Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-06-19 · Civilinė byla Nr. 2-6929-793/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-19
Bylos Nr.
2-6929-793/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04825-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Advokatai
Brigita Dobrovolskienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6929-793/2015Proceso Nr. 2-06-3-04825-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 44.5.2.8.; 99.1.5.; 99.9.; 114.4.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovės R. P. atstovei advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui Linui Ališauskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1177,89 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos bei atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-08-19, apie 15.00 val., ieškovė važiavo Taikos prospektu, Klaipėdoje, antra eismo juosta apie 40 km/h greičiu automobiliu Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo pačiu metu pirma eismo juosta važiavo automobilis MAN 35.372, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam užvažiavus ant šulinio dangčio, jis pasikėlė ir kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusį ieškovės automobilį Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos priekinės dešinės pusės durys, durų stiklas, nulaužtas dešinės pusės šoninis galinio vaizdo veidrodėlis. Atlikus transporto priemonės įvertinimą nustatyta, kad transporto priemonei žala padaryta už 1773,05 Eur (6122,00 Lt). Tačiau ieškovė, siekdama sumažinti nuostolių dydį, sugadintą automobilį remontavo naudotomis dalimis, todėl realiai susidarė 1177,89 Eur nuostolių (1091,00 Eur automobilio remonto išlaidos ir 86,89 Eur už automobilio sugadinimų įvertinimą). Ieškovės teigimu, kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, priklauso atsakovei, todėl ji yra atsakinga už šio kelio priežiūrą, saugaus eismo užtikrinimą šiame kelio ruože. Nors ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę raštu ir žodžiu, prašydama atlyginti jos patirtus nuostolius, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė ieškovės patirtos žalos iki šiol neatlygino (b. l. 2-6).

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog nei ieškinyje, nei policijos 2013-08-28 nutarime nenurodyta, ar krovininis automobilis MAN važiavo nepakrautas ar pakrautas, kokia buvo krovinio masė arba kokio tipo krovinys, kas atsakovės manymu yra svarbi aplinkybė, kadangi dėl viršyto krovininio automobilio leidžiamo svorio ar netvarkingos jo techninės būklės šulinio konstrukcija galėjo būti pažeista. Atkreipė dėmesį, jog minėtame policijos nutarime nurodyta, jog šulinio dangtis yra išlūžęs – ir tai, anot atsakovės, yra eismo įvykio pasekmė, o ne jo priežasties konstatavimas. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp kelio nepriežiūros ir eismo įvykio, neišnaudojo realių draudimo išmokos galimybių bei prisiėmė papildomas nebūtinas išlaidas, susijusias su papildomu sugadinto automobilio žalos įvertinimu (b. l. 56-57).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Brigita Dobrovolskienė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jame išdėstytus argumentus. Nurodė, jog eismo įvykio dieną ieškovė negalėjo numatyti, kad šulinio dangtis yra nestabilus. Aplinkybę, jog šulio dangtis buvo ištrūkęs ir išklibęs iš asfalto patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas dėl administracinės bylos teisenos nepradėjimo. Paaiškino, jog, būtent, dėl atsakovės netinkamai prižiūrimo savo turto – kelių – įvyko aptariamas eismo įvykis. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė visus duomenis, patvirtinančius jos patirtą žalą, susijusią su sugadinto automobilio remontu, be to, kaip įmanydama stengėsi sumažinti remonto kainą, panaudojant ne naujas, o dėvėtas dalis.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas Linas Ališauskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nesutiko su žalos dydžiu, nurodydamas, jog policijos pareigūnai ir draudimo įmonė apžiūros aktais nustatė automobilio gedimus, todėl ieškovei buvo visiškai netikslinga atlikti automobilio apžiūros nepriklausomą vertinimą, kas padidino ieškovės išlaidas. Paaiškino, jog dėl didelės krovininio automobilio keliamosios jėgos, šulinio dangtis galėjo būti pakeltas. Be to, atkreipė dėmesį, jog nėra aišku, ar sugadintas šulinio dangtis buvo eismo įvykio priežastis ar pasekmė. Nurodė, kad dėl įvykio galimai kaltas yra krovininio automobilio vairuotojas, o ne atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. P. 2013-08-19 apie 15.10 val., važiuojant antrąja eismo juosta automobiliu Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties Taikos pr. 22 namu, Klaipėdoje, ir tuo pačiu metu pirmąja eismo juosta važiuojant automobiliui MAN 35.372, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam užvažiavus ant šulinio dangčio jis pasikėlė, buvo apgadintos ieškovės automobilio Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dešinės pusės durys, durų stiklas, nulaužtas dešinės pusės šoninis galinio vaizdo veidrodėlis. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2013-08-28 nutarimu nutarė nepradėti administracinės bylos teisenos, kadangi automobilio MAN 35.372, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. Š. (V. Š.) veiksmuose nenustatytas jo veikos priešingumas teisei. Minėtu nutarimu taip pat nustatyta, kad kanalizacijos šulinio dangtis išklibęs, ištrūkęs iš asfalto. Tikėtina, kad sunkiasvoris automobilis užvažiavęs ant šulinio dangčio, jį pakėlė (b. l. 9-10). Iš UAB „Pajūrio autorika“ 2013-08-21 transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. 20130821-4 ir ekspertizės/sąmatos matyti, jog ieškovės automobilio Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos sudaro 1773,05 Eur (6122,00 Lt) (b. l. 17, 23-27). Už minėto automobilio sugadinimų įvertinimą, ieškovė UAB „Pajūrio autorika“ sumokėjo 86,89 Eur (300,00 Lt) (b. l. 34-35). Ieškovė siekdama sumažinti remonto išlaidas, automobilio remontui panaudojo naudotas dalis, dėl ko tranporto priemonės Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas realiai kainavo 1091,00 Eur (3767,00 Lt) (b. l. 44-45, 47-48, 49-50, 52-54). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1177,89 Eur nuostolių, motyvuodama tuo, jog dėl Klaipėdos miesto savivaldybės netinkamo rūpinimosi keliais, įvyko eismo įvykis, dėl kurio ieškovės patyrė 1177,89 Eur nuostolių, susijusių su transporto priemonės remontu. Pažymėtina, jog ieškovė 2013-10-31 raštu kreipėsi į atsakovę prašydama atlyginti 1874,65 Eur (6472,81 Lt) patirtus nuostolius (b. l. 36-37), tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė 2013-12-19 raštu Nr. (1.31)-RS1-1243 neatlygino ieškovės patirtų nuostolių nurodant, jog R. P. nepateikė duomenų, patvirtinančių automobilio remonto išlaidas (b. l. 38). Atsižvelgdama į minėtą atsakovės raštą, ieškovė 2014-02-10 pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl 1177,89 Eur (4067,00 Lt) nuostolių atlyginimo, pridėdama visus dokumentus, pagrindžiančius automobilio Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidas (b. l. 39), tačiau atsakovė atsisakė atlyginti R. P. patirtus nuostolius, ir vėl nurodydama, jog ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių atliktų automobilio remonto darbų būtinumą (b. l. 40).

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio trūkumo, atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

Šioje byloje nustatyta, kad R. P. 2013-08-19 apie 15.10 val., važiuojant antrąja eismo juosta automobiliu Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties Taikos pr. 22 namu, Klaipėdoje, ir tuo pačiu metu pirmąja eismo juosta važiuojant automobiliui MAN 35.372, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam užvažiavus ant šulinio dangčio, jis pasikėlė, ir tokiu būdu buvo apgadintas ieškovės vairuojamas automobilis Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl to ieškovė patyrė 1177,89 Eur žalos. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-08-28 nutarimas nepradėti administracinės bylos teisenos (b. l. 9-10), 2013-08-19 ERGO Insurance SE Lietuvos filialo transporto priemonės apžiūros – defektų aktas (b. l. 14), UAB „Pajūrio autorika“ 2013-08-21 transporto priemonės vertinimo pažyma Nr. 20130821-4 ir ekspertizės/sąmatos (b. l. 17, 23-27). Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai užtikrino vietinės reikšmės kelių, gatvių priežiūrą, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybė su šiais R. P. argumentai nesutiko, nurodydama, jog dėl galimai didelės automobilio MAN, valst Nr. (duomenys neskelbtini) keliamosios jėgos, šulinio dangtis galėjo būti pakeltas ir tokiu būdu jis galėjo būti sugadintas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo, kad ieškovės vairuojamai transporto priemonei padaryta žala, ir ji 2013-08-19 eismo įvykio metu buvo apgadinta, nėra. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar dėl aplinkybės, jog automobiliui MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavus ant šulinio dangčio jis pasikėlė tuo padarydamas R. P. automobiliui Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, yra atsakinga atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip už netinkamą kelio priežiūrą, dėl kurio įvyko eismo įvykis.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kelio priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (KĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte kaip viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtina – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašą, kurio 6 punktas nustato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal minėto aprašo 12.1 punktą, kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Klaipėdos mieste, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl būtent jai yra nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Kaip jau nustatyta, kelių, gatvių priežiūrą, taisymą ir kita vykdo atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė. Atsakovės veiksmų neteisėtumas vertinamas pagal tai, kaip ji atliko priežiūrą, t. y., ar tinkamai vykdė jai nustatytas pareigas, ar nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2013-08-28 nutarimu nutarė nepradėti administracinės bylos teisenos, kadangi automobilio MAN 35.372, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. Š. veiksmuose nenustatytas jo veikos priešingumas teisei – vairuotojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Minėtu nutarimu taip pat nustatyta, kad kanalizacijos šulinio dangtis išklibęs, ištrūkęs iš asfalto. Nors ir sutiktina su atsakovės pozicija, kad administracinės atsakomybės nebuvimas pats savaime nereiškia, jog nėra ir civilinės atsakomybės, tačiau šiuo konkrečiu atveju spręstina, jog Klaipėdos miesto savivaldybė neįrodė, kad asmuo vairuodamas automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė per sunkų krovinį, ar automobilis buvo techniškai netvarkingas, ar vairuotojas vairavo itin neapdairiai ir neatsakingai, ar kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, o vien atsakovės samprotavimais dėl to, jog vairuotojas galimai buvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie niekur nėra užfiksuoti, ir pažeidė bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remtis negali (CPK 178 str.). Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253, 6.282 str.). Atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog Klaipėdos miesto savivaldybė nėra atsakinga už aptariamą eismo įvykį, kadangi dėl didelės automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keliamosios galios, kanalizacijos šulinys galėjo pats pasikelti, o tuo tarpu nutarime nurodytos aplinkybės, kad šulinio dangtis buvo išklibęs ir ištrūkęs iš asfalto – tai eismo įvykio pasekmė, o ne jo priežastis, taip pat laikytinos deklaratyviomis ir neįrodytomis. Nei minėtame 2013-08-28 nutarime, nei kituose byloje esančiuose įrodymuose, nėra duomenų, kad būtent dėl transporto priemonės MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per didelės apkrovos ar netinkamos jo techninės būklės, kanalizacijos šulinys galėjo pasikelti tuo padarydamas nuostolius ieškovės automobiliui. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, jog dėl eimo įvykio metu pasikėlusio šulinio dangčio, buvo susisiekta su atinkamomis tarnybomis, kurios atliko būtinus darbus užtikrinant gatvės saugumą, tačiau atstovas negalėjo pateikti duomenų, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti tvarkant aptariamą kanalizacijos šulinį.

Įvertinus atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės pareigą tinkamai prižiūrėti kelius, laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kelių priežiūros institucijai keliamus tikslus, tai, kad atsakovė turi atlyginti žalą ir tuo atveju, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestinga ir atidi, konstatuotina, kad dėl ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytojo atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d., t. y. atsakomybė be kaltės. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė netinkamai vykdė Klaipėdos miesto kelių priežiūrą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo kelius, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovei priklausiančiai transporto priemonei Lexus ES330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus.

Atsakovė nesutinka su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu nurodydama, jog R. P. nepagrįstai atliko automobilio apžiūros nepriklausomą vertinimą, kas padidino jos išlaidas.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindą abejonėms dėl ieškovei priklausančios transporto priemonės Lexus ES 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų kilmės arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu ar nurodytos transporto priemonės detalių ir remonto darbų kainos neatitiktų vidutinių rinkos kainų. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų ir ieškovės atstovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, R. P. stengėsi sumažinti automobilio remonto išlaidas panaudodama naudotas detales, kas patvirtina aplinkybę, jos ieškovė elgėsi apdairiai, teisingai ir sąžiningai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 str. nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, R. P. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1177,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė R. P. pateikė duomenis, jog 2015-04-16 pinigų priėmimo kvitu Nr. 804954 advokato padėjėjai sumokėjo 330,00 Eur už procesinio dokumento surašymą, o 2015-06-12 pinigų priėmimo kvitu Nr. 804956 atstovei sumokėjo 100,00 Eur už atstovavimą (b. l. 8, 76). Ieškovė tai pat patyrė 35,00 Eur išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu (b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, ieškovei R. P. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteistini 465,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, į. k. 188710823, ieškovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1177,89 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septynasdešimt septynis Eur 89 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, į. k. 188710823, ieškovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 465,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis