- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- eI3-408-1161/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04876-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui P. K.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms G. V. ir J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. rugsėjo 21 d. Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J47-904/2022/J01 (toliau – ir Nutarimas) arba pakeisti Departamento Nutarimą ir sumažinti paskirtą ekonominę sankciją iki 800 Eur dydžio baudos; 2) pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Paaiškina, kad Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) 2021 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą panaikinti Bendrovei Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas) galiojimą. Bendrovė nesutikdama su Agentūros priimtu sprendimu, pateikė skundą teismui dėl Agentūros 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo panaikinimo. Bendrovės nuomone, teismui pateikus skundą ir apskundus individualų administracinį aktą, individualus administracinis aktas neįsigaliojo ir negalėjo būti pradėtas vykdyti. Agentūros priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) (po reorganizacijos – Regionų administracinis teismas) administracinėje byloje Nr. eI3-1038-484/2022, kuris 2022 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1038-484/2022 nusprendė pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinio skundo pareiškėja nepateikė, minėtas VAAT sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 3 d. Taigi, Bendrovės vertinimu, Taršos leidimo galiojimas buvo nutrauktas VAAT 2022 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1038-484/2022.
Teigia, jog Departamentas 2022 m. birželio 17 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (18.1)-TVR-4234 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nustatė, kad Bendrovė nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. pagal GPAIS sistemoje registruotus atliekų vežimo lydraščius adresu (duomenys neskelbtini), priėmė nepavojingas atliekas neturėdama tam teisės ir pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 219 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 skyriaus 56 dalį, 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Atliekų kodu 17 09 04 per minėtą laikotarpį (2021 m. rugpjūčio 10 d. – 2021 m. lapkričio 15 d.) priimta 375,03 t, atliekos kodu 16 01 17 – 1,79 t., viso – 376,82 t.
Pažymi, jog Bendrovės atstovai Departamentui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė visas svarbiausias faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu Bendrovei neturėtų būti pradėta administracinio nusižengimo teisena, tačiau Departamentas 2022 m. rugsėjo 21 d. priėmė Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J47-904/2022/J01. Skundžiamu Nutarimu nuspręsta Bendrovei skirti galutinę ekonominę sankciją – 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.
Akcentuoja, kad Bendrovei ekonominė sankcija yra paskirta už neva šių teisės nuostatų pažeidimą: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies, 78 straipsnio 5 dalies ir 80 straipsnio 5 dalies. Bendrovės įsitikinimu, ekonominė sankcija skundžiamu Nutarimu paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi nėra pažeidimų sudėties.
Teigia, kad Bendrovės Patikrinimo akte nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. fiksuoti vykdyti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo veiksmai atitiko Taršos leidimo sąlygas ir įstatyminius reikalavimus, Taršos leidimo galiojimo nutraukimas nebuvo įsiteisėjęs. Bendrovės nuomone, tik teismui išnagrinėjus administracinę bylą, priėmus galutinį procesinį sprendimą ir pasisakius dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo, pareiškėjai, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, kyla pareiga vykdyti teismo sprendimą. Priešingu atveju ABTĮ nenumato pareigos pareiškėjui vykdyti individualų administracinį aktą, kurio teisėtumas yra administracinio ginčo objektu. Bendrovė neatliko jokių neteisėtų Patikrinimo akte minimų veiksmų, siekė kuo greičiau ir teisėtai nutraukti vykdomą atliekų tvarkymo veiklą, nesukeldama neigiamų pasekmių aplinkai. Kaip ir nurodyta Patikrinimo akte, Bendrovė atliekų tvarkymo veiklą nutraukė 2021 m. lapkričio 18 d., todėl nėra pagrindo sutikti su skundžiamu Nutarimu dėl ekonominės sankcijos Bendrovei skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad Bendrovė atliekų tvarkymo veiklą privalėjo nutraukti remiantis iš anksto patvirtintu planu. Bendrovėje 2015 m. kovo 18 d. buvo patvirtintas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodyta, kad „Atliekų laikymo ir priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė“ „Atliekų naudojimo įrenginio ir atliekų sutvarkymas“ – 30 dienų. Tai reiškia, kad įstatymų numatyta tvarka, kai Taršos leidimo galiojimas yra panaikinamas/nutraukiamas, Bendrovė turi pareigą per 30 dienų sutvarkyti atliekas ir/arba įrenginius. Pažymi, kad Taršos leidimo galiojimui pasibaigus 2022 m. balandžio 3 d., bendrovė turėjo terminą iki 2022 m. gegužės 3 d. nutraukti visą įmonės vykdytą veiklą ir sutvarkyti atliekas bei įrenginius. Pagal Patikrinimo akte nurodytas faktines aplinkybes, Bendrovė savo pareigas atliko kur kas ankščiau – 2021 m. lapkričio 18 d. ir jau nuo šio termino jokios nutraukimo veiklos nebevykdė. Departamentas 2022 m. birželio 17 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (18.1)-TVR-4234 ir atliekų kiekį nepagrįstai apskaičiavo už laikotarpį 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d., visiškai nevertindamas 30 dienų termino pagal atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą. Nesutvarkytų atliekų kiekis galėjo būti skaičiuojamas anksčiausiai nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. dienos. Atitinkamai ir nesutvarkytų atliekų kiekis už skirtingus laikotarpius būtų skirtingas. Departamentas nurodė, koks kiekis būtų už 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 2021 m. lapkričio 15 d. laikotarpį (376,82 t), tačiau nenurodė, koks atliekų kiekis susidarė už 2021 m. rugsėjo 9 d. – 2021 m. lapkričio 15 d. laikotarpį. Netinkamai nustatytas laikotarpis ir netinkamai apskaičiuotas kiekis taip pat sudaro pagrindą teigti, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Paaiškina, jog Bendrovė naujos atliekų tvarkymo veiklos nevykdė, Patikrinimo akte nurodytu laikotarpiu baigė vykdyti turimus sutartinius įsipareigojimus ir nutraukė atliekų tvarkymo veiklą. Nurodo, kad Bendrovė pagal sutartinius įsipareigojimus, buvo išdavusi dalį konteinerių tretiesiems asmenims, kuriuose pastarieji šalino atliekas. Patikrinimo akte numatytu metu, tretieji asmenys turimus bendrovės konteinerius su atliekomis grąžino, o pagal sutartinius įsipareigojimus Bendrovė juos turėjo priimti. Bendrovė vykdydama atliekų veiklos nutraukimo veiksmus privalėjo atliekas apskaityti GPAIS sistemoje ir tinkamai perduoti šias atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams. Bendrovės vykdomą atliekų priėmimo veiklą gali organizuoti vienas įmonės darbuotojas, kuris vėliau ir suveda Aplinkos apsaugos departamento nurodytus duomenis į GPAIS sistemą. Tačiau kaip jau aptarta prieš tai, siekiant atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo, reikalinga pasitelkti visus įmonės darbuotojus, specialią techniką ir iš anksto suderinti teisinius ir techninius atliekų perdavimo šias atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams klausimus. Šie veiksmai reikalauja daugiau žmogiškųjų, techninių resursų ir ypač – laiko. Bendrovė sąžiningai deklaravo atliekų tvarkymo apskaitos duomenis GPAIS sistemoje ir nieko nenuslėpė. Taigi, jokie nauji atliekų tvarkymo veiksmai Patikrinime nurodytu metu atlikti nebuvo, tačiau bendrovė pagal turimus sutartinius ir teisinius įsipareigojimus turėjo prievolę užbaigti ankstesnius sandorius ir įstatymų numatyta tvarka nutraukti atliekų tvarkymo veiklą. Taigi, skundžiamame Nutarime ekonominė sankcija, nesant Bendrovės jokių tyčinių veiksmų, skirta nepagrįstai ir neteisėtai.
Pažymi, kad Bendrovės atliktame atliekų tvarkymo veiklos nutraukime nebuvo pavojingos aplinkos apsaugai veikos. Bendrovei vykdant atliekų tvarkymo veiklos nutraukimą nebuvo nustatytas neigiamas aplinkos apsaugos poveikis, kilusi žala aplinkai ar visuomenei, kenksmingas poveikis aplinkai ir pan. Bendrovės įsitikinimu, konstatuotina, kad Bendrovė, vykdydama veiklos nutraukimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, patvirtintu Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planu, todėl nesukėlė jokių neigiamų padarinių nei aplinkai, nei visuomenei, todėl nebuvo pagrindo taikyti ekonominės sankcijos skundžiamame Nutarime nurodytu pagrindu.
Akcentuoja, kad priimant skundžiamą Nutarimą, egzistavo faktinės ir teisinės aplinkybės, darančios bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą. Jeigu Bendrovė būtų nutraukusi savo atliekų tvarkymo veiklą tą pačią dieną, kai Agentūra 2021 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą panaikinti Bendrovės Taršos leidimo galiojimą, dėl nesutvarkytų atliekų būtų kilęs pavojus aplinkos apsaugai, visuomenei, Bendrovei tikėtinai būtų kilusi civilinė atsakomybė dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir kt. Bendrovė privalėjo vykdyti atliekų tvarkymo nutraukimo veiklą 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu. Konstatuotina, kad šie veiksmai atitiko ne tik Taršos leidimo sąlygas ir įstatyminius reikalavimus, Bendrovės 2015 m. kovo 18 d. patvirtintą Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, tačiau ir būtinąjį reikalingumą, kaip tą numato Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Teigia, kad Bendrovė neatliko jokių neteisėtų skundžiamame Nutarime minimų veiksmų, siekė kuo greičiau ir teisėtai nutraukti vykdomą atliekų tvarkymo veiklą, nesukeldama jokių neigiamų pasekmių aplinkai. Visi Bendrovės veiksmai po Taršos leidimo panaikinimo buvo sąlygoti būtinojo reikalingumo (Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bendrovės atlikti veiksmai buvo susiję tik su pasibaigusios atliekų tvarkymo veiklos nutraukimu (pabaigimu).
Teigia, kad Bendrovei nebuvo įteiktas skundžiamame Nutarime aptariamas 2022 m. birželio 29 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J47-904/2022 (toliau – ir Protokolas). Priimant skundžiamą Nutarimą ekonominės sankcijos byloje buvo padaryti procesiniai (procedūriniai) pažeidimai, t. y. Aplinkos apsaugos įstatymo 44 straipsnio pažeidimai, kurie taip pat yra aktualūs vertinant skundžiamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nurodo, kad Bendrovės įsitikinimu, jai paskirta ekonominė sankcija yra aiškiai per didelė ir turėtų būti sumažinta tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Nutarimo. Bendrovės nuomone, ji turi pagrindą prašyti teismo (jeigu būtų nustatyta, kad Departamentas turėjo pagrindą skirti ekonominę sankciją) spręsti dėl mažesnės baudos, negu įstatyme numatyta minimali bauda, skyrimo, paskiriant Bendrovei iki 800 Eur baudą.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Bendrovės finansinė padėtis yra sunki. Siekdama apmokėti susikaupusius finansinius įsipareigojimus 2022 m. Bendrovė pardavė savo nekilnojamąjį turtą (įmonės ilgalaikis turtas 2023 m. sudarė tik 18 460 Eur, o 2024 m. – 16082 Eur) bei atleido didžiąją dalį darbuotojų (iš 6 darbuotojų 2022 m. liko 3 darbuotojai, 2023 m. įmonėje dirbo 4 darbuotojai). Dalį įmonės turto sudaro gautinos sumos (83 956 Eur), kurių įmonė šiuo metu neturi. Įmonės pelningumas iš esmės kritęs (2023 m. sudarė vos 7628 Eur, o 2024 m. – 6893 Eur). Šiuo metu įmonė turi nepadengtų įsiskolinimų daugiau nei 22000,00 Eur sumai. Tuo tarpu kitų įmonių, kurioms iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, įsiskolinimas pareiškėjai už jos suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas sudaro 83 956 Eur (pažymėtina, jog po COVID-19 pandemijos didelis skaičius statybos įmonių, kurioms pareiškėja teikė atliekų tvarkymo paslaugas, susidūrė su nemokumo problemomis). Iš 2023 m. balanso ir 2024 m preliminaraus balanso matyti, jog įmonės ilgalaikis turtas 2023 m. sudarė 18 460 Eur, 2024 m. – 16082 Eur, dalį įmonės turto sudaro gautinos sumos, kurių įmonė šiuo metu neturi. Iš 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitos ir 2024 m. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonės grynasis pelnas 2023 m. sudarė tik 7628 Eur, o 2024 m. dar sumažėjo iki 6893 Eur. Bendrovės (apdraustųjų) skaičiaus pokyčio 2020-2023 m. ataskaitoje matyti, jog darbuotojų skaičius įmonėje kritęs nuo 10 darbuotojų 2020 m. iki 3 darbuotojų 2022 m. Šiuo metu įmonėje dirba tik 4 darbuotojai.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose atkreipia teismo dėmesį, jog minėtomis aplinkybėmis dėl sunkios Bendrovės finansinės padėties atsakovo prašoma paskirti sankcija (5000,00 Eur dydžio bauda) Bendrovei yra per didelė, ji sukels įmonei didelę finansinę naštą, iškils rizika dėl įmonės tolimesnės veiklos vykdymo. Bendrovės nuomone, sankcija ūkio subjektui gali būti skiriama tik atlikus jos proporcingumo vertinimo testą, be kitų individualių aplinkybių įvertinant ir ūkio subjekto finansinę padėtį, sankcijos poveikį ūkio subjekto finansinei padėčiai.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja, jog pareiškėja nesutinka su atsakovo atsiliepimo teiginiu, jog per veiklos nutraukimo laikotarpį įmonė neturėjo teisės priimti daugiau atliekų nuo Taršos leidimo panaikinimo datos, o tik priduoti jau turimas atliekų tvarkytojams. Šio teiginio atsakovas nepagrindė jokiomis teisės aktų normomis ar Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano nuostatomis. Pareiškėja pabrėžia, jog Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano paskutinėje lentelėje (Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano 15 lapas) nustatomas 30 dienų terminas atliekų naudojimo įrenginio ir atliekų sutvarkymui. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalį gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – tai gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį atliekų tvarkymas – tai atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Atsižvelgiant į įstatymu nustatytas sąvokas nėra pagrindo teigti, jog Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytas „atliekų sutvarkymas“, kuriam nustatomas 30 d. terminas, neapima teisės priimti atliekas minėtu laikotarpiu. Be to, pabrėžtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuriame, be kita ko, išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas. Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodoma, jog Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas (taigi ir atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas) yra neatsiejama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo dalis. Taigi atsižvelgiant į tai, jog po Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo panaikinti Bendrovės Taršos leidimą (kurį pareiškėja skundė teismo tvarka) priėmimo pareiškėja vykdė atliekų tvarkymo veiklos užbaigimą Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano (kuris yra taršos leidimo dalis) pagrindu, atsakovas skundžiamame Nutarime neteisėtai ir nepagrįstai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus kaip ūkinės veiklos vykdymą ir nepavojingųjų atliekų tvarkymą neturint taršos leidimo/ neturint tam teisės (Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis, 80 straipsnio 5 dalis). Taip pat pabrėžia, jog atsakovas Nutarime kvalifikuodamas pareiškėjos veiksmus kaip pažeidimą nurodė tik Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnių dalis, kuriomis vardinamos įvairios veikos, tačiau nenurodė, kokios konkrečios veikos, atsakovo įsitikinimu, buvo padarytos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Nutarimas yra akivaizdžiai nemotyvuotas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, todėl tuo pagrindu naikintinas.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose pažymi ir tai, kad nesutinka su atsakovo atsiliepimo teiginiu, jog pareiškėjos veiksmai neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų. Atsakovas šio teiginio visiškai nepagrindė. Pareiškėja ėmėsi vienintelių racionalių priemonių siekiant nutraukti atliekų tvarkymo veiklą savo turimais resursais ir veikė trumpiausiais įmanomais terminais. Be to, pareiškėja pabrėžia, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ji veikė karantino dėl COVID-19 sąlygomis, todėl buvo labai apsunkintas visų veiklų, susijusių su atliekų tvarkymo nutraukimu, vykdymas. Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas buvo parengtas 2015 m., jame nustatytas 30 d. atliekų sutvarkymo terminas buvo planuotas įprastinėms veiklos sąlygoms. Taigi 30 d. atliekų sutvarkymo terminas karantino sąlygomis negali būti laikomas pakankamu, neatitinka protingumo ir gero viešojo administravimo principų. Kaip minėta, pagal gero viešojo administravimo principą ūkio subjektams turėtų būti nustatomi įmanomi įvykdyti įpareigojimai ar realūs nustatytiems įpareigojimams įvykdyti terminai. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Išdėstytos aplinkybės, pareiškėjos nuomone, akivaizdžiai pagrindžia, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėja teisėtai veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Paaiškina, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) planinio teminio patikrinimo metu (2022 m. birželio 17 d. Patikrinimo aktas Nr. (18.1)-TVR-4234) nustačius, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 219 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 skyriaus 56 dalies, 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto, Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai, dėl užfiksuotų Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, 78 straipsnio 5 dalyje, 80 straipsnio 5 dalyje pažeidimų Bendrovei 2022 m. birželio 29 d. Inspekcijos vyriausioji specialistė – vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė G. V. surašė Protokolą (Protokole dėl techninės klaidos nurodyta neteisinga data 2022 m. balandžio 29 d.). Departamento Nutarimu pareiškėjai už pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, 78 straipsnio 5 dalyje, 80 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, skirta galutinė ekonominė sankcija – 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda.
Nurodo, jog pareiškėja, suvokdama, kad nespės įvykdyti „turimus sutartinius ir teisnius įsipareigojimus“ per Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytą laikotarpį, turėjo galimybę prašyti teismo arba institucijos sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, t. y. prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atkreipia dėmesį, kad dauguma Aplinkos apsaugos įstatyme juridinių asmenų padarytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sudėčių (nagrinėjamu atveju ir Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis, 80 straipsnio 5 dalis) yra formaliosios - baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo, t. y. pasekmių atsiradimo – žalos aplinkai – minėtos sudėtys neapima.
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo atveju, kaip numato Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nes pareiškėjos veiksmai neatitinka būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų. Pareiškėja turėjo nutraukti veiklą per Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytą laikotarpį, be to turėjo galimybę prašyti teismo arba institucijos sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą - prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2022 m. birželio 29 d. Inspekcijos vyriausiosios specialistės – vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės G. V. surašytas Protokolas Nr. J47-904/2022 įteiktas J. Ž. 2022 m. birželio 29 d. (Protokole pasirašė J. Ž.), todėl pareiškėjos teiginys, kad Bendrovei nebuvo įteiktas skundžiamame Nutarime aptariamas Protokolas, niekuo nepagrįstas. Pažymi, jog Departamentas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais. Paskirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą. Priimtas skundžiamas Nutarimas – teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Nutarimo, kuriuo Bendrovei už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, 78 straipsnio 5 dalyje, 80 straipsnio 5 dalyje nustatytų pažeidimų padarymą, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, skirta ekonominė sankcija – 5000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Bendrovėje 2015 m. kovo 13 d. patvirtintas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, kuriame nustatyta „Atliekų laikymo ir priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė“, konkrečiai „Atliekų naudojimo įrenginio ir atliekų sutvarkymas“ – 30 dienų.
Agentūra 2021 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą panaikinti Bendrovei Taršos leidimo galiojimą Nr. (30.4)-A4E-9264 (toliau – ir Sprendimas). Sprendime nurodyta, kad net ir nebegaliojant Taršos leidimui Bendrovė veiklą turi nutraukti laikydamasi teisės aktuose skirtų įpareigojimų, garantuodama tinkamą ūkinės veiklos vietos sutvarkymą ir Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį, kad, atliekų tvarkymo veiklos nutraukimas yra viešosios teisės reguliavimo sritis ir ūkio subjektui išlieka pareiga paisyti viešosios teisės jam nustatytų įpareigojimų. Nors Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas (toliau – Planas) yra priskirtas Taršos leidimo priedams, Plano rengimą ir derinimą reguliuoja savarankiškas teisės aktas, tuo remiantis, pažymėjo, kad panaikinus Taršos leidimą, Planas nenustoja galioti ir veiklos vykdytojui išlieka prievolė įgyvendinti Plane numatytas priemones.
Departamentas Patikrinimo aktu nustatė, kad Bendrovė turėjo Agentūros išduotą Taršos leidimą, kuris panaikintas nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. pagal GPAIS sistemoje registruotus atliekų vežimo lydraščius adresu (duomenys neskelbtini), priėmė nepavojingas atliekas neturėdama tam teisės ir pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 219 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 skyriaus 56 dalį, 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Atliekų kodu 17 09 04 per minėtą laikotarpį priimta 375,03 t, atliekų kodu 16 01 17 – 1,79 t, viso 376,82 t. Faktinio veiklavietės adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu 2022 m. gegužės 19 d. atvira aikštelė buvo sutvarkyta, atliekos išvežtos. Paskutinis atliekų vežimas iš veiklavietės atliktas 2021 m. lapkričio 18 d. Aikštelė užrakinta, nuomos sutartis su nuomotoju nutraukta. Bendrovė patikrinimo metu pateikė 2021 m. gruodžio 1 d. nuomos nutraukimo sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.
Departamentas Protokolu nustatė, kad Bendrovė nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. pagal GPAIS sistemoje registruotus atliekų vežimo lydraščius adresu (duomenys neskelbtini), priėmė nepavojingas atliekas neturėdama tam teisės ir pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 219 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 skyriaus 56 dalį, 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį; atliekų kodu 17 09 04 per minėtą laikotarpį priimta 375,03 t, atliekų kodu 16 01 17 – 1,79 t, viso 376,82 t. Su Protokolu pasirašytinai supažindinta Bendrovės įgaliota atstovė J. Ž..
Departamento Inspekcijos vyriausioji specialistė G. V. 2022 m. liepos 20 d. Tarnybiniu pranešimu ,,Dėl klaidingos protokolo surašymo datos“ Nr. (18.1)-BDR-2439 informavo Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininką, jog buvo surašytas Bendrovei Protokolas ir įteiktas Bendrovės atstovei J. Ž.. Protokole nurodyta klaidinga surašymo data – 2022 m. balandžio 29 d., teisinga data turi būti – 2022 m. birželio 29 d. Protokolo įteikimo data nurodyta teisinga - 2022 m. birželio 29 d.
Departamentas Nutarimu Bendrovei už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, 78 straipsnio 5 dalyje, 80 straipsnio 5 dalyje nurodytų pažeidimų padarymą, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, skyrė galutinę ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą. Departamentas Nutarime akcentavo, jog į bylą nepateikta duomenų, jog buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir ginčijamo individualaus teisės akto (Sprendimo panaikinti Taršos leidimą) galiojimas buvo laikinai sustabdytas. Panaikinus Bendrovei Taršos leidimo galiojimą, Bendrovė turėjo nutraukti veiklą per Plane patvirtintą terminą – 30 dienų arba prašyti teismo sustabdyti ginčijamo Sprendimo vykdymą, tačiau pateikti į bylą GPAIS duomenys patvirtina, jog atliekų laikymo ir priežiūros po uždarymo trukmė tęsėsi apie 3 mėnesius, todėl nagrinėjamu atveju Bendrovės direktoriaus A. J. prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo taikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes Bendrovės veiksmai po Taršos leidimo galiojimo panaikinimo neatitiko Bendrovės Plane nurodytų reikalavimų. Bendrovės atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog padėjo tyrimo metu (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Nutarimu, kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir AAĮ), Atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 219 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės), 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (nurodytų teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamo Nutarimo priėmimo metu).
AAĮ 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.
Pagal AAĮ 55 straipsnio 3 dalį, ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Pagal AAĮ 78 straipsnio 5 dalį, nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.
Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti Leidimą.
Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą.
Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės vykdytai atliekų tvarkymo veiklai reikalingas taršos leidimas, kurį Bendrovė turėjo ir kuris Agentūros 2021 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimu buvo panaikintas. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad apskundus Agentūros Sprendimą, jo vykdymas stabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad administraciniai sprendimai paprastai turėtų būti vykdomi nedelsiant, nebent teisės aktai nustato, kad šio administracinio sprendimo apskundimas aukštesniam viešojo administravimo subjektui arba teismui (arba teismui atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją), sustabdo administracinio sprendimo vykdymą (kitaip sakant sprendimo apskundimas sukelia suspensyvinį efektą). Jeigu įstatymai neįtvirtina, kad skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sustabdo jo vykdymą, toks sprendimas turėtų būti vykdomas, nors ir yra skundžiamas, nebent teisės aktuose nustatytais pagrindais viešojo administravimo subjektas arba teismas (taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones) sustabdo sprendimo vykdymą (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. AS261-1048/2014, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-602/2017; 2019 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-57-602/2019; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019). Nagrinėjamu atveju teisės aktuose nėra nustatyta, kad skundo dėl Agentūros sprendimo panaikinti taršos leidimą padavimas sustabdo tokio sprendimo galiojimą. Byloje nėra ir duomenų, kad būtų taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir Agentūros Sprendimo galiojimas būtų buvęs sustabdytas. Visa tai leidžia konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d., Bendrovės turėtas Taršos leidimas negaliojo, todėl Bendrovė negalėjo vykdyti atliekų surinkimo veiklos. Į bylą pateiktas šio laikotarpio atliekų priėmimo lydraščių sąrašas (jo teisingumo Bendrovė neginčija) įrodo, kad visą nurodytą laikotarpį Bendrovė priėmė atliekas iš kitų asmenų. Iš viso tuo laikotarpiu buvo surinkta pakankamai didelis kiekis nepavojingų atliekų – viso 376,82 t. Bendrovės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas nenumatė galimybės Bendrovei toliau vykdyti atliekų surinkimą, nors tai ir susiję su Bendrovės turėtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai konstatavo padarytus AAĮ pažeidimus ir skyrė ekonominę sankciją Bendrovei.
Vertinant ginčijamą Nutarimą VAĮ reikalavimų kontekste, teismas pažymi, kad VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.). Teismo vertinimu, Nutarimas iš esmės atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, faktinės aplinkybės išanalizuotos išsamiai, sankcijos dydis individualizuotas ir pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamai aiškus ir detalus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Aiškindamas proporcingumo principą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti ( 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). LVAT yra pateikęs išaiškinimą, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, o proporcingumo principas reiškia tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą ir kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Pabrėžtina, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam asmeniui, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Tačiau ji, kaip minėta, turi būti proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, kitaip tariant teisinga.
AAĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021). Švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Teisingumo principas taip pat reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės ir būtina rasti pusiausvyrą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pažeidimą padariusiam subjektui taikoma sankcija turi nebūti tokia lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui, ji taip pat turi daryti atgrasantį poveikį kitiems asmenims.
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į Agentūros Sprendime nustatytus faktus, kad net 4 kartus per metus buvo nustatytas pareiškėjos Taršos leidime nurodytų vienu metu laikomų mišrių statybinių atliekų ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04) kiekių viršijimas, dėl ko ir buvo panaikintas Bendrovės Taršos leidimas, taip pat vadovaudamasis LVAT formuojama praktika, nenustatė pagrindo taikyti AAĮ 52 straipsnio ir skirti pareiškėjai mažesnę baudą, negu AAĮ nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai klausimas nesprendžiamas.
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.