Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: L. Š., N. J., V. T. ir valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. iš esmės pakartojo pareiškime nurodytus pareiškimo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas V. F. M., kuris yra pareiškėjo R. M. tėvas. Palikėjas V. F. M. iki mirties, t. y. 2018 m. sausio 10 d. Mažeikių rajono 2 notaro biure buvo sudaręs testamentą, kuriame nurodė, kad savo mirties atveju, daro patvarkymą, jog visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, jis palieka R. M.. Byloje pridėti dokumentai patvirtina, kad palikėjas V. F. M. buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl po jo mirties liko palikimas. Iš Mažeikių rajono 1-o notarų biuro 2021 m. liepos 8 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir elektroninių laiškų, pridėtų byloje, matyti, kad pareiškėjas R. M. kreipėsi į notarę prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, atsiradus palikimui kreiptis į notarų biurą. Iš pridėtų duomenų apie mokesčių mokėjimą nustatyta, kad pareiškėjas R. M. po palikėjo mirties prižiūrėjo paliktą nekilnojamąjį turtą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad po tėvo mirties pareiškėjui iš esmės nebuvo žinoma, kad jam privaloma kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per trijų mėnesių terminą. Akivaizdu, kad pareiškėjas dėl elementarių teisinių žinių stokos, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra surašytas tėvo testamentas, todėl suvokdamas save vieninteliu po tėvo mirties atsiradusio palikimo paveldėtoju, toliau rūpindamasis likusiu nekilnojamuoju turtu, galėjo pagrįstai klysti, manant, jog jam esant vieninteliu paveldėtoju, terminas kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo yra ilgesnis nei trys mėnesiai. Taip pat, sutiktina su pareiškėju, kad pareiškėjo tėvui mirus Lietuvos Respublikoje dėl Covid-19 pandemijos paskelbto karantino metu, kai epidemiologinė situacija šalyje buvo ypač prasta ir tuo metu ne tik asmenų judėjimas, bet ir viešųjų paslaugų teikimas buvo ypač suvaržytas, pareiškėjui dėl objektyvių priežasčių buvo sudėtinga laiku susitvarkyti visus su palikimo priėmimų susijusius formalumus.

Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmęs palikimo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, juolab, kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. F. M., priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.