- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-1466-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11000-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- A. K.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr.e2A-1466-163/2015
Teisėja Viktorija Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-11000-2014-0)
2015 m. gruodžio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. L. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1594,06 Eur (5504 Lt) nuostolių, susijusių su jos turto sugadinimu, priteisti procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. kovo 23 d. ieškovė ir atsakovas sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2013 m. kovo 24 d. pasibaigus sutarties terminui, ieškovė atvykusi į butą pastebėjo, jog butas nusiaubtas, t, y. jame buvę daiktai ir baldai sulaužyti. Dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK Viešosios policijos skyrių su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o vėliau į Klaipėdos miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. 2014 m. birželio 20 d. baudžiamojoje byloje Nr. PK-223-795/2014 buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, konstatavus, kad atsakovo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, o byloje pareikštą civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą, kad atsakovo neteisėtų veiksmų ir civilinės atsakomybės klausimas būtų išspręstas civilinėje byloje. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 1594,06 Eur (5504 Lt) dydžio nuostolius, kuriuos sudaro: 1) sugadinto minkšto kampo remontas – 753,01 Eur (2 600 Lt), ką patvirtina kasos pajamų orderio kvitas Nr. 168 ir 2; sugadintų sienų remontas – 841 Eur (2904 Lt), ką patvirtina UAB „Alinsta“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas. Akivaizdu, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes atsakovas turėjo pareigą grąžinti ieškovei tokios pat būklės butą, kokį gavo iš ieškovės, tačiau butas buvo perduotas ieškovei apgadintas ir nuniokotas. Būtent dėl šių apgadinimų ieškovė patyrė nuostolių, kurie turi būti kompensuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 791,77 Eur (2733,82 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 342,12 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovės butas iš tiesų buvo apgadintas, o viena buto sienų buvo ir įlaužta ir ją atsakovas su draugais bandė glaistyti ir tvarkyti savo jėgomis, atsižvelgęs į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie atliktus sienų remonto darbus, už kuriuos buvo sumokėta, į buto kvadratūrą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 841 Eur (2904 Lt) už sugadintų sienų remontą visiškai įrodytas, logiškas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovės prašomą sumą priteisiant iš atsakovo. Kitą sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 753,01 Eur (2 600 Lt) sumą, sumokėtą UAB „Minkšti baldai“ už minkšto kampo remontą, atmetė, kadangi nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs apgadinimai buvo padaryti, nes nuotraukoje užfiksuotas tik jau paruošto remontui baldo vaizdas, taip pat atsižvelgė į tai, kad ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu aplinkybė, jog minkštas kampas buvo sugadintas būtent atsakovo ar kitų bute buvusių asmenų, nenustatyta, todėl padarė išvadą, kad tiesioginio priežastinio ryšio buvimas tarp šio turto sugadinimo ir atsakovo veiksmų nėra įrodytas.
Atsakovas pateikė apeliacinį, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo jo pateiktos sąmatos už atliktus remonto darbus pagrindu maksimalią sumą už remontą, kuris buvo reikalingas ir galėjo kainuoti apie 136,52 Eur. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad UAB „Vigrinda“ paruošta lokalinė darbų sąmata viršija atsakovo pateiktą darbų sąmatą ir UAB „Alinstos“ atlikti darbai yra nesusiję su atsakovo padaryta žala ieškovės butui. Taip pat atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius už sienų remontą yra grindžiamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie atliktus sienų remonto darbus, atsižvelgiant į buto kvadratūrą. Atsakovas pažymi, kad buto nuomos metu buvo sugadinta tik viena iš lubų gipskartonio plokščių, o ne visos buto sienos. Atsakovas prašo įvertinti į padarytos žalos dydį, nes ieškovė neįrodė, kad buvo sugadintos visos sienos. O atsakovo pateikta darbų sąmata yra parengta būtent pagal UAB „Vigrinda“ pateiktą sąmatą, tačiau atsižvelgus į atsakovo padarytą žalos dydį.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Šioje byloje nustatyta, kad tarp šalių 2013 m. kovo 23 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų – 65 kv. metrų ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovui laikinai naudotis ir valdyti turtą už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei nuomos mokestį. Todėl tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (LR CK 6.477 str. 1–2 d.). Taip pat byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. M. K. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK nurodydamas, jog pasibaigus nuomos sutarčiai, 2013 m. kovo 25 d. jo sutuoktinė rado jiems priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apgadintą, tačiau 2014 m. birželio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pradėtą privataus kaltinimo tvarka, priėmė nuosprendį, kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, o A. K. ir M. K. civilinį ieškinį dėl 10154 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Ieškovė pateikė ieškinį su įrodymais, kad 2013 m. gegužės 5 d. ieškovės sutuoktinis M. K. sumokėjo 753,01 Eur (2 600 Lt) UAB „Minkšti baldai“ už minkštų baldų pertraukimą (kasos pajamų orderio kvitas Nr. 168), o 2013 m. balandžio 2 d. M. K. sumokėjo 841 Eur (2904 Lt) UAB „Alinsta“ už atliktus darbus –gipskartonio plokščių (toliau GKP) montavimą ant esamų metalinių profilių; sienų remontą naudojant tinką ir sienų glaistymą, gruntavimą bei dažymą pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą Nr. VES 00112. Iš byloje susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl pačios sutarties pagrindinių vykdymo sąlygų, o dėl atsakovo (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą pagal LR CK 6.499–6.500 str.); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (LR CK 6.245–6.249 str.). Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro dvi dalys – sugadinto odinio minkšto kampo remonto ir sugadintų buto sienų remonto darbų išlaidos. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą tenkino iš dalies ir tenkino ieškovės prašymą priteisti žalą dėl sugadintų buto sienų remonto darbų išlaidų, o reikalavimą atlyginti nuostolius, susijusius su odinio minkšto kampo remontu – atmetė.
CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Pagal nuomos sutarties punktą nuomininkas buvo prisiėmęs visišką atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar tyčios padarytą žalą išsinuomotai iš nuomotojo gyvenamajai patalpai. Buto perdavimo–priėmimo aktu ieškovė patvirtino, kad perduodant buto trūkumų nėra, atsakovas išsinuomodamas butą nenurodė jokių buto trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl atsakovo civilinės atsakomybės nuomos sutarties pagrindu, išanalizavo civilinės teisės pažeidimo sudėties visetą: neteisėtus veiksmus; priežastinį ryšį; kaltę ir žalą (LR CK 6.245–249 str.). Tačiau apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu atlygintinos žalos dydžiu. Apeliantas nurodo, kad UAB „Vigrinda“ paruošta lokalinė darbų sąmata viršija atsakovo pateiktą darbų sąmatą, o UAB „Alinsta“ atlikti darbai yra nesusiję su atsakovo padaryta žala ieškovės butui. Taip pat atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius už sienų remontą yra grindžiamas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais apie atliktus sienų remonto darbus, atsižvelgiant į buto kvadratūrą.
Žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, todėl šioje byloje siekiant nustatyti žalos dydį įrodymų vertinimas yra šios bylos esmė. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2013 m. kovo 23 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų – 65 kv. metrų ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovui laikinai naudotis ir valdyti turtą už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei nuomos mokestį. Pagal šios sutarties 3.1.1 punktą nuomotoja – ieškovė įsipareigojo 2013-03-24 perduoti nuomininkui – atsakovui sutartyje nurodytą butą. Butas perduodamas dalyvaujant abiem šalims ar jų įgaliotiems atstovams, kurie sudaro ir pasirašo buto perdavimo–priėmimo aktą. Byloje yra pateiktas buto priėmimo–perdavimo aktas, jame nurodyta, kad butas yra paliekamas tvarkingos ir tinkamos naudoti gyvenamajai paskirčiai, kitokių pastabų nepažymėta. Sutarties 3.1.2 punktas numato, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui arba nutraukus šią sutartį, iš nuomininko nuomojamas butas priimamas sudarant perdavimo–priėmimo aktą. Byloje nėra duomenų, kad pasibaigus šios nuomos sutarčiai buvo paruoštas perdavimo–priėmimo aktas, kuriame būtų buvę nurodyti visi ieškovės teigiami trūkumai nuomotame bute. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-20 nuosprendyje nustatė, kad ieškovė aptiko sugadintą butą atsakovui esant nuomojamame bute, tačiau jam esant ir nutraukiant nuomos sutartį jai pasibaigus, ieškovė buto priėmimo–perdavimo akto nesurašė ir nepateikė šio akto su numatytais buto defektais pasirašyti atsakovui. Įvertinus tai, kad ieškovė nuolat užsiima buto nuoma ir sudaro sutartis bei išduoda buto perdavimo–priėmimo aktus, ji, kaip stipresnioji nuomos sutarties šalis, turėjo visas galimybes šį dokumentą sudaryti, tačiau to nepadarė, todėl patirtą žalą įrodyti tapo sunkiau. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti tikslių buto trūkumų, negalima nustatyti, kurios sienos ir (ar) lubos yra sugadintos nepataisomai, kurias galima nuvalyti, kam yra reikalingas remontas, todėl tikslių buto defektų nustatyti neįmanoma. Taip pat byloje pateiktose nuotraukose nėra nurodyta data, todėl negalima tiksliai nustatyti, kada tiksliai nuotraukos buvo darytos. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kaip ieškovės butas atrodė iki 2013-03-23 dienos, kai jis buvo išnuomotas atsakovui, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti buto pokyčių prieš 2013-03-23 nuomos sutarties sudarymą ir po jo. Įvertinus tą aplinkybę, kad butas yra skirtas trumpalaikei nuomai ir jį nuomojasi daug žmonių, buto intensyvus susidėvėjimas yra neginčytinas, todėl siekiant nustatyti konkrečių nuomininkų padarytą žalą, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti konkretaus nuomininko padarytą žalą nuomojamam daiktui, šiuo atveju – butui. Atsižvelgus į šias aplinkybes neginčytinai sutikti su ieškovės teiginiais, kad visas butas buvo nepataisomai sugadintas, negalima, kadangi byloje nėra įtikinamų įrodymų.
Byloje ieškovė pateikė UAB „Alinsta“ atliktų darbų ir panaudotų medžiagų bei mechanizmų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 013/008. Jame nurodyta, kad gipskartonio plokščių (toliau tekste - GKP montavimas ant esamų metalinių profilių kainavo 365 Lt už 4,20 kv.m.; sienų remontas naudojant tinką - 410 Lt už 15 kv.m.; sienų glaistymas, gruntavimas, dažymas – 1625 Lt už 81 kv.m. Iš viso ieškovė teigia sumokėjusi 2 904 Lt, tai įrodo UAB „Alinsta“ išrašyta sąskaita-faktūra. Apeliantas nesutinka su šia ieškovės pateikta atliktų darbų sąmata, kadangi šios išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos įrodymais. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat padarė netinkamą išvadą, teigdamas, kad šių atliktų darbų suma pagrįsta įrodymais bei atsižvelgiant į buto kvadratūrą. Be to apeliantas pateikė kitos įmonės, atliekančios patalpų vidaus darbus sąmatą, pritaikytą ieškovės nuomojamam butui. Iš UAB „Vigrinda“ lokalinės sąmatos Nr. S002 matyti, kad analogiški darbai gali būti atlikti už gerokai mažesnę kainą, t.y. viso už 471,39 Lt. Sienų atskirų vietų remonto, panaudojant GKP, kaina 99,39 Lt, sienų paruošimas dažymui, sienų dažymas – 216,77 Lt, transporto išlaidos – 73,42 Lt. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, kad atsakovas nepataisomai sugadino visą butą bei pats pripažįsta, kad buvo sugadinta tik dalis sienų, priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su viso buto sienų sutvarkymu būtų nesąžininga ir neteisinga, kadangi iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad sienų glaistymas, gruntavimas ir dažymas atliktas net 81 kv.m. sienų. Pažymėtina, kad pats atsakovas dėjo pastangas savo jėgomis sutvarkyti sugadintą turtą. Taip pat negalima neginčytinai teigti, kad ieškovė patyrė minėtas 2 904 Lt išlaidas dėl buto remonto, kadangi nėra įrodymų, kad pateikta sąskaitą-faktūra yra apmokėta. Atsižvelgus į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas. Įvertinus bylos aplinkybes, buto susidėvėjimą nuolat nuomojant butą trumpam terminui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalaujama 2 904 Lt suma yra nepagrįsta ir per didelė, todėl ieškovės patirtos išlaidos apskaičiuotinos pagal tą sienų ploto dydį, kuriame buvo sumontuotos GKP ant metalinių profilių bei plotą, kuriam buvo atliktas sienų remontas naudojant tinklą, t.y. ieškovei priteistina 365 Lt išlaidų, susijusių su GKP montavimu ant esamų metalinių profilių; 409,50 Lt išlaidų, susijusių su sienų remontu, naudojant tinką (1 kv.m. 27,30 Lt x 15 kv.m.); ir 300,90 Lt išlaidų, susijusių su sienų glaistymu, gruntavimu ir dažymu ( 1 kv.m. 20,06 x 15 kv.m.), iš viso 311,46 Eur (1075,50 Lt). Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas sumokėjo ieškovei 86,88 Eur (300 Lt) dydžio užstatą, iš kurio buvo išskaičiuota 37,65 Eur (130 Lt) suma už papildomą nuomos parą, todėl likusia užstato suma mažintina ieškovei priteistina suma. Taigi iš viso iš atsakovo priteistina suma yra mažintina iki 273,81 Eur (311,46 Eur – 37,65 Eur).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybės ir išanalizavo pateiktus įrodymus byloje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas (LRCPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsakovas pateikė prašymą perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, yra pagrindas perskaičiuoti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 791,77 Eur nuostolių atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismas šias išlaidas sumažino iki 273,81 Eur, konstatuotina, kad priteistina nuostolių suma yra sumažinta 65 procentais, todėl proporcingai yra mažintinos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, t.y. ieškovei iš atsakovo ir priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo A. L. 273,81 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. K..
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.