Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. M. ieškinį atsakovui A. S., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. S. ir R. M. yra R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovo tėvystė nustatyta teismo proceso metu jam pripažinus tėvystę ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. įregistravus Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. R. M. ir A. S. gyvena atskirai. Nepilnametis R. M. gyvena kartu su mama.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-141-367/2012 patvirtino ieškovo įstatyminės atstovės R. M. ir atsakovo A. S. 2012 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią A. S. įsipareigojo sūnaus R. M. išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis po 250 litų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant vaiko mamą R. M. Taip pat atsakovas įsipareigojo iki 2012 m. lapkričio 1 d. sumokėti 3400 litų išlaikymo įsiskolinimą. Nustatyta, kad atsakovas sutarto išlaikymo sūnui savanoriškai nemoka. Išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolė Nijolė Genutienė. Jos pateikta pažyma patvirtina, kad iki 2023 m. liepos 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 3207,27 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos nustatyta, kad vaiko išlaikymo išmokas už A. S. nuo 2013 m. sausio 24 d. moka Sodra.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Įstatymas numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

Ieškovo įstatyminė atstovė nurodė, kad išlaikymo sūnui dydis turi būti padidintas, nes nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo pasikeitė vaiko poreikiai, o atsakovas savanoriškai didesnio išlaikymo neteikia.

Nustatyta, kad nepilnametis R. M. yra 13 metų amžiaus. Jis mokosi M. M. progimnazijoje, 7 klasėje. Iš ieškovo įstatyminės atstovės paaiškinimų, jos pateiktos išlaidų suvestinės nustatyta, kad per mėnesį R. M. būtiniems poreikiams maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, mokymo priemonėms, mokyklos rinkliavoms, laisvalaikiui, transporto išlaidoms reikalinga apie 590 Eur suma. Atsižvelgiant į vaiko amžių, prekių ir paslaugų kainas, teismas šias išlaidas pripažįsta būtinomis vaiko išlaidomis, jos nėra per didelės ar neprotingos.

Vertinant ieškovės įstatyminės atstovės R. M. turtinę padėtį nuo teismo nutarties priėmimo, tai yra nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d., nustatyta, kad ji iš esmės nepasikeitė. R. M. šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jos mėnesio pajamas sudaro apie 400 Eur valstybės ir savivaldybės mokamos išmokos (nedarbo draudimo išmoka, socialinė pašalpa, išmoka vaikui ir pan.). R. M. jokio nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių neturi, su sūnumi gyvena pas mamą, kuri padeda išlaikyti nepilnametį.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismas nenustatė, kad ji būtų iš esmės pasikeitusi. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą šiuos duomenis pateikti. Iš viešųjų registrų nustatyta, kad A. S. Lietuvos Respublikoje nedirba, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgtina į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, nėra priežastis iš jo nepriteisti prašomo išlaikymo.

Ištyrus byloje esančius įrodymus yra pagrindas teigti, kad po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis dėl išlaikymo R. M. mokėjimo, jo tėvų turtinė padėtis iš esmės nepakito, tačiau teismas nustatė, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Kai šalys susitarė dėl išlaikymo, R. M. buvo tik dveji metai. Akivaizdu, kad vaikui augant, kartu didėja ir jo poreikiai. Iš anksčiau aptartų įrodymų, nustatyta, kad iš atsakovo išieškomas 72,40 Eur (250 litų) išlaikymas sūnui, nors ir jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, visiškai neatitinka vaiko poreikių ir yra nepakankamas tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, avalynei, higienai, būstui, sveikatai, ugdymui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nuo to laiko kai buvo susitarta dėl išlaikymo vaikui teikimo, pasikeitė ne tik valiuta, bet ir ekonominė padėtis valstybėje, padidėjo paslaugų ir prekių kainos. Atsakovas savo noru neteikia sūnui papildomo išlaikymo. Šalių sūnus nuolatos gyvena tik su mama. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tėvo ir motinos teisės bei pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios. Todėl ne tik ieškovo įstatyminė atstovė, bet ir atsakovas turi vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų.

Nustatyta, kad valstybė kiekvieną mėnesį R. M. moka 85,75 Eur vaiko išmoką. Teismo nustatyta vaikui reikalingo išlaikymo suma mažintina šia išmoka (590 Eur – 86 Eur = 504 Eur : 2 = 252 Eur). Iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina 200 eurų suma per mėnesį, nes tokį išlaikymo dydį prašo priteisti ieškovas.

Padidintas išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio padavimo teisme dienos, tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovo įstatyminė atstovė R. M. (CK 3.190 straipsnis). Nustatytina, kad A. S. priteistą išlaikymą kiekvieną mėnesį turi sumokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos į R. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo priėmimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo įstatyminė atstovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atstovavimo sutarties ir pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad R. M. už procesinių dokumentų parengimą teismui sumokėjo advokatui A. V. L. 150 eurų. Tenkintinas jos prašymas ir iš atsakovo jai priteistinos 150 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovas pateikdamas ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes tokio pobūdžio bylose ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistas 72,00 Eur žyminis mokestis (200 Eur × 12 mėnesiai = 2400 Eur × 3 % = 72 Eur). Taip pat iš atsakovo priteistinos 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos). Viso iš atsakovo valstybei priteistina 91,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (buvęs pavadinimas Tauragės rajono apylinkės teismas) 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-141-367/2012, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir nustatyta, kad A. S. įsipareigoja mokėti išlaikymą sūnui R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 litų iki jo pilnametystės ir priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovo įstatyminę atstovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad A. S. priteistą išlaikymą kiekvieną mėnesį turi sumokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos į R. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 91,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, 72 Eur sumokėti nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, 19,92 Eur sumokėti nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtis - išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.