik savo, bet ir viešojo intereso, kad viešojo pirkimo sutartis nebūtų pasirašyta su nesąžiningu tiekėju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys, nepašalinus trūkumų, buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovue, yra pagrįsta ir teisėta.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra paskelbęs kainų apklausą „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimas“. Perkančioji organizacija, gavusi ieškovės prašymą susipažinti su tiekėjų pateikta nekonfidencialia informacija, šį prašymą tenkino ir 2017 m. kovo 17 d. CVP IS priemonėmis persiuntė ieškovei visą tiekėjų konfidencialia neįvardintą informaciją. Ieškovė tą pačią dieną perkančiajai organizacijai pateikė pakartotinį prašymą pateikti susistemintą tiekėjų informaciją bei motyvuotai paaiškinti, kodėl visa kita nepateikta informacija yra laikoma konfidencialia arba pateikti motyvuotus tiekėjų atsakymus dėl konfidencialios informacijos. 2017 m. kovo 20 d. ieškovė UAB „Tomadas“ pateikė pretenziją, dėl ko pirkimo procedūros buvo sustabdytos iki bus išnagrinėta gauta pretenzija; pirkimo procedūrų sustabdymo metu perkančioji organizacija negalėjo prašyti tiekėjų pateikti patikslinimus/paaiškinimus, negalėjo įvertinti jų atitikimo pirkimo sąlygose įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams bei prašyti motyvuoti teikiamos informacijos konfidencialumą. Perkančioji organizacija 2017 m. kovo 23 d. pranešime „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“ nurodė, kad iki tol, kol pirkimo procedūra buvo sustabdyta gavus pretenziją, buvo vykdomas tiekėjų atitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams vertinimas ir kai pirkimo procedūros bus atnaujintos, bus imtasi priemonių, kad tiekėjai tikslintų ir/ar aiškintų savo pasiūlymus, taip pat motyvuotų duomenų įvardijimą konfidencialiais. 2017 m. kovo 30 d., gavusi pakartotinę ieškovės pretenziją dėl atsisakymo leisti susipažinti su tiekėjų pasiūlymais, perkančioji organizacija tą pačią dieną ją išnagrinėjo ir nurodė, kad šiuo klausimu jau yra priimti sprendimai, o klausimas dėl konfidencialios informacijos nagrinėjimo buvo sprendžiamas ir priimtas sprendimas kreiptis į tiekėjus prašant pateikti patikslintą nekonfidencialią informaciją, tačiau iki pretenzijos gavimo per CVP IS perkančioji organizacija nespėjo išplatinti pranešimo ir pateikti nekonfidencialią informaciją. 2017 m. balandžio 6 d. UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės 2017 m. kovo 23 d. pranešimą „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“ bei 2017 m. kovo 30 d. pranešimą „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“ Nr. 5078794; įpareigoti atsakovą leisti ieškovei susipažinti su tiekėjų UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ pasiūlymais I-ojoje pirkimo dalyje pilna apimtimi, įskaitant ir informacija apie tiekėjų UAB „Sauda“ ir UAB „Goldas“ pasiūlymuose deklaruotus techninius pajėgumus ir transporto priemonių saugojimo aikšteles; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, kadangi sprendė, jog ieškovė nepašalino 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo – nepatikslino ieškinio reikalavimų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).Taigi ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas,nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, konstatuotina, jog kilus ginčui iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, viešojo pirkimo sutarties sudarymu suinteresuotas asmuo gali pareikšti ieškinį, ginčydamas perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, priimtus pažeidžiant VPĮ reikalavimus, jei dėl to buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės suformuluoti ieškinio reikalavimai (panaikinti panaikinti atsakovės 2017 m. kovo 23 d. pranešimą „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“ bei 2017 m. kovo 30 d. pranešimą „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“ Nr. 5078794) yra ne materialiniai teisiniai reikalavimai. Iš minėtų ieškinio reikalavimų turinio darytina išvada, kad tokių reikalavimų pagrindinis tikslas yra nustatyti galimai būsimo ieškinio reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie reikalavimai, kokie yra suformuluoti ieškinyje, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl galimai padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina galbūt pažeistos ieškovės teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Vien tik pripažinimas, kad atsakovė nepagrįstai neleido ieškovei susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, neprašant panaikinti realias teisines pasekmės sukeliančio akto, t. y. perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoju pripažinti ieškovės nurodomi tiekėjai, savarankiškai negali sukelti jokių teisinių padarinių ir nepašalina galimos ieškovės teisės pažeidimo realios priežasties. Taigi netgi jei ir būtų tenkintas ieškovės reikalavimas, tai nesukurtų ieškovei jokio materialinio teisinio rezultato. Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus, o, ieškovei šių trūkumų nepašalinus, teisėtai ir pagrįstai, remdamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė