- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e2VP-18539-1099/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13889-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Suinteresuotas asmuo
- J. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys J. K. (J. K.) ir jo kuratorė advokatė A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Antstolis Robertas Vasiliauskas kreipėsi į teismą su prašymu ir prašo išduoti teismo leidimą antstoliui ir turto vertintojui priverstinai įeiti į skolininkui J. K. (J. K.) priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
2. Nurodo, kad vykdo Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro 2008 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. MK-4978 dėl 1 921,05 Eur (6 633 Lt) skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,06 Eur (52 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ (kuri perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės) naudai. Teigia, kad 2022 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-179-16782 buvo paskirta ekspertizė skolininko nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Inreal“, tačiau kadangi skolininkas yra išvykęs į užsienį, o byloje paskirta kuratorė neturi raktų nuo buto ir negali sudaryti sąlygų antstoliui ir turto vertintojai patekti į areštuotą turtą, priverstinė turto apžiūra gali būti vykdoma tik gavus teismo leidimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 615 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas turi teisę įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
4. Kartu pažymėtina, jog teismo leidimas patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė vykdymo procese, taikoma tada, kai tai būtina išieškojimui įvykdyti. Ši priemonė taikoma tuo atveju, kai vykdymo veiksmus atliekantis antstolis išnaudoja visas galimybes patekti į skolininko būstą, netaikydamas prievartinio pobūdžio veiksmų, ir nustačius, jog skolininkas ar kiti patalpoje gyvenantys asmenys aiškiai atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, jog toks reglamentavimas susijęs su tuo, kad siekiama išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp vykdymo procese siekiamų tikslų ir būsto neliečiamumo teisės, kuri yra prigimtinė, todėl jos apsaugai ir gynimui skiriamas ypatingas dėmesys. Suteikiant antstoliui teisę įeiti į gyvenamąsias patalpas, svarbu konstatuoti, jog antstolis laikėsi visų procedūrinių reikalavimų, kiek tai susiję su teisės apžiūrėti skolininko patalpas realizavimu.
5. Pagal teismų formuojamą praktiką antstolis, prieš vykdamas apžiūrėti turto, turėtų raštu informuoti skolininką apie tikslų atvykimo laiką. Nepatekimo į gyvenamąsias patalpas aktą antstolis gali surašyti tik tinkamai prieš protingą terminą informavęs skolininką apie numatomos apžiūros laiką ir nurodytu laiku nuvykęs į apžiūros vietą bei nepatekęs į patalpas. Tik išpildžius šiuos reikalavimus būtų galima konstatuoti, jog skolininkas atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą leisti apžiūrėti patalpas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1461-889/2020).
6. Nagrinėjamu atveju antstolis nepateikė duomenų apie tai, kad informavo skolininką/jo kuratorę apie ketinimą atvykti konkrečiu laiku apžiūrėti skolininko butą (2022 m. birželio 17 d. patvarkyme Nr. S-22-179-16782 iš viso nėra nurodyta kada bus vykdoma areštuoto buto apžiūra) ir kad buvo nuvykęs, o skolininkas/jo kuratorė atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą leisti apžiūrėti jam priklausantį turtą. Antstolio prašyme tik nurodoma, jog skolininkas yra išvykęs į užsienį, o byloje paskirta kuratorė neturi raktų nuo buto ir negali sudaryti sąlygų antstoliui ir turto vertintojai patekti į areštuotą turtą, tačiau įrodymų, jog kuratorė bandė susisiekti su skolininku, nepateikė. Taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog skolininko kuratorė neturi nurodyto buto raktų. Be to, antstolio pateikti duomenys patvirtina, kad skolininkui 2022 m. birželio 17 d. patvarkymas net nebuvo faktiškai įteiktas (procesiniai dokumentai grįžo neįteikti).
7. Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra galimybių nustatyti konkrečių skolininko veiksmų ar neveikimo, trukdančių antstoliui patekti į turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pridėto surašyto asmens neradimo akto ar kitų atliktų veiksmų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog į J. K. priklausančias patalpas iš tiesų nėra galimybės patekti, t. y. nėra duomenų, jog antstolis ir/ar jo paskirtas ekspertas bandė patekti į nurodytas patalpas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šios patalpos savininkas ar šiose patalpose gyvenančių asmenų veiksmai ar neveikimas, trukdantys antstoliui patekti į minėtas patalpas, nėra identifikuoti ir konstatuoti atitinkamu antstolio procesiniu dokumentu vykdymo procese bei nėra tinkamai išnaudotos visos priemonės patekti į skolininkui priklausantį butą, todėl nėra CPK 615 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo teismui išduoti leidimą antstoliui patekti į turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
8. Išaiškintina, jog pagal teismų praktiką teismo nutartis, kuria atsisakyta leisti antstoliui įeiti į skolininko būstą, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1544-643/2019, 2019 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1494-661/2019 ir kt.), tačiau tokia nutartis pagal savo pobūdį neužkerta kelio antstoliui iš naujo kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius jo prašyme nurodytas aplinkybes. Pašalinus aplinkybes, dėl kurių prašymas buvo atmestas, antstolis turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą išdavimo.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio Roberto Vasiliausko prašymas dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 615 straipsniais,
nutaria:
atmesti antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko J. K. (J. K.) gyvenamąsias patalpas.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.