Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Darbo ginčų komisija be pagrindo taikė baudą ir netaikė įskaitymo bei ignoravo bendrovės teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos. Šalys turi abipuses pinigines prievoles, o D. P. piniginės prievolės neįvykdymas pateisina UAB „Dangutės prekyba“ elgesį. Minėta, kad D. P. skolinga bendrovei 2340 Eur, bendrovė skolinga D. P. 1214 Eur. Remiantis LR CK 6.130 str., 6.131 str. str. bendrovė taikė reikalavimų įskaitymą ir 2020 m. spalio 13 d. apie tai pranešė atsakovei elektroniniu laišku, prašydama grąžinti skolos likutį 1126 Eur. Remiantis LR CK 6.46 str. 2 dalimi skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės įvykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.

Ieškovo UAB „Dangutės prekyba“ atstovas direktorius V. P., atstovas advokatas A. T. teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė pasisavino sau lėšas 2340 Eur, pinigai tikrai nebuvo išmokėti darbuotojams, atsakovė neturėjo teisės nusiimti pinigus. Pati D. P. yra kalta, ji neturėjo teisės disponuoti įmonės pinigais. Buhalterė tuo metu jau buvo atleista. Generatorių ir banko kortelę ieškovas atgavo tik 2020 m. birželio mėn. Todėl prašo priteisti 1126,00 Eur materialinės žalos. Ieškovas neįvykdė darbo ginčų komisijos patvirtintos taikos sutarties, nes atsakovė dukart daugiau pasisavino lėšų. Pats ieškovo atstovas mokėjo darbo užmokesčius darbuotojams ir jis pats juos pasirašydavo, o darbuotojai pasirašydavo, kad pinigus gavo. D. P. ir V. P. yra sutuoktiniai, jų skyrybų byla teisme trunka apie metus. Tai buvo šeimos verslas. 2020 m. gegužės mėn. jie kaip sutuoktiniai jau nebegyveno. Atsakovė buvo paprasta pardavėja. D. P. pateikti orderiai apie pinigų išmokėjimą atsakovei ir buhalterei ieškovui nematyti, jie buvo pateikti tik šioje byloje. Visų darbuotojų darbo užmokestis yra minimalus. VĮ „Registrų centras“ atsakovė D. P. nebuvo nurodyta kaip direktorė. Dėl nuomos sutarties su Norfos mažmena nutraukimo nežinojo nes viskas buvo siunčiama į atsakovės elektroninį paštą. Kiek iešovas atsimena nuomos sutartis buvo sudaryta liepos mėn. ir turėjo baigtis irgi liepos 1 d. Kai išaiškėjo aplinkybės dėl materialinės žalos tada ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją.

L. R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo buhaltere UAB „Dangutės prekyba“ nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 13 d. V. P. yra jos sūnėnas, D. P. buvo pardavėja. Įsakymus rašydavo direktorius su R. M. pagalba. Kaip po to buvo paimti pinigai ji jau nežino. Po jos atleidimo atidavė UAB „Dangutės prekyba“ direktoriui visus dokumentus. Banko kortelė ir generatorius buvo pas direktorių, buhalterė jų pas save jų neturėjo. J. M. algą ir išeitines išmokėjo birželio mėn. mokamą sumą paskaičiavo R. M. sūnėnui paprašius. Darbo užmokesčius mokėdavo su pajamų orderiu grynais pinigais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Dangutės prekyba“ su atsakove D. P. 2017 m. liepos 19 d. sudarė darbo sutartį. Atsakovės pareigos - pardavėja. 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.P-18-02 nuo 2018 m. balandžio 1 d. D. P. pareigybė iš pardavėjos-buhalterės buvo pakeista į direktorės-pardavėjos, paliekant tą patį darbo užmokestį. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad V. P. paskirtas direktoriumi nuo 2017 m. gegužės 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo.

2020 m. liepos 29 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-4691, išnagrinėtas ginčas tarp D. P. ir UAB „Dangutės prekyba“. Sprendimu patvirtinta tarp šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria UAB „Dangutės prekyba“ įsipareigojo išmokėti D. P. 1214 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas į atsakovės banko sąskaitą , į kurią buvo mokamas darbo užmokestis , iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę per 6 darbo dienas nuo šios taikos sutarties patvirtinimo dienos.

2020 m. rugsėjo 22 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu nusprendė išieškoti iš UAB „Danutės prekyba“ D. P. naudai 250 Eur baudą už 2020 m. liepos 20 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą.

Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovo UAB „Dangutės prekyba“ Darbo ginčų komisijai pateikto pareiškimo matyti, kad sprendimas dalyje dėl D. P. atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo įvykdytas. Be to ieškovas darbo ginčų komisijai nurodė, kad dėl Darbo ginčų komisijos spendimu numatytos 1214 Eur kompensacijos, informavo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad D. P., būdama paprasta pardavėja, turėdama savo žinioje banko kortelę, iš įmonės sąskaitos bei kasos pasisavino 2340 Eur sumos.

2020 m. rugsėjo 22 d. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad UAB „Dangutės prekyba“ pagal komisijos sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygas su ieškove yra neatsiskaitęs iki sutartyje nustatytos 2020 m. rugpjūčio 17 d. Neatsiskaitymą grindžia tuo, kad ieškovė yra negrąžinusi įmonei priklausančios įrangos ir darbo priemonių, savavališkai iš įmonės sąskaitos išgryninusi ir pasisavinusi įmonės lėšas. Dėl šių priežasčių, t.y. įmonei netekus apyvartinių lėšų su ieškove atsiskaityti nėra galimybės. Dėl žalos atlyginimo išieškojimo į darbo ginčų komisiją nesikreipė.

Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo 2020 m. rugsėjo 22 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, kai darbuotojas dirba iki atleidimo iš darbo dienos. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip. Ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymų, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, kt.).

Ieškovas nurodė, kad 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)A. D. P. atleista iš darbo pagal LR Darbo kodekso 58 str. 1 dalį (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės). Po jos atleidimo bendrovės direktoriui ir vieninteliam akcininkui V. P. tapo žinoma, kad D. P. pasisavino bendrovės lėšas. 2020 m. gegužės 9 d. su įmonės banko kortele iš bankomato pasiėmė 800 Eur, 2020 m. gegužės 16 d. - 300 Eur, 2020 m. gegužės 22 d. - 840 Eur, 2020 m. gegužės 11 d. 400 Eur pasiėmė grynaisiais pinigais iš įmonės kasos. Bendrovės vadovui tai tapo žinoma tuomet, kai jis parašė pareiškimą policijai. Tiriant šį įvykį D. P. grąžino policijai įmonės AB SEB banko Business kortelę ir kodų generatorių, kuriais naudojosi iki 2020 m. birželio 22 d. Atsakovei nebuvo suteikta teisė disponuoti įmonės lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje ir kasoje. Ji pasisavino svetimą turtą. Tokiu būdu atsakovė padarė bendrovei 2340 Eur žalą, kurią remiantis LR DK 151 straipsniu ji privalo atlyginti. 2020 m. liepos 29 d. Darbo ginčų komisija išnagrinėjo ginčą tarp D. P. ir UAB „Dangutės prekyba“. Sprendimu patvirtino tarp šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria UAB „Dangutės prekyba“ įsipareigojo išmokėti D. P. 1214 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. UAB „Dangutės prekyba“ atleidimo iš darbo pagrindą pakeitė, iš dalies įvykdė taikos sutarties sąlygas. Atsakovė D. P. prašė Darbo ginčų komisijos dėl sprendimo ir taikos sutarties sąlygų nevykdymo skirti bendrovei baudą. Ieškovas prašo taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir baudos netaikyti.

Kaip matyti iš 2020 m. liepos 29 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4691, išnagrinėtas ginčas tarp D. P. ir UAB „Dangutės prekyba“. Sprendimu patvirtinta tarp šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria UAB „Dangutės prekyba“ įsipareigojo išmokėti D. P. 1214 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas į atsakovės banko sąskaitą , į kurią buvo mokamas darbo užmokestis , iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę per 6 darbo dienas nuo šios taikos sutarties patvirtinimo dienos. Pažymėtina, kad ieškovas pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę iki 2020 m. rugsėjo 22 d. , t.y iki Darbo ginčų komisijos sprendimo dėl baudos nagrinėjimo paskelbimo ir Darbo ginčų komisija, nagrinėdama bylą apie tai žinojo, taip pat pastebėtina, kad ieškovas tai padarė vėliau nei buvo susitarta taikos sutartimi tarp šalių, kurią 2020 m. liepos 29 d. Darbo ginčų komisija patvirtino sprendimu. 2020 m. rugsėjo 22 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu nusprendė išieškoti iš UAB „Danutės prekyba“ D. P. naudai 250 Eur baudą už 2020 m. liepos 20 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą. Darbo ginčų komisija sprendė, kad sprendimas turėjo būti įvykdytas iki šalių sutartos datos 2020 m. rugpjūčio 17 d. arba turėjo būti priimtas susitarimas dėl išieškotinų sumų išmokėjimo atidėjimo arba išmokėjimo dalimis , atsižvelgiant į tai, kad vėluojama atsiskaityti penkias savaites , ieškovės naudai išieškotina 250,00 Eur bauda, t.y. po 50 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti savaitę. Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą darbo ginčų komisija priėmė 2020 m. liepos 29 d. dėl Darbo ginčų komisijos įsiteisėjusio sprendimo vykdymo, t.y. pagal DK 232 straipsnį (Darbo ginčų komisijų ir teismų sprendimų darbo bylose neįvykdymo pasekmės). Konstatuotina, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl vykdytinas, ieškovės ieškinys dalyje dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo dėl baudos skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.

18 DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

19 Pagal DK 31 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą; pagal DK 31 straipsnio 2 dalį, darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai. Darbdavys turi teisę nustatyti jam priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, nepažeisdamas šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos nustatytos DK 153 straipsnyje, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo—ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžių išskyrus atvejus, nustatytus DK 154 straipsnyje.

21Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

A. D. P. tiek atsiliepime į ieškinį tiek posėdžių metu nurodė, kad ji dirbo pardavėja. Ieškovo nurodytos lėšos buvo gautos, kaip valstybės skirtas subsidijavimas ir pajamos gautos iš prekybos. Visos šios lėšos buvo panaudotos darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, o ne nusavintos, kaip kad nurodo ieškovas. Atsakovė nurodė, kad AB SEB banko Business kortelę ir kodų generatorių ji turėjo nuo tada kai pats V. P., būdamas neblaivus pats jai juos davė, ieškovo atstovas to nepaneigė. Be to atsakovė nurodė, kad kadangi numatytas neteisminis ginčo dėl materialinės žalos atlyginimo, nagrinėjimas ir ieškovas šios tvarkos nevykdė, nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, šis ginčas negali būti nagrinėjamas teisme.

Pagal DK 156 str 1 d. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Pagal LR DK 156 str. 2 d. Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.