Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-20 · Byla Nr. PK-223-795/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
PK-223-795/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00094-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
M. K., A. K.
Kaltinamasis
A. L.
Baudžiamoji byla Nr. PK-223-795/2014Proceso Nr. 1-06-3-00094-2013-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.10; 2.1.10.1.; 2.9.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos Vardu2014 m. birželio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei ir Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant:

nukentėjusiesiems M. K. ir A. K.,nukentėjusiųjų įgaliotam atstovui advokatui R. Š.,kaltinamajam A. L.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-sandėlininku, neteistas, privataus kaltinimo tvarka kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą:

2013 m. kovo 23 d. su A. K. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu vienai parai išsinuomojo butą, (duomenys neskelbtini). Perduodant butą A. L., buvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodytas kokios vertės ir koks turtas perduodamas kartu su butu. 2013 m. kovo 24 d. buto nuomotojai paskambino nuomininkui A. L., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Butą aptiko nusiaubtą, jame buvusius daiktus ir baldus sulaužytus, dėl to patyrė 10154 Lt turtinę bei 2000 Lt neturtinę žalą. A. L. pažadėjo atlyginti nuostolius iki 2013 m. kovo 25 d. 18.00 val., tačiau sutartu laiku su juo nepavyko susisiekti.

Kaltinamasis A. L. kaltu nepripažino ir paaiškino, kad 2013 m. kovo 23 d. kartu su draugais, draugo sugrįžimui iš užsienio atšvęsti, vienai parai išsinuomojo butą, (duomenys neskelbtini) Buto savininkę A. K. informavo, kad butą išsinuomoja 3-5 žmonės. Nuomos sutartį ir buto priėmimo – perdavimo aktą pasirašė vienas A. L.. Jie A. K. iš anksto sumokėjo nuomos mokestį ir sumokėjo 300 Lt užstatą. 2013 m. kovo 23 d. bute vakarojo A. L., R. K., P. T. ir V. Č.. Jie valgė ir gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau išėjo į naktinį klubą. Grįžo iš klubo naktį ir įlaužė gipso kartono plokštę. Paskambino buto savininkei A. K. ir žodžiu pratęsė nuomos sutartį dar vienai parai. Nusipirkę glaisto ir dažų, patys bandė pašalinti padarytą sienos sugadinimą. 2014 m. kovo 25 d. į butą atėjo savininkė A. K.. Pamačiusi apgadintą sieną, ji supyko, paskambino savo vyrui. Kaltinamojo draugas R. K. sumokėjo 500 Lt A. K. už padarytą žalą, ji pasiliko 300 Lt sumokėtą užstatą. A. K. apžiūrėjo butą, daugiau jokių trūkumų nenurodė, pretenzijų nereiškė. A. L. taip pat jokių sugadinimų bute nepastebėjo. Po šio įvykio jo niekas neieškojo ir pretenzijų nepareiškė. Pripažįsta, kad buto nuomos laikotarpiu jo draugas netyčia apgadino vieną sieną. Tvirtina, kad kitas kaltinime nurodytas turtas: odinis minkštas kampas, kėdė, stalas, žurnalinis staliukas, kitos buto sienos ir laikrodis nuomos laikotarpiu sugadinti nebuvo. Pasibaigus nuomos terminui buto apžiūros aktas surašytas nebuvo. Jokio vakarėlio jie bute nerengė, muštynių bute nebuvo.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad buto, (duomenys neskelbtini)., savininkė yra jo motina J. K., tačiau bute gyveno, o vėliau šį butą nuomojo M. K. ir jo sutuoktinė A. K.. 2013 m. kovo 23 d. butas vienai parai buvo išnuomotas kaltinamajam A. L.. 2013 m. kovo 25 d. jam paskambino sutuoktinė A. K. ir pranešė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, butą rado nusiaubtą. M. K. telefonu pasikalbėjo su buto nuomininku A. L., susitarė su juo susitikti. Vėliau A. L. telefonu neatsiliepė, todėl M. K. parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apžiūrėjęs butą, nustatytė, kad gipso kartono sienoje išlaužta apie 40 cm diametro skylė, minkšto kampo sėdimosios dalies oda perplėšta, taip pat suplėšytos sofos pagalvės, sulaužytas žurnalinis staliukas, stalo paviršius pūslėtas nuo išpiltų gėrimų, sieninio laikrodžio stiklas įskeltas, kambario siena ištepta. Kaimynai pasakojo, kad bute naktį vyko muštynės, girdėjo didelį triukšmą. M. K. tą pačią dieną padarė buto nuotraukas, kuriose matosi visi nuomos laikotarpiu padaryti apgadinimai. Už sienų dažymą jis sumokėjo 2200 Lt, tai patvirtina pateikta sąskaita-faktūra. Buto priėmimo-perdavimo akte nurodytos bute esančių daiktų vertės. A. L. padarė 6000 Lt turtinę žalą, sugadindamas sofą, 2 kėdes (sugadintų kėdžių nuotraukų nepateikė), apvalų valgomąjį stalą, žurnalinį staliuką, laikrodį ir apspardęs sienas. Butas buvo nuomojamas ir anksčiau, tačiau turtas sugadintas nebuvo. Sofą pertraukė iš naujo, sulaužytas kėdes išmetė. Žurnalinį staliuką suremontavo pats, apvalų stalą ir laikrodį paliko neremontuotus. Kaltinamasis už buto nuomą sumokėjo 130 Lt ir davė 300 Lt dydžio užstatą. A. K. 500 Lt iš kaltinamojo draugo nepaėmė, nes norėjo pats įvertinti padarytus nuostolius. Pasibaigus nuomos terminui, buto perdavimo-priėmimo akto nepasirašė.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad ji paskelbė apie buto, Šaulių g. 3-7A, Klaipėdos m., nuomą. 2013 m. liepos 23 d. butą vienai parai išsinuomojo A. L. už 130 Lt paros mokestį. A. L. davė 300 Lt dydžio užstatą. Pasibaigus parai, kaltinamasis paskambino ir pageidavo pratęsti buto nuomą dar vienai parai. A. K. atvažiavus į butą, jame buvo 4 asmenys. Atvažiavo anksčiau negu baigėsi buto nuomos terminas, nes kaimynas pranešė apie didelį triukšmą. Apžiūrėjusi butą, pamatė skylę sienoje, suplėšytą sofą, dėmes ant sienos, ant stalo paviršiaus pūsles. Kaltinamasis pasakė, kad pūslės nuo alkoholinių gėrimų. A. L. paaiškino, kad naktį susimušė su kažkokiu vaikinu. A. K. paskambino vyrui M. K.. M. K. susitarė su kaltinamuoju A. L. susitikti vakare. A. L. žadėjo žalą atlyginti susitikimo metu. Išsikraustant A. L., buto perdavimo-priėmimo akto nesurašė, apie tai net nepagalvojo. A. L. pripažino, kad sugadino sieną ir, kad patys bandė ją taisyti. Kaltinamasis žadėjo atlyginti žalą, tačiau su juo nepavyko susisiekti. Butas nuosavybės teise priklauso J. K..

Liudytoja J. K. parodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso jai. Ji perdavė butą naudotis sūnui M. K. ir jo žmonai. A. K.. J. K. bute esančio turto apgadinimo nematė, butą apžiūrėjo jau po remonto.

Liudytojas R. K. parodė, kad ketino atšvęsti draugo išvykimą į užsienį. Keturi draugai išsinuomojo butą, esantį netoli naktinio klubo, kuriame galėtų pernakvoti. R. K. miegojo palėpėje, keldamasis kliudė sieną ir sienoje atsirado įtrūkimas. Telefonu pratęsė nuomos sutartį, nes bandė remontuoti sieną, tinkuoti skylę. Ryte, į butą atvažiavusi šeimininkė, supyko dėl šios sienos apgadinimo. Jie buto šeimininkei davė 500 Lt žalos atlyginimui. R. K. kartu su V. Č. ėjo iš bankomato pasiimti pinigų. V. Č. išgrynino 500 Lt, kuriuos ir atidavė buto šeimininkei. Žalą buto nuomotojai atlygino, tačiau jokio tai patvirtinančio raštelio jie nesurašė. Padarytą žalą buto šeimininkė pati nustatė ir įvertino. Visų nuomos sutarties detalių nežino, butą surado draugai pagal skelbimą, bute nakvojo visi kartu. Odinio minkšto kampo nesuplėšė, laikrodžio stiklo nesudaužė ir stalų nesulaužė. Minėti daiktai nebuvo nauji, jie galėjo būti apgadinti nuo naudojimo, tačiau į daiktų apgadinimus jis neatkreipė dėmesio. Butą paliko tvarkingą.

Liudytojas V. Č. parodė, kad draugo išleistuvėms į užsienį, nutarė vienai parai išsinuomoti butą Klaipėdoje. Nuomos sutartį sudarė A. L., bute gyveno A. L., R. K., V. Č. ir kt..Vakare ėjo į naktinį klubą, į butą grįžo tik paryčiais ir nuėjo miegoti. R. K., keldamasis iš lovos, užkliudė labai žemą sienelę ir įlaužė joje skylę. Norėdami pašalinti padarytą žalą, telefonu susitarė su buto savininke dėl nuomos sutarties pratęsimo dar vienai parai. Buto šeimininkė pamatė sugadintą sieną, supyko, paskambino savo vyrui. Ji liepė atlyginti žalą, kurią pati įvertino 500 Lt. Buto šeimininkė leido V. Č. su R. K. nueiti iki bankomato paimti pinigų. Nuėmė 500 Lt iš savo sąskaitos, davė pinigus R. K., kad perduotų nukentėjusiajai. Daugiau jokių nuostolių jie nepadarė. Bute buvo keturiese, dar buvo atėjusios dvi merginos. Jokių konfliktų ir muštynių bute nekilo. Sofa suplyšusi nebuvo. Staliukas, laikrodis sulaužyti taip pat nebuvo. Buto nuomos sutartį sudarė A. L., jam buvo perduoti buto raktai. Kaimynai į butą atėję nebuvo. Muzikos jie nesiklausė, tik išgėrė alkoholinių gėrimų.

2013 m. kovo 23 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pasirašyta nuomotojos A. K. ir nuomininko A. L.. Sutartyje nurodyta, kad šalys susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 23 d. iki kovo 24 d., 130 Lt paros nuomos mokesčio, 300 Lt dydžio užstato (b.l. 7).

2013 m. kovo 23 d. buto priėmimo-perdavimo aktas, pasirašyta nuomotojos A. K. ir nuomininko A. L.. Akte nurodyta, kad nuomininkui perduodamas bute, (duomenys neskelbtini), esantis turtas: televizorius, šaldytuvas, elektrinė plytelė, orkaitė, indaplovė, elektrinis vandens šildytuvas, kondicionierius, televizijos priedėlis, skalbimo mašina, WC kibiras, šiukšlių kibiras, veidrodis, sieninis laikrodis, apvalus stalas ir laikrodis (b.l. 8).

Nukentėjusių asmenų įgaliotas atstovas pateikė foto nuotraukas, kuriose užfiksuoti minkšto kampo, laikrodžio, stalo, sienų, žurnalinio staliuko, kėdės apgadinimai (b.l. 9-15, 43, 85-95).

2013 m. balandžio 3 d. nutarimo matyti, kad buvo atisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, išaiškinant nukentėjusiesiems kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 17).

Nukentėjusiųjų atstovo pateikti dokumentai: 2013 m. balandžio 2 d. UAB „Alinsta“ sąskaita-faktūra, patvirtinanti, kad buto, (duomenys neskelbtini), remonto darbų pagal aktą Nr. 013/008 kaina ? 2904,00 Lt (b.l. 18).

UAB “Alinsta” Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų bei mechanizmų priėmimo-perdavimo akte Nr. 013/008 nurodyta, kad bute, (duomenys neskelbtini), atlikti šie remonto darbai: GKP montavimas ant esamų metalinių profilių, - 25 m/2, sienų remontas naudojant tinką – 18 m/2; sienų glaistymas gruntavimas ir dažymas -8 m/2. Bendra remonto darbų ir sunaudotų medžiagų kaina 2904 Lt (b.l. 101).

2013 m. gegužės 5 d. kasos pajamų orderio kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. K. už minkštų baldų pertraukimą UAB „Minkštų baldų idėjos“ sumokėjo 2600 Lt (b.l. 102).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. L. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kaltinamasis A. L., pagal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. kovo 23 d. jis su A. K. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios išsinuomojo butą, (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 24 d. A. K. butą aptiko nusiaubtą, jame buvusius daiktus ir baldus sulaužytus, dėl to patyrė 10154 Lt turtinę bei 2000 Lt neturtinę žalą.

Kaltinamasis A. L. neneigė su A. K. sudaręs buto, (duomenys neskelbtini) m., vienos paros nuomos sutartį, pagal buto priėmimo perdavimo aktą gavęs visus akte išvardintus daiktus, tačiau viso teisminio bylos proceso metu tvirtino, kad privataus kaltinimo skunde išvardinto turto negadino, neniokojo ir nesunaikino. Pripažino, kad dėl neatsargumo jo draugas R. K. stodamasis iš lovos, įlaužė palėpės sienos apdailą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai R. K. ir V. Č. patvirtino, kad R. K. netyčia apgadino išnuomoto buto palėpės sieną, tačiau kito turto jie nesugadino. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, kaltinamasis A. L. ir liudytojai R. K., bei V. Č. sutiko su nukentėjusiosios pretenzija dėl buto sienos apgadinimo ir sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą. Kaltinamasis A. L., liudytojai R. K. ir V. Č. tvirtina, kad šią žalą atlygino, buto savininkei A. K. sumokėdami 500 Lt ir palikdami iš anksto įmokėtą 300 Lt avansą. Nukentėjusioji A. K. tvirtino tokio žalos atlyginimo negavusi. Dokumento, patvirtinančio žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusioji A. K. parodė, kad apžiūrėjo butą dalyvaujant nuomininkams. Butas buvęs taip suniokotas, kad ji patyrė šoką. Nepaisant to, kad turto savininkė, nuomos sutarties pabaigoje, apžiūrėjo išnuomotą turtą ir pastebėjo akivaizdų turto (daiktų) pabloginimą, tačiau turto apžiūros akto, dalyvaujant nuomininkams, nesurašė.

BK 187 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimo turto sugadinimą (suunaikinima). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 23 d. kaltinamasis A. L. ir nukentėjusioji A. K. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties pagrindu A. L. vienai parai išnuomojo butą, (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 punkte numatyta nuomininko atsakomybė už nuomojamų patalpų ir jame esančio turto pabloginimą. Nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą numatyta ir CK 6.500 straipsnyje: “nuomininkas, pabloginęs išsinuomotą daiktą, privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės”. Kaltinamasis A. L., pasirašydamas nuomos sutartį ir buto priėmimo – perdavimo aktą, sutiko su šiuose dokumentuos nurodytų daiktų būkle ir jų įvertinimu, ginčija tik pablogėjusio turto mastą, todėl nukentėjusieji (nuomotojai), pasibaigus nuomos sutarties terminui, gali savo pažeistą teisę apginti civilinio proceso tvarka. Taigi, už nuomos sutarties pagrindu perduoto buto su jame esančiu turtu pabloginimą nėra pagrindo taikyti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio, nes šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad A. L. nukentėjusiųjų turtą sugadino tyčia, siekdamas jiems sukelti turtinę žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra pateikęs išaiškinimą, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatą, jog negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009, 2K-409/2011 ir kt.). Teismo vertinimu, ši konkreti situacija nepatenka į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį, o nukentėjusiųjų A. K. ir M. K. iš nuomos sutarties kildinamos teisės gali būti apgintos civilinio proceso tvarka.

A. L. išteisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nukentėjusiųjų A. K. ir M. K. civilinis ieškinys dėl 10154 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtas.

Skaitmeninė laikmena (CD) su nuotraukomis, pateikta nukentėjusiųjų atstovo advokato, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusieji A. K. ir M. K. prašo priteisti iš kaltinamojo A. L. jų turėtas proceso išlaidas, tačiau nenurodė išlaidų sumos ir nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, išlaidoms apmokėti. Kaltinamąjį A. L. išteisinus baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiųjų privataus kaltinimo skundą, nukentėjusieji turėtas proceso išlaidas apmoka patys iš savo lėšų (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nusprendė:

A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

A. K. ir M. K. civilinį ieškinį dėl 10154 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Skaitmeninę laikmeną (CD), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė