Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ str. 1 d. ir 163⁵ str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2016 rugsėjo 22 d., personalios įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje – grožio salone (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. U. buvo susitarusi dėl darbo vietos, dėl darbo pobūdžio – manikiūrininkės darbo, darbo užmokesčio – pusė minimalios algos, taip M. M., būdama atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, netinkamai vykdė pareigas, neužtikrino, kad prieš darbo pradžią įstatymo nustatyta tvarka su R. U. būtų sudaryta darbo sutartis ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie R. U. priėmimą.

Be to, M. M. grožio salone (duomenys neskelbtini), kuriame įmonė teikia kirpimo ir manikiūro paslaugas, pajamoms apskaityti įrengtas elektroninis kasos aparatas Casio TK-800F, korpuso (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., nepasirašytos vadovo įgalioto atsakingo asmens, neįklijuotos ir neįregistruotos kasos aparato kasos operacijų žurnale.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiama M. M. savo kaltę padarius pažeidimus pripažino ir paaiškino, kad darbuotoja R. atėjo į darbą pirmą dieną ir tuomet atėjo mokesčių inspekcijos tikrintojai. Ji su R. sutarė, kad pirmą dieną ji pažiūrės, ar jai patiks, ar sugebės. R. atliko darbines funkcijas - dažė blakstienas, pastarajai už tai sumokėjo. Kitą dieną po VMI apsilankymo R. buvo įdarbinta. Jos buvo parašę dokumentą, kad R. vieną dieną pas ją pabandys dirbti, rodė tai VMI. Ant kasos aparatų buvo nepriklijuotos juostelės ir nepasirašytos.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už nelegalų darbą. Ši norma yra blanketinė, remiantis DK 98 str. nelegaliu darbu, be kita ko, yra laikomas darbas, kai yra darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, taip pat darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Pagal ATPK 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys. ATPK 163⁵ str. 1 d. numatyta atsakomybė, be kita ko, įmonės vadovams už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus.

Motyvuojamoji dalis

M. M. kaltė padarius jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Teismo posėdžio metu M. M. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, jog vienas asmuo vieną dieną dirbo, nesudarius darbo sutarties. Darbuotoja atliko darbines funkcijas – dažė blakstienas ir už tai gavo atlygį. Taip pat M. M. pripažino, kad ant kasos aparatų buvo nepriklijuotos juostelės ir jos nepasirašytos. Be visiško jos prisipažinimo, jos kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)FR1042-7276 (b. l. 4, 5), faktų fiksavimo pažyma 2016 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 6, 7), R. U. 2016 m. rugsėjo 22 d. paaiškinimas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad ji 2016 m. rugsėjo 22 d. dirbo manikiūrininke pirmą darbo dieną, atliko blakstienų dažymą, gavo 5 eurus, sutartis nesudaryta, su salono savininke sutarė, kad keletą dienų parodys, kaip moka atlikti savo darbą, su M. M. susitarė, kad dirbs puse etato ir gaus pusę minimalios algos (b. l. 10).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. M., būdama personalios įmonės (duomenys neskelbtini) direktorė, neužtikrino, kad R. U. dirbtų sudarius rašytinę darbo sutartį ir apie jos įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas, todėl tokie jos veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 41³ str. 1 d. Be to, M. M., būdama personalios įmonės (duomenys neskelbtini) direktore, neužtikrino, kad būtų pasirašytos vadovo įgalioto atsakingo asmens, įklijuotos ir įregistruotos kasos aparato kasos operacijų žurnale, taip ji pažeidė 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 18 p. reikalavimus, tokie jos veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 163⁵ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą teismas įvertina pažeidimo pobūdį – M. M. pažeidimas truko labai trumpą laiko tarpą, po patikrinimo pažeidimas buvo iš karto pašalintas – pasirašyta darbo sutartis, pranešta apie R. U. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taigi, teismo vertinimu, atsižvelgus, kad M. M. pirmą kartą baudžiama už tokio pobūdžio pažeidimą, pažeidimas buvo trumpalaikis, vienkartinio pobūdžio, todėl vertintina, kad padarytas pažeidimas neturi piktybiškumo požymių. Įvertinama taip pat M. M. asmenybė – dirbanti, nėra duomenų apie tai, kad ji anksčiau būtų bausta už analogiškų ar panašių pažeidimų padarymą, turi tik vieną galiojančią nuobaudą. M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtent tokių aplinkybių visuma vertinama teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-1244-211/2015, ATP-225-851/2016, ATP-534-851/2016). Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti mažesnį baudos dydį nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus. Tuo tarpu įvertinus padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 163⁵ str. 1 d., pobūdį ir aukščiau nurodytas M. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, už ATPK 163⁵ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Teismo vertinimu tokių nuobaudų paskyrimas, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, yra pakankamas nuobaudos tikslams pasiekti šiuo konkrečiu atveju – tiek nubausti, tiek auklėti, kad pažeidėja laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² str., 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

M. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., dėl nelegalaus R. U. darbo, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

M. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ str. 1 d. skirti 72 (septyniasdešimt dviejų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., paskirtąsias nuobaudas subendrinti, ir M. M. paskirti galutinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16062602632.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str.1 d.).