- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-698-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14514-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Stamita“, A. S.
- Atsakovas
- BAB bankui Snoras
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) UAB „Stamita“ ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Stamita“ ir A. S. ieškinį atsakovui BAB bankui Snoras dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovų UAB „Stamita“ ir A. S. ieškinys atsakovui BAB bankui Snoras dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovai ieškiniu prašo pratęsti 2010-05-12 kredito sutartimi Nr. 031-97254 nustatytą galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2034-12-31, nustatant kiekvienais kalendoriniais metais grąžintino kredito sumą pagal ieškovų pateiktą grafiką bei nustatant, kad kiekvienais kalendoriniais metais mokėtina grąžinamo kredito suma kartu su papildomai pagal 2010-05-12 kredito sutarties Nr. 031-97254 sąlygas paskaičiuotomis palūkanomis sumokama lygiomis dalimis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, išskyrus mokėjimus už 2014 metus, taip pat nustatyti, kad 2014 metais grąžintina kredito suma kartu su remiantis 2010-05-12 kredito sutarties Nr. 031-97254 sąlygomis priskaičiuotomis palūkanomis sumokama ne vėliau kaip iki 2014-12-31.
Teisme gautas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti 2010-05-12 Kredito sutartį Nr. 031-97254 šios sutarties 14.4.3 p. pagrindu (dėl to, kad ieškovai ilgiau kaip 14 dienų uždelsė grąžinti dalį kredito, sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas), kadangi nutraukus sutartį teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Prašyme nurodyta, kad 2014-09-04 ieškovų atstovui buvo įteiktas 2014-08-28 BAB banko Snoras rašytinis reikalavimas dėl įsiskolinimo padengimo, kuriuo bankas reikalauja ieškovų padengti susidariusius įsiskolinimus, kas patvirtina, jog BAB bankas Snoras ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priverstinai vykdyti sutartį išreikalaudamas mokėtinas lėšas pagal kredito sutartį dar iki galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (14-17 b. l., II tomas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad ieškovai prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia uždrausti atsakovui nutraukti kredito sutartį tuo atveju, jei ieškovai uždels grąžinti dalį kredito, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad ieškovai iš tiesų siekia įteisinti savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir nemokėti atsakovui nustatyto dydžio mokėtinų sumų, o ne realiai užtikrinti būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas, kadangi šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu. Dėl šios priežasties toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2014). Ekonomiškumo ir teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl sutarčių modifikavimo, nesudaro pagrindo jiems pažeidinėti mokėtinų sumų mokėjimo terminus. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ketintų nutraukti kredito sutartį. Teismo vertinimu ieškovai nepagrindė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovai UAB „Stamita“ ir A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
1. Nors nėra vienareikšmės atsakovo pozicijos, kad jis ketina nutraukti sutartinius santykius su ieškovais, tačiau tokia tikimybė egzistuoja. Atsakovui dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo inicijavus Kredito sutarties nutraukimą, galutinio teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas.
2. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovams, jeigu prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas.
3. Nepagrįstai teismas laikosi pozicijos, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės leistų ieškovams pažeisti Kredito sutarties nuostatas. Ieškovai neprašo laikinosiomis apsaugos priemonėmis sumažinti mokėtinų periodinių įmokų ar kitaip perkonstruoti sutartinius santykius.
Atsiliepimas
Atsakovas BAB bankui Snoras pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti.
1. Atsakovas nėra pranešęs ieškovams apie ketinimą nutraukti Kredito sutartį.
2. Nurodė, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Be to, ieškinys pareikštas dėl sutartinių santykių modifikavimo, o pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos, nes priimtas sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jie tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teisės norma reikalauja abiejų sąlygų, t.y. preliminariai pagrįsto reikalavimo ir galimo teismo sprendimo pasunkėjimo, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinė byla pagal ieškovų UAB „Stamita“ ir A. S. ieškinį atsakovui BAB bankui Snoras dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo išnagrinėta Vilniaus apygardos teismui 2014 m. gruodžio 22 d. priėmus sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Nors sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau juo remiantis galima daryti prielaidą, kad pagal pateiktus duomenis ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.
Taip pat atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas pasunkėtų ar taptų negalimas.
Ieškinys pareikštas dėl teisinių santykių modifikavimo. Tokio pobūdžio ieškiniams, t.y. dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo), paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, taigi toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1092/2014).
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas atsisakė taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo šioje byloje dienos uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Apeliantai atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, kad būsimo teismo sprendimo galbūt nebus galima įvykdyti dėl paties atsakovo veiksmų, t. y. jeigu atsakovas šią sutartį vienašališkai nutrauks ieškovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Toks argumentas negali būti laikomas teisiškai pagrįstu, kadangi visų pirma, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo ketinimą nutraukti kredito sutartis. Antra, pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones akivaizdžiai būtų pažeistos atsakovo teisės, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą byloje, neteisėtai ir nepagrįstai a priori išspręstų šalių ginčą.
Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nėra nei vienos iš CPK 144 str. 1 d. nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Todėl darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.