Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1078-986/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-03-05Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
1-1078-986/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06274-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1078-986/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06274-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 5 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam R. L., jo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-12-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.; 2) 2015-03-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d.; 3) 2015-11-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (šešios nusikalstamos veikos) - laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams; 4) 2016-03-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. , 178 str. 2 d.- 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-02-03, apie 16.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė du kartus savo šeimos narei- sugyventinei A. P. į dešinę ir kairę ranką, vieną kartą į veidą, keturis kartus spyrė jai į kojas, pastūmė ją rankomis, dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų, rankomis nustūmė ant gulinčiosios spintelę, paskui su spintelės stalčiumi du kartus sudavė jai į galvą, taip smurtaudamas sukėlė A. P. fizinį skausmą bei padarė nukentėjusiajai pažeidimą pakaušio dešinėje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatinėje dalyje, kraujosruvą kairio šlaunies viršutinėje dalyje.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-02-03, apie 16.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, grasino nužudyti savo šeimos narę- sugyventinę A. P., t. y. smurtaudamas jos atžvilgiu, rankoje laikydamas peilį pagrasino žodžiais „aš tave papjausiu“ bei šį peilį pridėjo prie A. P. pilvo, taip šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. L. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018-02-03, apie 16.00 val., jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini). tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko asmeninis konfliktas. Konflikto metu jis sudavė savo sugyventinei A. P. kumščiu du kartus į dešinę ir kairę ranką, vieną kartą į veidą, keturis kartą spyrė jai į kojas. Taip pat pastūmė ją rankomis, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, ir rankomis nustūmė ant gulinčiosios A. P. spintelę, o paskui su spintelės stalčiumi du kartus sudavė jai į galvą. Ten pat ir tuo pačiu metu, po pirmo konflikto, nuvertęs spintelę, atsinešė virtuvinį peilį ir iš pykčio koridoriuje grasino A. P., kad ją papjaus. Peilį tuo metu laikė rankoje, nuo A. P. pilvo per 10 cm. Sakė „aš tave papjausiu“. Konflikto metu buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs, prasidėjo ginčai. A. P. taip pat šiek tiek kalta, nes jį išprovokavo. Blaivas taip nebūtų pasielgęs, kaltas alkoholis, buvo išgėręs 2 litrus alaus 6,3 ar 6,5 stiprumo. Niekada nebuvo teistas už smurtą, niekada nėra pakėlęs ranką prieš moterį, tai buvo pirmas kartas. Pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė A. P. fizinį skausmą ir sukėlė sveikatos sutrikdymą. Su A. P. gyveno apie 2 mėnesius, konfliktų nebuvo. Labai gailisi dėl atsitikusio įvykio, tai pirmas ir paskutinis kartas. A. P. atsiprašė, jie susitaikė, ji jam pasakė, kad atleidžia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka išvardinti: 2018-02-05 A. P. protokolas- pareiškimas (1 t., b. l. 10- 12), kuriame nurodyta, kad 2018-02-03 apie 16.00 val., R. L. jai rankomis sudavė ne mažiau trijų smūgių į rankas, smūgį į smakrą, spyrė ne mažiau keturis smūgius į įvairias kūno vietas, bei paėmęs peilį pridėjo jį prie pilvo ir grąsino padurti. Taip pat užvertė ant jos spintelę, du kartus su stalčiumi trenkė į pakaušį; Pranešimas apie įvykį, ROIK Nr. 0118000060838 (1 t. b. l. 24- 28), iš kurio matyti, kad 2018-02-05, 17 val. 14 min. J. P. telefonu pranešė, kad jos dukrą sumušė jos draugas; liudytoja apklaustos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos A. P. apklausos protokolai (b. l. 31- 34, 35- 36, 39, 42), kuriuose nurodoma, kad 2018-02-03, apie 16.00 val., jos draugas R. L. būdamas neblaivus, pradėjo žodinį konfliktą, po ko sudavė kumščiu po vieną smūgį į kiekvieną ranką, taip pat smūgį į veidą- kairės pusės žandą, keturis kartus spyrė į jos kojas. Ją pastūmęs ir jai pargriuvus, užvertė ant jos spintelę. Po to paėmęs stalčių juo trenkė jai per pakaušį du kartus. Visų suduotų smūgių metu ji juto fizinį skausmą. Po to nuėjęs į virtuvę pasiėmė virtuvinį peilį ir pridėjęs peilio geležtę prie pilvo pasakė „aš tave papjausiu“. Dėl tokių R. L. veiksmų ji labai išsigando, suprato kad jis gali bet ką padaryti, kad tai grasinimas nužudyti. Su R. L. ji gyvena kartu apie mėnesį; Specialisto išvada Nr. G464/2018(02) (1 t., b. l. 46) kurioje konstatuota, kad A. P. nustatyta pažeidimas pakaušio dešinėje, kraujosruva kairės alkūnės srityje, kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatinėje dalyje, kraujosruvos kairės šlaunies viršutinėje dalyje. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti buvo padaryti šešių (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į pakaušio dešinę pusę, padarant pažeidimą; vienas - į kairės alkūnės sritį, padarant kraujosruvą; vienas - kairį dilbį, padarant kraujosruvą; trys - į kairę šlaunį, padarant kraujosruvas. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 46), Liudytojos J. P. apklausos protokolas (1 t., b. l. 63- 64), kuriama nurodoma, kad jos dukra A. P. su R. L. kartu gyvena nuo 2018m. sausio pradžios. A. jai pranešė, kad R. ją sumušė, spardė, peiliu šokinėjo prieš ją ir laikė peilį prie pilvo, grąsino papjauti, taip pat užmetęs spintelę su stalčiumi trankė jai per galvą.

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais laikomi ir asmenys, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Be to šis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo šeimos narį- asmenį, su kuriuo jis bendrai gyveno keletą mėnesių. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet liudytojos J. P. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Byloje surinktų įrodymų visuma, aplinkybės, kurioms esant padaryti kaltinime nurodyti veiksmai (kilęs konfliktas), kaltinamojo panaudotų veiksmų pobūdis ir jų kiekis patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas prieš sugyventinę sukels jai fizinį skausmą, taip pat gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės–kaltinamojo sugyventinei sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to kaltinamasis, iš karto po panaudoto smurto prie A. P., pasiėmęs virtuvinį peilį, jį laikė prie A. P. pilvo ir jai sakydamas „aš tave papjausiu“, t. y. kaltinamas grasinimu ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Nukentėjusiajai, atsižvelgus į tuo metu buvusią konfliktinę situaciją, kaltinamojo agresyvumą ir jau prieš ją panaudotą intensyvų smurtą, jo savikontrolės praradimą ir girtumą, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti. Kaltinamasis aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas. Kaltinamojo atlikti veiksmai- grasinimas peiliu nukentėjusiajai, kaltinamojo elgesio priešistorė (iš esmės prieš A. P. smurtauta dėl jos santykių su kitais asmenimis iki jų bendro gyvenimo kartu), patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Bendrąja prasme toks kaltinamojo elgesys atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą, be to, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad padarė nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas.

R. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės– veikų padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ką patvirtino ir pats kaltinamasis, bei tai, kad nusikalstamos veikos padarytos recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 13 p., 1 t., b. l. 118- 123).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padarytos dvi nesunkios nusikalstamos veikos, jos baigtos, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į teisiamojo asmenybę. Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, paskutinį kartą už tyčinį turto sugadinimą (1 t., b. l. 129- 132). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (1 t., b. l. 137). Jis Lietuvos Respublikoje nedirba, darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 133, 134). Kaltinamojo gyvenamosios vietos seniūnija apie jį charakterizuojančių duomenų neturi, nurodo, kad socialinės pašalpos skyrimas jam nutrauktas neatlikus nustatytos visuomenei naudingos veiklos (1 t., b. l. 140). Kaltinamasis teisiamas penktą kartą (paskutinis nuosprendis priimtas dėl nusikalstamų veikų, padarytų esant pilnamečiui), jo ankstesnės nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieš valstybės saugomą ir ginamą nuosavybę (1 t., b. l. 118- 123, 125- 128), teistumas nėra neišnykęs. Taigi kaltinamasis būdamas praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, (paskutiniai padaryti būnant pilnamečiui), naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Taigi naujai padarytos nusikalstamos veikos rodo jo polinkį daryti nusikalstamas veikas, jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Toks kaltinamojo elgesys negali būti toleruojamas, net anksčiau paskirta griežčiausia bausmė- laisvės atėmimas jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, panaudotų smurtinių veiksmų intensyvumas ir jų mastas sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą turi būti skirtina šių straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios bausmės rūšys– laisvės atėmimai. Kitos sankcijoje numatytos švelnesnės bausmių rūšys (įskaitant areštą) dėl praeityje padarytų nusikaltimų išvadų nepadariusiam kaltinamajam laikytinos per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai, jos nesulaikytų jo nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir sudarytų pernelyg švelnios bausmės įvaizdį bei nebaudžiamumo efektą. Skirtas bausmes individualizavus, atsižvelgus į tai, kad praeityje už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas kaltinamasis teistas nebuvo, jam skirtinos mažesnio dydžio bausmės nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai. Kadangi kaltinamojo padarytus nusikaltimus sieja idealioji nusikaltimų sutaptis, nes jie sekė vienas paskui kitą, padaryti tomis pačiomis aplinkybėmis, esant vieningai tyčiai, skirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į skirtiną bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-02-06, 00.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo 2018-03-05 (1 t., b. l. 77- 78, 108- 109; BK 66 str.).

Civilinio ieškinio ir daiktų turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302- 307 str.,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir BK 145 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę– laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos- 2018-03-05.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-02-06, 00.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo 2018-03-05.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę– suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam– nuo jo kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas