- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-328-280/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00816-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- S. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-649/2012 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui A. G., dėl išlaikymo priteisimo nedarbingam pilnamečiui vaikui, tretysis asmuo ieškovės pusėje – V. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. G. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo A. G. priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovė taps visiškai darbinga, priteisti 8000 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-07-03 iki 2011-11-03 ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ji mokosi Vilniaus kooperacijos kolegijos dieniniame skyriuje. Vienintelės ieškovės gaunamos pajamos yra 270 Lt dydžio neįgalumo pašalpa, kurią moka Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Ieškovė pažymėjo, kad jos poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 1100 Lt. Ieškovės išlaidas sudaro: 500 Lt – maistui, 100 – kelionės išlaidos, 200 Lt – bendrabučio nuoma, 50 Lt – higienos priemonėms įsigyti, 100 Lt – drabužiams ir avalinei, 50 Lt – vaistams ir vitaminams, 100 Lt – laisvalaikio išlaidos. Ieškovė yra visiškai išlaikoma mamos, dėl sveikatos būklės papildomų lėšų užsidirbti neturi galimybės. S. G. nurodė, kad A. G. privalėjo tęsti išlaikymo mokėjimą ir ieškovei tapus pilnametei, tačiau šios pareigos nevykdė ir dėl to susidarė 8000 Lt dydžio įsiskolinimas. Ieškovė pažymėjo, kad ji yra nedarbinga dėl invalidumo, mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, todėl pagal CK 3.194 str. 3 d. turi teisę į išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo A. G. išlaikymą ieškovei S. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 255 Lt nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2012 m. liepos 2 d.; 2) priteisė iš atsakovo A. G. ieškovei S. G. 2862 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 4 d. iki 2011 lapkričio 3 d.; 3) priteisė iš A. G. ieškovės S. G. naudai 384 Lt atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų bei 92 Lt žyminio mokesčio valstybei; 4) priteisė iš ieškovės S. G. atsakovo A. G. naudai 360 Lt atstovavimo bei teisinės pagalbos išlaidų. Teismas S. G. ieškinį likusių reikalavimų dalyje atmetė, sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė skubiam vykdymui. Teismas nustatė, kad S. G. neįgalumas nustatytas dar esant nepilnametei. Ieškovei lengvas neįgalumo lygis nustatytas nuo 2006-04-11 iki 2008-04-11 dėl įgimtos abipusės šleivapėdystės, po to pratęstas nuo 2008-04-12 iki 2010-07-02 dėl tos pačios priežasties. Nuo 2010-07-03 iki 2012-07-02 S. G. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad asmeniui, kuris tapo neįgaliu būdamas nepilnamečiu, išlaikymas reikalingas ir sulaukus pilnametystės, nebent būtų įrodyta, kad toks asmuo gali pats save išlaikyti. Kadangi ieškovei neįgalumas nustatytas terminuotai iki 2012-07-02, todėl teismas priteisė išlaikymą ne iki ieškovė taps darbinga, bet iki nustatyto neįgalumo termino pabaigos. Kupiškio rajono apylinkės teismas, atlikęs neįgaliųjų teises reglamentuojančių įstatymų ir CK 3.194 str. 3 d analizę, padarė išvadą, kad išlaikymas neįgaliajam pilnamečiui vaikui priteisiamas, jeigu jam yra nustatytas 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu dėl sveikatos būklės ir nebaigtų mokslų neturi galimybės užsidirbti papildomų lėšų ir savęs išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, nedarbingą dėl invalidumo, kuris nustatytas vaikui esant nepilnamečiui, yra tokio paties pobūdžio pareiga kaip ir pareiga išlaikyti vaiką iki pilnametystės. Prasta tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti juos nuo išlaikymo pareigos. Nevienoda tėvų turtinė padėtis yra pagrindas nustatyti proporcingą tėvų turtinei padėčiai išlaikymo naštą. Kupiškio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad sunki turtinė padėtis negali būti pagrindu visiškai atleisti nuo išlaikymo, nes nagrinėjamu atveju išlaikymo pareiga yra besąlyginė ir lygi pareigai išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas yra sveikas darbingas, yra įgijęs elektromonterio specialybę ir turi realių galimybių susirasti darbą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mėnesinės ieškovės išlaidos studijų metu yra 1000 Lt per mėnesį. Kadangi S. G. kas mėnesį gauną 270 Lt dydžio neįgalumo socialinę pažymą, tėvų ieškovei skiriama išlaikymo suma turėtų buti 730 Lt per mėnesį. Teismo nuomone, ieškovės mėnesinio išlaikymo sumą turėtu teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, tokiomis proporcijomis: trečiajam asmeniui ieškovės motinai V. G. tenka 65 proc. išlaidų, atsakovui A. G. – 35 proc. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nustatė, kad ieškovė, mokydamasi gimnazijoje ir gyvendama su motina, negalėjo turėti išlaidų autobuso bilietams ir bendrabučio nuomai (250 Lt), todėl laikytina, kad jai turėjo pakakti 750 Lt per mėnesį išlaikymo sumos. Tokiu atveju, trūkstamą išlaikymo sumą – 480 Lt (750 Lt – 270 Lt) – ieškovės tėvai turėtų dalytis tokiomis pat proporcijomis, kaip ir teikiant išlaikymą (65 proc. ir 35 proc.). Atsakovas privalėjo teikti 168 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą ieškovei nuo pastarosios pilnametystės iki studijų pradžios, o pradėjus studijuoti –
255 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Atsakovui išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2010-07-04 iki 2011-09-03 skaičiuojama po 168 Lt už 14 mėnesių ir yra 2352 Lt, įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2011-09-04 iki 2011-11-03 skaičiuojama po 255 Lt ir yra 510 Lt. Kadangi prašomo priteisti išlaikymo dydis teismo posėdžio metu buvo sumažintas iki 400 Lt per mėnesį, teismas priteistinos išlaikymo sumos dydį skaičiavo būtent nuo minėtos sumažinto reikalavimo sumos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra aiškiai per didelės ir neatitinka bylos sudėtingumo.
Šalies argumentai
Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės S. G. ieškinį bei priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino neįgalumo ir nedarbingumo sąvokas. Atsakovo teigimu, CK 3.194 str. 3 d. įtvirtinta išlaikymo pilnamečiui vaikui teikimo pareiga siejama su nedarbingumo dėl invalidumo, kuris vaikui nustatytas jam būnant nepilnamečiui, o ne su neįgalumo faktu. Kadangi ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ji yra pripažintina iš dalies darbinga ir išlaikymas jai nėra būtinas. Apeliantas pažymėjo, kad yra bedarbis, neturi turto ir pajamų, todėl dėl sunkios turinės padėties negali teikti išlaikymo savo pilnametei dukrai. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovės neįgalumo lygis netrukdo jai susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį ir neproporcingai paskirstė išlaikymo naštą. A. G. nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos sudėtingumą ir nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė S. G. atsiliepimu prašė atsakovo A. G. apeliacinį skundą atmesti ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą palikti nepakeistą. S. G. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra nedarbinga dėl invalidumo CK 3.193 str. 3 d. prasme. Ieškovė pabrėžė, kad ji buvo pripažinta neįgalia dar būdama nepilnamete. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas nesiėmė reikiamų priemonių, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes. S. G. pažymėjo, kad dėl sveikatos būklės negali vienu metu studijuoti ir dirbti. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai ir proporcingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos medžiagoje nustatyta, kad atsakovas A. G. ir tretysis asmuo V. G. yra ieškovės tėvai (b. l. 10). Ieškovei S. G. neįgalumas nustatytas dar esant nepilnametei (b. l. 23, 78-80). Iš neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2012-01-02 rašto Nr. (2.7.13) – 32 matyti, kad ieškovei nuo 2006-04-11 iki 2008-04-11 nustatytas lengvas neįgalumo lygis dėl įgimtos abipusės šleivapėdystės. Dėl tos pačios priežasties lengvas neįgalumas S. G. buvo pratęstas nuo 2008-04-12 iki 2010-07-02. Ieškovei tapus pilnamete, jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2010-07-03 iki 2012-07-02 dėl įgimtos šleivapėdystės. Remiantis darbingumo lygio vertinimo aktu (b. l. 82-84) ir išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b .l. 9) nustatyta, kad S. G. negali dirbti kūną veikiant vibracijos poveikiui, negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu, negali dirbti darbų aukštyje virš 1,3 m. jai rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką.
Byloje nustatyta, kad ieškovė S. G. nuo 2011-09-01 mokosi Vilniaus kooperacijos kolegijos Verslo ekonomikos specialybės I kurse, dieniniame skyriuje (b. l. 77). Šiuo metu S. G. gauna 270 Lt šalpos pensiją neįgaliajam (b. l. 8, 124). Ieškovė studijuodama ir gyvendama Vilniuje kas mėnesį patiria apie 1 000 Lt išlaidų. S. G. iš esmės išlaiko motina V. G..
Iš bylos duomenų matyti, kad tretysis asmuo V. G. yra dirbanti, jos mėnesinės pajamos yra apie 1 100 Lt. V. G. turi nekilnojamojo turto ir automobilį.
Atsakovas A. G. yra vedęs (b. l. 34), prieš santuoką su būsima sutuoktine J. J. sudarė vedybų sutartį. (b. l. 35-38). Atsakovas nedirba, neturi nekilnojamojo turto, negauna oficialų pajamų, iš esmės yra išlaikomas žmonos. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, geros sveikatos būklės, turi elektromonterio specialybę. Pažymėtina, kad atsakovas yra nesumokėjęs 3 115,60 Lt išlaikymo, priteisto iki S. G. pilnamestystės. (b. l. 127, 128).
LR CK 3.194 str. 3 d. įtvirtinta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nustatytas nepilnamečiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl išlaikymo priteisimo yra pasisakęs, kad vaikui tapus nedarbingam dėl neįgalumo dar esant nepilnamečiu, tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką lieka ir šiam sulaukus pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymas pilnamečiui vaikui priteisiamas, kai jis yra pripažintas nedarbingu ar dalinai darbingu dėl neįgalumo, kuris nustatytas vaikui būnant nepilnamečiu ir įvertinus, kad išlaikymas pilnamečiui vaikui yra reikalingas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad asmeniui, kuris tapo neįgaliu būdamas nepilnamečiu, išlaikymas reikalingas ir sulaukus pilnametystės, jeigu toks asmuo dėl sveikatos būklės pats negali savęs išlaikyti ir jam reikalinga parama. Nagrinėjamu atveju, ieškovei S. G. dėl įgimtos šleivapėdystės nuo 2006-04-11 nustatytas lengvas neįgalumas. Ieškovė neįgalumo nustatymo metu buvo nepilnametė. Ieškovės sveikatos būklei nepagerėjus ir sulaukus 18 metų, jai dėl įgimtos šleivapėdystės nustatytas 50 proc. darbingumas. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės nedarbingumas yra nulemtas neįgalumo, kuris buvo nustatytas ieškovei esant nepilnamete. Pažymėtina, kad ieškovė šiuo metu studijuoja Vilniuje dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje, iš esmės negali dirbti daugelio fizinių darbų, dar neturi įgijusi išsilavinimo, todėl jos galimybės užsidirbti papildomų pajamų yra ribotos. Atsižvelgiant į ieškovės neįgalumą, nustatytą dalinį darbingumo lygį, poreikius ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo metu ieškovei išlaikymas yra būtinas. Atsakovas iš esmės to neginčija.
Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuris yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nustatytas būnant nepilnamečiu ir esant išlaikymo būtinumui, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra sveikas, darbingo amžiaus, turi įgijęs elektromonterio specialybę. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad A. G. yra konkurencingas darbo rinkoje ir turi galimybių užsidirbti pajamų, leidžiančių teikti išlaikymą savo dukrai. Įvertinus bylos aplinkybes, matyti, kad apeliantas nesiėmė visų priemonių, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo kriterijus, nebūtų teisinga A. G. atleisti nuo išlaikymo pareigos. CK 3.192 str. 3 d. įtvirtinta, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vertinant A. G. turtinę padėtį, pažymėtina, kad apeliantas byloje teisinės pagalbos išlaidoms skyrė net 2870,12 Lt. Šis faktas įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, negu jis teigia, jis pajėgus sumokėti priteisto dydžio išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas teisingai įvertino ieškovei būtinos pragyvenimui paramos dydį ir proporcingai bei pagrįstai paskirstė ieškovei teiktino išlaikymo naštą. Teismas konstatuoja, kad įvertinus apelianto turtinę padėtį ir galimybes užsidirbti, priteistas teiktino išlaikymo dydis (255 Lt per mėnesį) yra proporcingas ir pagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė turi teisę į išlaikymo įsiskolinimą, nes nagrinėjamu atveju atsakovui išlaikymo pareiga išliko ir ieškovei tapus pilnamete. Kupiškio rajono apylinkės teismas teisingai nustatė, kad atsakovas nuo S. G. pilnametystės momento iki studijų pradžios privalėjo ieškovei teikti 168 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą, o nuo studijų pradžios momento – 255 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimo dydis yra apskaičiuotas teisingai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinio santykio prigimtį, bylos apimtį ir sudėtingumą, advokato atliktus veiksmus, daro išvadą, kad atsakovas prašė priteisti aiškiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, Kupiškio rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, pasielgė pagrįstai ir teisingai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti priimto sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.