- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2-19-649/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00816-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Tomas Šedbaras, Kastytis Paspirgėlis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant ieškovei S. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) jos atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, atsakovui A. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) jo atstovui advokatui Tomui Šedbarui, trečiajam asmeniui ieškovės pusėje V. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant institucijos išvadai duoti – Kupiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus – atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui nedarbingam asmeniui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė palaikė ieškinį ir ieškinyje ( b. l. 3-5) bei teismo proceso metu prašė iš atsakovo priteisti 500,00 Lt periodinę išmoką kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovė taps visiškai darbinga, taip pat prašė priteisti 8000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-07-03 iki 2011-11-03 bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovės netektas darbingumas yra 50 proc., be to, ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijos dieniniame skyriuje ir jai reikalinga parama. Ieškovės poreikiai sudaro 1100 Lt per mėnesį – maistas 500 Lt, kelionės išlaidos 100 Lt, bendrabučio nuoma 200 Lt, higienos priemonės 50 Lt, drabužiai ir avalynė 100 Lt, vaistai ir vitaminai 50 Lt, laisvalaikio išlaidos 100 Lt. Ieškovė gauna kas mėnesį iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 270 Lt dydžio šalpos pensiją neįgaliam, jokių pajamų daugiau negauna ir turto neturi, yra išlaikoma motinos.
Ieškovės žiniomis, atsakovas 2007-07-07 yra sudaręs santuoką su J. G. ir pragyvena iš J. G. vardu registruoto ekologinio ūkio. Ieškovės nuomone, atsakovas jai turėjo teikti išlaikymą ir tapus pilnametei, nes neįgalumas nustatytas iki tampant pilnamete.
Šalies argumentai
Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad jos mėnesio pragyvenimo poreikių patenkinimui reikalinga 1500 Lt. Šiuo metu kas mėnesį gauna 270 Lt dydžio neįgalumo pašalpą, stipendijos dėl pažangumo negauna. Studijuoti pradėjo 2011-09-01, mokslai baigsis 2014 metais. Užsidirbti lėšų papildomai neturi galimybės, nes fiziniam darbui niekas nepriims į darbą dėl sveikatos būklės, o išsilavinimą kitokiam darbui tik dabar stengiasi įgyti. Kol buvo nepilnametė, jai buvo priteistas 130 Lt dydžio kasmėnesinis išlaikymas, bet tėtis trumpai mokėjo, todėl vykdomasis raštas 2002 m. buvo pateiktas vykdymui. Šiuo metu yra apie 3100 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Tėtis buvo žadėjęs padėti finansiškai, kol ji studijuos. Šiuo metu jai pragyvenimui trūkstamas lėšas duoda motina. Prašė priteisti 500 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.
Nurodė, kad neįgalumas jai nustatinėjamas kas 2 metus, tačiau ji negali pasveikti, nes liga įgimta.
Ieškovės atstovas posėdžio metu prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 400 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą iki ieškovė taps darbinga arba iš dalies darbinga, atitinkamai prašė sumažinti įsiskolinimo dydį. Atstovo nuomone, CK nuostata nedarbingas dėl invalidumo reiškia darbingumą 55 procentais ir mažiau, tokia išvada daroma sistemiškai aiškinant Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą. Minėto įstatymo 20 str. 7 d. nurodo, kad darbingu laikomas asmuo, kai jam nustatomas 60 ir daugiau procentų darbingumo. Ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes gauti pajamų – gauna šalpos pensiją, tačiau dirbti negali dėl neįgalumo ir todėl, kad mokosi dieniniame skyriuje. Paskolos imti ieškovė negali, nes jos galimybės ateityje tą paskolą grąžinti gali būti apribotos dėl neįgalumo. Vaiko siekiai įgyti išsilavinimą turėtų būti tėvų remiami.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo (ieškovės motina) palaikė ieškinį ir atsiliepime ( b. l. 46) nurodė, kad nuo dukters tapimo pilnamete tėvas neteikia jokio išlaikymo, dukrą išlaiko ji vienintelė. Jos žiniomis, atsakovas gyvena gana pasiturinčiai ir galėtų teikti prašomą išlaikymą.
Tretysis asmuo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės reikalavimas teisingas. Šiuo metu ji viena išlaiko dukrą, dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna 1100 Lt dydžio atlyginimą (atskaičius mokesčius). Dukrai duoda pinigų pagal jos poreikius, mananti, kad dukters poreikiai yra apie 1000 Lt per mėnesį, įskaičiavus 270 Lt gaunamą pašalpą. Duktė dėl sveikatos būklės negali ilgai stovėti – 2008 m. 3 mėnesius nėjo į mokyklą dėl kelio išnirimo, 2011 m. balandžio mėnesį buvo patempti kojų raiščiai. Kadangi dukra fizinio darbo negali dirbti, todėl stojo mokytis. Jei duktė paimtų paskolą, jai iš karto reikėtų mokėti palūkanas.
Atsakovas atsiliepime ( b. l. 24-29) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nėra visiškai nedarbinga, nes jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, todėl ji yra iš dalies darbinga. Priteisiant išlaikymą pilnamečiui vaikui būtina įvertinti paramos būtinumo klausimą ir tėvo galimybę paramą teikti. Atsakovas yra bedarbis, įregistruotas nuo 2011-01-20 darbo biržoje, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, taip pat santaupų, neturi. Atsakovas 2007-07-07 sudarė santuoką su J. G. , prieš susituokdami atsakovas ir J. G. (J.) sudarė vedybų sutartį, pagal kurią nustatė tokį tarpusavio turto režimą – bet koks turtas, vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įsigijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė; asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat ir to sutuoktinio pajamos iš profesinės ar kitokios veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos; kiekvienas iš sutuoktinių asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo.
Atsižvelgiant į ieškovės gaunamą šalpos pensiją ( 270 Lt), ieškovės poreikiams reikalinga suma (1100 Lt) mažintina iki 830 Lt. Kadangi ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumas, poreikiams reikalinga suma mažintina iki 415 Lt, todėl atsakovo teiktinas išlaikymo dydis yra 207,50 Lt per mėnesį, tačiau ir ši suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, yra per didelė ir atsakovas neturi galimybių teikti išlaikymo. Priteisiant išlaikymą pilnamečiui asmeniui, būtina konstatuoti, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti lėšų, reikalingų mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovas nurodė, kad reikalavimas nepagrįstas, nes ieškovė yra iš dalies darbinga. Kadangi atsakovas, ieškovei tapus pilnamete, nebeprivalėjo teikti išlaikymo, tai neprivalo mokėti ir išlaikymo įsiskolinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad negali paremti ieškovės, nes registruotas darbo biržoje, tačiau negauna pašalpos. Laikinai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau tai buvo pagal terminuotą darbo sutartį. Nurodė esąs sveikas, darbingas, elektromonteris pagal įgytą specialybę. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime žmonos tetai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Padeda žmonai ūkyje, kuris registruotas jos vardu, žmona dirba 10 ha žemės, darbams atlikti samdoma technika. Apie žmonos ūkio pajamas neturi duomenų, su žmona jokio bendro turto neturi. Turi ieškovei apie 3000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Žinojo, kad dukra planavo studijuoti, tačiau duktė su juo dėl jo galimybių teikti paramą nesitarė. Dukrą paremdavo duodamas pinigų ir ne per antstolį – iš viso yra davęs apie 10000 Lt nuo 2000 m. iki 2010 m. Šiuo metu esąs bedarbis ir žmonos išlaikytinis, todėl teikti dukrai išlaikymo negali.
Atsakovo atstovas paaiškino, kad sprendžiant išlaikymo pilnamečiui vaikui klausimą būtina atsižvelgti tėvų galimybes teikti paramą. Ieškovei nustatytas 50 proc. fizinis neįgalumas, bet ar ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes susirasti darbą, juk yra ir ne fiziniai darbai. Galima mokytis nuotoliniu mokymosi būdu ir neakivaizdžiai, ieškovė galėjo studijuoti Utenos kolegijoje, gali paimti paskolą. Atsakovas šiuo metu yra išlaikomas sutuoktinės, motinos turtinė padėtis geresnė. Išminusuojant pašalpą, 50 proc. darbingumą išlaikymas būtų 207 Lt. Atsakovas sudaręs vedybų sutartį, tačiau turi tokią teisę.
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius atsiliepime, kurį teismas laiko išvada ( b. l. 21-22), nurodė, kad ieškovei neįgalumas buvo nustatytas jai esant nepilnamete, todėl išlaikymas jai, remiantis galiojančiais įstatymais, turėtų būti priteistas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos šios aplinkybės - iš pateikto gimimo liudijimo ( b. l. 10) matyti, kad atsakovas A. G. ir tretysis asmuo V. G. yra ieškovės tėvai. Ieškovei nuo 2010-07-03 iki 2012-07-02 nustatytas 50 proc. netektas darbingumas ( b. l. 7, 11-12). Ieškovei neįgalumas nustatytas jai esant nepilnamete ( vaiku) ( b. l. 78-80, 23). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos rašto ( b. l. 81) matyti, kad ieškovei lengvas neįgalumo lygis nustatytas nuo 2006-04-11 iki 2008-04-11 dėl įgimtos abipusės šleivapėdystės, po to pratęstas nuo 2008-04-12 iki 2010-07-02 dėl tos pačios priežasties. Sukakus 18 metų, S. G. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2010-07-03 iki 2012-07-02 dėl įgimtos abipusės šleivapėdystės. Iš darbingumo lygio vertinimo akto ( b. l. 82-84) ir išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ( b. l. 9) matyti, kad S. G. negali dirbti visą kūną veikiant vibracijos poveikiui, negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu, negali dirbti darbų aukštyje virš 1,3 m, jai rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką. Iš Kupiškio rajono savivaldybės PASPC pažymos ( b. l. 85) matyti, kad S. G. pastoviai gydosi pas ortopedus dėl įgimtos šleivapėdystės.
Ieškovė nuo 2007-09-01 iki 2011-07-15 mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje ( b. l. 87), 2011 metais pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) kolegijoje verslo ekonomikos specialybę ( b. l. 6, 77), mokslai jai sekasi vidutiniškai ( b. l. 125, 126). Šiuo metu ieškovė kas mėnesį gauna 270 Lt dydžio šalpos pensiją neįgaliajam ( b. l. 8, 124), nuo 1995-02-09 iki ieškovės pilnametystės šalpos pensija buvo mokama motinos V. G. vardu (b. l. 86). Ieškovė yra nedirbanti ( b. l. 57), finansiškai ją remia motina V. G. ( b. l. 47, 48), gyvendama ir mokydamasi Vilniuje patiria įvairių išlaidų ( b. l. 88-97). Ieškovė neturi nekilnojamųjų daiktų ( b. l. 13, 64) ir automobilių ( b. l. 65).
Tretysis asmuo V. G. yra dirbanti ( b. l. 14, 58-59, 115-117), turi automobilį ( b. l. 67), turi nekilnojamųjų daiktų ( b. l. 68-76).
Atsakovas yra vedęs ( b. l. 34), prieš santuoką su būsima sutuoktine J. J. sudaręs vedybų sutartį (b. l. 35-38, 39-41). Atsakovas trumpai yra dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) ( b. l. 60-62), šiuo metu yra bedarbis ( b. l. 31), neturi nekilnojamųjų daiktų ( b. l. 30, 63), neturi įregistruotų automobilių ( b. l. 32, 66). Atsakovas ieškovei, iki ji tapo pilnametyste, yra nesumokėjęs 3115,60 Lt išlaikymo pagal vykdomąjį raštą ( b. l. 127, 128), banke AB DNB 2011-11-16 esančioje sąskaitoje turėjo 207,41 Lt likutį ( b. l. 33).
Dėl išlaikymo nedarbingam dėl invalidumo pilnamečiui vaikui, kai invalidumas jam nepilnamečiui nustatytas, bei dėl išlaikymo dydžio.
LR CK 3.194 str. 3 d. numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Nors atsakovo atsiliepime komentuojama ir situacija apie paramą pilnamečiui vaikui, kai jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metai, šia įstatymine nuostata ieškovė nesiremia ir šiuo pagrindu priteisti išlaikymo neprašo. Ieškovė prašo priteisti jai išlaikymą todėl, kad yra nedarbinga dėl invalidumo, kuris ieškovei nustatytas esant nepilnamete. Įstatymuose vartojamos skirtingos sąvokos – invalidumas ir neįgalumas, invalidas ir neįgalusis, teismo nuomone, šie žodžiai yra sinonimai. Preziumuojama, kad asmeniui, kuris tapo invalidu (neįgaliu) būdamas nepilnamečiu, išlaikymas reikalingas ir pasiekus pilnametystę, nebent atsakovas įrodytų, jog išlaikymas jo vaikui nereikalingas ar šis gali pats save išlaikyti. Ieškovei neįgalumas dėl įgimtos abipusės šleivapėdystės nustatytas jai esant nepilnamete (b. l. 78-81), tapus pilnamete, dėl tos pačios priežasties jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2010-07-03 iki 2012-07-02 ( b. l. 7). Atsakovo nuomone, ieškovės nurodytu pagrindu jai išlaikymas negali būti priteistas, nes ji nėra nedarbinga dėl invalidumo – turi 50 proc. darbingumą. Pažymėtina, kad CK 3. 194 str. 3 d. nenurodo, kokį nedarbingumo laipsnį dėl invalidumo nuo vaikystės turintis pilnametis asmuo turi teisę į reikalavimą, kad tėvai jam teiktų išlaikymą. Tokiu atveju būtina vertinti ir atsižvelgti į kitus įstatymus, reglamentuojančius neįgaliųjų teises ir galimybes visuomenėje- toks įstatymas yra Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ( 1991-11-28, Nr. I-2044, nauja redakcija nuo 2005-07-01). Minėto įstatymo 2 str. 8 d. nurodo, kad neįgalusis-asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. 20 str. 7 d. 2 p. nurodo, kad jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu.
Vertinant invalidumo ir neįgalumo, invalido ir neįgaliojo sąvokas, jos traktuotinos tapačiomis, todėl laikytina, kad CK 3.194 str. 3 d. nuostatos prasmė yra tokia - išlaikymą teismas priteisia, .....,kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo (invalidumo), kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Laikytina, kad, remiantis minėtu CK straipsniu, išlaikymas priteisiamas neįgaliajam, kuriam nustatytas 55 proc. ir mažesnis darbingumas.
Todėl nagrinėjamu atveju preziumuojama, kad ieškovei išlaikymas reikalingas. Kadangi ieškovė yra iš dalies darbinga, svarstytina, ar ji turi galimybę gauti lėšų pati dirbdama ar kitokiais būdais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, šiuo metu ieškovė negali dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui, nes ji studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje verslo ekonomikos specialybę ( b. l. 6, 77) dieniniame skyriuje, įstojo baigusi (duomenys neskelbtini) mokyklos gimnaziją ( b. l. 87) ir nėra įgijusi specialybės. Būdama iš dalies darbinga, nors ir neturėdama specialybės, ieškovė lyg ir galėtų dirbti fizinį darbą, tačiau jos galimybės susirasti darbą labai ribotos - ji negali dirbti visą kūną veikiant vibracijos poveikiui, negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu, negali dirbti darbų aukštyje virš 1,3 m, jai rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką ( b. l. 9, 82-84), be to ieškovė yra gana užimta mokydamasi ( b. l. 125, 126). Ieškovė nurodė, kad jos sveikatos būklė vargu ar pagerės, todėl ir siekia įgyti specialybę turėdama tikslą ateityje užsidirbti lėšų pragyvenimui, nes iš esmės negalės dirbti fizinio darbo.
Atsižvelgus į ieškovės turtinę padėtį ir sveikatos būklę, jos galimybes dabar ir ateityje mokėti palūkanas, tai, kad ji nesikreipė į banką gauti paskolos pragyvenimui, nevertintina, kad ji dėl to neišnaudojo visų galimybių gauti reikalingų lėšų pragyvenimui. Pažymėtina, kad ieškovė išlaikymo siekia kaip nedarbinga pilnametė dėl invalidumo, kuris nustatytas vaikystėje, o ne kaip reikalinga paramos pilnametė moksleivė, besimokanti vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje.
Iš esmės tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, nedarbingą dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, yra tokia paties pobūdžio pareiga kaip ir pareiga išlaikyti vaiką iki pilnametystės. Prasta tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti juos nuo išlaikymo pareigos, nevienoda tėvų turtinė padėtis yra pagrindas nustatyti nelygią išlaikymo naštą.
CK 3.192 str. 3 d. nurodo, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Laikytina, kad tokiomis sąlygomis tėvai privalo teikti išlaikymą ir pilnamečiui vaikui, kuriam neįgalumas (invalidumas) nustatytas būnant nepilnamečiu.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai studijuojant mėnesio piniginiai poreikiai yra 1100 Lt, esamų poreikių dydžiui iš esmės pritarė atsakovas, tik jis nurodė, jog dėl turtinės padėties negali teikti net mažiausio išlaikymo. Ieškovės motina V. G. nurodė, kad dukros mėnesinės išlaidos sudaro apie 1000 Lt, atėmus iš šios sumos 270 Lt pašalpą, skirtumą ji primoka. Iš ieškovės pateiktų išlaidas liudijančių dokumentų ( b. l. 88-97) sunku susidaryti vienareikšmę išvadą apie ieškovės mėnesio tam tikros rūšies išlaidas. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės išlaidos yra 1500 Lt per mėnesį, tačiau nepagrindė, iš ko tos išlaidos susideda.
Teismo nuomone, geriausiai ieškovės išlaidų sumą žino asmuo, kuris iki šiol teikė išlaikymą- tai ieškovės motina V. G. . Teismas remiasi jos parodymais ir laiko, kad mėnesinės ieškovės išlaidos jai studijuojant yra 1000 Lt per mėnesį. Iš ieškinyje nurodytų ieškovės išlaidų (b. l. 3), teismo nuomone, nepagrįstos yra bendrabučio nuomos ( 200 Lt/mėn.) išlaidos ir laisvalaikio (100 Lt/mėn.). Iš pažymos ( b. l. 77) matyti, kad vieno mėnesio išlaidos bendrabučiui sudaro apie 150 Lt, o išlaidos laisvalaikiui išlaikymo priteisimo byloje galėtų būti ir mažesnės, nes tai nėra būtiniausios išlaidos – pakaktų 50 Lt/mėn. Mėnesinę ieškovės išlaikymo sumą, atskaičius gaunamą neįgalumo pašalpą- 730 Lt – turėtų skirti ieškovės tėvai proporcingai turtinei padėčiai. Tretysis asmuo V. G. yra dirbanti ( b. l. 14, 58-59, 115-117), nurodė gaunanti 1100 Lt atlyginimą per mėnesį (atskaičius mokesčius), turi automobilį ( b. l. 67) ir nekilnojamųjų daiktų ( b. l. 68-76).
Atsakovas yra nedirbantis ( b. l. 31), neturi nekilnojamųjų daiktų ir automobilių ( b. l. 30, 32, 63, 66).
Konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė už trečiojo asmens, todėl jis turi teikti mažesnę išlaikymo dalį. Tačiau bloga turtinė padėtis negali būti pagrindu iš viso atleisti atsakovą nuo išlaikymo, nes nagrinėjamu atveju išlaikymo pareiga yra besąlyginė ir lygi pareigai išlaikyti nepilnametį asmenį. Atsakovas yra sveikas, darbingas, tinkamo darbo rinkai amžiaus, turi elektromonterio specialybę, todėl turi galimybę susirasti darbą. Kritiškai vertinami atsakovo parodymai, kad jis iki santuokos su J. J. sudarymo buvo motinos išlaikytinis, dabar esąs bedarbis ir sutuoktinės išlaikytinis, žmona remia maistu ir rūbais. Pažymėtina, kad atsakovas iki šiol yra nesumokėjęs išlaikymo ieškovei iki jos pilnametystės ( b. l. 127, 128), nors priteista buvo, remiantis proceso šalių parodymais, laibai nedidelė išlaikymo suma – 130 Lt kas mėnesį. Atsakovas, sudarydamas santuoką, neabejotinai turėjo teisę sudaryti vedybų sutartį, tačiau tai panašu į siekį išvengti išlaikymo pareigos. Pagal vedybų sutarties 2.3 p. ( b. l. 35) bet koks turtas, įgytas santuokoje, yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tačiau kyla retorinis klausimas -koks tikslas sudaryti vedybų sutartį asmeniui, iki sutarties sudarymo išlaikomam motinos, po to išlaikomam sutuoktinės, praktiškai niekada nedirbusiam, neturėjusiam ir neturinčiam vertingo turto bei negalėjusiam teikti 130 Lt kasmėnesinio išlaikymo, jei nebūtų paslėpto tikslo išvengti galimo išlaikymo išieškojimo. Juk bet kuris tėvas turėtų stengtis padėti savo vaikui įgyti išsilavinimą, kad šis galėtų užsidirbti lėšų pragyvenimui, o šiuo atveju stengiamasi išvengti galimo išlaikymo išieškojimo iš bendrasantuokinio turto.
Teismo nuomone, būtų teisinga, jei ieškovei jos mėnesinio išlaikymo sumą, atskaičius gaunamą neįgalumo pašalpą – 730 Lt - teiktų tėvai, atsižvelgiant į jų tutinę padėtį, tokiomis proporcijomis: trečiajam asmeniui tektų 65 procentai išlaidų, atsakovui tektų 35 procentai išlaidų. Tokiu atveju nuo kreipimosi į teismą dienos ieškovei iš atsakovo priteistina 255 Lt išlaikymo suma kas mėnesį. Išlaikymas priteistinas ne iki ieškovė taps visiškai darbinga, o iki 2012-07-02, tai yra iki ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumas ( b. l. 7).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Remiantis CK 3.200 str., išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-07-03 iki 2011-11-03 – už šešiolika mėnesių, prašoma išlaikymo priteisimo suma ieškinyje 8000 Lt, posėdžio metu ieškovės atstovas prašė priteisti sumažintą iki 6400 Lt išlaikymo įsiskolinimą ( po 400 Lt už mėnesį).
Ieškovė turi teisę į išlaikymo įsiskolinimą, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovui išlaikymo pareiga išliko ir ieškovei tapus pilnamete.
Teismas, atmesdamas nepagrįstas išlaidas, nustatė, kad ieškovės mėnesio išlaikymo išlaidos, jai studijuojant (duomenys neskelbtini) kolegijoje, yra 1000 Lt – 500 Lt maistui, 100 Lt autobuso bilietams, 150 Lt bendrabučio nuomai, 50 Lt higienos priemonėms, 100 Lt vaistams ir vitaminams, 50 Lt laisvalaikio išlaidoms. Tačiau tokias išlaidas ieškovė patiria tik nuo 2011-09-01, kai pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini)kolegijoje ( b. l. 77). Sulaukusi pilnametystės, ieškovė toliau mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir įgijo vidurinį išsilavinimą ( b. l. 87). Ieškovė, mokydamasi gimnazijoje ir gyvendama su motina, negalėjo turėti išlaidų autobuso bilietams ir bendrabučio nuomai ( 250 Lt), todėl laikytina, kad jai turėjo pakakti 750 Lt per mėnesį išlaikymo sumos. Tokiu atveju, trūkstamą išlaikymo sumą – 480 Lt ( 750 Lt – 270 Lt ) – ieškovės tėvai turėtų dalytis tokiomis pat proporcijomis, kaip ir teikiant išlaikymą ( 65 proc. ir 35 proc.). Atsakovas ieškovei, kai ji sulaukė pilnametystės iki pradės studijuoti, privalėjo teikti 168 Lt kasmėnesinį išlaikymą, o pradėjus studijuoti 255 Lt kasmėnesinį išlaikymą.
Priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma, paskaičiavimo paprastumui, skaičiuotina lygiais mėnesiais, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad studijuoti ieškovė pradėjo nuo 2011-09-01.
Atsakovui išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2010-07-04 iki 2011-09-03 skaičiuojama po 168 Lt už 14 mėnesių ir įsiskolinimo suma yra 2352 Lt, įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2011-09-04 iki 2011-11-03 skaičiuojama po 255 Lt už 2 mėnesius ir yra 510 Lt.
Iš viso ieškovei iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010-07-04 iki 2011-11-03 priteistinas 2862 Lt išlaikymo įsiskolinimas.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai CPK 282 str.).
Ieškinys tenkinamas iš dalies laikant, kad reikalavimas priteisti išlaikymą posėdžio metu buvo sumažintas nuo 500 Lt iki 400 Lt. Ieškinio patenkinimo proporcingumas skaičiuojamas nuo priteisiamo kasmėnesinio išlaikymo dydžio, kadangi tai pagrindinis reikalavimas, todėl laikoma, kad ieškinys, priteisiant 255 Lt kasmėnesinį išlaikymą, tenkinamas 64 procentais, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
Iš atsakovo valstybei priteisiamas 92,00 Lt žyminis mokestis. Ieškovė turėjo 600,00 atstovavimo išlaidų ( b. l. 121, 122), atsakovas turėjo 2870,12 Lt atstovavimo išlaidų ( b. l. 102, 103, 104).
Teismas pasisako dėl atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 str. 2 d. nurodo, kad advokato išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, ir išlaidos turi neviršyti rekomendacijose dėl advokato darbo užmokesčio nurodytų maksimalių dydžių. Teismo nuomone, pagrindinis kriterijus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra bylos sudėtingumas. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra aiškiai per didelės ir išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo. Ši byla pagal ginčo teisinio santykio prigimtį yra nesudėtinga, byloje tik apie 130 puslapių (atsakovas su atsiliepimu pateikė 18 psl. bylai išspręsti reikšmingos medžiagos), išnagrinėta byla per du posėdžius (parengiamąjį ir teismo), kurie truko atitinkamai 1 val. ir 1 val. 20 min., apklausinėjami proceso metu buvo tik ieškovė, atsakovas ir tretysis asmuo. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra protingos ir pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą, panašios turėtų būti ir atsakovo protingos atstovavimo išlaidos, išlaidų sumą padidinant kelionės iš Vilniaus į Kupiškį išlaidomis.
Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, mano, kad atsakovo protingos atstovavimo išlaidos, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, turėtų būti 1000 Lt.
Todėl, remiantis nustatyta ieškinio patenkinimo proporcija, ieškovei iš atsakovo priteistina 384,00 Lt atstovavimo išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 360,00 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CK 3.194 str. 3 d., CPK 93, 96, 98, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš atsakovo A. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti S. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 255,00 Lt nuo 2011-11-04 iki 2012-07-02.
Iš atsakovo A. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti S. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) 2862,0 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-07-04 iki 2011-11-03.
Iš A. G. priteisti valstybės naudai 92,00 Lt žyminio mokesčio.
Iš A. G. priteisti S. G. 384,00 Lt atstovavimo bei teisinės pagalbos išlaidų, o iš S. G. priteisti A. G. 360,00 Lt atstovavimo bei teisinės pagalbos išlaidų.
Likusių reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.