- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-1793-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00745-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., VĮ Turto bankas
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1793-730/2014
2014 m. lapkričio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. G. atstovo advokato J. S. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutarties civilinėje byloje pagal antstolės I. G. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys A. G. ir VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolė kreipėsi į teismą prašydama vykdomojoje byloje Nr.0051/12/00131 spręsti klausimą dėl skolininko A. G. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimo skolininku A. G.. Nurodė, jog jos žinioje yra vykdomoji byla Nr.0051/12/00131, užvesta pagal 1995-05-25 Plungės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-379/1995 dėl 364018,60 Lt skolos išieškojimo iš A. G. (duomenys neskelbtini), išieškotojo VĮ Turto bankas naudai. 2001-12-29 A. G. gamybinė komercinė įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip likviduota įmonės savininko iniciatyva, todėl už likviduotos įmonės prievoles atsakomybė tenka buvusiam įmonės savininkui A. G..
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-09-10 nutartimi antstolės I. G. prašymą tenkino. Pakeitė vykdomojoje byloje Nr.005/12/00131, skolininką A. G. (duomenys neskelbtini) skolininku A. G.. Teismas motyvavo, kad 2002-04-18 pateikus vykdomąjį raštą vykdymui, senaties terminas nutrūko ir pradedamas skaičiuoti iš naujo. Jokių kitų reikalavimų CPK normos vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir senaties terminų skaičiavimui, išskyrus terminą vykdomojo rašto pateikimui, nenumato. 2002-04-18 senaties terminas prasidėjo iš naujo, todėl 2012-01-11 vykdomąjį raštą pateikus vykdymui antstolės I. G. kontorai (vykdomoji byla Nr. 0051/12/00131), senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdymui nebuvo praleistas, antstolis 2012-01-11 pagrįstai priėmė patvarkymą Nr. S-777 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kadangi A. G. (duomenys neskelbtini) buvo neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi ir CPK 673 straipsniu šios įmonės savininkas A. G. savo turtu atsako už įmonės skolas. Įmonė buvo išregistruota savininko sprendimu, o ne dėl bankroto, todėl savininko prievolė nepasibaigė. Ne dėl bankroto likviduotos individualios įmonės prievolės pereina jos dalyviams, šiuo atveju savininkui A. G., ši prievolė įmonės savininkui atsirado pagal Įmonių įstatymo 7 straipsnį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens A. G. atstovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo suėjus vykdymo senaties terminui išieškojimui iš fizinio asmens A. G.. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino CPK 48, 596, 606 straipsnio normas bei pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Nei išieškotojas, nei antstolis įstatyme numatytais terminais nesiėmė priemonių, kad būtų pakeistas skolininkas vykdymo procese. Skolininko pakeitimo teisiniai pagrindai atsirado dar 1995 metais, pakartotinai ši aplinkybė buvo nustatyta antstolės 2000 m. priimtu patvarkymu apie išieškojimo negalimumą, grąžinant vykdomąjį raštą išieškotojui, nauja aplinkybė, sąlygojusi skolininko pakeitimą vykdymo procese atsirado 2001-12-29, kai pasibaigė juridinis asmuo jį likviduojant. Teismų praktikoje nurodyta, kad procesinių teisių ir pareigų pakeitimo klausimas turi būti išspręstas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktais, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Teismas byloje netinkamai aiškina senaties terminų skaičiavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti. Nurodo, kad už likviduotos įmonės prievoles atsakomybė tenka buvusiam įmonės vadovui A. G., senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nebuvo praleistas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininko pakeitimas vyksta vykdymo proceso stadijoje, VĮ Turto bankui 2012-01-11 pakartotinai pateikus vykdomąjį raštą vykdymui. Turto bankas reikalavimo teises į A. G. (duomenys neskelbtini) įgijo 1997 metais, jau vykstant minėtam skolos išieškojimui iš minėtos įmonės bei A. G., tuo metu galiojęs CPK nenustatė skolininko pakeitimo vykdymo procese procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeistas išieškotojas vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 1995-05-25 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-379/1995 iš A. G. (duomenys neskelbtini) buvo priteista 346732 Lt paskolos bei 17336,60 Lt teismo išlaidų ieškovo Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialo naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. Nr. 0051/12/00131 medžiagos matyti, jog 2012-01-11 antstolei I. G. buvo pateiktas vykdyti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-11-17 išduotas vykdomojo rašto Nr. 2-379/1995 dublikatas, kuriame skolininku nurodyta A. G. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialas.
2013-09-18 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi išieškotojas Lietuvos akcinio inovacinio bankas pakeistas išieškotoju VĮ Turto bankas. Antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, prašydama skolininką A. G. (duomenys neskelbtini) pakeisti skolininku A. G.. Pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimą tenkino motyvuodamas tuo, kad likviduotos A. G. (duomenys neskelbtini) prievolės perėjo įmonės savininkui A. G.. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Civilinių procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimo vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Pagal CPK 596 straipsnį pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui perėjo skolininko materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.
Kaip nustatyta, skolininkė A. G. (duomenys neskelbtini) yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2001-12-29. Įmonė kaip juridinis asmuo neegzistuoja ir nėra šios įmonės teisių ir pareigų perėmėjo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra asmens, kuris turėtų atsakyti pagal A. G. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą, o skolininko pakeitimas nėra galimas.
Remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokio juridinio asmens turtas priklauso jam nuosavybės teise, o turtą sudaro individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir įmonei perduotas turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Kaip ir kiti juridiniai asmenys, individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, tai yra, jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, bylos Nr. 3K-7-114/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šie išaiškinimai taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą. Nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, kai nėra vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš to individualios įmonės savininko, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013).
Taigi antstolė neturi pagrindo nukreipti išieškojimo į individualios įmonės savininko turtą, nes byloje nėra vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko A. G., todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė skolininkę A. G. (duomenys neskelbtini) A. G..
Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju procesinių teisių perėmimas negalimas, teismo nuomone, nebeturi teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentas dėl vykdymo senaties terminų skaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei kasacinio teismo praktika, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su procesinių teisių perėmimo institutu vykdymo procese, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės I. G. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.