Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-3-213/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
2-3-213/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
M. Š.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius, Eva Jankovska
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3-213/2011 m.Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1.; 21.4.2.7.; 116.1.
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. vasario 23 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Ingai Bagdonavičienei,dalyvaujant ieškovui J. S.,ieškovo atstovei advokatei Evai Jankovskai,atsakovui M. Š.,atsakovo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,vertėjai Olgai Boguševičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui M. Š. dėl 39200 Lt skolos priteisimo ir pagal atsakovo M. Š. priešieškinį ieškovui J. S. dėl paskolos sutarties, kuri buvo pasirašyta dėl smurto ir realiai grasinant pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ir jo atstovė prašė priteisti iš atsakovo 39200 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. liepos 30d. paskolino atsakovui 39200 Lt. Atsakovas įsipareigojo paskolos sumą grąžinti iki 2007-12-31, tačiau iki nustatyto termino pinigų ieškovui negrąžino. Paaiškino, kad su M. Š. yra seni pažįstami, atsakovas dirbo prie jo statomo namo, klojo trinkeles, statė tvorą, ieškovas draugavo su M. Š. šeima, jų tarpusavio santykiai visada buvo geri. Situacija pasikeitė 2008 metų sausio mėnesį. Parodė, kad ne vieną kartą skolino M. Š. pinigus, visada jam atiduodavo, nes atsakovas prekiavo žuvimi, turėjo savo verslą. Parodė, kad ieškovo nesiejo jokie santykiai su atsakovo dėl kontrabandinių cigarečių, o M. Š. garažas jam buvo visiškai nereikalingas. Parodė, kad sutartį dėl paskolos surašė jo duktė kompiuteriu, o prieš tai paskolos sutartis buvo parašyta ranka, nes pažįstami jam aiškino, kad visada reikia turėti du paskolos sutarties variantus – rašyta ranka ir atspausdinta su kompiuteriu. Pinigus atsakovui perdavė savo namuose, ištraukęs juo iš seifo. Parodė, kad jokių asmenų išmušinėti skolą iš M. Š. jis nesiuntė, apie jo pokalbių su M. Š. įrašų darymą jis sužinojo tik tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Paaiškino, kad pinigus skolino atsakovui todėl, kad juo pasitikėjo ir žinojo, kad atiduos. Laiko, kad 39200 litų skola turi būti išieškota iš M. Š., nes jo ieškinys yra pagrįstas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2004 m. liepos mėn. pas jį atvažiavo jo pažįstamas J. S.. Pastarasis paprašė, kad atsakovas leistų jam pasinaudoti garažu, esančiu prie jo namo adresu (duomenys neskelbtini) Pasakė, kad nori garaže sukrauti prekes. Atsakovas sutiko. Kokios tai prekės, ieškovas nesakė, tik matė, kad buvo atvežtos cigaretės ir sukrautos į jo garažą, raktą nuo garažo atidavė J. S.. Cigaretės garaže buvo gana ilgai iki 2007 m. vasario mėnesio. Atsakovas nurodė, kad tų pačių metų vasario mėnesį išvažiavo poilsiauti savaitei į Egiptą, o grįžęs namo, rado išlaužtą garažo durų spyną, cigarečių taip pat viduje nebebuvo, tačiau apie tai J. S. nepranešė. Po savaitės atvažiavo J. S. paimti cigarečių, tačiau radęs išlaužtas garažo duris, išvažiavo. Tą pačią dieną sugrįžo vėl pas jį, tačiau atvažiavo ne vienas, o su B. ir B.. Parodė, kad jam buvo žinoma apie tai, kad šie asmenys yra banditai. Atvykęs J. S. pareikalavo, kad jis parašytų skolos raštelį 39200 litų sumai, t.y. tokiai sumai, už kiek dingo cigarečių, nes ieškovas kaip tik ir skaičiavo sumą atsižvelgdamas į cigarečių kainą ir kiekį. J. S., reikalaudamas, kad būtų parašytas raštelis, sakė, kad jis bus išmestas, niekur neišeis, nepardavinės žuvies. Tekstą diktavo J. S., abu raštelius pasirašė savo namuose, tačiau jokių pinigų negavo. Parodė, kad apie kontrabandines cigaretes policijos pareigūnus informavo pats, taip pat J. S. pasakė, kas galėjo paimti jo cigaretes. Parodė, kad du banditai vieną kartą jį norėjo sumušti, tačiau jis tuo metu buvo su vaiku, tai jam nieko nepadarė. Parodė, kad iki pareiškimo padavimo ir po pareiškimo padavimo į policiją dėl kontrabandinių cigarečių policijos pareigūnų pavedimu įrašinėjo savo pokalbius su J. S., pokalbių metu stengėsi derėtis su ieškovu dėl pinigų grąžinimo. Parodė taip pat, kad dėl pinigų reikalavimo iš jo jis 2008 m. gegužės 29d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą ir pagal jo pareiškimą 2008 m. birželio 5d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prašė ieškinį atmesti, nes jokių pinigų iš J. S. nesiskolino ir jų realiai negavo, o priešieškinį tenkinti.

Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2007 m. liepos 30d. paskolos sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl smurto ir realaus grasinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad pinigų sumos, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, iš ieškovo niekada ir jokiomis aplinkybėmis nesiskolino ir nėra gavęs. Atsakovo nuomone, tai akivaizdžiai matyti iš prie priešieškinio pridedamo Vilniaus apygardos teismo 2010-05-28 baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-210/2010, kurioje teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad atsakovas M. Š., veikdamas bendrininkų grupėje, iš anksto susitaręs su asmeniu – ieškovu šioje civilinėje byloje, t.y. J. S., šiam iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijus akcizais apmokestinamas prekes – 28000 pakelių cigarečių „Saint George“, kurių vertė – 39200 Lt, laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2007 m. vasario mėn. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė jas savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, taip pat nustatė, jog nurodomų 39200 Lt M. Š. nėra gavęs, be to, šioje baudžiamojoje byloje esančiuose garso įrašuose užfiksuoti M. Š. pokalbiai su J. S., kuriuose minimos cigaretės, vedamos derybos, kaip atsakovas turėtų kompensuoti ieškovui už cigarečių praradimą. Atsakovo nuomone, minėtu Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu jau nustatyta, kad jis faktiškai nesiskolino iš ieškovo J. S. 39200 Lt, o šis tik siekia iš atsakovo neteisėtai išreikalauti dėl 28000 pakelių cigarečių „Saint George“, kurių vertė – 39200 Lt, praradimo ieškovo įsivaizduojamą žalą, todėl šių aplinkybių, vadovaujantis CPK 182 str., atsakovui įrodinėti nereikia.

Atsakovas taip pat priešieškinyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-078-08 ieškovui 2008-10-30 buvo pareikštas įtarimas (vėliau tikslintas) dėl didelės vertės turto prievartavimo. Konkrečiai ieškovas buvo įtariamas, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su dar keliais asmenimis, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. vasaros, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė M. Š. perduoti jam didelės vertės turtą – 39200 Lt, kuriuos atsakovas yra tariamai skolingas už prarastas kontrabandines cigaretes „Saint George“, t.y. atsakovo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, grasindami smurtu, privertė nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje pripažintą M. Š. pasirašyti paskolos raštelį 39200 Lt sumai, po ko kartu su V. B. ir E. B., ieškovas kelis kartus įvairiose Lentvario m. vietose vertė atsakovą perduoti didelės vertės turtą – 39200 Lt, grasindami prieš atsakovą panaudoti fizinį smurtą, sudeginti jo automobilį ir namą, versdami atlikti turtinio pobūdžio veiksmus – paimti paskolą banke tariamai skolai grąžinti. Nors ši baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teismo 2010-07-13 nutartimi buvo nutraukta, tačiau tai buvo padaryta ne reabilituojančiais įtariamąjį J. S. procesine prasme teisiniais pagrindais, bet nutraukiant baudžiamąją bylą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

Atsakovas taip pat nurodė, kad iš minėtų baudžiamųjų bylų medžiagos, jose esančių garso įrašų akivaizdu, jog jis neturėjo jokios išeities, tokio turinio paskolos sutartį jį privertė pasirašyti ieškovas.

Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog 39200 Lt sumos iš ieškovo nesiskolino ir nėra gavęs, neva ieškovas buvo davęs sandėliavimui kontrabandines cigaretes, o kadangi atsakovas jas prarado, privertė jį pasirašyti paskolos sutartį kaip kompensacijos už prarastas cigaretes garantą, yra absurdiškos ir įrodo, kad atsakovas nežino, ko griebtis, kad tik atsikratytų pareigos grąžinti ieškovui skolą. Taip pat nurodė, kad apie 28000 pakelių cigarečių „Saint George“ jis paaiškinti negali. Vilniaus apygardos teismo 2010-05-28 baudžiamajame įsakyme yra remiamasi tik M. Š. paaiškinimais ir, atsižvelgiant į jo prisipažinimą, buvo nuspręsta, kad ieškovo ir atsakovo pokalbiai yra susiję su cigarečių laikymu ir pan. Atsakovas teigia, kad, prieš pasirašant 2007-07-30 paskolos sutartį, jam buvo grasinama fiziniu smurtu, sudeginti jo automobilį ir namą. Ieškovas nurodė, kad niekada atsakovui negrasino. Atsakovas nutyli aplinkybę, kad su ieškovu yra geri pažįstami, kad ieškovas atsakovui ir ankščiau yra skolinęs pinigus. Protingas ir rūpestingas asmuo, turintis civilinį veiksnumą, esant situacijai, kuomet jis sudarė sandorį jam grasinant, šiuo atveju įsipareigojus grąžinti beveik 40000 Lt, nedelsiant, t.y. po tokio sandorio sudarymo, imtųsi visų įmanomų priemonių, kad įrodytų aplinkybę, jog sandoris sudarytas dėl grasinimo, t.y. kreiptųsi į policiją. Šiuo atveju atsakovas, pasirašęs paskolos raštelį 2007-07-30, į teismą dėl sandorio nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2010-11-21, kas vertintina kaip būdas išvengti civilinės atsakomybės. Atsakovas turbūt pamiršo aplinkybę, kad iš pradžių paskolos raštelį dėl 39200 Lt sumos surašė savo ranka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paskolos suma yra pakankamai didelė, šalys priėmė sprendimą sutarties tekstą atspausdinti ir dar kartą pasirašyti. Ieškovo manymu, sunku įsivaizduoti asmenį, kuris jam grasinant surašo paskolos sutartį, po to dar kartą pasirašo atspausdintame tekste, o po trijų metų kreipiasi į policiją bei į teismą su teiginiais, kad jam buvo grasinama. Nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, priešieškinys turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuota, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 1-3 d. d.). CPK 185 str. 1 d. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todėl įrodinėjimo procese taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tokia įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-3-363/2010).

CK 6.870 str. 1 d. numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Paskolos sutartis yra realinė sutartis, t.y. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).

Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010).

Ieškovas nurodė, kad iš pradžių paskolos raštelį dėl 39200 Lt sumos atsakovas surašė savo ranka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paskolos suma yra pakankamai didelė, šalys priėmė sprendimą sutarties tekstą atspausdinti ir dar kartą pasirašyti. Iš byloje esančios 2007-07-30 paskolos raštelio kopijos (b.l. 109) matyti, kad atsakovas M. Š. 2007-07-30 pasiskolino iš ieškovo J. S. 39200 Lt ir paskolos sumą įsipareigojo grąžinti 2007-12-31. Paskolos sutartis pasirašyta atsakovo (paskolos gavėjo). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys tą pačią paskolos sutartį dėl 39200 Lt įformino kita tvarka (b.l. 4, 30). Ieškovas nurodė, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdė.

CK 6.189 str. 1 d. numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pareiškė priešieškinį dėl tarp šalių 2007-07-30 sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. numatytais pagrindais, t.y. dėl smurto ir realaus grasinimo, todėl būtina nustatyti, įvertinus byloje esančius įrodymus, ar ginčo objektu esanti 2007-07-30 paskolos sutartis yra teisėta.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Vienas pagrindinių ir svarbiausių sutarčių teisės principų, kuris pripažįstamas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, yra sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1, 2 d. d.).

Kaip žinia, paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, todėl jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.). Atsakovas nurodė, kad sudarant 2007-07-30 paskolos sutartį, pasireiškė atsakovo valios trūkumas, t.y. jis nesiekė, nenorėjo sudaryti minėtos paskolos sutarties, ji sudaryta dėl ieškovo smurto ir realaus grasinimo, todėl atsakovas pareiškė priešieškinį dėl ginčo objektu esančios paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. numatytais pagrindais.

CK 1.91 str. 1 d. numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. CK 1.91 str. 4 d. atskleista sampratos „realus grasinimas“ reikšmė – tai kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinami ir neteisėti prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreipti veiksmai, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Aplinkybes, jog 2007-07-30 paskolos sutartis sudaryta dėl ieškovo smurto ir realaus grasinimo, kad 39200 Lt iš ieškovo nesiskolino ir negavo, atsakovas grindžia, pirma, Vilniaus apygardos teismo 2010-05-28 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-210/2010 nustatytomis aplinkybėmis, nurodydamas, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, antra, ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-078-08, kurioje buvo pareikštas įtarimas ieškovui J. S. dėl didelės vertės turo prievartavimo, nurodydamas, kad ši baudžiamoji byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2010-07-13 nutartimi, tačiau tai buvo padaryta ne reabilituojančiais įtariamąjį J. S. teisiniais pagrindais, bet dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

CPK 182 str. 3 p. numatyta, kad nereikia įrodinėti prejudicinių faktų, t.y. asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2010-05-28 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-210/2010 (toliau – baudžiamasis įsakymas; b.l. 96-98, baudžiamosios bylos Nr. 1-210-/2010 118-120 lapai) atsakovas M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įsakymas priimtas tik dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, šiuo baudžiamuoju įsakymu nustatytos tik atsakovo nusikalstamų veiksmų pasekmės. Atsakovas nurodė, kad baudžiamuoju įsakymu jau yra nustatyta, kad, pirma, jis faktiškai nesiskolino iš ieškovo 39200 Lt, o šis tiek siekia iš atsakovo neteisėtai išreikalauti dėl 28000 pakelių cigarečių „Saint George“, priklausiusių ieškovui, kurių vertė – 39200 Lt, praradimo ieškovo įsivaizduojamą žalą, antra, jis buvo priverstas pasirašyti 2007-07-30 paskolos sutartį dėl ieškovo smurto ir realaus grasinimo. Pažymėtina, kad baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad M. Š., veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t.y. iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su asmeniu (J. S.), kurio byla tiriama atskirai, pastarajam tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2004 m. liepos mėn., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijus akcizais apmokestinamas prekes – 28000 pakelių cigarečių „Saint George“, kurių bendra vertė – 39200 Lt, laikotarpiu nuo 2005-07-01, kai įstatymų leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, iki 2007 m. vasario mėn. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė jas savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d. Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-210/2010 Vilniaus apygardos teismas apskritai nenagrinėjo smurto ir realaus grasinimo panaudojimo atsakovo atžvilgiu klausimo, nenustatė, kad atsakovo atžvilgiu ieškovas naudojo smurtą ir (ar) realiai grasino, be to, nenagrinėjo ir nenustatė, ar atsakovas skolinosi ir gavo iš ieškovo 39200 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kritiškai vertintini atsakovo argumentai, kad baudžiamuoju įsakymu jau yra nustatyta, kad jis faktiškai nesiskolino iš ieškovo 39200 Lt, o šis tiek siekia iš atsakovo neteisėtai išreikalauti dėl 28000 pakelių cigarečių „Saint George“, priklausiusių ieškovui, kurių vertė – 39200 Lt, praradimo ieškovo įsivaizduojamą žalą bei kad atsakovas buvo priverstas pasirašyti 2007-07-30 paskolos sutartį dėl ieškovo smurto ir realaus grasinimo, kadangi jie yra nepagrįsti, nes Vilniaus apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu nenustatė tokių ieškovo J. S. nusikalstamų veiksmų pasekmių, t.y. nenustatė, kad jis atsakovo atžvilgiu naudojo smurtą ir realiai grasino, dėl ko atsakovas buvo privestas pasirašyti ginčo objektu esančią paskolos sutartį.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 10-9-078-08 medžiagos matyti, kad 2008-06-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo M. Š. pareiškimą dėl veikos, numatytos BK 181 str. 2 d., t.y. dėl turto prievartavimo. Iš byloje esančio 2008-10-30 pranešimo apie įtarimą matyti, kad ieškovas J. S. buvo įtariamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, prievartavo didelės vertės turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. B., E. B. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki tyrimo metu nenustatyto laiko 2008 m. vasarą, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė M. Š. perduoti jam didelės vertės turtą – 39200 Lt, kuriuos šis neva skolingas už prarastas cigaretes „Saint George“, t.y. 2007 m. vasario mėn. M. Š. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini) kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis privertė nukentėjusįjį pasirašyti paskolos raštelį 39200 Lt sumai, po ko V. B. ir E. B. J. S. nurodymu laikotarpiu nuo 2007 m. vasaros iki tyrimo metu nenustatyto laiko 2008 m. vasarą, per kelis kartus įvairiose vietose Lentvaryje, Trakų r., vertė M. Š. perduoti didelės vertės turtą – 39200 Lt, grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, sudeginti jo automobilį ir namą, versdami atlikti turtinio pobūdžio veiksmus – paimti paskolą banke skolai grąžinti (baudžiamosios bylos Nr. 10-9-078-08 141 lapas). Iš 2010-07-08 pranešimo apie įtarimą matyti, kad ieškovas J. S. buvo įtariamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei prievartavo didelės vertės turtą iš M. Š. (baudžiamosios bylos Nr. 10-9-078-08 180 lapas). Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2010-07-13 nutarties matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-078-08 įtariamojo J. S. atžvilgiu buvo nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės (baudžiamosios bylos Nr. 10-9-078-08 192-197 lapai). Vienas iš svarbiausių konstitucinių teisės principų, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., - asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-078-08 ieškovo atžvilgiu dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas, atsakovo pastabos, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-07-13 nutartimi baudžiamoji byla Nr. 10-9-078-08 nutraukta ne reabilituojančiais įtariamąjį J. S. teisiniais pagrindais, bet dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, vertintinos kaip neturinčios teisinės reikšmės šioje byloje, kadangi ieškovo kaltė dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Pažymėtina, kad abejonių dėl atsakovo priešieškinyje nurodytų aplinkybių pagrįstumo kelia ir tai, kad atsakovas, nurodęs, kad jis buvo priverstas sudaryti 2007-07-30 paskolos sutartį dėl ieškovo smurto ir realaus grasinimo ir kad faktiškai pinigų iš ieškovo nesiskolino ir jų negavo, savo teisių gynimo priemonių ėmėsi tik po to, kai ieškovas 2008-03-27 kreipėsi pareiškimu į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, t.y. 2008-05-27 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą (baudžiamosios bylos Nr. 10-09-078-08 1-2 lapai, b.l. 28-29) ir 2010-11-21 pareiškė priešieškinį šioje civilinėje byloje dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. numatytais pagrindais. Atsakovas nurodė, kad jis nesitikėjo, jog ieškovas 2007-07-30 paskolos raštelį panaudos. Protingas, rūpestingas ir apdairus žmogus analogiškoje situacijoje, esant tokioms aplinkybėms, kokias nurodė atsakovas, galimai pažeistų teisių gynimo priemonių būtų ėmęsis iškart nuo to momento, kada buvo pažeistos jo teisės, ypač, kai sudarant paskolos sutartį dėl pakankamai didelės paskolos sumos pasireiškia sandorio šalies valios trūkumas, sąlygotas kitos sandorio šalies smurtu ir realiu grasinimu.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo priešieškinį, t.y. neįrodė, kad, 2007-07-30 sudarant paskolos sutartį, pasireiškė jo valios trūkumas, t.y. kad sandoris buvo sudarytas dėl ieškovo smurto ir realaus grasinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo 2007-07-30 paskolos sutartį, sudarytą tarp šalių, pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. numatytais pagrindais, todėl priešieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų (b.l. 109, 4, 30) matyti, kad paskolos raštelis yra pasirašytas paskolos gavėjo (atsakovo), jis atitinka paskolos sutarties formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CK 6.870 str. 1 d., 6.871 str. 1, 3 d. d.), todėl paskolos dalyko (šiuo atveju – 39200 Lt) neperdavimo faktą pareiga įrodyti tenka paskolos gavėjui (atsakovui). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog paskolos davėjas (ieškovas) neperdavė paskolos gavėjui (atsakovui) paskolos dalyko (39200 Lt), todėl pripažintina, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis (CK 6.870 str. 2 d.). Minėta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neįrodė, kad 2007-07-30 paskolos sutartis yra sudaryta neteisėtai, ji yra galiojanti, todėl paskolos sutartis jam yra privaloma, jis privalo vykdyti ją tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). CK 6.205 str. numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas sutartyje nustatytu laiku, t.y. 2007-12-31, negrąžino ieškovui 39200 Lt paskolos sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 39200 Lt skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1176 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 32,86 Lt, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).

Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-01 nutartimi atsakovo M. Š. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant pakankamai, -piniginių lėšų areštas, žymiai neviršijant ieškovo reikalavimo sumos – 39200 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų litų) – galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.63 str., 1.78 str. 2 d., 1.91, 1.136, 1.138, 6.1, 6.4, 6.37-6.38, 6.59, 6.63, 6.154-6.156, 6.189, 6.193, 6.200, 6.205, 6.210, 6.224, 6.256, 6.260, 6.870-6.873 str. str., CPK 5, 79, 80, 88, 93, 96, 150, 177-178, 182, 185, 270, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 39200 Lt 00 ct skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 39200 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2008-03-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1176 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) J. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. Š. 32 Lt 86 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-01 nutartimi atsakovo M. Š. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant pakankamai, -piniginių lėšų areštas, žymiai neviršijant ieškovo reikalavimo sumos – 39200 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų litų) – galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vita Lučkauskaitė