Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-07-23 · Administracinė byla Nr. eA-1195-502/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-07-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-23
Bylos Nr.
eA-1195-502/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02644-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė, Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1195-502/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02644-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 19.2; 19.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. S. (A. S.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. VILIJ(12.5.20.)-14436 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento (toliau – ir JAR departamentas) 2016 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. (1.11.3.)s-3141 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau kartu sprendimas Nr. VILIJ(12.5.20.)-14436) ir sprendimas Nr. (1.11.3.)s-3141) – ir ginčijami sprendimai); 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą inicijuoti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lindruva“ (toliau – ir Bendrovė) likvidavimo procedūrą; 4) įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistravus UAB „Lindruva“ statusą „inicijuojamas likvidavimas“, išregistruoti Bendrovės buveinę iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. balandžio 29 d. įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos), kuriame įregistruota UAB „Lindruva“ buveinė. Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. birželio 9 d. prašymais kreipėsi į VĮ Registro centrą, prašydamas išregistruoti buveinę ir pradėti Bendrovės likvidavimo procedūrą. Teigė, kad ginčijamais sprendimais atsakovai atsisakė tenkinti jo prašymus, nurodydami, jog Bendrovė neturi statuso „inicijuojamas likvidavimas“ ir „likviduojamas“, dėl ko inicijuoti likvidavimo procedūros negali, nes šiam tikslui nėra skirtas finansavimas.Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra visi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.70 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatyti pagrindai Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojui inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Mano, kad VĮ Registrų centro nurodytas argumentas, jog likvidavimo inicijavimui neskirtas finansavimas, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo VĮ Registrų centrui nevykdyti teisės aktuose nustatytų pareigų. Atkreipė dėmesį, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai niekada nesuteikė leidimo įregistruoti name Bendrovės buveinę, todėl buveinės įregistravimas neatitiko namo savininkų valios ir buvo neteisėtas.Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovo teigimu, pagal CK 2.70 straipsnį JAR tvarkytojas turi teisę, bet ne pareigą, inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, o siūlymą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojui pagal kompetenciją teikia valstybės institucijos. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 195 punktą patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turi teisę kreiptis į JAR tvarkytoją su prašymu išregistruoti iš JAR juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinę, kai šiam juridiniam asmeniui įregistruotas teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“. Akcentavo, kad JAR tvarkytojas, gavęs fizinio asmens prašymą pradėti juridinio asmens likvidavimo procedūras, tokį prašymą nagrinėja ir nustatęs, jog yra bent vienas iš CK 2.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų likvidavimo pagrindų, įtraukia juridinį asmenį į juridinių asmenų, kuriems yra pagrindas pradėti likvidavimo procedūras JAR tvarkytojo iniciatyva, sąrašą. Atkreipė dėmesį, jog vykdydamas likvidavimo procedūras ir vadovaudamasis CK 2.70 straipsnyje nustatytais pagrindais, VĮ Registrų centras patirtų registruotos pašto siuntos, darbuotojų darbo sąnaudų (gamybinių ir veiklos) išlaidas, taip pat negautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimo už juridinio asmens pakeisto teisinio statuso duomenų įregistravimą, dėl ko tokiems veiksmams atlikti reikalingi asignavimai iš biudžeto, kurie nėra numatyti. Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 26 d. sprendime Nr. VILIJ(12.5.20.)-14436 pareiškėjui nurodė, jog vadovaujantis Nuostatų 195 punktu išregistruoti Bendrovės buveinės savo iniciatyva negali, nes Bendrovei neįregistruotas statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“. Teigė, kad 2016 m. birželio 8 d. gavo ADB „Gjensidige“ prašymą išregistruoti Bendrovės buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį atsakydamas taip pat nurodė, jog Buveinei nėra įregistruotas teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“, todėl Bendrovė negali būti išregistruota. Atkreipė dėmesį, kad ADB „Gjensidige“ išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, jog ši bendrovė yra visų UAB DK „PZU Lietuva“, anksčiau buvusi UAB DK „LINDRA“, teisių ir įsipareigojimų perėmėja, o pagal Bendrovės dokumentų byloje esančio visuotinio 1998 m. sausio 26 d. akcininkų susirinkimo protokolą UAB DK „LINDRA“ yra Bendrovės didžiausias akcininkas, turintis 32 akcijas. Mano, jog ADB „Gjensidige“, kaip Bendrovės teisių perėmėja, turi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, o pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 22 punktą bendrovės akcininkai turi išimtinę teisę priimti sprendimą likviduoti bendrovę ir paskirti bendrovės likvidatorių. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime prašė pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo inicijuoti Bendrovės likvidavimo procedūrą spręsti teismo nuožiūra, o reikalavimą įregistravus Bendrovės statusą „inicijuojamas likvidavimas“ išregistruoti Bendrovės buveinę iš ginčo patalpų, atmesti kaip perteklinį (nesant ginčo) arba nagrinėti kaip išvestinį. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. gegužės 26 d. spendime Nr. VILIJ( 12.5.20.)-14436 pareiškėjui išaiškino, jog pagal JAR duomenis ginčo patalpose įregistruota Bendrovės buveinė negali būti išregistruota, nesant įregistruotam teisiniam statusui „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 9 d. dar kartą kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas pradėti Bendrovės likvidavimo procedūrą, o šią procedūrą pradėjus, išregistruoti Bendrovės buveinę iš ginčo patalpų. Teigė, kad minėtą prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamentui, kuris pareiškėjui 2016 m. birželio 22 d. pateikė sprendimą Nr. (1.11.3.)s-3141.Atsakovo nuomone, vadovaujantis VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakyme Nr. V-110 patvirtintomis Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklėmis, CK 2.70 straipsniu ir Nuostatais, jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas, įvertinęs VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. VILIJ(12.5.20.)-14436 „Dėl informacijos pateikimo“ turinį, darė išvadą, kad Nuostatų 195 punktas buvo pritaikytas pagrįstai, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad VĮ Registrų centras inicijuotų UAB „Lindruva“ likvidavimo procedūrą ir baigtų Bendrovę kaip juridinį asmenį, nes pareiškėjo tikslas, yra išregistruoti UAB „Lindruva“ iš jam nuosavybės teisėmis priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Išaiškino, kad reikalauti išregistruoti Bendrovę iš ginčo patalpų, neprašydamas jos likviduoti, pareiškėjas turi teisę bendrosios kompetencijos teisme. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento 2016 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. (1.11.3.)s-3141 „Dėl informacijos pateikimo“, grindžiamas netinkamais argumentais, sprendė, jog iš esmės jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas pripažino, kad neturi intereso inicijuoti Bendrovės likvidavimo procedūros, tačiau pabrėžė, jog teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ įgijimas yra būtina sąlyga tam, kad būtų galima prašyti Bendrovės išregistravimo iš ginčo patalpų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo įvertinti, ar atsakovas VĮ Registrų centras privalo ar tik turi teisę inicijuoti likvidavimo procedūrą. Mano, kad vien dėl to, jog Bendrovė jau daug metų neteikia finansinių ataskaitų rinkinių, atsakovas privalėjo išsiųsti pranešimą apie likvidavimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog dėl Bendrovės išregistravimo iš ginčo patalpų jis turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kadangi tokio pobūdžio bylos pagal teismų praktiką nenagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismas taip pat neįvertino jo skundo argumentų, jog atsakovas VĮ Registrų centras nevykdo CK 2.70 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 188 punkto reikalavimų. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados dėl Bendrovės buveinės įregistravimo ginčo patalpose neatitikimo minėtų patalpų savininkų valiai. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės atkartoja atsiliepime į skundą nurodytus motyvus. Papildomai nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais. Pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ginčai dėl juridinio asmens buveinės išregistravimo nėra neagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Akcentuoja, kad teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ įgyjimas nėra vienintelis būdas prašyti Bendrovės buveinės išregistravimo iš ginčo patalpų. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Atsakovo teigimu, pareiškėjas, apeliaciniame skunde pripažinęs, jog jo tikslas nėra Bendrovės likvidavimas, nepagrįstai teigia, kad statuso „inicijuojamas likvidavimas“ įgijimas yra būtina sąlyga išregistruoti Bendrovės buveinę iš ginčo patalpų. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl Bendrovės buveinės išregistravimo pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Atsakovas pažymi, jog apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl VĮ Registrų centro teisės ar pareigos inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. VILIJ(12.5.20.)-14436 ir VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento 2016 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. (1.11.3.)s-3141, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymus išregistruoti UAB „Lindruva“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pradėti UAB „Lindruva“ likvidavimo procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).Byloje nustatyta, kad ginčijamais sprendimais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotą UAB „Lindruva“ buveinę. Sprendimai grindžiami Juridinių asmenų registro nuostatų 195 punktu.Aptartame nuostatų punkte nustatyta patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens ar jo filialo arba atstovybės buveinė, savininko teisė kreiptis į Registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti iš Registro juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinę, kai šiam juridiniam asmeniui įregistruotas juridinio asmens teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“ (vėlesnė redakcija papildyta ir „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog prašymo nagrinėjimo metu juridiniam asmeniui, kurio buveinę pareiškėjas siekė išregistruoti, nebuvo įregistruotas toks teisinis statusas. Taigi formaliai atsakovai, taikydami tinkamą teisės normą, pagrįstai nurodė pareiškėjui, kad iš jam priklausančių patalpų neturi galimybės išregistruoti nurodyto juridinio asmens buveinę.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. KT10-N6/2018 pripažino, kad Juridinių asmenų registrų nuostatų 195 punktas (2015 m gruodžio 9 d. redakcija, TAR, 2015-12-17, Nr. 19870) tiek kiek pagal jį patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turėjo teisę kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl tokios buveinės išregistravimo, tik tuo atveju kai juridiniam asmeniui buvo įregistruotas juridinio asmens teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Vėlesnės redakcijos Nuostatų 195 punktas taip pat pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad iki ginčo tarp šalių išsprendimo iš esmės eliminavus jam taikytiną ydingą reguliavimą, atsirado teisinis pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl jam priklausančiose patalpose įregistruotos juridinio asmens buveinės išregistravimo nagrinėti iš naujo.Pažymėtina, jog klausimas dėl VĮ Registrų centro teisės ar pareigos inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą nėra aktualus nagrinėjamam ginčui.Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Lindruva“ buveinės išregistravimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDalia VišinskienėSkirgailė Žalimienė