Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjui D. A.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjo D. A. motina J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta (duomenys neskelbtini) ( b.l.2, 3). Kaip matosi iš Lietuvos Kredito unijos Kelmės Kredito unijos pateiktos informacijos, J. A., gyvenanti (duomenys neskelbtini), turėjo 753, 01 Eur indėlį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 ir 5.13 straipsnius pareiškėjas D. A. turi teisę paveldėti motinos J. A. turtą pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis.CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas yra praleidęs trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad jo motinai buvo neterminuotai apribota motinos valdžia jo atžvilgiu, jis nuo kūdikystės savo motinos nepažinojo, ji nelankė jo ir jokių ryšių nepalaikė, todėl ir apie motinos turėtą turtą pareiškėjas nieko nežinojo ir dėl palikimo priėmimo įstatymu nustatytu terminu nesikreipė tol kol, pareiškėjo nurodymu, „2017 metais negavo skambučio iš kredito unijos“, kad jo motinai priklausė piniginis indėlis, tačiau tuomet jau buvo praleistas terminas palikimui priimti. Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjas objektyviai nežinojo, kad yra palikimas ir kad būtina imtis teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Kaip matosi iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2010 m. vasario 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu J. A. neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus D. A., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėja paskirta vaiko senelė V. A.. Pareiškėjo D. A. motina J. A. mirė (duomenys neskelbtini), iš Testamentų registro išrašo ir notaro išduoto liudijimo apie palikimo priėmimo/ nepriėmimo / atsisakymo faktą matosi, kad po J. A. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų.(b.l.5,6). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, priešingai, jo elgesys rodo, kad tik sužinojęs apie palikimą jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo ir pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja.

Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti palikimo, atsiradusio po J. A. mirties, priėmimo terminą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruosiantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 580–582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti D. A., a. k(duomenys neskelbtini) terminą motinos, J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.