Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui T. O. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) paskolino atsakovui 25 200 Lt (7 298,42 Eur), atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai pasižadėjo iki (duomenys neskelbtini) sumokėti visą vekselyje nurodytą sumą. Pasibaigus terminui žodžiu kreipėsi į atsakovą, ragino atsiskaityti, tačiau atsakovas įsipareigojimų neįvykdė, pinigų negrąžino. Paaiškino, kad su atsakovu buvo geri pažįstami, jau buvo atsakovui skolinęs ankščiau ir didesnes ir mažesnes sumas, bet atsakovas jas grąžindavo, taigi pasitikėjo juo. Šiuo atveju atsakovas nurodė, kad pinigus skolinosi siekiant juos investuoti į vertybinius popierius ir nusipirkti sodybą. Atsakovas buvo nurodęs, kad jis grąžins skolą, pasibaigus vekselyje nurodytam terminui, prašė nesikreipti dėl priverstinio išieškojimo, pažadėjo, kad skolą grąžins. Tačiau atsakovas skolos negrąžino, o vėliau paaiškėjo, kad jis neatsakingai skolinosi ir iš kitų asmenų, skolų negrąžino, tapo visiškai nemokus. Ieškovas su kitais asmenimis, kurie taip pat paskolino atsakovui pinigų, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo pradėjimo. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nurodant, kad tarp šalių susiklostęs ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Kadangi atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus – grąžinti vekseliu jam paskolintus pinigus, negrąžina skolos net dalimis, todėl atsakovas laikytinas pažeidęs prievolę ir iš jo turi būti priteista 7 298,42 Eur skola bei paskaičiuotos 1 644,64 Eur palūkanos.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti nurodydama ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) sumokėti ieškovui (vekselio gavėjui) 25 200 Lt (7 298,42 Eur). Vekselis jame nurodytu terminu apmokėtas nebuvo. Ieškovas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) nustatytais terminais ir tvarka nepateikė vekselio apmokėti.

Dėl skolos priteisimo

7. Pagal ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalį vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Iš esmės analogiškos sąvokos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1, 4 dalyse.

8. Kasacinės instancijos teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktas; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019 24 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso, nes įstatyme nustatyta tvarka nebuvo pateiktas apmokėjimui. Ieškovas įrodinėja paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, todėl byloje turi būti vertinama, ar šis dokumentas atitinka skolos dokumentui (paskolos rašteliui) keliamus reikalavimus bei pagrindžia paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą.

10. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.

11. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-687/2018, 21 punktas).

12. CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020, 32 punktą ir jame nurodytą praktiką).

13. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis pasirašytas atsakovo, jame nurodyta vekselio išrašymo vieta ir data, aiški pinigų suma, mokėjimo terminas ir mokėjimo vieta, vekselio rekvizituose vekselio davėjas nurodytas atsakovas, o vekselio gavėju - ieškovas. Teismas sprendžia, kad atsakovo išduotas vekselis vertintinas kaip paskolos raštelis, išduotas paskolos sandoriui patvirtinti, kuriame yra atsakovo įsipareigojimas (duomenys neskelbtini) sumokėti ieškovui 25 200 Lt (7 298,42 Eur). Duomenų, kad tarp šalių buvo kitokie, ne paskolos, teisiniai santykiai, byloje nėra. Priešingai, atsiliepimu į ieškinį atsakovas pripažįsta, kad skolinosi iš ieškovo pinigų. Taigi teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovas įrodė paskolos teisinį santykį vekselio išdavimo pagrindu, bei esmines paskolos sutarties sąlygas – 25 200 Lt (7 298,42 Eur) perdavimą paskolos gavėjo (atsakovo) nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigus iki (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai).

14. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

15. Atsakovas pažeidė šių straipsnių nuostatas, nors paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs, tačiau, kaip nurodo ieškovas, atsakovas paskolos nėra grąžinęs. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų gražinęs iš ieškovo pasiskolintus pinigus, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas, kuriam tenka pareiga įrodyti paskolos grąžinimo faktą (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 7 298,42 Eur paskolos suma.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

16. Ieškovas taip pat prašo priteisti 1 644,64 Eur (7 298,42 Eur x 5 proc. / 365 d. x 1645 d. = 1 644,64 Eur) kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas nuo negrąžintos skolos sumos taikant 5 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta) iki 2022 m. birželio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos).

17. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas nustatytu terminu ieškovui paskolos negrąžino, draudimo ieškovui reikalauti priteisti iš atsakovo CK nustatytas palūkanas byloje nenustatyta, todėl iš atsakovo priteistina ieškovo paskaičiuotų 1 644,64 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

21. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 201 Eur žyminis mokestis, 200 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. O. 7 298,42 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 42 ct) skolą, 1 644,64 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 64 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 943,06 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 06 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 401 Eur (keturių šimtų vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo A. B. naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.