- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-1219-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08489-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- G. N.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-877/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei G. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 252,59 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Šiame name esantis butas Nr. 34 nuosavybės teise priklauso atsakovei. Kiekvieną mėnesį ieškovė patalpų savininkams, taip pat ir atsakovei apskaičiuodavo ir paskirstydavo mokesčius už (duomenys neskelbtini) namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovės 252,59 Lt įsiskolinimas susidarė jai nemokant mokesčio už namo teritorijos priežiūrą laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-09-30.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 252,59 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (252,59 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 144,60 Lt bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 19 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, vadovaujantis 2006-07-31 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2929 ir 2006-08-11 Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-11, sudaryta su Kauno miesto savivaldybės administracija, būdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, teikė šio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butų savininkai iki 2009-09-31 nebuvo įsteigę gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos. Šio gyvenamojo namo butas Nr. 34 nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė 2006-10-31 sudarė Paslaugų tiekimo sutartį Nr. NPC/SBŪ/3 su Kauno savivaldybės įmone „Santakos butų ūkis“ dėl namų, taip pat ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) teritorijų priežiūros ir valymo. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl skolos už teritorijos priežiūrą priteisimo, rėmėsi Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 904, kuriuo savivaldybė pavedė savivaldybės butų ūkio įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas, juo taip pat buvo apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai už namų valdų valymą ir priežiūrą pagal faktines išlaidas proporcingai turimam buto plotui. Nors atsakovė turėjo teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų teritorijos priežiūros paslaugų, tačiau šių paslaugų neatsisakė, nesikreipė į ieškovę, į savivaldybę, į teismą dėl tariamai prastos suteikiamų paslaugų kokybės ir neginčijo savivaldos institucijos aktų teisėtumo ar kitaip nesiekė paveikti teritorijos priežiūros paslaugų teikimo praktiką minėtu laikotarpiu Kauno mieste. Sprendimas galiojo nuo 1996 m. iki 2009-03-01 ir niekada nebuvo nuginčytas, todėl mokesčiai už teritorijos tvarkymą tuo laikotarpiu privalėjo būti mokami. Atsakovės argumentą, kad mokestis už teritorijos tvarkymą buvo renkamas, vadovaujantis neteisėtu 1996-09-17 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“, atmetė kaip nepagrįstą ir pripažino, kad ieškovė iki 2009-03-01 teisėtai teikė daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini) teritorijos aplinkos priežiūros ir tvarkymo paslaugas, dėl to patyrė išlaidas, pagrįstai skaičiavo mokesčius už teritorijos tvarkymą, todėl atsakovė privalo šiuos mokesčius sumokėti ieškovei. Atsakovei visą laiką nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio buvo teikiamos sąskaitos, kuriose buvo numatytas mokestis už teritorijos tvarkymą. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėnesio atsakovė nepilnai atsiskaitinėjo su ieškove už teikiamas paslaugas, paskutinę 46,44 Lt sumą sumokėjusi 2013 m. birželio mėnesį liko skolinga ieškovei 252,59 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovės sumokėtas įmokas CK 6.55 str. 2 d. pagrindu paskirstė grąžinti skoloms, kurių grąžinimo terminai jau buvo suėję, todėl, ieškovei nuo 2009-03-01 nustojus skaičiuoti mokestį už teritorijos tvarkymą, iki 2009-03-01 susidariusi skola už teritorijos tvarkymą buvo padengta vėlesnėmis atsakovės įmokomis. Kadangi atsakovė tinkamai nemokėjo mokesčių ieškovei už teikiamas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir liko ieškovei skolinga 252,59 Lt, todėl teismas šią skolą priteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 2 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad ieškovės reikalaujama sumokėti 252,59 Lt suma už teritorijos tvarkymą susikaupė ne dėl atsakovės kaltės, o dėl pačios ieškovės atsakingų darbuotų aplaidaus darbo ar kitų tikslų. Ieškovė 2007-03-30 raštu kreipėsi į ieškovę su paklausimu, kokiu pagrindu ir kaip gyventojams skaičiuojami mokesčiai už teritorijos priežiūrą, ir įspėjo, kad kol nebus išaiškinta, ji laikinai stabdo šio mokesčio mokėjimą. Ieškovė į paklausimą atsakė, kad mokesčių už teritorijos priežiūrą rinkimo pagrindas yra Kauno miesto valdybos 2006-09-17 sprendimas Nr. 904, tačiau atsakovei nebuvo ir nėra iki šiol pateikti duomenys apie namui (duomenys neskelbtini) priskirtą teritoriją ir jos ribas. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-09-30, nes ieškovė jau 2007-03-30 buvo informuota apie tai, dėl kokių priežasčių buvo laikinai sustabdytas mokesčio už teritorijos priežiūrą mokėjimas, ir todėl nėra jokio pagrindo dengti 2007-02 – 2009-02 laikotarpiu susidariusią skolą. Namui (duomenys neskelbtini) priskirtas plotas yra 100 kv. m, tačiau teritorijos ribos nėra žinomos, todėl nėra aišku, kur randasi ta teritorija, už kurios tvarkymą buvo skaičiuojamas mokestis. Ieškovės pateiktų paskirstomų sumų suvestinėse už 2009 m. sausio ir vasario mėn. nenurodyta, kokia teritorija priskirta namui, grafoje „želdinių priežiūra“ tuščia, vadinasi želdiniai prie namo nebuvo tvarkomi, sumos kiekvienam namui skirtingos. Ieškovė pateikė paskyras–aktus už 2007-01–2009-02 laikotarpį, išrašytus darbininkams už (duomenys neskelbtini) namui priklausančios teritorijos – 100 kv. m ploto tvarkymą, vadinasi, ieškovė turėjo ir turi informaciją, kokia teritorija kokiam namui priskirta ir kokios jo ribos, tačiau ši informacija buvo slepiama. Tačiau nėra žinoma, už kokių konkrečių teritorijų tvarkomus plotus buvo mokamas mokestis, be to, jokių darbų laikotarpiu nuo 2007-01–2009-02 prie šio namo nebuvo atlikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl mokesčio už daugiabučio namo teritorijos tvarkymą pagrįstumo ir dėl jo nemokėjimo atsiradusios skolos priteisimo.
Dėl pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Atsakovė pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodydama jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Apeliantė nenurodo, kokios konkrečios reikšmingos bylai aplinkybės liko neišsiaiškintos pirmosios instancijos teisme, dėl kurių šalys turėtų papildomai paaiškinti, ir kas gali trukdyti visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose ir garso įrašuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ir nurodyto atsakovės prašymo netenkina (CPK 322 straipsnis).
Dėl mokesčio už daugiabučio namo teritorijos tvarkymą pagrįstumo ir dėl jo nemokėjimo atsiradusios skolos priteisimo
Pirmosios instancijos teismas atsakovės, kaip daugiabučio namo buto savininkės, pareigą sumokėti mokesčio už namų valdos valymą ir priežiūrą įsiskolinimą grindė šią pareigą nustatančių teisės aktų reikalavimais, o būtent CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 9 dalimi, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų taisyklėmis, taip pat Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“, kuris galiojo iki 2009-03-01. Pažymėtina, kad ieškovės pareigą prižiūrėti namui priskirtą teritoriją, vadovaujantis miesto savivaldybės patvirtintomis taisyklėmis ir tvarka, o atsakovės pareigą už tai mokėti mokesčius numatė ir atsakovės su SĮ „Santakos butų ūkis“ (dabar ieškovė) 1999 m. birželio 23 d. pasirašyta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis (t. 2, b. l. 4, sutarties 1.4, 2.4 punktai). Atsakovė, pirmosios instancijos teisme ginčijusi savo pareigą mokėti mokesčius už namų valdos valymą ir priežiūrą, apeliaciniu skundu iš esmės nebeginčija, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904, tačiau teigia, kad ji nėra atsakinga už susidariusią skolą, kadangi skola atsirado ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl ieškovės atsakingų darbuotojų aplaidaus darbo, jai nesuteikiant informacijos, už kokį daugiabučiui namui priskirtą teritorijos plotą turėtų būti mokamas nurodytas mokestis. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ji ieškovę buvo informavusi, jog sustabdanti šio mokesčio mokėjimą tol, kol jai nebus išaiškinta, kokiu pagrindu ir už kokį teritorijos plotą ji turi mokėti nurodytą mokestį, nepaneigia teisės aktais nustatytos jos pareigos mokėti mokesčius. Teisės aktai nenumato asmens, turinčio pareigą mokėti mokesčius, susijusius su daugiabučio namo išlaikymu, įskaitant teritorijos tvarkymą, atleidimo nuo šios prievolės vykdymo vien dėl to, kad jam nėra aišku, ar mokesčiai yra pagrįsti. Bet kuris kilęs ginčas yra sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. šalims nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas teismine tvarka, tą numatė ir nurodyta šalių pasirašyta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis (sutarties 4 punktas). Todėl atsakovė negalėjo vien savo valia sustabdyti mokesčių mokėjimą. Informacijos atsakovei nesuteikimas ar nepakankamas jos suteikimas ir dėl to neva atsakovei atsiradusi turtinė ir neturtinė žala, kurią atsakovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teismo, nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes atsakovė tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi pirmosios instancijos teismui, o CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl ginčo daugiabučiui namui priskirtos tvarkyti teritorijos nustatymo. Atsakovė sutinka, kad nustatant tvarkomos teritorijos dydį ir plotą reikia vadovautis ne detaliaisiais planais, tačiau mano, kad teritorija daugiabučiui namui nebuvo priskirta ir pagal Kauno miesto valdybos 2006-09-17 sprendimą Nr. 904, kuris numatė, kad valomų plotų dydis nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotas išmatuojama vietoje. Kad valomos teritorijos plotas buvo nustatytas, matyti iš byloje pateiktų namų valdų priežiūros darbų paskyrų– aktų, kuriame nurodytas valomas plotas – 100 kv. m (t. 1, b. l. 147–172).
Atsakovė, apeliaciniu skundu ginčydama sprendimo pagrįstumą, nurodo, jog jai abejones dėl skolos dydžio sukelia ir pačios ieškovės pateikti dokumentai, o būtent „paskirstomų sumų suvestinės“ už 2009 m. sausio ir 2009 m. vasario mėnesius ( t. 1, b. l. 114, 116), kadangi jose nenurodytas teritorijos plotas, pažymėta, kad želdinių priežiūra nebuvo vykdoma, o bendra suma kiekvienam namui skirtinga ir neaišku, kodėl ji skiriasi net kelis kartus. Tačiau pažymėtina, kad mokesčio už teritorijos priežiūrą ir tvarkymą pagrįstumą pirmiausia patvirtina pirminiai faktiškai atliktus darbus patvirtinantys dokumentai – pateikti namų valdų priežiūros darbų paskyros–aktai, o suvestinės yra tik apibendrinantys duomenys, todėl tvarkomas teritorijos plotas gali būti nustatytas iš pirminių dokumentų, o suvestinėse jis atskirai nebenurodytas. Tai, kad suvestinėse ties grafa želdynų, kiemo įrangos priežiūra nenurodytas paskaičiuotas mokestis nereiškia, kad nebuvo tvarkoma teritorija, o skirtingiems namams paskaičiuotos skirtingos teritorijos priežiūros išlaidos taip pat nereiškia ginčo skolos nepagrįstumo, kadangi tai priklauso ir nuo prie kiekvieno daugiabučio namo tvarkytos teritorijos dydžio, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantės abejonės dėl namų valdų priežiūros darbų paskyrų–aktų teisingumo, jai teigiant, kad paskyrose nurodyti darbuotojai neatliko darbų, o teritoriją iš dalies tvarkė patys gyventojai, nepagrįstos konkrečiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl pripažintinos nepagrįstomis.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.