Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-09-29 · Civilinė byla Nr. e2-19654-155/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
e2-19654-155/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13201-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
UAB „L.“
Kategorijos
  • 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-19654-155/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13201-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė,sekretoriaujant O. F.,

dalyvaujant ieškovo atstovams A. B. ir advokato padėjėjui P. N., atsakovo atstovei advokato padėjėjai A. U.,

vertėjaujant A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „L.“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „L.“: 1) 20586,34 EUR skolos 2) 2263,80 EUR delspinigių 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2016-07-14 tarp ieškovo (kaip rangovo) ir atsakovo (kaip užsakovo) buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. LER 2016/07/14, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal užduotį atlikti statybos darbus atskiruose objektuose, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje sulygtomis sąlygomis ir tvarka. Rangovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė – žodiniu nurodymu atliko statybos darbus adresu: (duomenys neskelbtini), ir perdavė darbo rezultatą užsakovui, tačiau užsakovas nepriėmė atliktų statybos darbų, nepateikė dėl jų jokių pastabų ir už atliktus darbus neatsiskaitė pagal 2016-11-23 ieškovo sąskaitą-faktūrą Nr. 104/11/2016/EK 20 586,34 EUR sumai. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas iki šiol neatsiskaitė. Taip pat ieškovas paskaičiavo sutartyje numatytus delspinigius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad šalys iš tiesų 2016-07-14 buvo sudarę Statybos subrangos sutartį Nr. LER 2016/07/14, tačiau ieškovas nurodė ieškinyje visiškai neteisingus faktus. Šalys realiai tarėsi dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini). Šie darbai realiai vyko nuo 2016-07-14, už atliktus darbus atsakovas sumokėjo ieškovui 29 145,06 EUR sumą ir tokiu būdu pilnai atsiskaitė su ieškovu. Ieškovas atliktų darbų aktų kas mėnesį neišrašinėjo ir atsakovui pasirašyti nepateikinėjo, nors pagal Statybos subrangos sutarties 3.4.5. p. ieškovas buvo įsipareigojęs pateikti atsakovui atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktus. Tarp šalių susiklostė tokia praktika, kad už per mėnesį atliktus darbus atsakovas sumokėdavo ieškovui šalių sulygtą sumą pagal ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą, įvertinus faktiškai atliktų darbų kiekius. Tarp šalių bendradarbiavimas nuo pat pradžių nevyko sklandžiai, nes ieškovas niekaip negalėjo į objektą atvežti reikiamo objekte skaičiaus darbuotojų, dėl šios priežasties atsakovas turėjo mažinti savo prisiimtus įsipareigojimus UAB “G.” šiame objekte ir dėl to negavo suplanuotų pajamų. 2016-11-01 objekte ((duomenys neskelbtini)) dirbo tik keturi ieškovo darbuotojai, toks darbuotojų skaičiaus sumažinimas su atsakovu nebuvo suderintas ir buvo akivaizdu, jog sutarti darbai laiku nebus atlikti. 2016-11-14 atvykus į objektą, ieškovo darbuotojai streikavo, atsisakė dirbti, motyvuojat tuo, kad jų direktorius jau kelis mėnesius nemokėjo jiems algos. Matydamas sudėtingą situacija, atsakovas 2016-11-21 ieškovui išsiuntė raštą dėl galimo nuostolių atlyginimo nevykdant savo prievolių. Po šio laiško išsiuntimo iš ieškovo nebuvo gautas joks atsakymas, tačiau ieškovo darbuotojai objekte jau visiškai nebedirbo, tokiu būdu ieškovas vienašališkai nutraukė prievolės vykdymą ir nesilaikė statybos subrangos sutarties numatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Apie šią ieškovo nurodomą sąskaitą ir neva atliktus darbus atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį iš teismo. Šis atliktų darbų aktas surašytas 2016-11-23 ir jį pasirašė tik ieškovo atstovas, o atsakovui pasirašyti iš viso nebuvo pateiktas, todėl nėra pagrindo taikyti LR CK 6.694 str. 4 d. normos, nes iki šiol atsakovas nei sutikimo, nei atsisakymo dėl šio akto nebuvo išreiškęs, o toks 2016-11-23 Atliktų darbų aktas Nr. 1 yra negaliojantis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu bendradarbiavo ne viename statybų objekte (Panevėžio ir Vilniaus miestuose), Panevėžio objekte tarp šalių konfliktų ir nesutarimų nebuvo, darbai buvo tinkamai priimti bei pilnai atsiskaityta, tačiau vykdant darbus objekte (duomenys neskelbtini), ieškovas atliko sutartus statybos darbus objekte, bet atsakovas atsisakė juos priimti ir už juos tinkamai atsiskaityti. Ieškovo žiniomis, UAB “G.” šiuos ieškovo atliktus darbus iš UAB “L.” priėmė bei atsiskaitė. Tarp šalių buvo sudaryta bendra sutartis, tačiau dėl konkrečių darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini), atskiros sutarties nebuvo. Sutinka su atsakovo pateiktu sutarties priedu, kuriame numatyta, jog darbų pradžia nuo 2016-07-14 iki 2016-12-30, tačiau anksčiau šių darbų neaktavo ir pateikė tik 2016-11-23, nes pats atsakovas teigė, jog tik pabaigus visus darbus priims visus šiuos darbus bendrai. Nurodo, jog atsakovo prie bylos pateikti atsakovo apmokėjimai ieškovui yra už darbus Panevėžio objekte, tačiau ne už darbus Vilniaus ((duomenys neskelbtini)) objekte. Pripažįsta, jog atliktų darbų akte yra padarytos tam tikros klaidos dėl sumų, neatitinka nurodytos sąmatinės vertės ir realiai atliktų darbų vertės. Šios klaidos atsirado dėl kompiuterinių klaidų. Taip pat pripažįsta, kad ieškovas elektroniniu paštu buvo gavęs atsakovo 2016-11-18 pranešimą dėl darbuotojų trūkumo, tačiau tik po maždaug 3 mėnesių, dėl to nesiuntė atsakovui akto elektroniniu paštu, šis elektroninis paštas nebuvo nurodytas ir šalių sutartyje.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad dėl statybos objekto ((duomenys neskelbtini)) tarp šalių buvo sudarytas rašytinis sutarties priedas Nr. 1 ir šiame priede šalys susitarė kokiame objekte, kokie darbai bus atlikti, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, jog šalys dirbo šiame objekte tik pagal žodinį susitarimą. Taip pat ieškovas nepagrįstai nepateikė prie bylos šalių sudaryto darbų kainų žiniaraščio, kuriame šalys konkrečiai susitarė dėl atliekamų darbų kainų. Atsakovas veikė šiame objekte pats kaip rangovas pagal jo ir UAB “G.” sudarytą rangos sutartį, tačiau kadangi neturėjo pakankamai darbuotojų, atsakovas pasirašė subrangos sutartį su ieškovu. Kas mėnesį ieškovui pateikus sąskaitą už atliktus darbus, kai šie buvo perduodami UAB “G.”, buvoma atsiskaitoma. Atsakovas už visus ieškovo atliktus darbus tinkamai atsiskaitė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nuo pat pradžių tarp šalių bendradarbiavimas nebuvo sklandus, į objektą Vilniuje nebuvo pristatytas tinkamas kiekis darbuotojų, dėl to atsakovas galėjo suprasti, jog laiku visi sutarti darbai nebus įvykdyti, dėl to buvo siunčiamos pretenzijos ieškovui. Apie šį naują aktą atsakovas sužinojo tik iš teismo ir ieškovas nepagrįstai prašo antrą kartą jam sumokėti už jau sumokėtus darbus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Y. B. paaiškino, kad dirbo statybų objekte Panevėžyje, visus nurodymus jam duodavo O. S. iš (duomenys neskelbtini) įmonės, o vėliau valdymą perdavė įmonei PST, taip pat objekte buvo R., kuris taip pat turėjo savo įmonę bei prižiūrėjo šiuos darbus. Tačiau visus konkrečius nurodymus, techninę saugą ir kitus dalykus jam išaiškino (duomenys neskelbtini) atstovas, ne R., tačiau jis irgi sekdavo darbų kokybę. Darbus priimdavo (duomenys neskelbtini) atstovas. Už darbą objekte Panevėžyje su juo atsiskaita pilnai nebuvo. Kiek jam žinoma bei juo nuomone, R.neatsiskaitė su O. už darbus Panevėžyje, todėl jam įmonė liko skolinga. Jis nedirbo objekte Vilniuje (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. S. paaiškino, kad praeitais metais apie 2017 m. liepos mėn. dirbo Panevėžio statybos objekte, darbininku. Statybos darbų užsakovu buvo firma (duomenys neskelbtini), už atliktus darbus su juo pilnai atsiskaitė. Darbus objekte priimdavo darbų vadovas iš S. R. pažįsta, jo firma taip pat tame objekte buvo, ši firma buvo kaip užsakovai ir tiekėjai, kuri taip pat prižiūrėjo šį objektą. Visas statybos darbus, kuriuos buvo gavęs, įvykdė, tačiau iki galo šiame statybos objekte nebuvo. Vilniuje liudytojui neteko dirbti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju O. S. paaiškino, kad yra ieškovo įmonės vadovas, jų įmonė atliko darbus Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame objekte buvo atlikti mūro darbai, silikatinių blokelių pertvaros, plytų pertvaros, plytų mūras. Darbus pradėjo praeitais metais apie gegužės ar birželio mėnesį, o baigė gruodžio mėnesį, tačiau atsakovas tinkamai neatsiskaitė, vengė susitikti ir pasirašyti dokumentus. Paaiškino, kad šalių sudaryta sutartis buvo lietuvių kalba, jam vertėjavo atsakovo vadovas R. K., todėl su šaliu sudaryta sutartimi tinkamai nesusipažino, jos sąlygas jam paaiškino R. K.. Sutartis buvo išversta į lenkų kalbą, tačiau jis nežino gerai lenkų kalbos, ypač teisinės kalbos, todėl neviską kas parašyta sutartyje suprato.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas UAB „L.“ 2016-07-14 buvo sudarę Statybos subrangos sutartį Nr. LER 2016/07/14, kurios pagrindu ieškovas (kaip rangovas) šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti statybos darbus objektuose ir perduoti darbų rezultatą užsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terrminais ir tvarka, o atsakovas (kaip užsakovas) įsipareigojo organizuoti objekto statybą bei sumokėti ieškovui už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus Sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Dėl konkretaus statybos objekto ir statybos kainos šalys šioje sutartyje nesusitarė, o sutartyje susitarė, jog darbų atlikimo vieta bus nurodoma sudarius atskirą statybos subrangos priedą prie šios sutarties individualiai kiekvienam statybos ir renovacijos objektui. Ir pasirašoma tik abiems šalims sutarus dėl visų sutartyje numatytų punktų. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys bendradarbiavo 2 statybų objektuose – Panevėžyje ir Vilniuje (adresu (duomenys neskelbtini)). Teismui yra pateiktas priedas Nr. 1 prie Statybos subrangos sutarties Nr. LER2016/07/14 2016 07 14, kuris parengtas pagal šalių sutarties 1.2. punktą, šalims sutariant dėl daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), statybos darbų (mūro darbų) atlikimo, numatant, jog darbų pradžia yra 2016-07-14, o pabaiga 2016-12-30, taip pat sudarytas priedas Nr. 2 – Darbų kainų žiniaraštis UAB “L.”, kuriuo šalys susitarė dėl konkrečių sutariamų mūro darbų kainų. Abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiuose 2 statybų objektuose ieškovas realiai veikė pagal šalių susitarimą, statybos darbai faktiškai buvo atliekami, tačiau šalys nurodė skirtingas aplinkybes susijusias su atsiskaitymu už visų darbų atlikimą. Ieškovas nurodo, jog atsakovas tinkamai atsiskaitė už statybos objekto Panevėžyje atliktus statybos darbus, tačiau neatsiskaitė už statybų objektą Vilniuje ((duomenys neskelbtini)), konkrečiai neapmokėjo 2016-11-23 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 104/11/2016/EK (20586,34 EUR sumai), kuri parengta pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 prie Rangos sutarties Nr. LER2016/07/14. Šie abu dokumentai vienašališkai pasirašyti tik ieškovo atstovo, atsakovo atstovo parašų patvirtinančių priėmimo faktą ant šių dokumentų nėra. Ieškovas nurodo, kad atsakovas vengė šiuos dokumentus priimti ir atsiskaityti, todėl jie pagal teisinį reglamentavimą yra pasirašyti vienašališkai. Tuo tarpu atsakovas nurodo, jog pilnai atsiskaitė su ieškovu už visus atliktus statybos darbus 29 145,06 EUR sumai, atsiskaitant su ieškovui kiekvieną mėnesį pagal ieškovo pateikiamas sąskaitas už faktiškai atliktus darbus, ir ieškovui nėra skolingas. Šias aplinkybes atsakovas grindžia teismui pateiktomis sąskaitų faktūrų ir mokėjimo kvitų kopijomis, iš kurių matyti, jog 2016-08-03, 2016-09-08, 2016-10-13, 2016-11-11 laikotarpiu ieškovas pagal Statybos subrangos sutartį Nr. LER 2016/07/14 išrašydavo sąskaitas, atsakovas jas priimdavo ir apmokėdavo. Nei sąskaitose, nei mokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose nėra konkrečios detalizacijos už kurį statybų objektą yra mokama, nurodoma bendra paskirtis, jog mokama pagal šalių Statybos subrangos sutartį Nr. LER 2016/07/14. Taip pat teismui yra pateikti Atliktų darbų aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bendrai 33259,86 EUR sumai, iš kurių matyti, jog visus šiuos darbus už nurodytą sumą iš atsakovo UAB “L.” (kaip rangovo) užsakovas UAB “G.” priėmė. . Atsakovas papildomai teismui nurodė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad už per mėnesį atliktus darbus atsakovas sumokėdavo ieškovui šalių sulygtą sumą pagal ieškovo išrašytą sąskaitą faktūrą, įvertindami faktiškai atliktų darbų kiekius. Nurodė, kad tarp šalių bendradarbiavimas nevyko sklandžiai, ieškovas neužtikrino statybų objekte tinkamo darbuotojų skaičiaus, nesilaikė darbo terminų. Teismui kaip įrodymas yra pateiktas atsakovo 2016-11-18 rašytas pranešimas (pretenzija) ieškovui, iš kurio matyti, jog atsakovas perspėjo ieškovą, jog dėl to, kad šis neužtikrina tinkamo darbuotojų skaičiaus, lėtai vyksta darbai, atsakovas patiria nuostolius, kuriuos prašys atlyginti ieškovo. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šią pretenziją iš atsakovo buvo gavęs, tačiau ją pastebėjo vėliau nei ji faktiškai išsiųsta. Taip pat atsakovas nurodo, jog apie tai, kad ieškovas vienašališkai išrašė ginčo 2016-11-23 PVM sąskaitą-faktūrą ir atliktų darbų aktą nežinojo iki tol kol gavo procesinius dokumentus iš teismo. Teismui yra pateiktos Lietuvos pašto siuntos kopijos, iš kurių matyti, jog atsakovas adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų neatsiėmė.

Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. (LR CPK 12 str.). Teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo principu, išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą gali daryti tuomet, kai byloje esančių faktų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovo 2016-11-23 vienašališkai perduotus darbus pagal Atliktų darbų aktą bei šio akto pagrindu 2016-11-23 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 104/11/2016/EK (20586,34 EUR sumai), šalims nurodant teismui visiškai skirtingas aplinkybes dėl jų bendradarbiavimo ir atsiskaitymo.

CK 6.662 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Šalys jų sudarytoje subrangos sutartyje (4.4. punktas) susitarė, kad darbai laikomi baigtais, kai rangovas darbų perdavimo-priėmimo aktu perduoda darbus, o užsakovas juos priima. Tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai atliekami už darbus, atliktus per vieną kalendorinį mėnesį. Rangovas pateikia aktą apie atliktų per kalendorinį mėnesį darbų apimtį ir vertę užsakovui iki einamojo mėnesio dienos. Užsakovas per 3 darbo dienas nuo pažymos apie atliktus gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktą aktą, tuo pačiu grąžindamas jį rangovui, arba tuo pačiu terminu priima neginčijamą atlktų darbų dalį ir pareiškia raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo. Galutinis darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas visiškai užbaigus darbus ir sutartimi bei teisės aktų nustatyta tvarka perdavus techninę – išpildomąją dokumentaciją. Rangovas prieš 14 dienų praneša užsakovui raštu apie pasiruošimą galutinai perduoti darbus. Užsakovas organizuoja galutinį darbų priėmimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo Rangovo pranešimo gavimo dienos ir per sekančias 3 dienas pasirašo perdavimo-priėmimo aktą arba tuo pačiu terminu pareiškia raštu Sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui nurodė, kad atsakovas neapmokėjo 2016-11-23 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 104/11/2016/EK (20586,34 EUR sumai), kuri parengta pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 prie Rangos sutarties Nr. LER2016/07/14. Teismui yra pateiktas minėtas aktas ir sąskaita, kurie vienašališkai pasirašyti tik ieškovo atstovo, atsakovas šių dokumentų faktiškai yra nepriėmęs ir tikėtina, jog su jais susipažino tik gavus iš teismo ieškinį su visais procesiniais dokumentais. Iš bylos duomenų matyti, jog šie dokumentai buvo siųsti registruotu paštu atsakovui, jo registruotu buveinės adresu ir dar kitu papildomu adresu (nurodytu sutartyje), tačiau nebuvo priimti. Formaliai vertinant, atsakovas nepagrįstai šių dokumentų nepriėmė, nes atsakovas būdamas juridinis asmuo (verslo subjektas, susijęs su statybomis, dalyvaudamas civiliniuose santykiuose, užsakydamas paslaugas) turėjo užtikrinti jam siunčiamos korespondencijos gavimą jo deklaruotos buveinės adresu. Tačiau teismui kaip įrodymai yra pateiktos ir įvairios kitos 2016-08-03, 2016-09-08, 2016-10-13, 2016-11-11 laikotarpiu ieškovo išrašytos sąskaitos atsakovui, kurios atsakovo buvo priimtos ir apmokėtos kasos pajamų orderiais bendrai 29 145,06 EUR sumai. Šiuose sąskaitose nėra detalizuota už kurį konkrečiai statybų objektą yra mokama, paskirtis nurodoma bendrinė - jog mokama pagal šalių sudarytą Statybos subrangos sutartį Nr. LER 2016/07/14. Visi šie mokėjimai (iš esmės mėnesiniai, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn.) rodo, jog tarp šalių buvo bendradarbiavimas, vyko atsiskaitymai, ir buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad už per mėnesį atliktus darbus atsakovas sumokėdavo ieškovui šalių sulygtą sumą pagal ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą, jų neišsklaidant pagal objektus, o išrašant bendrą už visus darbus sąskaitą ir aktą. Šie mokėjimai iš esmės vyko lygiagreičiai tuo pat laiku, kai ir vyko darbai statybų objekte (duomenys neskelbtini) (nes darbų pradžia (duomenys neskelbtini), buvo 2016-07-14, o pabaiga numatyta buvo 2016-12-30). Atsakovas teismui nurodė, kad šiais mokėjimais pilnai atsiskaitė su ieškovu už jo atliktus darbus (objekte (duomenys neskelbtini)), mokėdavo jam kas mėnesį pagal šio pateiktas sąskaitas, iki tol kol ieškovo darbininkai vienašališkai nustojo dirbti ginčo statybų projekte (t.y. iki 2016 m. lapkričio mėnesio viduryje). Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas siuntė ieškovui elektroniniu paštu 2016-11-18 pretenziją (dėl darbuotojų trūkumo ir galimų nuostolių atsiradimo), ieškovas pripažįsta, jog ją gavo, tačiau nurodo, jog šią pretenziją pastebėjo daug vėliau nei ši faktiškai išsiųsta. Nors ieškovo atstovas nurodo, kad faktiškai šį pranešimą pastebėjo vėliau, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į byloje nėra. Pažymėtina, kad praėjus kelioms dienoms po šios pretenzijos išsiuntimo, ieškovas vienašališkai išrašė atsakovui ginčo dokumentus (aktą ir sąskaitą – 20 586,34 EUR sumai), motyvuojant, jog tai yra sąskaita už visus ieškovo atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini). Šių ginčo dokumentų ieškovas atsakovui elektroniniu paštu (iš kurio gavo pretenziją) nesiuntė. Atitinkamai, ieškovas turėdamas duomenis apie realius atsakovo kontaktus su juo nebendradarbiavo, o sąskaitą ir aktą siuntė realiai suprasdamas, kad jų atsakovas negaus. Pažymėtina, kad 2016-11-25 atsakovas siuntė ieškovui dar vieną pretenziją dėl nepilnai atliktų darbų.

Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės, jog tarp ginčo šalių vyko bendradarbiavimas dėl sutartš statybos rangos darbų, šalys buvo sudariusios 2016-07-14 rašytinę subrangos sutartį, tačiau faktiškai bendradarbiavo kitaip negu buvo susitarusios rašytinėje subrangos sutartyje, detaliau raštiškai dėl konkrečių statybos objektų darbų sąlygų šalys nebuvo sutarusios ( sudaryti priedai prie sutarties – dėl bendrųjų sąlygų darbų – objekto, atliekamų darbų, darbų trukmės ir kainų žiniaraštis yra be konkrečių specialiųjų sąlygų). Atsakovas kas mėnesį atsiskaitinėjo su ieškovu pagal šio pateikiamas sąskaitas, tačiau liko neapmokėta ieškovo vienašališkai išrašyta sąskaita, kurios atsakovas faktiškai negavo dėl to, kad nebuvo užtikrintas korespondencijos gavimo jo deklaruotos buveinės adresu ir sutartyje nurodytu buveinės adresu, tačiau nauji susisiekimo, bendradarbiavimo kontaktai ieškovui faktiškai buvo pranešti, išsiunčiant informaciją el.paštu. Ieškovas nurodo, kad ši sąskaita yra už ieškovo darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovas nurodo, jog už šiuos darbus ieškovui sumokėjo 29 145,06 EUR sumą ir pilnai atsiskaitė. Byloje iš esmės nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, už kuriuos konkrečiai (už objektą Panevėžyje, ar už objektą Vilniuje) statybos darbus atsakovas ieškovui sumokėjo minėtas sumas, kadangi mokėjimų paskirtyse nurodyta, jog tai yra mokėjimai pagal šalių subrangos sutartį Nr. LER2016/07/14.

Esant tokioms aplinkybėms, kaip jau minėta, teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo atstovų duoti teisme paaiškinimai yra prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, ir vien aplinkybė, kad atsakovas deklaruotos buveinės adresu neatsiėmė jam siųstos registruotos siuntos, negali būti pagrindas priteisti reikalaujamo dydžio skolą, kurios ieškovas tikėtinai teismui neįrodė. Atsakovas byloje neįrodė skolos buvimo fakto, nepašalino ų prieštaravimų bei jo nurodytų prieštaringai aplinkybių apie atsiskaitymą už darbus. Pažymėtinos aplinkybės, jog ieškovo atstovas teismui teismo posėdžio metu paaiškino, jog šalys bendradarbiavo 2 statybų objektuose (Panevėžyje ir Vilniuje), pirmasis objektas buvo Panevėžyje, kurį šalys sėkmingai bendradarbiaudamos pabaigė ir po šio objekto, ieškovo darbuotojai dirbo kitame objekte (Vilniuje). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu aiškiai paaiškino, jog antrame statybų objekte (Vilniuje) pradėjo dirbti tik tada, kai atsakovas tinkamai ir pilnai atsiskaitė už objektą (Panevėžyje), dėl to jiems nebuvo pagrindo nepasitikėti atsakovu, bei pradėti dirbti antrame objekte. Tačiau kaip matyti, statybos darbai Vilniuje, faktiškai pradėti ne ieškovo atstovų nurodytu laiku, o nuo 2016-07-14 datos. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (sąskaitų ir faktinių apmokėjimų) matyti, kad šios ieškovo sąskaitos buvo išrašomos bei atliekami mokėjimai lygiagreičiai, kai jau buvo pradėti darbai Vilniuje. Todėl iš esmės šie įrodymai rodo, kad ieškovo atstovas davė teismui prieštaringus paaiškinimus – nurodydamas, jog pradėjus darbus Vilniaus objekte, atsakovas buvo atsiskaitęs už objektą Panevėžyje, tačiau visus šiuos atsakovo mokėjimus (darytus laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2016 m. lapkričio mėn.), ieškovas laiko mokėjimais už Panevėžio objektą, nors tuo metu jau vyko darbai Vilniaus objekte. Tokie ieškovo atstovo paaiškinimai vertinami kritiškai, jie nepaneigia rašytinių įrodymų. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kurią pripažino ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, kad ginčo Atliktų darbų aktas Nr. 1 (išrašytas 2016-11-23) yra parengtas su klaidomis, kurios teismo vertinimu iš esmės keičia akte ir jo pagrindu išrašytoje sąskaitoje nurodytą bendrą mokėtiną sumą, t.y. silikatinių plytų mūro vieneto kaina sąmatinėje vertėje buvo numatyta 6,50 EUR suma, tuo tarpu ginčo atliktų darbų grafoje šio vieneto kaina išsaugo iki 52 EUR, tokiu būdu buvo apskaičiuota 12122,24 EUR suma, nors realiai, vadovaujantis sąmatine verte (6,50 EUR už vnt.), už 233,12 vienetus turėjo būti apskaičiuota 1515,28 EUR suma, o ne 12 122,24 EUR suma. Šią klaidą ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, nurodydamas, jog buvo padaryta kompiuterinė klaida. Tokiu būdu laikoma, jog šiame ginčo akte 10606,96 EUR suma (12 122,24-1515,28=10606,96) visiškai nepagrįsta ir įrašyta dėl pačio ieškovo kaltės. Dėl likusios akte ir sąskaitoje nurodytos 9979,38 EUR sumos, tai kaip buvo pažymėta, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovo atlikti mokėjimai yra ne už atliktus darbus Vilniuje esančiame objekte, tokių įrodymų ieškovas nepateikė, tam kad teismas galėtų padaryti bent tikėtinas išvadas, jog atsakovas liko neatsiskaitęs su ieškovu už šį objektą. Tuo tarpu ieškovo atstovų paaiškinimai apie tai, kad darbai Vilniuje pradėti tik pilnai atsiskaičius už atliktus darbus Panevėžyje, yra paneigiami atsakovo atliktų ieškovui mokėjimų datomis, kurios yra lygiagreičios vykusiems darbams Vilniaus objekto statybose ir suponuoja teismui labiau tikėtina išvadą, jog atsakovo jau sumokėta 29 145,06 EUR suma, buvo būtent ir už darbus Vilniaus statybų objekte, o ne vien už Panevėžio statybos objektą, ir kad šiuo atveju ieškovas pateiktais ginčo vienašaliais dokumentais siekia papildomai priteisti iš atsakovo skolą už tą patį statybų objektą, už kurį atsakovas jau atsiskaitė pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus, kurių ieškovas nepaneigė savo įrodymais. Teisme apklaustų liudytojų parodymai nėra reikšmingi bylai, jie nedirbo ginčo objekte, aplinkybių nežino. Gi, liudytojo O. S. parodymais byloje remtis nėra pagrindo dėl galimo jo šališkumo, jis yra suinteresuotumu bylos baigtimi, yra ieškovo vadovas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo ieškovui sumokėta suma nežymiai skiriasi nuo UAB “G.” sumokėtos bendros sumos atsakovui UAB “L.”. Be to kaip matyti, šie ginčo dokumentai (aktas ir sąskaita) atsirado tik po to, kai atsakovas pareiškė pretenzijas ieškovui. Visos šios aplinkybės (jų visuma) pagal įrodymų vertinimų aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suponuoja teismui tikėtiną išvadą, jog šiuo atveju ieškovas neįrodė atsakovo skolos buvimo fakto (jog atsakovas atsiskaitė už faktiškai ieškovo atliktus darbus pagal šalių nusistovėjusį bendradarbiavimą), nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų apie atsiskaitymą, ir šiuo atveju labiau tikėtina, jog atsakovas tinkamai su ieškovu atsiskaitė (pagal jų nusistovėjusią tvarką) už ieškovo atliktus darbus iki kol šis faktiškai dirbo minėtame objekte. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovo ieškinio tenkinti nėra pagrindo ir ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškinys buvo atmestas, todėl pagrįstos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovo. Atsakovas pateikė įrodymų, jog patyrė 100 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Šios išlaidos vertinamos kaip pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Teismas šioje byloje turėjo 8,16 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CPK 96 str. iš ieškovo valstybei priteistinos 8,16 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3 p., 92, 93, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355)

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje yra atmestas, konstatuojama, kad išnyko pagrindas laikinajai apsaugos priemonei taikyti, todėl įsiteisėjus šiam teismo sprendimui byloje 2017-03-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „L.“ atžvilgiu (22 855,06 EUR sumai) yra panaikinamos (LR CPK 149 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinys atmestinas.

Priteisti iš ieškovo Lenkijos juridinio asmens (duomenys neskelbtini) (k. (duomenys neskelbtini)) atsakovo UAB „L.“ (k. (duomenys neskelbtini)) naudai 100 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Lenkijos juridinio asmens (duomenys neskelbtini) (k. (duomenys neskelbtini)), valstybei 8,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti 2017-03-29 teismo nutartimi Nr. e2-19654-155/2017 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymą taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „L.“ (k. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu, t.y. turto, tame tarpe ir piniginių lėšų, iš viso 22855,06 EUR sumai, areštą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui apie minėto turto arešto nutraukimą informuoti areštų registrą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė