- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-4-366/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00584-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius (pran.)
- Nuteistasis
- M. F., Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
Teisėja Valentina Paliulionienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-366-2015
2.4.6.3.3, 2.4.6.3.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. sausio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. F. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Šleivaitės apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendžio, kuriuo M. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 227 str. 2 d., ir nuteistas:
pagal BK 140 str. 1 d. arešto bausme 45 paroms;
pagal 227 str. 2 d. arešto bausme 40 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., skirtos bausmės subendrintos daliniu sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė 50 parų arešto bausmė.
M. F. pagal BK 286 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d.1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. F. pagal BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 24 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas R. F. priklausantį automobilį Fiat Bravo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Biržų m. Respublikos gatvėje, ties namu Nr. 56, stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti, įvažiavęs ir sustojęs Biržų m., V.Kudirkos g. 24 namo kieme, ryšium su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūno - vyresniojo patrulio S. Š. tarnybine veikla, vyresniajam patruliui S. Š. priėjus prie M. F. vairuojamo automobilio ir atidarius jo automobilio dureles, tyčia trenkdamas durelėmis, dėl nukentėjusiojo S. Š. tarnybos pareigų vykdymo sukėlė jam fizinį skausmą.
M. F. pagal BK 227 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 24 d., apie 23 val., Biržų r., Smilgių kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas padaręs administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str., nes pakartotinai vairavo R. F. priklausantį automobilį FIAT BRAVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus; ATPK 127 str. 2 d., nes eismo įvykio metu sugadino svetimą turtą; ATPK 129 str., nes vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti; ATPK 130 str. 1 d., nes nepakluso pareigūnų reikalavimams sustoti, tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojams už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. jį sustabdžiusiems ir nustačiusiems administracinės teisės pažeidimus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūnams - vyresniajam patruliui S. Š. ir patruliui J. G., siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus administracinės teisės pažeidimus, pasiūlė pareigūnams kyšį - 300 litų už tai, kad jie nesurašytų administracinės teisės pažeidimų protokolo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. F. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes šių veikų jis nepadarė. Civilinį ieškinį prašo palikti nenagrinėtu.
Nuteistasis skunde nurodo, kad nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios sužaloti pareigūną neturėjo – jis tik siekė išvengti sulaikymo už administracinį teisės pažeidimą, tačiau durelės trenkėsi ir sužalojo pareigūną pajudėjus automobiliui. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta, kodėl jo veiksmai laikytini tyčiniai, šiame epizode nevertinti jo ir jo draugės parodymai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pats nukentėjusysis, atlikdamas savo pareigas, netyčia susižalojo.
Apeliantas skunde nurodo, kad jis šioje byloje buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 10 p. padarymu, tačiau pirmosios instancijos teismas jo veiką perkvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d., ignoruodamas BPK 417 str. 2 d. nustatytą perėjimo iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą tvarką, nes nebuvo aiškintasi nukentėjusiojo pozicija dėl susitaikymo. Skunde nurodoma, kad šis pažeidimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 4 p.).
Apeliantas skunde teigia, kad Biržų rajono apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje jis buvo kaltinamas siūlęs 200 -300 Lt kyšį. Teismas konstatavo, jog siūlė 300 Lt. Tačiau, susipažinus su teismo posėdžio protokolu, matyti, kad nei vienas iš posėdyje dalyvavusių asmenų negalėjo pasakyti pinigų sumos, kurią, pasak teismo, jis siūlė pareigūnams. Šios aplinkybės nepatvirtina ir pareigūnų pateiktas telefono įrašas, iš kurio matyti, jog jis ne tik neįvardino pinigų sumos, tačiau ir nesiūlė jokio kyšio. Šiame garso įraše yra jo necenzūriniai žodžiai, išsakomi pareigūnų atžvilgiu. Teismo iš konteksto paimti žodžiai - „aš tau... tu man padėk, ..pasakyk kaip geriau viršininks...nuvažiuosim...va dabar nuvažiuosim... sakyk kainą..." nepatvirtina jam inkriminuotos veikos.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pripažįstant įrašą įrodymu, buvo pažeistas leistinumo principas ir nesilaikyta BPK 20 str. nuostatų, todėl įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas. Nustačius, kad jo (M. F.) veiksmuose nebuvo subjektyvinės pusės požymio - tyčios sukelti fizinį skausmą ar siūlyti kyšį, jo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., 227 str. 2 d.
Šalies argumentai
M. F. nesutinka ir su jam skirtomis bausmėmis. Teigia, jog teismas neįvertino, jog jis yra dirbantis, išlaiko šeimą, draugė laukiasi antro vaiko, todėl nemotyvuotas arešto skyrimas prieštarauja BK bendrosios dalies normoms.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Šleivaitė prašo pakeisti 2014-03-31 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį: M. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir jį nubausti areštu 50 parų, pagal BK 227 str.2d. skirti areštą 60 parų. Bausmes subendrinti prokurorė prašo dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 str. l d., 4 d. numatytas taisykles ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - areštą 75 paroms.
Prokurorė nesutinka su nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 140 str. 1 d. Teigia, kad, ekspertams nepatvirtinus ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje S. Š. nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl ko M. F. veiksmuose neliko nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2d. 10 p., požymių, jo veiksmus klaidingai kvalifikavo pagal BK 140 str. l d., nors nuosprendyje nurodė, kad M. F. nukentėjusiajam fizinį skausmą sukėlė ryšium su jo tarnybine veikla. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, laikydamas, kad smurtiniais veiksmais M. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. l d., iki įrodymų tyrimo pabaigos neišsprendė BPK 417 str. 2 d. numatytų klausimų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. F. veiksmai šioje dalyje atitinka ne BK 140 str. 1 d., o BK 286 str. numatyto nusikaltimo sudėtį, nes nukentėjusysis S. Š. įvykio metu atliko tarnybines pareigas, vilkėjo tarnybine policijos pareigūno uniforma, jo kolega J. G. vairavo tarnybinį, atitinkamai pažymėtą automobilį. M. F. buvo aiškiai suprantama, kad jo automobilį stabdo policijos pareigūnai, to neneigė ir kaltinamasis. M. F. automobilio durelėmis tyčia trenkė nukentėjusiajam S. Š. per ranką, sukeldamas fizinį skausmą, turėdamas tikslą išvengti girtumo patikrinimo. Tai rodo, kad tyčiniai M. F. veiksmai buvo nukreipti prieš policijos pareigūną, vykdantį jam pavestą užduotį ir atitinka BK 286 str. sudėtį (Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-24/2007)
M. F. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 2d. 10 p. ir BK 286 str. sutaptį, todėl, nelikus jo veiksmuose BK 138 str. 2 d. 10 p. numatyto nusikaltimo požymių, jo veiksmai, prokurorės manymu, kvalifikuotini pagal BK 286 str.
Prokurorė nesutinka su M. F. paskirta per švelnia 40 parų arešto bausme už jo padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 227 str.2 d., nes už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., paskirta griežtesnė – 45 parų arešto bausmė. Esant M. F. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui) ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismo paskirta mažesnė negu BK 227 str.2 d. sankcijoje numatyto arešto vidurkis bausmė yra neteisinga, nes aiškiai per švelni.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. atleisti nuteistajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o pagal BK 227 str.2 d. prašė išteisinti. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo M. F. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Prokurorė nesutinka su nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 140 str. 1 d., nurodydama, kad jie atitinka BK 286 straipsnio, numatančio atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, sudėtį.
Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pasipriešinimas BK 286 straipsnio prasme – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.
Visuma byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad M. F., būdamas neblaivus ir vengdamas sulaikymo, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Jis įvažiavo ir sustojo Biržų m., V. Kudirkos g. 24 namo kieme. Tarnybines pareigas vykdančiam vyresniajam patruliui S. Š., priėjus prie M. F. vairuojamo automobilio ir atidarius dureles, nuteistasis bandė išvažiuoti atbulas, traukė automobilio dureles į save norėdamas jas uždaryti ir prispaudė pareigūno ranką taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tai, kad su durelėmis prispaudė vyresniojo patrulio S. Š. ranką ir tuo galėjo sukelti jam skausmą pripažįsta ir pats M. F.. Tačiau jis neigia, jog turėjo tikslą sužaloti pareigūną. Iš tikrųjų byloje nėra objektyvių įrodymų, kad M. F. turėjo tikslą vartoti smurtą pareigūno atžvilgiu ir to siekė, t.y. jog jis veikė tiesiogine tyčia. Kaip jau minėta, nusikalstama veika numatyta BK 286 str. padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl nesant M. F. veikoje subjektyvinės pusės (tiesioginės tyčios) nėra ir nusikaltimo numatyto BK 286 str. sudėties. Todėl tenkinti prokurorės skundą ir M. F. veika dėl skausmo sukėlimo S. Š. perkvalifikuoti į BK 286 str. nėra pagrindo.
Neabejotinai nuteistasis matė, kad pareigūnas S. Š. pro pravertas dureles yra įkišęs ranką į automobilio saloną ir stipriai traukdamas dureles į save ir bandydamas jas uždaryti suprato, kad gali sužaloti pareigūną, ir nors to nesiekė, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms. Tai reiškia jog jis veikė netiesiogine tyčia. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėtį. Pirmos instancijos teismas pagrįstai M. F. veiksmus kvalifikavo būtent pagal šį straipsnį.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmos instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis dėl skausmo sukėlimo S. Š. yra prieštaringa. Pirmos instancijos teismas nustatomojoje dalyje nurodė, kad M. F. 2012 m. lapkričio 24 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas R. F. priklausantį automobilį Fiat Bravo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Biržų m. Respublikos gatvėje, ties namu Nr. 56, stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti, įvažiavęs ir sustojęs Biržų m., V. Kudirkos g. 24 namo kieme, ryšium su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūno - vyresniojo patrulio S. Š. tarnybine veikla, vyresniajam patruliui S. Š. priėjus prie M. F. vairuojamo automobilio ir atidarius jo automobilio dureles, tyčia trenkdamas durelėmis, dėl nukentėjusiojo S. Š. tarnybos pareigų vykdymo sukėlė jam fizinį skausmą. Pagal veikos aprašymą, kai akcentuojama S. Š. tarnybinę veiklą ir konstatuojama, kad M. F. tyčia trenkė durelėmis tai atitinka BK 286 str. sudėtį, tačiau bausmė paskirta pagal BK 140 str. 1 d. Tai, kad M. F. veika atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį pasisakyta aukščiau. Tuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas nustato, kad M. F. padarė sekančią veiką:
M. F. 2012 m. lapkričio 24 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas R. F. priklausantį automobilį Fiat Bravo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Biržų m. Respublikos gatvėje, ties namu Nr. 56, stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti, įvažiavęs ir sustojęs Biržų m., V. Kudirkos g. 24 namo kieme, vyresniajam patruliui S. Š., vykdančiam tarnybines pareigas, priėjus prie M. F. vairuojamo automobilio ir atidarius jo automobilio dureles, M. F. traukdamas dureles į save ir siekdamas jas uždaryti, prispaudė S. Š. plaštaką ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.
Apeliantas skunde nurodo, kad jis šioje byloje buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 10 p. padarymu, tačiau pirmosios instancijos teismas jo veiką perkvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d., ignoruodamas BPK 417 str. 2 d. nustatytą perėjimo iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą tvarką, nes nebuvo aiškintasi nukentėjusiojo pozicija dėl susitaikymo.
Vadovaujantis BPK 407 str., nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., nagrinėjama privataus proceso tvarka. BPK 417 str. 2 d. nurodyta, kad bylą nagrinėjant teisme kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Kaip ir nurodyta nuteistojo M. F. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neklausė nukentėjusiojo S. Š. nuomonės dėl susitaikymo su kaltininku. Apeliacinės instancijos teismas, taisydamas pirmosios instancijos teismo procesinį pažeidimą, susijusį su perėjimu iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą, vadovaudamasis BPK 417 str. 2 d., paklausė nukentėjusiojo S. Š. ar šis nesitaikytų su kaltinamuoju. S. Š. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad su nuteistuoju M. F. susitaikė, nes M. F. jo atsiprašė ir atlygino jam 1000 Lt dydžio žalą. Šalims susitaikius, baudžiamoji byla M. F. atžvilgiu dėl jo padarytos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., nutraukiama (BPK 327 str. 1 p.), civilinis ieškinys atmetamas.
M. F. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal 227 str. 2 d. Teigia, kad Biržų rajono apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje jis buvo kaltinamas siūlęs 200 - 300 Lt kyšį, tačiau teismas konstatavo, jog siūlė 300 Lt. Apeliantas teigia, kad pinigų sumos negalėjo įvardinti nei vienas iš posėdyje dalyvavusių asmenų, o pareigūnų pateiktas telefono įrašas nepatvirtina kyšio davimo fakto.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs garso įraše esantį M. F. ir policijos pareigūnų pokalbį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiame įraše užfiksuotas M. F. bandymas „susitarti“ su pareigūnais ir šio bandymo nuteistasis nenutraukė pareigūnams net du kartus perspėjus apie baudžiamąją atsakomybę už kyšio siūlymą. M. F. neneigė, kad garso įraše yra jo balsas. Kyšio siūlymo faktą patvirtina nukentėjusieji S. Š. ir J. G. bei liudytojas D. J.. Nors garso įraše dėl blogos jo kokybės ir nesigirdi kokią sumą M. F. siūlė pareigūnams, tačiau patys pareigūnai aiškiai nurodė, jog buvo siūloma 300 Lt. Netikėti šiai pareigūnų parodymais nėra pagrindo, juo labiau, kad įrašę aiškiai girdisi net kelis kartus pareigūnų išsakyti perspėjimai, jog už kyšio siūlymą gresia baudžiamoji atsakomybė. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai siūlomas ar duodamas kyšis siekiant neteisėto veikimo ar neveikimo, atsakomybė pagal BK 227 str. 2 d. kyla nepriklausomai nuo duodamo ar siūlomo kyšio sumos. Be to šiame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir atsakomybė nuo kyšio pasiūlymo momento, nepriklausomai ar kyšį pasiūlęs asmuo turėjo realią galimybę tuo metu duoti siūlomą kyšį. Remiantis išdėstytu tenkinti skundą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Šioje dalyje pirmos instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino M. F. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tinkamai parinko bausmės rūšį bei dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu vertinimu ir nemato pagrindo bausmę griežtinti, kaip to prašo prokuroras, ar ją švelninti, kaip to prašo apeliantas. Tai, kad nuteistasis dirba irgi nėra pakankamas pagrindas neskirti jam arešto bausmės. Nuteistojo pageidavimų jam gali būti leista šią bausmę atlikti savaitgaliais.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pripažįstant garso įrašą įrodymu, buvo pažeistas leistinumo principas ir nesilaikyta BPK 20 str. nuostatų, todėl įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas. Dėl to ar pateiktą garso įrašą laikyti įrodymu, dėl šio įrodymo leistinumo plačiai pasisakė pirmos instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su nuosprendyje išdėstytais argumentais ir nemato jokio pagrindo pateiktą garso įrašą nelaikyti įrodymu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.,
nutaria:
Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendį:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. F. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui S. Š. susitaikius su M. F.;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria subendrintos pagal BK 140 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. skirtos bausmės;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. F. priteista nukentėjusiajam S. Š. 1000 Lt neturtinės žalos ir ieškinį atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.