- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-255-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03923-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- BAB „Ūkio bankas“, VSDFV Vilniaus miesto skyrius, UAB „General Financing“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys – BAB „Ūkio bankas“, VSDFV Vilniaus miesto skyrius, UAB „General Financing“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolis prašė pakeisti pradinę skolininkę J. V.-B. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01182 dėl 483,33 € skolos išieškojimo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus naudai; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01783 dėl 9.254,98 € skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo BAB „Ūkio bankas“ naudai; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/02141 dėl 331,13 € skolos išieškojimo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus naudai; 4) vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/01059 dėl 9.281,10 € skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo BAB „Ūkio bankas“ naudai; 5) vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/01772 dėl 590,65 € skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „General Financing“ naudai. (duomenys neskelbtini) skolininkė J. V.-B. mirė. Testamentų registro duomenimis 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono 6-ajame notarų biure pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2015 m. sausio 23 d. išduotas Palikimo priėmimo valstybei liudijimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino iš dalies. Pakeitė skolininkę J. V.-B. vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01783) į skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kitą prašymo dalį atmetė.
Teismas nustatė, jog antstolis, vykdęs išieškojimą iš skolininkės pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymą Nr. L2-2953-723/2008 vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01783, 2008 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto ir areštavo 20/104 dalį ūkio paskirties žemės sklypo. Turto areštas 2008 m. spalio 9 d. buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre, taip pat nuo 2008 m. spalio 10 d. išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Kitose vykdomosiose bylose (vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01182, vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/02141, vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/01059, vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/01772) nėra duomenų apie skolininkės turto arešto aktų išviešinimą, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kreditoriai, kurių reikalavimų pagrindu vykdomas išieškojimas aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose būtų pareiškę skolininkės įpėdiniui apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-7-190/2009). Todėl teismas padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikai kaip įpėdinei, buvo žinoma apie skolininkės skolinį įsipareigojimą BAB „Ūkio bankas“ ir jo atžvilgiu pradėtą išieškojimą (vykdomoji byla Nr. 0178/08/01783). Tuo tarpu apie skolininkės skolinius įsipareigojimus kreditoriams, pagal kurių reikalavimus vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0178/08/01182, Nr. 0178/08/02141, Nr. 0178/09/01059, Nr. 0178/09/01772, įpėdinei negalėjo būti žinoma. Teismas padarė išvadą, kad prašymas turi būti tenkintinas iš dalies: nustačius mirusiosios skolininkės įpėdinę, kuri yra jo turtinių teisių ir pareigų perėmėja, jog ji buvo tinkamai informuota apie palikėjai 2008 m. spalio 9 d. pritaikytą turto areštą ir galėjo apsispręsti priimti palikimą ar ne, todėl antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkintinas iš dalies ir vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01783 pradinė skolininkė J. V.-B. pakeistina skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitoje dalyje prašymo netenkinant.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu antstolis D. Š. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį ir antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo tenkinti visiškai. Nurodo, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukciją vykdymo veiksmai buvo atliekami vienoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad skolininkei priklausantis turtas iki antstolio arešto buvo įkeistas hipoteka bei apsunkintas kitų antstolių areštais. Todėl antstolis negalėjo pradėti areštuoto turto realizavimo procedūros. Atitinkamai papildomai atlikti vykdymo veiksmus kiekvienoje vykdomojoje byloje nebuvo būtinybės. Remiantis ekonomiškumo principu šie antstolio veiksmai iš esmės atitiko ir skolininko interesus, kad priverstinio skolų išieškojimo proceso metu už Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų vykdymo veiksmų atlikimą susidarančios vykdymo išlaidos būtų kuo mažesnės. Be to, pagal turto arešto mastą yra akivaizdu, kad turto arešto aktu buvo siekiama užtikrinti ne vienos vykdomosios bylos vykdymą. Valstybei, paveldinčiai mirusiojo turtą, keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Be to, valstybės, kaip įpėdinės, interesus gina CK 5.62 straipsnis, nustatantis, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, buvo tenkintas tik iš dalies, pakeičiant mirusią skolininke jos teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos valstybe – tik vienoje vykdomojoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su mirusio skolininko teisių ir pareigų perėmimu vykdymo procese, taip pat tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su kreditorių reikalavimų pareiškimu palikimą priėmusiems įpėdiniams, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo penkias vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės, mirusios (duomenys neskelbtini), tai yra: vykdomąją bylą Nr. 0178/08/011821 dėl 483,33 € išieškojimo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus naudai, vykdomąją bylą Nr. 0178/08/01783 dėl 8.925,16 € skolos, 63,50 € delspinigių, 197,45 € palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, 68,89 € bylinėjimosi išlaidų išieškojimo BAB „Ūkio bankas“ naudai, vykdomąją bylą Nr. 0178/08/02141 dėl 331,13 € skolos išieškojimo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus naudai, vykdomąją bylą Nr. 0178/09/01059 dėl 8.925,16 € skolos, 197,42 € palūkanų, 89,43 € delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų, 69,09 € bylinėjimosi išlaidų išieškojimo BAB „Ūkio bankas“ naudai, vykdomąją bylą Nr. 0178/09/01772 dėl 386,79 € skolos, 199,51 € delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų, 4,34 € bylinėjimosi išlaidų išieškojimo UAB „General Financing“ naudai. Skolininkės palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Antstolis 2008 m. spalio 9 d. vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01783 priėmė patvarkymą dėl turto arešto ir areštavo skolininkei priklausiusias 20/104 dalis ūkio paskirties žemės sklypo. Turto areštas 2008 m. spalio 9 d. buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre, taip pat nuo 2008 m. spalio 10 d. išviešintas Nekilnojamojo turto registre.
Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar susinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties atveju. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyti skolininkės mirties bei jos palikimo priėmimo faktai, kurie yra pagrindas galimam skolininkės pakeitimui vykdymosiose bylose. Tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika ir analizavo, ar paveldėtojas yra tinkamai informuotas apie kreditorių reikalavimus.
Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01783 buvo pritaikytas turto areštas, kurį pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino tinkamu paveldėtojo informavimu apie kreditorių bei išieškomos skolos dydį. Tuo tarpu kitose vykdomosiose bylose Nr. 0178/08/01182, Nr. 0178/08/02141, Nr. 0178/09/01059 ir Nr. 0178/09/01772 nėra duomenų apie turto arešto aktų išviešinimą. Šiuo atveju yra vertinamas ne ekonomiškumo principas, antstoliui pasirenkant geriausią būdą atlikti vykdymo veiksmus, kad vykdymo išlaidos būtų kuo mažesnės, tačiau visi teismo turimi duomenys apie valstybės informavimą apie palikėjo kreditorius bei jiems išieškomų skolų dydžius. Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, jog neturi ir kitų duomenų, kad kreditoriai, kurių reikalavimų pagrindu vykdomas išieškojimas, aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose būtų pareiškę skolininkės įpėdiniui apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šios aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir sutinka, jog duomenų apie tinkamą valstybės informavimą dėl kitose vykdomosiose bylose vykdomų išieškojimų byloje nėra pateikta. Todėl konstatuotina, kad nei kreditoriai, nei antstolis neįvykdė CK 5.63 straipsnyje nustatytos pareigos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui.
Antstolio argumentas, jog valstybei keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, nes valstybės interesus gina CK 5.62 straipsnis, nustatantis, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (LAT 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi, pagal minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, valstybei, kaip mirusio skolininko palikimo perėmėjai, netaikomos CK 5.63 straipsnio išimtys, kreditoriai ją taip pat turi informuoti apie egzistuojančias skolas per įstatymo nustatytą terminą. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra duomenys, jog paveldėtojai turėjo būti žinoma tik apie vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01783 vykdomą išieškojimą BAB “Ūkio bankas” naudai. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio prašymą tik iš dalies ir pakeitė skolininkę Lietuvos Respublika tik šioje vykdomojoje byloje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o antstolio atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.