- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-243-491/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00964-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- M. Ž.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Jolantos Raščiuvienės,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas :
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 6 d. vagystė iš parduotuvės „Topo centras“) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2017 m. sausio 11 d. vagystė iš parduotuvės „Senukai“) areštu 30 parų;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. kovo 19 d. vagystė iš parduotuvės „IKI“) laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2017 m. kovo 30 d. vagystė iš parduotuvės „IKI“) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2017 m. balandžio 1 d. vagystė iš parduotuvės „JYSK“) laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.
Pagal BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Į bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. liepos 27 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. Ž. buvo nuteistas už tai, kad :
- 2017 m. sausio 6 d. apie 12.10 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „Topo centras“, pagrobė svetimą UAB „Topo grupė“ turtą – žaidimų kompiuterį „Sony PS VITA Wi-Fi“ – 199,99 Eur vertės;
- 2017 m. sausio 11 d. apie 15 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Senukai“, pagrobė svetimą UAB „Kesko Senukai Lithuania“ turtą – nešiojamąją kolonėlę „Panasonic SC-RB5E-K“ – 129 Eur vertės;
- 2017 m. kovo 19 d., laikotarpiu nuo 20.12 val. iki 20.18 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „IKI-(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, atvirai per du kartus pagrobė svetimą UAB „Palink“ turtą – 37 vnt. kavos JACOBS KRONUNG po 0,5 kg (vieneto kaina 5,95 Eur), bendros 220,15 Eur vertės, 8 vnt. kavos PAULIG CLASSIC po 0,5 kg (vieneto kaina 5,75 Eur), bendros 46 Eur vertės, 1 dėžę saldainių „RAFFAELLO“ (260 g) 5,20 Eur vertės, 1 dėžę saldainių „GINTARO KELIAS“ (405 g) 11,99 Eur vertės, 1 dėžę saldainių „VILNIUS ASORTI“ (382 g) 3,79 Eur vertės, taip iš viso pagrobė UAB „Palink“ turto už 347,03 Eur;
- 2017 m. kovo 30 d. apie 21.28 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „IKI-(duomenys neskelbtini)“, pagrobė svetimą UAB „Palink“ turtą – 30 vnt. kavos „PAULIG CLASSIC“ po 0,5 kg (vieneto kaina 5,75 Eur), bendros 172,50 Eur vertės, 2 dėžės saldainių „GINTARO KELIAS“ (405 g) (vieneto kaina 11,99 Eur), bendros 23,98 Eur vertės, 2 dėžės saldainių „BALTIJA“ (620 g) (vieneto kaina 13,98 Eur), bendros 27,96 Eur vertės, taip iš viso pagrobė UAB „Palink“ turto už 224,44 Eur;
- 2017 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 12.10 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „JYSK“, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą UAB „Jysk Baltic“ turtą – 23 vnt. rankšluosčių rinkinių „SKARA“ (vieneto kaina 8,49 Eur), bendros 195,27 Eur vertės, 37 vnt. rankšluosčių „NORDBERG“ (vieneto kaina 9,99 Eur), bendros 369,63 Eur vertės, 11 vnt. rankšluosčių „NORDBERG“ (vieneto kaina 7,99 Eur), bendros 87,89 Eur vertės, taip iš viso pagrobė UAB „Jysk Baltic“ turto už 652,79 Eur.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo pritaikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje savo kaltę jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Nurodo, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo blogi draugai, kuriems jis tenorėjo įtikti bei prie jų pritapti. Teigia, kad, būdamas suimtas, suprato savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padarė išvadas, atsirinko draugus, kurie daro tik teigiamą įtaką jo elgesiui. Nuteistasis teigia, kad išėjęs į laisvę susiras darbą, kad turėtų pajamų savo reikmėms bei galėtų atlyginti nukentėjusiesiems priteistą turtinę žalą. Tvirtina, kad motina persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) dėl jo gerovės, ji padės susirasti darbą ir gyventi dorai. Pažada laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, keisti savo gyvenimo būdą ir nedaryti nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijama apelianto kaltė, teismo atliktas įrodymų vertinimas, M. Ž. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei jam paskirtos bausmės rūšis. Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą tik dėl BK 75 straipsnio taikymo. Todėl, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek paties nuteistojo M. Ž. asmenybę, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, pripažino, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik M. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę jam atliekant realiai. Su tuo visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą pažymėjo, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi, nors M. Ž. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – padarė baudžiamąjį nusižengimą, 3 nesunkius nusikaltimus ir apysunkį nusikaltimą, už kuriuos buvo nubaustas galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad nėra jokio pagrindo tikėtis, jog bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Tokią išvadą pagrindžia M. Ž. teistumo istorija, jo daromų nusikalstamų veikų pobūdis bei anksčiau jam valstybės vardu taikytų prievartos priemonių ignoravimas. Iš bylos matyti, kad M. Ž. nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, padarė tiek vykdydamas ankstesniu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, tiek praėjus tik šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui po šios bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad asmuo pakartotinai nusikalto suvokdamas, kad jo atsakomybė už naujas nusikalstamas veikas neabejotinai bus griežtesnė, tačiau to jis visiškai nepaisė. Byloje esanti informacija apie nuteistojo M. Ž. teistumą rodo, kad jis linkęs daryti savanaudiškus nusikaltimus, pagrinde – vagystes. O būtent, nuteistasis teistas už svetimo turto įgijimą sukčiaujant elektroninėje erdvėje (4 nusikalstamų veikų epizodai) (2 t., 35-39, 40-73 b. l.). Dėl šių nusikalstamų veikų M. Ž. buvo skirtos laisvės apribojimo bei baudos bausmės. Tačiau, nuteistasis vengė vykdyti laisvės apribojimo bausmę, todėl ji buvo pakeista į areštą. Jam paskirtą baudą pakeitus viešaisiais darbais, ir juos nuteistasis vengė atlikti, todėl ir viešieji darbai jam buvo pakeisti areštu (2 t., 74-79 b. l.). Be to, M. Ž. taip pat yra baustas administracine tvarka dėl pažeidimų bei nusižengimų, susijusių su nedidelės vertės turto pagrobimais (2 t., 80-88 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina, jog ankstesnės apeliantui taikytos teisinės poveikio priemonės rezultatų nedavė, nepasiekė savo tikslų, nepakeitė M. Ž. elgesio teigiama linkme, apeliantas nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai. Be to, M. Ž. yra nedirbantis, be paties nuteistojo teiginių, byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis palaikytų stabilius ir artimus socialinius ryšius, kurie darytų jam teigiamą įtaką ir padėtų siekti gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis. Todėl, nurodytos aplinkybės rodo, kad M. Ž. nepateisino jam išreikšto valstybės pasitikėjimo dėl gebėjimo savarankiškai keisti požiūrį į nusikalstamų veikų darymą bei poreikių tenkinimo siekti teisėtomis priemonėmis. Tokioje situacijoje akivaizdu, kad M. Ž. vėl skirti įpareigojimus ar draudimus bei nuteistojo elgesį koreguoti bei jį kontroliuoti laisvėje nebūtų pakankama bei efektyvi baudžiamosios atsakomybės taikymo forma ir bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Todėl teisėjų kolegija, vertindama visumą aptartų baudžiamosios bylos aplinkybių, neturi pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai apeliantui iš tiesų dar gali būti pasiekti jam realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šios išvados niekaip nepaneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai. Nors skunde M. Ž. tvirtina, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo draugai, tačiau šios aplinkybės nemenkina nuteistojo asmenybės bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo. Juolab, nuteistasis yra suaugęs ir pakankamai gyvenimiškos patirties turintis žmogus, kuris neabejotinai sugeba priimti atitinkamus sprendimus, todėl už pasirinkto elgesio pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis pasižada kardinaliai keisti savo gyvenimą, nelaikomos esminėmis ir nesudaro pagrindo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, nors nuteistasis puoselėja pozityvias mintis apie galimą užimtumą, tačiau ir tai nesuteikia apsauginių faktorių, kurie veiktų prevenciškai ir užkirstų kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą bei pagrįstai nusprendė, jog nuteistasis M. Ž. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę turi atlikti realiai. Taigi, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.