Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M., Valstybės įmonei Registrų centras dėl termino pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti viešajame registre atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui L. M. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp J. B. ir L. M., buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri patvirtinta (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo-pardavimo sutartį J. B., pardavė, o L. M., nupirko 0,4616 ha žemės sklypą, iš kurio 0,1867 žemės ūkio naudmenos, 0,2626 ha užstatyta teritorija, 0,0123 ha – kita žemė, esančiais (duomenys neskelbtini), su sklype esančiais pastatais: mediniu gyvenamuoju namu su priestatu (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 41,57 kv. m., malkinėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvartu (duomenys neskelbtini), daržine (duomenys neskelbtini), viraline (duomenys neskelbtini), malkine (duomenys neskelbtini), rūsiu (duomenys neskelbtini), kiemo įrengimais. (duomenys neskelbtini) notarės patvirtintoje sutartyje nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsniu ši sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos tarnyboje ir (duomenys neskelbtini) VIPP filiale. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, vis dar registruota pareiškėjo J. B. vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 255 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustatė kitokio termino. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančią.

Šiuo metu galiojančio CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 metais priimtas civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 metų CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Nors sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų CK 255 straipsnyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią, bet (duomenys neskelbtini) tarp J. B. ir L. M. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra pripažinta negaliojančia, niekas nėra kreipęsis į teismą dėl jos pripažinimo negaliojančia, sutarties sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos, J. B. pardavė, o L. M. nupirko 0,4616 ha žemės sklypą, iš kurio 0,1867 žemės ūkio naudmenos, 0,2626 ha užstatyta teritorija, 0,0123 ha – kita žemė, esančiais (duomenys neskelbtini), su sklype esančiais pastatais.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad L. M. neįvykdė reikalavimo per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos įregistruoti sutartį tuometiniame (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje ir Inventorizavimo biuro (duomenys neskelbtini) filiale. Dėl kokių priežasčių ji to nepadarė pareiškėjui nėra žinoma. Pareiškime pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis pardavęs žemės sklypą su pastatais, neturėjo pareigos atlikti sutartyje nurodytus veiksmus, kuriais viešame registre turėjo būti išviešintas pirkimo-pardavimo sandoris. L. M. nuo pastatų įsigijimo iki šiol su šeima gyvena įsigytuose pastatuose, nesiimdama jokių priemonių susidariusiai situacijai ištaisyti, akivaizdžiai vengia įvykdyti savo pareigą. Pareiškėjas būdamas tikras, jog turtas jam nebepriklauso, juo nesidomėjo ir nesirūpino. Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis pardavė, o L. M. nupirko nekilnojamąjį turtą, kuriuo pareiškėjas nuo sandorio sudarymo momento nustojo naudotis ir rūpintis, o pirkėjai L. M. atsirado pareiga per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos įregistruoti sutartį tuometiniame (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje ir Inventorizavimo biuro (duomenys neskelbtini) filiale. Minėtos sutarties sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių prievolės buvo visiškai įvykdytos. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras neprieštarauja, kad praleistas terminas būtų atnaujintas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, taip pat pažeistos pareiškėjo teisės, kadangi jis negali gauti tam tikrų išmokų, kompensacijų, nors faktiškai parduoto turto nevaldo. Spręstina, kad nekilnojamojo turto pirkėjai laiku neįregistravus (duomenys neskelbtini) sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, neigiamos pasekmės kyla pareiškėjui. Jis neturėjo pareigos įregistruoti pardavimo sutartį, to nepadarė suinteresuotas asmuo L. M., šiuo metu galiojantis įstatymas nesieja nuosavybės teisės perėjimo su sutarties įregistravimu, todėl laikytina, kad pareiškėjui termino praleidimo priežastis yra pripažintina svarbia, pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo tenkintinas ir atnaujintinas terminas (duomenys neskelbtini) sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai, patvirtintai (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti VĮ Registrų centre (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas prašo priteisti iš L. M., jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro dokumentų gavimo išlaidos, žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo L. M. nuo (duomenys neskelbtini) neįvykdė jai pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos pareigos įregistruoti sutartį viešajame registre, o šio turto registracija pareiškėjo vardu kelia jam tam tikras neigiamas pasekmes, pareiškimas tenkinamas, todėl iš L. M. priteistinos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 12,90 Eur dokumentų gavimo išlaidos, 56 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš viso 368,90 Eur.

Valstybė šioje byloje patyrė 10,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškimą tenkinant šios išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens L. M. (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 577 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą įregistruoti viešajame registre (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo

sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pardavė, o L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nupirko 0,4616 ha žemės sklypą, iš kurio 0,1867 žemės ūkio naudmenos, 0,2626 ha užstatyta teritorija, 0,0123 ha – kita žemė, esančiais (duomenys neskelbtini), su sklype esančiais pastatais: mediniu gyvenamuoju namu su priestatu (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 41,57 kv. m., malkinėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvartu (duomenys neskelbtini), daržine (duomenys neskelbtini), viraline (duomenys neskelbtini), malkine (duomenys neskelbtini), rūsiu (duomenys neskelbtini), kiemo įrengimais, ir leisti pardavėjui J. B. įregistruoti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonėje Registrų centre.

Priteisti iš suinteresuoto asmens L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 368,90 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 90 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš suinteresuoto asmens L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 10,36 Eur (dešimties eurų 36 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.