Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 170 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neprisipažino ir parodė, kad ji yra pensininkė, niekur nedirba, daugiausia laiko praleidžia namuose, skaito per kompiuterį tinklapį www.delfi.lt. Ji naudojasi jai priklausančiu nešiojamuoju kompiuteriu „Lifebook“. Yra sudariusi interneto sutartį su bendrove KLI LT. Ji dažnai rašo kompiuteriu atsiliepimus į įvairius straipsnius. 2014-07-25 apie 8.00 val. savo bute iš jai priklausančio kompiuterio parašė atsiliepimą internetiniame tinklapyje www.delfi.lt po straipsniu „Apskaičiavo, kiek asmenų pakeis savo vardus pasuose nelietuviškais rašmenimis“. Ji parašė tokio pobūdžio komentarą „Liks nepatenkinti ir prieštaraus Vokietija, Prancūzija, nes lenkai buvo okupavę Lietuvą, bet kuria kaina siekė nebūti tautinės mažumos, dvikalbystės, išskaidymą Lietuvos. Jeigu nepatinka, gali padėti pasus, kurie gavę veltui, ir išvykti. Tai mano nuomonė. Nes vėliau pradės kitos tautos duoti į ES lenkus“. Rašė iš tiesu apie lenkus, apie dvikalbystę. Šiame komentare nėra jokio niekinimo, čia yra tik nurodomi visiems žinomi faktai. Šiuo komentaru jokiu būdu ji nenorėjo nieko įžeisti, diskriminuoti kokią nors žmonių grupę, kurstyti nesantaiką, tiesiog išreiškė savo nuomonę, paskaičiusi Hagos ir Ženevos konvencijas, kadangi mato, kad pagal šias Konvencijas Lietuvoje yra pažeistos žmonių teisės ir šias teises pažeidinėja Vyriausybė ir Seimas. Visi į Lietuvą atvykę žmonės gavo veltui pasus, niekur kitur veltui pasai nedalinami. Ji savo komentaru tiesiog konstatavo istorinius, teisinius ir tarptautinius faktus. Ji komentuodama visuomet rašo „Mano nuomone“, nes tikrai išreiškia tik savo nuomonę tam tikrais klausimais. Ši kartą taip pat išsakė savo nuomonę, kad „liks nepatenkinti ir vokiečiai, ir prancūzai“, nes atvykę į kitą šalį žmonės niekur nerašo savo pavardžių originalo kalba. Niekur nėra, kad nuvažiavę į Prancūziją lietuviai ir ten gyvenantys lenkai, rašytų savo pavardes kitaip nei rašo tie patys prancūzai. Ir be to, jos nuomone, atvykęs į bet kokią šalį žmonės nėra tautinė mažuma, niekada neužimsi svetimos žemės, kad ir kiek metų pragyventum, netampi tautine mažuma. Tautinė mažuma pagal tarptautinius įstatymus – jeigu jungiama svetimos šalies užkariauta teritorija. Lietuviai nei lenkų, nei rusų, nei kitų tautybių asmenų neužkariavo. Savo komentare ji kolonistais vadina lenkų ir kitų tautybių asmenis, kadangi buvo okupuotas Vilniaus kraštas. Ir rašė tiesiai lenkui V. T. laišką, kad lenkai okupavę Lietuvą privalo susimokėti mums už okupaciją, o Vilnius nėra jų miestas. Tautinių mažumų sąvoka pas mus visiškai neatitinka tarptautinius standartus. Tiesiog 1987 m. Aukščiausioji Taryba įteisino mažumas, aiškino, kad mažumos yra, kur kompaktiškai kitos tautos žmonės gyvena. Komentare ji rašė, kad reikia atimti pasus iš lenkų ir rusų tautybės asmenų, nes jos nuomone, kai Lietuvoje buvo paskelbta nepriklausomybė, Seimo pirmininkas V. L. išleido įsakymą suteikti pilietybę visiems asmenims, kurie yra gimę Lietuvos teritorijoje iki 1941.06.01, o lenkus įjungė į Lietuvą tik 1944 metais. Ji mano, kad Lietuvos žmonių teisės yra pažeistos pagal Konvenciją, nes Lietuva neokupavo nei vienos teritorijos. Rašydama šį komentarą, ji išsakė tik savo nuomonę dėl neteisėtų, jos manymu, lenkų reikalavimų rašyti jų pavardės kitomis rašmenimis, nei nustatyta Lietuvoje, o ne paskleidė duomenys, kuriais būtų siekiama niekinti, diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausančio asmens dėl lenkų ar kitos tautybės. Ji pati puikiai bendrauja ir sutaria tiek su rusų, tiek su lenkų bei kitų tautybių asmenimis. Pas lenkus ji išdirbo 8 metus, turi daugybę apdovanojimų, ir dabar su lenkais aš bendrauja, aš neturi nieko prieš lenkus, bet negalima žeminti kitų tautų. Tai ir kitos tautos taip pat užsinorės savo rašmenimis rašyti. Komentare „Vytuku“ ji vadina ne konkretų asmenį, tai buvo tiesiog toks posakis, apibūdinantis bet kokį politiką nevykėlį. Be to, jos komentaras visiškai buvo ne taip parašytas, kaip pateikiama. Jos komentaras buvo kultūringai parašytas, nebuvo įrašyti žodžiai „idiotai“. Ji parašė kultūringai, kad „duosim Lenkus į ES teismus“, nes Europos Konvencijos 13 str. rašoma, kad tautinės mažumos atsiranda kitos valstybės teritorijoje ir yra retas reiškinys, jis susijęs su valstybės teritorijos padalijimu karo metu. Rašė tai todėl, kad Lietuva neužėmė lenkų, rusų teritorijų. Ji turi seną kompiuterį, neturi lėšų pajungti apsaugas nuo visokių galimų įsilaužimų, mano, kad prie jos IP prisijungia ir kiti vartotojai, taip sudarkydami jos rašomus tekstus. Nurodoma, kad jos komentare parašyta „Pranzužija“. Jos kompiuteryje nei „ž“, nei „š“ raidžių nėra, nes jis yra senas, transkripcijos yra ne lietuviškos, taigi ji taip parašyti net negalėjo. UAB ,,KLI LT“ darbuotojai į jos priekaištus paaiškino, kad jie už nieką neatsako. Ji savo komentarais viešoje erdvėje niekada anksčiau jokia forma nėra skatinusi neapykantos prieš kitos tautybės asmenis, nes tam neturėjo jokio pagrindo, to nesiekė ir šiuo atveju.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad dirba UAB „KLI LT“ techninio skyriaus vadovu. A. M. buvo vieną kartą atvykusi į bendrovę ir teigė, kad neteisingai buvo apkaltinta bei domėjosi kaip jų sistema veikia. Ji teigė, kad jos kompiuteris yra prancūziškas, todėl negalėjo būti lietuviškų raidžių jai rašant komentarus. Jis jai tada pasakė, kad visą tai galima sutvarkyti, kadangi operacinėje sistemoje nusistato tos visos kalbos. O kaip iš tiesu yra, aš nežino, nes nėra tos srities specialistas. Šiaip nesvarbu koks tas kompiuteris, kalbą galima nusistatyti, kad būtų lietuvių, tiesiog įvesti tą kalbą. Jis nežino, kaip buvo konkrečiu atveju. Teoriškai šiaip jeigu kompiuteryje yra įdiegti virusai, realiai gali per atstumą kažkas tai prisijungęs valdyti viską, ir asmeniui nežinant, bet šiuo atveju labai abejotina, kad kažkas tai jungtųsi, kad parašyti komentarą. Jis abejoja, ar virusai perrašo žodžius, pakeičia teksto turinio esmę. Virusai gali nuskaityti visus banko prisijungimus ir pan.

Iš 2014-07-29 VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pateiktų priedų, matyti, kad komentaras, kaip nurodoma pareiškime, kuriuo buvo kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, 2014-07-25 8.04, buvo parašytas iš kompiuterio, kurio IP adresas 46.36.65.244. (1-4 b. l.).

Iš 2014-08-26 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialisto išvados matyti, kad viešai skelbiamu komentaru išreiškiama komentatoriaus neigiama nuostata tautinių mažumų atžvilgiu. Tai nurodoma tiek komentatoriaus varde, tiek pačiame komentare. Lenkų tautybės asmenys vadinami idiotais, kolonistais, raginama iš jų atimti pasus ir siūloma jiems išvykti – „is kolonistu atimti pasus nes gavo veltui juos dar 1990 metais ir tegul vyksta“. Asmens saviraiškos laisvė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Savo įsitikinimų įgyvendinimas niekinant ar tyčiojantis iš žmonių grupės ar jai priklausančio asmens nesuderinamas su konstitucine bei tarptautine teise. Įvertinant šią aplinkybę, kad komentaras parašytas vienoje populiariausių interneto svetainių, viešai prieinamoje daugybei žmonių, jame yra propaguojamos idėjos, sukeliančios nesantaiką, skatinančios tyčiotis, niekinti, kurstančios diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį (10 b. l.);

Iš 2014-11-18 UAB KLI LT rašto dėl IP adreso priklausomybės nustatymo matyti, kad IP adresu 46.36.65.244. 2014 m. liepos 25 d., 8.04 val., galėjo naudotis bendrovės abonentė A. M., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini) (17 b. l.).

Iš KLI LT, UAB interneto paslaugų teikimo sutarties Nr. 8691 matyti, kad ji sudaryta 2014-04-17 su kliente A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskeltini) (20-23 b. l.).

Iš 2015-01-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. 2015-01-12 tyrimui pateikė nešiojamąjį kompiuterį „Lifebook“ S6120, serijos Nr. YBFB058632 (26 b. l.), kuris 2015-01-12 pakvitavimu perduotas saugojimui A. M. (33 b. l.).

Iš 2015-01-12 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas tyrimui pateiktas nešiojamasis kompiuteris„Lifebook“ S6120, serijos Nr. YBFB058632, kuris yra veikiantis, pilkos spalvos korpusu, kompiuterio IP 10.0.55.131. (27-31 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau-Konstitucija) preambulėje skelbiamas siekis puoselėti tautinę santarvę, siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Diskriminacijos draudimas įtvirtintas ir daugelyje tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktų dėl žmogaus teisių apsaugos.

Konstitucijoje taip pat pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės (18 straipsnis ir kt.), 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, jam neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (28 straipsnis); įtvirtintas asmenų lygybės principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (29 straipsnis). Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę reikšti savo įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Taigi aišku, kad naudojimasis konstitucinėmis teisėmis vakarų demokratijos tradicijomis grindžiamoje visuomenėje yra neatsiejamas nuo pareigos gerbti kitą asmenį, socialinę grupę ar tautą. BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. Visi BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, įvertinus būtent viso BK 170 straipsnio pavadinimą, pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais, kuriais kurstoma prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t. y. šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Ši nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M., pasivadinusi vardu „niekas nekeis nieko nes jie nera tautines mazumos o atvykes kad rasytu jo vardus ar pavardes originalu nera niekur”, komentuodama interneto svetainėje „delfi.lt” paskelbtą straipsnį „Apskaičiavo, kiek asmenų pakeis vardus pasuose nelietuviškais rašmenimis”, parašė, kad „po sito rasymo lenku noru sukils pries juos vokietija prancuzija ir net amerika kur kinu daugybe ir kitu… idiotai kokiu reta…bet kuria kaina nori dvikalbystes ir skaidymo lietuvos. Is kolonistu atimti pasus nes gavo veltui juos dar 1990 metais ir tegul vyksta o tautines mazumos ju nera kaltas vytukas visur prisikes i ateiti nes yra nemoksas didelis veliau ta supras visi…as samingai ta dare…duosims I ES TEISMUS LENKUS…”.

Nuomonė-visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 punktas). Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais.

Teismo vertinimu, paminėtu interneto tinklalapyje „delfi.lt” paskelbto straipsnio „Apskaičiavo, kiek asmenų pakeis vardus pasuose nelietuviškais rašmenimis” komentaru iš tiesu išreiškiama tik autorės asmeninė nuomonė, kurią pripažinti pagal baudžiamąjį įstatymą baustina veika - tyčiojimosi, niekinimu, skatinimu neapykantos bei kurstymu diskriminuoti žmonių grupę dėl lenkų tautybės – nėra pakankamo pagrindo.

Kaltinamosios aiškinimas, kad jos parašytas komentaro tekstas kažkokiu būdu buvo iškraipytas, į jį įrašant necenzūrinį žodį, atmestinas, jis laikytinas jos gynybos versija.

2014 m. rugpjūčio 26 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė pripažino, kad A. M. viešai paskelbtu komentaru buvo išreikšta neigiama nuostata tautinių mažumų atžvilgiu, nes lenkų tautybės asmenys vadinami idiotais, kolonistais, raginama iš jų atimti pasus ir siūloma jiems išvykti. Specialistė padarė išvadą, kad kaltinamosios komentare yra propaguojamos idėjos, sukeliančios nesantaiką, skatinančios tyčiotis, niekinti, kurstoma diskriminuoti žmonių grupę dėl tautybės, nes jis parašytas vienoje populiariausių interneto svetainių, viešai prieinamoje daugybei žmonių. Tačiau teismas šią išvadą nevertina pakankamai pagrįsta dėl to, kad ji padaryta ne remiantis objektyviais kriterijais atlikus išsamesnį tyrimą, o subjektyvia specialistės nuomone suformuota diskriminacijos samprata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme.

Išanalizavęs interneto svetainėje „delfi.lt” komentaro tekstą, nurodytų junginių konstrukciją ir jų reikšmę paskelbto straipsnio kontekste, teismas laiko, kad kaltinamosios negatyvi reakcija į grupės asmenų išsakytus reikalavimus keisti Lietuvos įstatymus ir rašyti jų vardus bei pavardes nelietuviškomis rašmenimis buvo natūrali šiuo komunikacijos aktu jos išsakyta asmeninę pilietiška pozicija. Atsižvelgiant į išsakytų teiginių kontekstą, į tai, kad komentaras baigiamas pakankamai konkrečiu teiginiu ,, duosims I ES TEISMUS LENKUS…” darytina išvada, kad cituoti teiginiai išreiškia kaltinamosios A. M. neigiamą požiūrį į patį faktą, jog gyvenantys Lietuvoje lenkų tautybės žmonių grupės reikalauja rašyti jų vardus ir pavardes nelietuviškomis rašmenimis. Juose nėra pateikiamos specialiai šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, faktai, išvados, išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį, žeminantį kaltinamosios nusistatymą prieš lenkų tautybės žmones ir tuo labiau kurstant šitokių asmenų diskriminacijai, nuteikiant ar skatinant šuo atveju interneto vartotojus perimti tokį neigiamą jos nusistatymą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. M. savo komentaru tyčia žmonių grupę pagal tautybę žemino, niekino, kad juo būtų skleidžiama neapykanta, o taip pat ir kurstoma diskriminacija. Byloje nenustatyta vieno iš pagrindinių nusikalstamos veikos požymių – kaltininkės tiesioginės tyčios. Nors nurodyti žodžiai ,,...idiotai...“, ,,...kolonistai...“ ir turi neigiamą ir niekinamą atspalvį lietuvių kalboje, tačiau tik dėl jų vartojimo parašytame komentare, nesant konkrečių ir tiesioginių pareiškimų skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti šią asmenų grupę, galima teigti, kad kaltinamosios veiksmuose nenustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Internetinėje erdvėje paskelbti kaltinamosios teiginiai: ,,... jie nera tautines mazumos o atvykes,... idiotai kokiu reta…bet kuria kaina nori dvikalbystes ir skaidymo lietuvos... Is kolonistu atimti pasus nes gavo veltui juos dar 1990 metais ir tegul vyksta...“, vertintini kaip nekorektiški, prasilenkiantys su etišku savo konstitucinės informacijos, nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkantys BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos –kurstymo aktyviais veiksmais prieš tam tikros tautybės asmenys, tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą ar diskriminaciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad kaltinamoji A. M., pasirinkdama savo nuomonės apie internetiniame tinklalapyje skelbtą straipsnį išraiškos būdą, pavartojo netinkamus žodžius, kaip pati nurodė, išreiškiančius jos nepritarimą lenkų tautybės grupės žmonių reikalavimui keisti jų vardų ir pavardžių rašymą jų dokumentuose lenkų rašmenimis, tačiau jos komentare pavartoti žodžiai, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti. Nurodytais veiksmais kaltinamoji neniekino, nežemino, nekurstė kitų visuomenės narių prieš lenkų tautybės žmones. Dėl neetiškų kaltinamosios pasisakymų viešojoje internetinėje erdvėje nenustatyti subjektyvieji veikos požymiai – tiesioginė konkretizuota jos tyčia kurstyti interneto vartotojus, skaitančius jos komentarą, prieš lenkų tautybės žmones, skatinti neapykantą jiems ar diskriminaciją, todėl ji išteisintina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M. dėl kaltinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.