Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Dalius Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-361/2015

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00200-2014-6

2015 m. birželio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio (ištaisyto 2015-03-25 nutartimi), kuriuo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2014-03-27 epizodas) – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2014-03-27 epizodas) – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2014-03-28 epizodas) – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo bausme 6 mėnesius;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2014-03-28 epizodas) – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-12-22 iki 2014-02-23 imtinai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas prokuroro 2014-05-21 nutarimu atskirtas į atskirą tyrimą, gavęs pasiūlymą užsidirbti 115 Eur (400 Lt) neteisėtai paimant 434,43 Eur (1500 Lt) kreditą svetimo asmens vardu, pasiūlymą priėmęs, tą pačią dieną iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs A. G. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), jį laikė prie savęs ir 2014-03-27, apie 17.30 val., kaip savo pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioskelyje, buveinėje (duomenys neskelbtini) , norėdamas paimti 434,43 Eur kreditą iš (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kreditas nebuvo jam suteiktas klientų aptarnavimo specialistui pastebėjus, kad J. T. ant dokumentų pasirašė ne A. G. vardu.

J. T. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems prokuroro 2014-05-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, panaudodamas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautą A. G. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini) , jį laikydamas prie savęs, dėl gauto pasiūlymo užsidirbti 115 Eur, 2014-03-28, apie 16.40 val., kaip savo pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioskelyje, buveinėje (duomenys neskelbtini), norėdamas paimti 434,43 Eur kreditą iš (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kreditas nebuvo jam suteiktas klientų aptarnavimo specialistui pastebėjus, kad pateiktas dokumentas yra akivaizdžiai kito asmens ir negaliojantis, todėl iškvietus saugos tarnybą „(duomenys neskelbtini)“ J. T. buvo sulaikytas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. T. neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Teigia, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jis iš karto prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, šią aplinkybę teismas vertino kaip atsakomybę švelninančią aplinkybę, bylą nagrinėjo supaprastinta proceso tvarka, tai reiškia, kad paskyrus subendrintą vienerių metų bausmę, teismas, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, turėjo sumažinti bausmę vienu trečdaliu, t. y. paskirti galutinę aštuonių mėnesių bausmę.

Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006).

Apelianto teigimu, šioje byloje nustatyta, kad jis 2014-03-27 ir 2014-03-28, naudodamasis vienu ir tuo pačiu A. G. asmens pasu Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ dviejuose kioskeliuose ((duomenys neskelbtini)) siekė gauti 434,43 Eur kreditą iš (duomenys neskelbtini). Tačiau jam nusikalstamo sumanymo įvykdyti nepavyko ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių – vieną kartą specialistui kilo įtarimas dėl parašo, o kitu atveju specialistas įsitikino, kad nuteistasis panaudojo kito asmens dokumentą. Iš to išeina, kad dviejų nusikalstamų veiksmų požymis yra vienas ir tas pats, tikslas – kito asmens vardu gauti vieną ir tą patį kreditą (434,43 Eur), padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, pasikėsinant pagrobti turtą iš vieno ir to paties šaltinio, žalą siekiant padaryti tam pačiam asmeniui (duomenys neskelbtini), esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (2014-03-27 ir 2014-03-28), tai reiškia, kad teismas turėjo ir privalėjo tai vertinti skirdamas bausmę. Taigi kelias realią nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias veikas pripažinus viena tęstine nusikalstama veika, nuteistasis turėjo atsakyti kaip už vieną padarytą nusikaltimą.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas jį pripažino recidyvistu, dėl to konstatavo, jog skirtina bausmė, susijusi tik su realiu laisvės atėmimu. Nuteistasis sutinka, kad anksčiau yra baustas tris kartus. Vieną kartą už vagystę, o kitus du kartus už naminę degtinę. Įvykdyti nusikaltimai nebuvo smurtinio pobūdžio. Nusikalstamos veikos nesukėlė didelio rezonanso visuomenėje, praktiškai realios turtinės ir neturtinės žalos fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo, nusikaltimai yra tęstinio pobūdžio. Todėl turėtų būti paskirta proporcinga ir teisinga bausmė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, t. y. bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Nuteistasis teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą iš esmės, jis visiškai nesistengė neigti padaręs nusikalstamas veikas, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir tebesigaili dėl to, ką padarė iki pat šiol, išgyvena, turi tikslą pasikeisti taip, kad ateityje savo elgesiu įrodytų, jog gali būti sąžiningu ir doru Lietuvos Respublikos piliečiu, todėl aukštesnysis teismas, įvertinęs nurodomų aplinkybių visetą, turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą už padarytas nusikalstamas veikas sumažinti paskirtą nuteistajam bausmę iki minimumo, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, dėl to nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti bendro sumanymo (bendra tyčia). Nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai teismai kaip tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikuoja tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (LAT kasacinės nutartys Nr.2K-307/2007, 2K-433/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto apeliacinio skundo motyvu, kad apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus kaip atskiras veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir tai turėjo įtakos neteisingos bausmės paskyrimui (BK 63 straipsnio 10 dalis). J. T. 2014-03-27 ir 2014-03-28, naudodamasis vienu ir tuo pačiu A. G. asmens pasu Nr. (duomenys neskelbtini) , „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ dviejuose kioskeliuose ((duomenys neskelbtini)) siekė gauti 434,43 Eur kreditą iš (duomenys neskelbtini). Tačiau jam nusikalstamo sumanymo įvykdyti nepavyko ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių – vieną kartą klientų aptarnavimo specialistui kilo įtarimas dėl parašo, o kitu atveju klientų aptarnavimo specialistas įsitikino, kad nuteistasis panaudojo kito asmens dokumentą. J. T. turėjo vieną ir tą patį tikslą – kito asmens vardu gauti vieną ir tą patį kreditą – 434,43 Eur, tai siekė padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, pasikėsinant pagrobti turtą iš vieno ir to paties šaltinio, žalą siekiant padaryti tam pačiam asmeniui (duomenys neskelbtini), esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams, t. y. 2014-03-27 ir 2014-03-28. Tokie J. T. nusikalstami veiksmai pripažintini tęstinėmis nusikalstamomis veikomis, t. y. konstatuotina, jog J. T., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas prokuroro 2014-05-21 nutarimu atskirtas į atskirą tyrimą, gavęs pasiūlymą užsidirbti 115 Eur (400 Lt) neteisėtai paimant 434,43 Eur (1500 Lt) kreditą svetimo asmens vardu, pasiūlymą priėmęs, tą pačią dieną iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs A. G. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), jį laikė prie savęs, kurį 2014-03-27, apie 17.30 val., kaip savo pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioskelyje, buveinėje (duomenys neskelbtini), norėdamas paimti 434,43 Eur kreditą iš (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kreditas nebuvo jam suteiktas klientų aptarnavimo specialistui pastebėjus, kad J. T. ant dokumentų pasirašė ne A. G. vardu.

J. T., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems prokuroro 2014-05-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, panaudodamas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautą A. G. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini) , jį laikydamas prie savęs, dėl gauto pasiūlymo užsidirbti 115 Eur, 2014-03-28, apie 16.40 val., kaip savo pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ kioskelyje, buveinėje (duomenys neskelbtini), norėdamas paimti 434,43 Eur kreditą iš (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kreditas nebuvo jam suteiktas klientų aptarnavimo specialistui pastebėjus, kad pateiktas dokumentas yra akivaizdžiai kito asmens ir negaliojantis, todėl iškvietus saugos tarnybą „(duomenys neskelbtini)“ J. T. buvo sulaikytas.

Konstatavus, kad J. T. padarė tęstines nusikalstamas veikas, jam skirtina bausmė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 10 dalis).

Skirdamas bausmę J. T., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, vėl nusikalto neišnykus teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, charakterizuojamas patenkinamai, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę nustatytas lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes. J. T. paskutiniais – 2011-05-20 ir 2011-07-12 – nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, bausmės vykdymą atidedant, tačiau jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, vėl padarė ir pasikėsino padaryti tyčinius nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimus.

Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti J. T. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam J. T. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamas bausmės rūšis bei dydžius. Teismo paskirtosios J. T. laisvės atėmimo bausmės yra artimos BK 182 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių minimumams. Bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, teisingai subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 3 dalis naikintina.

BK 64¹ straipsnyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Apylinkės teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas, kaltinamasis, ištirti rašytiniai įrodymai byloje. Taigi apylinkės teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo ar pagreitinto proceso tvarka. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas nenaudojant nė vienos iš BK 64¹ straipsnyje numatytos procesinės formos. Todėl apylinkės teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinęs J. T. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 dalimis, kolegija

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti.

J. T. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (2014-03-27 epizodas), ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (2014-03-28 epizodas), kvalifikuoti kaip tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 3 dalis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.