Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarimo I. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados ( toliau - Institucija) tyrėjas 2012-05-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. V. dėl to, kad 2012-05-26 apie 00 val. 50 min. I. V., dirbdama viešojo maitinimo įmonėje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje-bare, esančioje V. K. g. 47C, Marijampolėje, V. B. ir G. B. pardavė po vieną stiklinį 0,5 l talpos butelį „Carlsberg“ alaus, A. J. pardavė 1,5 l talpos butelį sidro „K. S.“. Visus minėtus alkoholinių gėrimų butelius I. V. pardavė uždarytus gamykliniu būdu, o šiuos gėrimus įsigiję asmenys juos išsinešė iš baro, kuriame alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti. I. V., parduodama alkoholinius gėrimus neatidarytoje pakuotėje ir neužtikrindama perduoto alkoholio suvartojimo viešojo maitinimo vietoje, pažeidė 2011-12-23 LR Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 28, 22, 34 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1911 18 str. 3 d. 12 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3d.

Be to, skunde nurodoma, kad dėl to paties pažeidimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2012-06-21 nutarimu Nr. ATK2-130/12 UAB „DMP prekyba“ skyrė 2.000 Lt baudą.

I. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių I. V. kaltę padarius jai inkriminuotą teisės pažeidimą, įstatyminis pagrindas traukti ją administracinėn atsakomybėn už numatytą veiką buvo, todėl ji pripažinta kalta ir nubausta teisingai ir pagrįstai.

I. V. buvo pripažinta kalta padariusi ATPK 164 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą. Pagal šį straipsnį numatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. ATPK straipsnio dispozicijoje minimos taisyklės išdėstytos Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatyme, kurio 18 str. reglamentuoja Prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką, ir šio straipsnio 3 dalies 12 punkte nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Minėto įstatymo 33 straipsnis nustato administracinės atsakomybės už šio Įstatymo pažeidimus taikymo tvarką ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fiziniams asmenims už šio Įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Šio įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja ekonominių sankcijų už Įstatymo pažeidimus taikymo tvarką ir jo 3 dalyje numato už šio Įstatymo 18 str. 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonėms taikytinas ekonomines sankcijas – jos gali būti baudžiamos nuo 500 litų iki 2000 litų bauda. Iš pacituotų įstatymo normų akivaizdu, kad šie du straipsniai už jame išdėstytų reikalavimų bei draudimų pažeidimus numato skirtingus atsakomybėn trauktinus subjektus bei skirtingą jų patraukimo atsakomybėn procedūrą – 33 str. numato administracinės atsakomybės fiziniams asmenims, o 34 str. - ekonominių sankcijų juridiniams asmenims taikymo tvarką. Įstatyme nėra jokių nuorodų į tai, kad atsakomybė pagal minėtus straipsnius yra išimtinė ar alternatyvi, ir kad 34 str. nustato išimtis, kuomet už šio Įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla ne fiziniams, o tik juridiniams asmenims, kaip teigiama skunde, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog byloje nustatytais veiksmais Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymą pažeidė ir įmonės savininkas, atstovaujantis juridinį asmenį, ir baro darbuotoja, kaip fizinis asmuo, – I. V., ir nutraukti jai administracinę teiseną pagrindo nėra.

Nagrinėjamoje byloje I. V. inkriminuotas pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji 2012-05-26 apie 00 val. 50 min., dirbdama viešojo maitinimo įmonėje, pardavė V. B. ir G. B. po vieną stiklinį 0,5 l talpos butelį „Carlsberg“ alaus, A. J. pardavė 1,5 l talpos butelį sidro „K. S.“ uždarytus gamykliniu būdu, kuriuos jie išsinešė iš baro, tokiu būdu neužtikrinus, kad alkoholis būtų vartojamas tik vietoje.

Pažeidėja neigia savo kaltę dėl jai inkriminuoto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdama, kad šio pažeidimo nepadarė, laikėsi įstatymo reikalavimų, pardavė alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų. Pažeidėjos I. V. kaltė dėl ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta surinkta byloje medžiaga. Apeliantės kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų – liudytojų M. Ž. ir R. A. parodymai, liudytojų A. J., V. B., pirkusių alkoholinius gėrimus uždarytoje taroje, kuriuos jiems pardavė I. V., parodymai, liudytojo G. B. paaiškinimu. Nors apeliantė nuo pradžių neigė padariusi aptariamą pažeidimą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys laikytini objektyviais įrodymais, nes policijos pareigūnai tiesiogiai matė daromą pažeidimą ir jį užfiksavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti pareigūnai ar liudytojai A. J., V. B. būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Liudytojai nėra pažįstami su I. V., nėra suinteresuoti neteisingai apkaltinti I. V., todėl jų parodymais netikėti pagrindo nėra.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

I. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.