- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2-818-940/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00022-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- AB „Ūkio bankas“
- Atsakovas
- J. Š., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- L. Š.
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius, Aušra Veselovaitė
trečiajam asmeniui L. Š., išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Ūkio bankas“ ieškinį atsakovams J. Š., V. Š., trečiajam asmeniui L. Š., išvadą teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
AB „Ūkio bankas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus J. Š. ir V. Š. išsikelti iš AB „Ūkio bankas“ nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Panevėžyje, Parko g. 65-33, su savo šeimos nariais, manta ir daiktais, nesuteikiant jiems kito gyvenamojo ploto, taip pat priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 144 Lt dydžio žyminį mokestį, ir advokato išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad AB „Ūkio bankas“ pagal 2012-08-17 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0102/11/02337 buvo perduotas J. Š. nuosavybės teise priklausantis 2 kambarių butas esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2012-09-14 Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teisę į butą. Ieškovas įgijęs savininko teises į minėtą butą 2012-09-06 raštu Nr. 160-03-2127, 2012-11-29 raštu Nr. 160-03-2835 kreipėsi į buvusius turto savininkus J. Š. ir V. Š., kurie gyvena minėtame bute su šeima. Bankui butas realiai perduotas nebuvo, o atsakovai ir jų šeimos nariai ginčo butu naudojasi be teisėto pagrindo. Į perspėjimus išsikraustyti nereaguoja ir gera valia atlaisvinti butą atsisakė. Ieškovas reiškia negatorinį ieškinį, nes kitų asmenų, t. y. atsakovų veiksmai trukdo ieškovui normaliai naudotis savo nuosavybės teisėmis (2-3 b. l.).
Atsakovai J. Š. ir V. Š. pateikė atsiliepimus į ieškinį (49, 54 b. l.), kuriuose nurodė su ieškiniu nesutinkantys. Nurodo, kad su ieškovu vyko derybos. Atsakovai butą, kuris buvo perduotas banko nuosavybei, norėjo išsipirkti, tačiau ieškovas tokios galimybės nesvarstė. Šeimoje auga trys vaikai. Ginčo butas yra vienintelis šeimos būstas.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų 2000 Lt už suteiktas advokato teisines paslaugas. Papildomai paaiškino, kad atsakovų priekaištai bankui dėl nesąžiningumo, kad ginčo bute neleidžiama gyventi atsakovų šeimai yra nepagrįsti ir atmestini. Bankas nėra įpareigotas su atsakovais sudaryti buto išsipirkimo sandorį, be to atsakovai neturėjo tokio finansinio pajėgumo, nepateikė banko reikalautų dokumentų. Atsakovai tikrai žinojo ir suprato, kad neturi juridinio pagrindo gyventi ginčo bute. Butas perduotas banko nuosavybėn pardavus jį iš varžytinių. Bankas yra ginčo buto savininkas. Savininko teises gina imperatyvios įstatymo nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucija. Atsakovai piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkina procesą. Atsakovai iki šiol nepateikė įrodymų, kad butas buvo bankui perduotas ieškovui. Prašo įpareigoti atsakovus išsikelti iš bankui priklausančio buto, adresu Panevėžys, Parko g. 65-33, su šeimos nariais ir visa manta, nesuteikiant jiems kito gyvenamo ploto, taip pat prašo atmesti atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė su ieškiniu sutinkantys iš dalies. Pripažįsta, kad butas priklauso bankui nuosavybės teise. Prašo atsižvelgti į tai, kad jų šeimoje yra trys vaikai. Nors L. Š. yra pilnametė, ji yra abiturientė ir jai dabar būtų sudėtinga kraustytis, nes vyksta egzaminų sesija. Iki šiol buto ieškovui neperdavė, nes buvo susiklosčiusios netinkamos aplinkybės – sirgo vaikai, be to po bylos iškėlimo teisme, buvo paskelbtas AB „Ūkio bankas“ likvidavimas, buvo neaiški situacija ar kas perims banko teises. Bandė ieškoti išsinuomoti būstą, bet vyko derybos, susirašinėjimas su banku, tikėjosi, kad bankas jiems leis išsipirkti butą. Kol mergaitė baigs mokslus norėtų likti gyventi ginčo bute. Rudenį susirastų išsinuomoti būstą ir tada išsikeltų.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas advokatas Kęstutis Galvičius paaiškino, kad nors ginčo byloje dėl nuosavybės teisės nėra, tačiau prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi atidėti sprendimo įvykdymą dėl iškeldinimo bent jau iki 2013-07-13. L. Š. mokosi baigiamojoje klasėje, jos mokymosi teisinis statusas lemia, kad ji privalo baigti vidurinę mokyklą ir įgyti vidurinį išsilavinimą, gauti tai patvirtinantį dokumentą, kuris jai bus įteiktas 2013-07-13. Mergaitei yra būtinos gyvenimo sąlygos, bent jau iki 2013-07-13.
Trečiasis asmuo L. Š. pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad mokosi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje IV klasėje. Šiuo metu vyksta mokslo žinių patikrinimas, kurso kartojimas, ir pasiruošimas baigiamiesiems egzaminams, todėl prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (88 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų – 2012-08-17 turto perdavimo išieškotojui akto (7 b. l.) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (13 b. l.), nustatyta, kad AB „Ūkio bankas“ 2012-08-17 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0102/11/02337 perėmė nuosavybėn butą, esantį Panevėžyje, Parko g. 65-33, unikalus Nr. 2797-9003-9016-0007. Bankas VĮ Registrų centre savo nuosavybės teises į turtą įregistravo 2012-09-14. Ieškovas įgavęs savininko teises į nekilnojamąjį turtą 2012-09-06 raštu Nr. 160-03-2127 kreipėsi į buvusius turto savininkus J. Š. ir V. Š. su reikalavimu iki 2012-09-25 išsikraustyti iš bankui nuosavybės teise priklausančio buto. 2012-11-29 raštu Nr. 160-03-2835 ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovus su reikalavimu iki 2012-12-10 išsikraustyti iš bankui nuosavybės teise priklausančio buto (8-9 b. l.). Atsakovė 2012-09-25 pranešimu kreipėsi į ieškovą, kuriame nurodė, kad iki 2012-09-25 išsikraustyti nespėjo, kadangi sirgo nepilnametis sūnus V. Š., gim. 1997. Prašyme nurodė, prašymą suteikti ilgesnį terminą išsikraustyti, bei aptarti išperkamosios nuomos sąlygas (10-11 b. l.). 2012-10-24 rašte Nr. 160-03-2540 ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl duomenų pateikimo, kurie būtini sprendžiant klausimą dėl buto išsipirkimo (12 b. l.). 2012-09-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 16 antstolio Sauliaus Ramanausko užfiksuota, kad butas esantis adresu Panevėžys, adresu Parkos g. 65-33, gyvenamas. Konstatuojant faktines aplinkybes daryta gyvenamųjų patalpų, elektros, vandens, dujų skaitiklių parodymų fotofiksacija. (15-34 b. l.). 2012-12-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 20 antstolio Sauliaus Ramanausko užfiksuota, kad skambinant ir beldžiant į buto, esančio adresu Panevėžys, Parkos g. 65-33, duris jų niekas neatidarė (14 b. l.). Darbingumo lygio pažymos patvirtina, kad atsakovas V. Š. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 45 proc. darbingumas (98-99 b. l.). Gimimo liudijimai Nr. 558331, Nr. 558330, Nr. 558329, santuokos liudijimas Nr. 003606, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad atsakovai turi tris vaikus - L. Š., gim. 1994-04-26, V. Š., gim. 1997-09-22, ir L. Š., gim. 1999-06-25 (100-103 b. l.). Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos 2013-03-15 išduota pažyma Nr. S-34 patvirtina, kad L. Š. mokosi gimnazijos IV klasėje. Valstybinių brandos egzaminų pagrindinė sesija vyks gegužės 18 – birželio 19 dienomis. Atestatų įteikimo šventė – 2013-07-13. Pakartotinė egzaminų sesija vyks birželio 20 – liepos 5 dienomis (104 b. l.).
Išvadą teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (45-47, 63 b. l.), kurioje nurodo sutinkantis su reikalavimu dėl iškeldinimo. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą pirmiausia užtikrina tėvai, todėl tėvai turi užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą tinkamą priežiūrą. Atsakovai iki šiol tinkamai vykdė savo kaip tėvų pareigas. Tėvams neturint galimybės aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu pareiga kiltų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, iki tėvai galės užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą. Lankantis išvadą teikiančios specialistės atstovei atsakovai nurodė, kad teismui iškeldinus juos iš dabartinės gyvenamosios vietos, šeima planuoja nuomotis kitą butą Panevėžio mieste.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta teisė savininkui reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnį turto savininkas turi teisę laisvai valdyti turimą turtą, naudotis ir disponuoti juo bei reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Panevėžys, Parko g. 65-33, nėra. Byloje nėra įrodymų, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovą ir atsakovus sietų nuomos ar panaudos teisiniai santykiai, kad tarp šalių būtų sudaryta kokia nors sutartis. Atsakovai, naudodamiesi ieškovui priklausančiu butu, pažeidžia jo kaip buto savininko teises ir trukdo ieškovui turimą turtą savo nuožiūra valdyti ir disponuoti.
Ieškovo reikalavimų faktinis pagrindas atitinka negatorinio ieškinio sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 str.). Kadangi jis yra nurodyto nekilnojamojo turto savininkas, tai gali reikalauti, jog būtų pašalinti trukdymai, varžantys jo nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė turi ypatingą, išimtinį pobūdį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str.). Savininko teisės visada platesnės, nei bet kokio kito asmens teisės į tą turtą, jos nepriklauso nuo kitų asmenų. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Dėl to, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga rūpintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Ji reiškia tėvų pareigą sudarant sandorius ar veikiant kitomis aplinkybėmis, kai gali būti paliesti vaiko interesai, elgtis apdairiau ir labiau apgalvotai. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka, kad atsakovai ir jų vaikai būtų iškraustyti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Nurodė, kad atsakovams neturint galimybės aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu pareiga kiltų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, iki tėvai galės užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovai gera valia išsikelti iš gyvenamųjų patalpų nesutinka, ieškovo reikalavimas dėl iškeldinimo yra laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.34 str., 4.35 str., 4.95 str., 4.98 str. 6.612 str.).
Atsakovai prašė atidėti sprendimo įvykdymą ir leisti jiems gyventi ginčo bute bent iki 2013-07-13. Ieškovo atstovė prašė ši atsakovų prašymą atmesti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Pabrėžtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Siekiant nustatyti protingą bei sąžiningą šalių interesų pusiausvyrą, teismas šiuo konkrečiu atveju atsižvelgia į atsakovų šeimyninę padėtį – šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, į tai, kad trečiasis asmuo L. Š., nors yra pilnametė, tačiau šiuo metu mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, į tai, kad pagrindinė egzaminų sesija vyks gegužės 18 – birželio 19 dienomis, į tai, kad atsakovai neturi kitos gyvenamosios patalpos, taip pat į tai, kad atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 55 proc. netektas darbingumas, ir daro išvadą, kad sprendimo šioje dalyje vykdymo ir iškeldinimo terminas atidedamas iki 2013-06-30 (CPK 284 str.). Toks sprendimo vykdymo atidėjimas, teismo nuomone, ženkliau nepažeis ieškovo interesų, ir atitiks protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko – AB „Ūkio bankas“, teisių bei teisėtų reikalavimų. Bei teismo vertinimu tai bus pakankamas terminas atsakovams susirasti ir išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą bei užtikrinti vaikams teisę į gyvenamąjį būstą. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovai turi pareigą užtikrinti nepilnamečių savo vaikų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, ir ši pareiga negali būti perkelta ieškovui. Atsakovai yra atsakingi už tinkamų sąlygų sukūrimą vaikams mokytis ir vystytis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuosavybės teises į ginčo butą įregistravo dar 2012-09-14, į tai, kad tarp šalių jau nuo 2012-09-05 vyko susirašinėjimas dėl buto, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ilgesniam laikui, teismo vertinimu, nepagrįstai pažeistų ieškovo, kurio ieškinys buvo patenkintas, teisėtus lūkesčius ir teisinio apibrėžtumo bei proporcingumo principus.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 144 Lt žyminis mokestis.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, kadangi atsakovai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013-03-06 sprendimais Nr. (1.2)-SP1-0570 ir Nr. (1.2)-SP1-0572 atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (94-95 b. l.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 4 d.).
Išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 ir 98 straipsniai. Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad bylos šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų 8.4., 8.18 punktuose įtvirtinta, kad už ieškinio parengimą rekomenduojamas maksimalus priteisintas užmokestis už advokato teisinę pagalbą yra 3000 Lt (1000 Ltx3), už vieną atstovavimo valandą teisme – 150 Lt (1000x0,15). Ieškovo turėtos išlaidos už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis – 2000 Lt (93 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paruoštas tinkamai, netaikytos procesinių dokumentų trūkumų šalinimo nuostatos, ieškovo atstovė atstovavo byloje nuo jos pradžios ir dalyvavo viename teismo posėdyje (65, 71-72, 113-118 b. l.), posėdis truko beveik vieną valandą, byla nebuvo nauja teisės taikymo problemomis, nedidelės apimties, vadovaujantis realumo, būtinumo, pagrįstumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat įvertinant byloje nagrinėtų teisinių klausimų apimtį, teisinės pagalbos laiko sąnaudas, daroma išvada kad ieškovo atstovavimo išlaidos šiuo konkrečiu atveju būtų 1600 Lt ir jos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 7 straipsniu, 12 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 96 straipsniu, 99 straipsniu, 259 -260 straipsniais, 263 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovą V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovę J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) su vaikais L. Š., gim. 1994-04-26, V. Š., gim. 1997-09-22, ir L. Š., gim. 1999-06-25, ir jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 2797-9003-9016:0007.
Sprendimo dalies vykdymą dalyje dėl iškeldinimo atidėti iki 2013 m. birželio 30 d.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Ūkio bankas”, kodas 112020136, naudai lygiomis dalimis 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminį mokestį ir 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) už suteiktas teisines paslaugas.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.