Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-26 administracinio teisės pažeidimo protokolas J. S. surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnį už tai, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ automobilių stovėjimo kontrolierius aptiko automobilį Opel Zefira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą mokamoje parkavimo vietoje. Kontrolierius, apžiūrėjęs automobilį ir patikrinęs SMS mokėjimo duomenų bazėje nustatė, kad už parkavimą nustatyta tvarka sumokėta nebuvo.

2016-08-31 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimu Nr. SAVAD-21N-70369739-16 J. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – 31,00 Eur bauda.

Šį nutarimą J. S. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-17 nutartimi J. S. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-08-31 nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Pripažino, kad J. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

J. S. prašo skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, tačiau, teismo nuomone, šį prašymą tenkinti pagrindo nėra, nes administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai rašytinių duomenų, kurių pagrindu galima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti pateiktą apeliacinį skundą, ir papildomai išklausyti proceso dalyvių žodinius paaiškinimus dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų netikslinga.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad jo valdomas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo Neįgaliųjų paplūdimio aikštelėje, Klaipėdoje, mokamoje stovėjimo vietoje, kai vietinė rinkliava sumokėta nebuvo, taip pažeisdamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-22 sprendimu Nr. T2-356 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams ar naudotojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 14.1.1. ir 14.5. papunkčius. Šiais veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar J. S. padarė ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, sudėtis, tai yra, ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. S., būdamas automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, stovėjo Neįgaliųjų paplūdimio aikštelėje, Klaipėdoje, mokamoje stovėjimo vietoje, kai vietinė rinkliava sumokėta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad J. S., pastatydamas automobilį Neįgaliųjų aikštelėje, pastatė transporto priemonę mokamoje vietoje, tačiau kontroleriui apžiūrėjus automobilį ir patikrinus SMS mokėjimo duomenų bazėje nustatė, kad už parkavimą nustatyta tvarka sumokėta nebuvo. J. S. teigiant, kad jis teikė taksi paslaugas neįgaliam asmeniui, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad teisės aktai, reglamentuojantys rinkliavų mokėjimo už apmokestintas vietas Klaipėdos mieste, jokių išimčių taksi paslaugas teikiantiems asmenims nenumato, todėl jiems galioja bendra tvarka. Taksi paslaugas teikiantys asmenys taip pat privalo mokėti automobilių stovėjimo mokestį, kai transporto priemonė yra pastatoma mokamoje vietoje. Apylinkės teismas konstatavo, kad darbinių funkcijų atlikimas neeliminuoja asmens pareigos sumokėti nustatytą rinkliavą už automobilio pastatymą mokamoje vietoje. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių transporto priemonės „Opel Zefira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukų matyti, kad transporto priemonė užfiksuota be skiriamojo ženklo – plafono su užrašu TAKSI, todėl atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir nuotraukose užfiksuotą vaizdą, padarė išvadą, kad pažeidimo užfiksavimo metu J. S. taksi paslaugų neteikė. Šioms apylinkės teismo padarytoms išvadoms apygardos teismas pritaria. Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas jas tinkamai įvertino, motyvavo ir kvalifikavo. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog J. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124⁵ straipsnį yra įrodyta. Be to, iš esmės motyvuotai atsakė į J. S. skundo dėl Institucijos priimto 2016-08-31 nutarimo argumentus, kurie iš esmės yra identiški apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytiems argumentams, todėl apygardos teismas jų nebekartoja, nes ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Pažymėtina, kad apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apygardos teismui nepateikė. Tai, kad apelianto pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Iš apeliacinio skundo turinio suprantama, kad apeliantas nesutinka su priimtu sprendimu ir įrodymų vertinimu, tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, mano, jog jo kaltė neįrodyta, o teismas remiasi tik subjektyviomis ir nepagrįstomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad J. S. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, priimtu nutarimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovės V. Z. paaiškinimu teismo posėdžio metu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-22 sprendimu Nr. T2-356 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste“ nuostatų atitinkamais punktais, 2012-01-27 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu „Dėl keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių atitinkamais punktais, automobilio fotonuotraukomis ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, todėl nepagrįstai apeliantas skunde teigia, jog apylinkės teismas priimdamas nutartį rėmėsi subjektyviomis ir nepagrįstomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog J. S. dėstomos aplinkybės yra paneigtos byloje esančių įrodymų visuma.

Skunde dėl teismo nutarties administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, jog priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, nemotyvuota ir šališka. Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, aktyviai tyrė įrodymus, apklausė institucijos atstovą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Be to, pažymėtina, jog nėra jokių duomenų, kad teisėja, nagrinėdamas bylą, buvo šališka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą, šia teise J. S. pasinaudojo, tačiau nušalinimo pagrindų, numatytų BPK 58 straipsnyje, nustatyta nebuvo.

J. S. skunde teigia, kad buvo užkirsta galimybė pasinaudoti advokato pagalba. Tokius apelianto argumentus skundą nagrinėjantis teismas laiko nepagrįstais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę sudaryti sutartį su advokatu dėl teisinės pagalbos, kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir teikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstas advokato paskyrimo klausimas, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pažymėtina ir tai, kad dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo J. S. kreipėsi 2016-12-21, gautas atsakymas - atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą teismo 2016-11-17 nutartį panaikinti ir priimti kitą sprendimą J. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

J. S. apeliacinio skundo netenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.